Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės UAB „Litruma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-35037-631/2019 pagal kreditorės UAB „Juris LT“ pareiškimą skolininkei UAB „Litruma“ dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. išdavė teismo įsakymą dėl 1619 EUR skolos, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 9 procentų dydžio metinių palūkanų, 6,87 EUR delspinigių ir 10 EUR žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės UAB „Litruma“ kreditorei UAB „Juris LT“.

2. 2019-12-03 teisme buvo gauti skolininkės UAB “Litruma” atstovo advokato A. K. prieštaravimai dėl kreditorės UAB „Juris LT“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašymas priimti šiuos prieštaravimus atnaujinant praleistą terminą.

3. Nurodė, kad kreditorės pareiškimas, teismo įsakymas ir kiti procesiniai dokumentai iš teismo buvo gauti skolininkės registruotos buveinės adresu, kur faktiškai skolininkės veiklos nevykdo, tačiau korespondenciją priima kitas asmuo, kuris informuoja bendrovę apie jos vardu gautus laiškus ir pranešimus. Šiuo atveju taip pat skolininkės vardu korespondencija buvo priimta, tačiau nebuvo nurodyta, kad tai iš teismo dokumentai, skolininkė juos priėmė jau po suėjusio termino prieštaravimams pateikti. Be to, teismo įsakymas negalėjo būti išduotas, nes skolininkė pradiniam kreditoriui UAB „Žaidimų aikštelių įranga“ turi priešpriešinį reikalavimą, juos siejo rangos teisiniai santykiai, pradinis kreditorius nėra įvykdęs reikalavimų pagal sutartį, o tokiu atveju kreditorės reikalavimas negalėjo būti tenkinamas teismo įsakymo išdavimo tvarka, todėl skolininkė UAB “Litruma” prašė priimti prieštaravimus ir panaikinti teismo įsakymą, bei skirti kreditorei baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Apeliantė naudojasi registracijos adreso suteikimo paslauga ir savo buveinę yra registravusi šią paslaugą teikiančios bendrovės adresu. Tokiu būdu, skolininkės reali veiklos vykdymo vieta yra kitu adresu, nei registruota buveinė. Atitinkamai, tam tikra korespondencija apeliantei yra siunčiama jos buveinės adresu, o ne faktinės veiklos vykdymo adresu. Atsižvelgiant į skolininkės įprastai gaunamos su ūkine-komercine veikla susijusios korespondencijos pobūdį, atsiimti korespondenciją tą pačią dieną, kai ji yra gaunama, nėra būtinybės. Apeliantė sutinka, jog neatsiėmė minėtų procesinių dokumentų laiku, tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į faktą, kad skolininkė nebuvo informuota, jog jos vardu yra gauti procesiniai dokumentai iš Vilniaus miesto apylinkės teismo. Žinodama, jog skolininkės vardu yra gauti procesiniai dokumentai iš teismo, būtų nedelsdama juos atsiėmusi ir pateikusi prieštaravimus dėl teismo įsakymo nepraleisdama nustatyto termino. Taigi apeliantės darbuotojai laiku neatsiėmė iš teismo gauto laiško tik dėl tos priežasties, jog nebuvo informuoti, kad skolininkei yra siunčiami procesiniai dokumentai iš teismo.

8.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl teismo įsakymo neatitikimo CPK 431 straipsnyje nurodytiems leistinumo kriterijams ir jokių motyvų, kodėl į šį skolininkės argumentą nebuvo atsižvelgta, nenurodė, kas sudaro sudaro absoliutų pagrindą pripažinti skundžiamą nutartį negaliojančia (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

9. Atsiliepimo į atskirąjį skundą gautas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė skolininkės (apeliantės) UAB „Litruma“ prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir atsisakė priimti prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininkės UAB „Litruma“ prašymas dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir atsisakyta priimti prieštaravimus dėl teismo įsakymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

12. Nagrinėjamoje byloje kreditorė UAB „Juris LT“ CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Tokio supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų.

13. CPK 438 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 18 d.), reglamentuojančiame procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui.

14. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

15. Minėta, kad CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

16. Pažymėtina, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesinių dokumentų įteikimas buvo tikslingai įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d., CPK 438 straipsnį papildant nuoroda į CPK 123 straipsnį, įskaitant ir nuorodą į jame nustatytą įteikimo pagal įstatymą institutą. Šio pakeitimo parengiamieji dokumentai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas (dokumento Nr. XIIP-2814, registravimo data 2015 m. kovo 10 d.) suponuoja, kad tokio pakeitimo tikslas – įgalinti teismus taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką – išsiuntimą juridinio asmens buveinės adresu, kai praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą.

17. CK 2.49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine (CK 2.49 straipsnio 2 dalis). Šios teisės normos paskirtis – būtinybė žinoti, kur galima rasti juridinio asmens valdymo organus, siųsti korespondenciją, perduoti dokumentus, prekes ir panašiai, kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai. Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (CK 2.49 straipsnio 3 dalis).

18. Taigi, pagal CPK 123 straipsnio 2, 4 dalis juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami juridinio asmens buveinės vietoje. Juridinio asmens verslo vieta laikoma jo buveinė (CK 2.49 straipsnis), kuri apibūdinama nurodant patalpų, kuriose ji yra, adresą ir registruojama Juridinių asmenų registre, taip pat nurodoma juridinio asmens įstatuose bei visuose kituose juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.) (CK 2.44 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2.47 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl juridinio asmens buveinės sampratos bei procesinių dokumentų įteikimo taip pat yra pasisakyta ir teismų praktikoje nurodant, jog juridinio asmens verslo vieta laikoma buveinė, kurios adresas registruojamas Juridinių asmenų registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2008; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010 ir kt.). Įmonės buveinės adresas nurodomas steigimo bei registravimo dokumentuose ir yra registruojamas Juridinių asmenų registre kaip neabejotinai tikslus. Pasikeitus įmonės buveinės adresui turi būti keičiami ir Juridinių asmenų registre registruoti įmonės duomenys bei dokumentai (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis)

19. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. priėmė įsakymą, kuriuo iš skolininkės UAB „Litruma“ kreditorei UAB „Juris LT“ nutarė išieškoti 1619 EUR skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 9 procentų dydžio metines palūkanas, 6,87 EUR delspinigių ir 10 EUR žyminio mokesčio. Šis teismo įsakymas kartu su pranešimu, kuriame skolininkei išaiškinta, kad ji turi teisę per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo įvykdyti kreditoriaus reikalavimus, sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai raštu pranešti teismui ar per nurodytą terminą raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų, 2019 m. gruodžio 10 d. registruota pašto siunta buvo išsiųsta skolininkės UAB „Litruma“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (CPK 122 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, siųsdamas procesinius dokumentus skolininkei, pagrįstai vadovavosi juridinių asmenų registro duomenimis, kurie turi prima facie galią, ir šiame registre nurodytu skolininkės buveinės adresu. Juolab, kad šios nutarties priėmimo metu kituose internetiniuose tinklalapiuose (pvz., rekvizitai.lt, 118.lt, info.lt, imoniuinformacija.lt ir pan.), taip pat pačios skolininkės oficialioje interneto svetainėje (http://www.litruma.lt/) nurodomas skolininkės adresas yra (duomenys neskelbtini). Be to, skolininkė UAB „Litruma “ tiek pareiškime dėl procesinio termino atnaujinimo, tiek atskirajame skunde kaip savo adresą taip pat nurodo (duomenys neskelbtini). 2019-10-04 teisme gautas pranešimas, kad skolininkei teismo įsakymas, kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo ir teismo pranešimas, kuriuo išaiškinta skolininkės teisė per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo pateikti prieštaravimus ir išaiškintos prieštaravimų nepateikimo pasekmės, jog teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas priverstinai, įteikti 2019-10-02.

20. Esant šioms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2019-09-30 teismo įsakymas skolininkei UAB Litruma” buvo įteiktas tinkamai. Taigi, terminas skolininkei pateikti prieštaravimus baigėsi 2019 m. spalio 29 d. Tuo tarpu kaip matyti iš byloje esančių duomenų, skolininkė prieštaravimus teismui per EPP sistemą pateikė tik 2019 m. gruodžio 3 d. – praleidusi CPK nustatytą terminą.

21. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. CPK 439 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

22. Įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK 78 straipsnio 1 dalyje bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Sąvoka „svarbios priežastys” yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Tai reiškia, kad termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008). Spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai.

23. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti iš esmės grindė aplinkybe, jog skolininkės reali veiklos vykdymo vieta yra kitu adresu, nei registruota buveinė. Apeliantės teigimu, skolininkės darbuotojai laiku neatsiėmė iš teismo gauto laiško tik dėl tos priežasties, jog nebuvo informuoti, kad skolininkei yra siunčiami procesiniai dokumentai iš teismo. Žinodama, jog apeliantės vardu yra gauti procesiniai dokumentai iš teismo, skolininkė būtų nedelsdama juos atsiėmusi ir pateikusi prieštaravimus dėl teismo įsakymo nepraleisdama nustatyto termino. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties neteisėtumo ir ją naikinti apeliantės skundo argumentų pagrindu.

24. Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 24 punktas; 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 28 punktas). Taigi juridinis asmuo privalo užtikrinti korespondencijos gavimą viešai jo nurodytu adresu. Tuo tarpu juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu ar kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją iš esmės suponuoja tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiimti riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam.

25. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai buvo įteikti skolininkės registruotos buveinės adresu, todėl atskirąjame skunde dėstoma aplinkybė, kad korespondenciją priimantis asmuo vienokiu ar kitokiu būdu informuodamas skolininkę apie gautas korespondencijas konkrečiai neįvardino, kad tarp laiškų yra iš teismo siųstas laiškas, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis dėl kurios praleistas procesinis terminas gali būti atnaujinamas ir neturi lemiamos teisinės reikšmės. Kaip minėta, juridinis asmuo privalo užtikrinti korespondencijos gavimą viešai jo nurodytu adresu, todėl skolininkės pusantro mėnesio delsimą pasiimti korespondeciją, gautą skolininkės registruotos buveinės adresu, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip paties apeliantės nerūpestingumas ir nesidomėjimas. Vadinasi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pati apeliantė ir turi prisiimti neigiamų tokio savo elgesio padarinių riziką. Jokių kitų priežasčių (išskyrus tai, kad reali skolininkės veiklos vykdymo vieta yra kitu adresu, nei registruota buveinė), dėl kurių ji praleido terminą prieštaravimams pateikti, apeliantė nei pareiškime dėl procesinio termino atnaujinimo, nei atskirajame skunde nenurodo ir nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė nagrinėjamu atveju iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog terminas prieštaravimams pareikšti buvo praleistas dėl objektyviai pateisinančių ir svarbių priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti.

26. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skolininkė su prašymu dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo į teismą kreipėsi žymiai praleidusi terminą, t. y. daugiau nei po 1 mėnesio nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo. Toks laiko tarpas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepateisinamai ilgas, neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, todėl termino atnaujinimas neatitiktų teisingumo, protingumo reikalavimų, pažeistų kreditorės teises ir teisėtus interesus.

27. Dėl apeliantės atskirojo skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl teismo įsakymo neatitikimo CPK 431 straipsnyje nurodytiems leistinumo kriterijams ir jokių motyvų, kodėl į šį skolininkės argumentą nebuvo atsižvelgta, nenurodė, kas sudaro absoliutų pagrindą pripažinti skundžiamą nutartį negaliojančia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi pripažinus, jog skolininkės prieštaravimai pateikti praleidus įstatymo nustatytą terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti, akivaizdu, jog teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti ir pasisakyti, nesant tam procesinių prielaidų ir būtinumo, dėl skolininkės pareiškime dėl procesinio termino atnaujinimo argumentų, susijusių teismo įsakymo neatitikimu CPK 431 straipsnyje nurodytiems leistinumo kriterijams. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliantės atskirojo skundo teiginiai dėl absoliutaus pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį negaliojančia atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

28. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai įvertino apeliantės nurodytas termino praleidimo aplinkybes ir pagrįstai jų nepripažino svarbiomis, bei tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias termino prieštaravimams dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo atnaujinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.