- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- 2-12494-800/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07624-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- S. J., Kauno rajono 5-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė, Paulius Alšauskas
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, Rasai Ganienei, Giedrei Jegorovaitei, dalyvaujant pareiškėjams A. J., A. J., jų atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, suinteresuotam asmeniui S. J., jo atstovui advokatui Pauliui Alšauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir A. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys byloje – S. J., Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė Lijana Gačionienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo pratęsti jiems terminą priimti I. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų senelė I. J.. Mirusiosios sūnus, K. J. (pareiškėjų tėvas) mirė (duomenys neskelbtini). Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė Lijana Gačionienė 2015-04-07 raštu Nr. S04/07-03 informavo, jog Kauno rajono 5-ajame notaro biure po I. J. mirties yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 70/2002 (paveldėjimo byla užvesta Kauno r. 3-čiajame notaro biure, notarė G. Pakerytė). Papildomai nurodyta, jog 2002-10-23 pareiškimą apie palikimo priėmimą padavė S. J., mirusios I. J. sūnus, pareiškėjų tėvo brolis. Į dalį turto 2002-10-23 yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, reg. Nr. 6717 (išdavė Kauno r. 3-čiojo notaro biuro notarė G. Pakerytė). (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjų tėvui K. J. - pirmos eilės įpėdiniui, pareiškėjai, būdami jo vaikai (mirusios I. J. vaikaičiai), CK 5.12 straipsnio pagrindu, turi teisę paveldėti tą I. J. turto dalį, kuri tektų jų mirusiam tėvui paveldint pagal įstatymą. Trijų mėnesių laikotarpyje po močiutės mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, nes jai mirus, abu buvo nepilnamečiai. Pareiškėjų mama, būdama jų atstovė pagal įstatymą, nesikreipė nei į notaro biurą, nei į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, kas reiškia, jog pareiškėjams nebuvo žinoma apie palikimo teisės atsiradimą. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Mirus močiutei I. J., suinteresuotas asmuo S. J., pareiškėjų mamai pasakė, jog mirus pareiškėjų tėvui, jai niekas nepriklauso, kad ji niekur nesikreiptų. Mama, neturėdama specialių teisinių žinių, bei sunkiai materialiai versdamasi, neturėjo lėšų kreiptis nei į notarą nei į advokatą dėl teisinių paslaugų. Pareiškėjai, būdami nepilnamečiai, dėl savo amžiaus, nesuprato ir negalėjo suprasti palikimo priėmimo ir (ar) nepriėmimo teisinių pasekmių. Niekas niekada neinformavo apie pareiškėjams priklausantį palikimą ar teisę į palikimą. Nurodytos faktinės aplinkybės objektyviai sutrukdė įstatyme nustatyta tvarka įgyvendinti pareiškėjų teisę paveldėti atstovavimo būdu. Apie tai sužinojo tik iš Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės Lijanos Gačionienės 2015-03-12 informacinių raštų, kuriais buvo informuoti apie užvestą paveldėjimo bylą po I. J. mirties, ir tai, kad pareiškėjai, būdami mirusiosios vaikaičiai gali paveldėti atstovavimo teise su kitais paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Tuo pačiu buvo informuoti, jog yra praleidę įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo. Iš karto po to, kai iš notaro sužinojo apie palikimo atsiradimą, pradėjo atlikti aktyvius veiksmus, siekdami įgyventi savo paveldėjimo teisę, kreipėsi į notarą, advokatą dėl konsultacijos ir teisinių paslaugų suteikimo. Mano, jog aukščiau nurodytos aplinkybės (būdami nepilnamečiai nieko nežinojo apie palikimo atsiradimą) pripažintinos svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, todėl terminas palikimui priimti pratęstinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas A. J. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, paaiškino, jog šiais metais 2015 m. kovo mėnesį sužinojo iš notarų biuro gavęs pranešimą apie teisę į močiutės palikimą. Močiutės mirties metu jau buvo našlaitis, tuo metu neturėjo galimybės dėl savo amžiaus atstovauti savo interesų priimant palikimą. Močiutei esant gyvai, su ja ryšius palaikė. Mama tuo metu žinojo, kad močiutė mirė, laidotuvėse dalyvavo. Apie teisę priimti palikimą mama nežinojo. Sužinojus apie teisę priimti palikimą, kalbėjosi su tėvo broliu S. J. apie palikimo priėmimą, jis siūlė pareiškėjams duoti po 3000,00 €, kad jie atsisakytų palikimo. Tuo metu dar nežinojo apie tai, kokį konkretų turtą jie gali paveldėti. Dėdė sakė, kad buvo susitarimas ir dėl paveldėto gyvenamojo namo, kad jis turi priklausyti dėdės šeimai. Po močiutės ir tėvo mirties dėdė jų finansiškai nerėmė. Po tėvo mirties su dėde praktiškai nebendraudavo. Su mama apie jos santykius su mirusio tėvo artimaisiais nešnekėjo, apie dėdės paveldėtą turtą po močiutės mirties nežinojo.
Pareiškėja A. J. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, paaiškino, kad apie paveldimą turtą sužinojo tik gavusi laišką iš notarų biuro. Iki to laiko apie galimybę paveldėti po močiutės mirties ir paveldimą turtą nieko nežinojo, nes rūpinosi kaip tuo metu išgyventi, padėti mamai. Su močiute iki jos mirties glaudžiai bendraudavo, ji ir gyveno pareiškėjų namuose pusę metų iki mirties. Po močiutės mirties, buvo jos laidotuvėse, tačiau niekas apie palikimo priėmimą nieko nesakė. Atsimena, kaip dėdė kažkada juos porą kartų vežėsi į kelionę Lietuvoje į sodybą, yra davęs jiems su broliu po 200,00 litų. Vairavimo teisėms išsilaikyti pinigus tiek jai, tiek ir broliui davė seneliai – mamos tėvai, kadangi jie padėdavo jiems dirbti. Dėdės namuose yra lankęsi vieną ar du kartus, kai dar buvo nepilnamečiai, nors gyveno tame pačiame miestelyje. Niekada jie patys anksčiau nesidomėjo iš kur dėdė gavo visą turtą, jiems niekas nieko nesakė. Apie susitarimus dėl gyvenamojo namo paveldėjimo taip pat sužinojo tik tuomet, kai gavo pranešimą iš notarų biuro ir buvo nuvažiavę pas dėdę pasikalbėti. Po tėvo mirties mama nesikreipė dėl tėvo turto paveldėjimo, turto tėvas neturėjo. Žinojo, kad dėdės šeima statėsi namus, tačiau jie artimai nebendravo. Kieno žemė, kurioje dėdė statėsi namus, jie tiksliai nežinojo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškėjų pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Pareiškėjai nurodo, kad 2015-04-07 gavę notarės Lilijanos Gačionienės informacinius raštus sužinojo apie galimybę paveldėti atstovavimo teise močiutės I. J., mirusios (duomenys neskelbtini) turtą. Nurodo, kad palikimo atsiradimo metu buvo nepilnamečiai, nors žinojo apie močiutės mirtį, tačiau nesuprato palikimo priėmimo/nepriėmimo pasekmių, o jų įstatyminė atstovė — mama Ž. J. dėl neįvardintų tam tikrų aplinkybių nei į notaro biurą, nei į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu nesikreipė. Pažymi, kad S. J. Ž. J. esą pasakęs, kad jai niekas nepriklauso, kad ji niekur nesikreiptų. Nurodo, kad Ž. J. žinojo apie palikimą ir savo (vaikų) teises. Tačiau šeimoje buvo tokia situacija, kad turto, kuris dabar yra paveldimas, atkūrimo klausimus tvarkė S. J.. Kad toks turtas atsirastų (būtų priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises ir t.t.), rūpinosi išimtinai S. J., atstovaudamas tiek mamai gyvai esant, tiek rūpinantis paveldėjimu po jos mirties. K. J. ir jo šeima visiškai neprisidėjo ir nesirūpino, kad senelių nacionalizuotas turtas būtų sugrąžintas įpėdiniams, t.y. atkurtos nuosavybės teisės S. J. močiutės vardu, kurios vėliau perėjo I. J.. Faktiškai tik S. J. pastangų dėka ir atsirado galimybė paveldėti senelių turtą. Informacijos apie turtą ar įpėdinius S. J. niekada neslėpė ir neklaidino nei Ž. J. nei notarės ar pareiškėjų. Pats informavo notarę apie brolio vaikus A. J. ir A. J.. Kad S. J. rūpinasi dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir I. J. turto paveldėjimo buvo žinoma pareiškėjams, tuo pačiu buvo žinoma ir apie teises paveldėti I. J. turtą. Nors palikimo atsiradimo momentas laikomas I. J. mirties data (duomenys neskelbtini), kai A. J. buvo 7, o A. J. - 8, tačiau jiems tapus pilnamečiais atitinkamai 2011 ir 2012 m., pareiškėjai ir toliau nereiškė noro ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų kreipiantis dėl palikimo priėmimo. Nesirūpino nei dėl paveldėjimo, nei dėl močiutės atminimo, nelankė nei tėvo, nei močiutės kapo. Kreiptis į teismą dėl termino atstatymo paskatino sužinojimas apie galimybę gauti palikimą ir praturtėti. Be to, pareiga veikti vaikų vardu, pareiškėjams esant nepilnamečiams, teko jų motinai Ž. J.. Ji, kaip įstatyminė atstovė, galėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmus, tačiau to neatliko, nei per numatytą palikimo priėmimo terminą, nei vėliau iki pat pareiškėjų pilnametystės. Pareiškime nėra nurodyta jokių svarbių aplinkybių, kliudžiusių įstatyminei atstovei atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Pareiškėjai pilnametystės sulaukė atitinkamai 2011 ir 2012 m., nuo to laiko niekas nekliudė patiems domėtis palikimu ir kreiptis dėl jo priėmimo. Nėra nustatyta objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių laiku priimti palikimą, taip pat nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pateisintų visą termino praleidimo laikotarpį. Pareiškėjai pripažino, kad jie pradėjo siekti priimti palikimą tik tada, kada iš notarės sužinojo apie galimybę gauti I. J. palikimą. Pareiškėjų susidomėjimą močiutės palikimu lėmė tiktai vėliau pagausėjęs turtas (turtinės teisės) kurį praėjus 14 metų po I. J. mirties ir praėjus 3-4 metams po pareiškėjų pilnametystės, pareiškėjai pareiškė norą paveldėti teikdami šį prašymą.
Suinteresuotas asmuo S. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo mama I. J. visuomet iki savo mirties pati save apsitarnavo ir gyveno savo namuose. Po mamos mirties jis pradėjo tvarkytis paveldėjimo reikalus pas notarę G. Pakerytę. Notarė klausė visų giminystės ryšių, jis sakė, kad daugiau jokių brolių ir seserų gyvų neturi, todėl ir parašė, kad paveldėtojas yra jis vienas. Notarė neklausė ar brolis turi vaikų, vedęs ar pan. Mamai mirus nuosavybės teisė dar nebuvo atkurta į žemes, žemė buvo nevertinga. Tuo metu norėjo parduoti namelį ir žemę, bet niekas net nenorėjo pirkti nes buvo apleista. Vėliau po truputį pradėjo patys tvarkyti žemę, valyti mišką, pasistatė rastinį namelį, kuriame vasarodavo. Įregistravo turtą registre kaip namų valdą, kad vėliau galėtų lengviau tvarkyti kitus dokumentus, kadangi ėmė kreditą namo statybai ir reikėjo įkeisti bankui visą žemės sklypą. Jis stengėsi palaikyti santykius su brolio vaikais, imdavo juos stovyklauti savaitei, plaukdavo kartu baidarėmis, davė pinigus vairavimo teisėms įsigyti. Notarė L. Gačionienė vėliau tvarkantis dokumentus taip pat klausė ar jis turi brolių, seserų, kai atsakė, kad neturi, tuomet klausė ar brolis turėjo vaikų ir jis nurodė, kad brolis turi vaikų. Neturėjo tikslo nuslėpti fakto apie brolio vaikus. Paveldėjimo klausimus visur sprendė jis vienas, nes jis buvo vienintelis paveldėtojas. Netiki, kad pareiškėjai nežinojo, kad jis stato namus ant paveldėtos žemės, kadangi kaime visi kaimynai, draugai tai žinojo. Nesupranta, kodėl pareiškėjai iš jo dabar reikalauja 150000,00 €, kadangi tuo metu, kai jis paveldėjo turtą, ten buvo pelkė, krūmynai ir pan., jis viską pats tvarkė iš savo lėšų, todėl sklypas įgavo vertę. Mirus mamai, jis nesuprato, kad jo brolio vaikai turi teisę paveldėti turtą, jis žinojo, kad jis vienas yra paveldėtojas. Jei jis nebūtų tvarkęs nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų, šiuo metu jokio paveldimo turto iš viso nebūtų. Jis patyrė daug išlaidų tvarkydamas nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus, taip pat turėjo dalyvauti teismuose dėl atkuriamos nuosavybės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).
Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio partęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. A. pareiškimą pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, bylos Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – pareiškėjų giminystės ryšį su I. J. patvirtinančių dokumentų (b.l. 8, 9, 10), I. J. mirties liudijimo (b.l. 12), nustatyta, jog pareiškėjai A. J. ir A. J. yra I. J., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaičiai. K. J. mirties liudijimas (b.l. 11) patvirtina, kad pareiškėjų tėvas ir I. J. sūnus K. J. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. iki I. J. mirties.
Iš pateiktų pareiškėjų gimimo liudijimų, darytina išvada, jog I. J. mirties (duomenys neskelbtini) metu pareiškėjai buvo nepilnamečiai - A. J. buvo 9 metai, A. J. buvo 8 metai. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog I. J. mirties metu palikimo priėmimu turėjo rūpintis pareiškėjų motina Ž. J., kaip nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. J. paaiškino, kad ji su K. J. santuokoje pragyveno 9 metus. Gyveno kartu su vyro tėvais viename miestelyje. Žinojo, kad vyro močiutė O. P. turėjo turto Kulautuvoje. Bet vyro mama neturėjo turto, ji nieko nežinojo apie I. J. turtą. Su S. J. bendravo tik minimaliai pasisveikindama gatvėje. S. J. iš karto po vyro mirties retkarčiais bendravo su vaikais. Po vyro mirties ji vertėsi daržovių prekyba. Žinojo, kad S. J. pradėjo statytis namus Kulautuvoje, netgi buvo juose vieną kartą. Po vyro mirties į notarą nesikreipė, nes nebuvo jokio turto. Apie tai, kad vaikai gali paveldėti, sužinojo tik tuomet kai vaikai gavo laiškus iš notaro. Visuomet galvojo, kad O. P. turtą paveldėjo I. J.. Ji nežinojo, kad vaikai gali paveldėti po močiutės mirties, nes buvo gyvas vienas sūnus. Galvojo, kad tik jam gali priklausyti palikimas. I. J. iki mirties pusę metų gyveno kartu su ja, jos namuose. Turtinių klausimų su I. J. neaptarinėjo.
Byloje pateikti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l. 35-41) patvirtina, jog šiuo metu O. P. (pareiškėjų prosenelės ir I. J. motinos) vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – 7 rekreacinių miškų sklypai, esantys (duomenys neskelbtini).
Iš teismui pateiktos notarės Genovaitės Pakerytės sudarytos I. J. paveldėjimo bylos kopijos (b.l. 55-79), nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirus I. J. dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi suinteresuotas asmuo šioje byloje, I. J. sūnus S. J., kuris pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodė, jog kitų įpėdinių nėra (b.l. 56). 2002 m. spalio 23 d. S. J. buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriuo I. J. turtą paveldėjo sūnus S. J. (b.l. 77-78), 2010-03-09 Kauno rajono notarė Genovaitė Pakerytė užbaigė I. J. paveldėjimo bylą Nr. 70/2002 (b.l. 79).
Byloje nustatyta, jog pareiškėjai A. J. ir A. J. Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės Lijanos Gačionienės 2015-03-12 pranešimais (b.l. 13, 14) buvo informuoti apie tai, kad Kauno rajono 5-ajame notaro biure vedama paveldėjimo byla po I. J. mirties Nr. 70/2002, ir tik tuomet pareiškėjai buvo informuoti, kad jie, kaip I. J. vaikaičiai turi teisę paveldėti I. J. turtą atstovavimo teise, kaip K. J. vaikai. Taip pat pareiškėjai informuoti apie tai, jog jie per įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą nepadavė notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjų, liudytojos Ž. J., suinteresuoto asmens paaiškinimų, nustatyta, jog pareiškėjai terminą palikimui po jų senelės I. J. mirties priimti praleido dėl objektyvių priežasčių – kadangi I. J. mirus, pareiškėjai buvo nepilnamečiai, jų įstatyminė atstovė – mama Ž. J. nebuvo informuota apie tai, jog ji gali nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą po I. J. mirties, o taip pat Ž. J. neturėjo informacijos apie tai, kad I. J. vardu yra kokio nors turto, ar I. J. turėjo teisę įgyti kokį nors turtą.
Teismas atmeta suinteresuoto asmens S. J. argumentą, kad pareiškėjų susidomėjimą močiutės palikimu lėmė tiktai vėliau pagausėjęs turtas (turtinės teisės) kurį praėjus 14 metų po I. J. mirties ir praėjus 3-4 metams po pareiškėjų pilnametystės, pareiškėjai pareiškė norą paveldėti. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, jog dėl itin jauno pareiškėjų amžiaus jie neturėjo objektyvių galimybių patys susižinoti apie I. J. turtą ir teisę jį paveldėti pareiškėjų senelės mirties metu, po pareiškėjų senelės mirties bendravimas su pareiškėjų dėde ir I. J. sūnumi S. J. tapo itin retas, pats suinteresuotas asmuo S. J. pripažino, kad jis neinformavo notarės G. Pakerytės apie mirusio brolio K. J. esamus vaikus (pareiškėjus šioje byloje), nežinodamas, kad jis privalo notarei pranešti tokią informaciją, pati notarė konkrečios informacijos apie mirusio brolio vaikus paveldėjimo byloje nepareikalavo. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog netgi tapę pilnamečiais, praėjus 10 metų nuo senelės mirties, pareiškėjai iki notarės L. Gačionienės pranešimo gavimo, nebeturėjo objektyvių galimybių susižinoti apie tai, jog jų senelei I. J. jos mirties metu priklausė turtas, dėl kurio paveldėjimo pareiškėjai tuo metu galėjo kreiptis į notarą įstatymų nustatyta tvarka.
Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuotas asmuo (CPK 178 straipsnis), tačiau jis tokių įrodymų teismui nepateikė. Taigi termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.
LR CK 5.12 straipsnyje įtvirtinta, jog palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis.
Atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjų senelės I. J. mirties, priimti, nes tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
Valstybė šioje byloje patyrė 8,53 € išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios priteistinos iš pareiškėjų (CPK 88 str., 443 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.50 ir 5.57 straipsniais, CPK 576-578 straipsniais, 579 - 582 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Pratęsti terminą A. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) priimti palikimą atsiradusį po jų senelės I. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš A. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 4,27 € (keturis eurus 27 ct) pašto išlaidų valstybei (Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.