- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- AN2-337-497/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00471-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Pažeidėjas
- V. U.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. U. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-528-1127/2024.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3798-2024 (ROIK:23227885029) (toliau – Nutarimas) V. U. nubaustas už tai, kad nuo 2023 m. lapkričio 21 d. 01.45 val. iki 2023 m. lapkričio 21 d. 08.37 val., (duomenys neskelbtini) paliko automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui, trukdė išvažiuoti iš garažo, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.10 punktą. Nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais V. U. padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta 50 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Institucijos 2024 m. vasario 7 d. Nutarimas paliktas nepakeistas ir V. U. skundas netenkintas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu V. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 7 d. skundžiamą nutarimą Nr. 10-ANR_N-3798-2024 (ROIK:23227885029) administracinio nusižengimo byloje ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. U. atžvilgiu. Bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
3.1. Apelianto teigimu, teismo nutartis priimta nevertinus visų įrodymų, remiantis objektyvių įrodymų neatitinkančiais teiginiais, yra priimta pažeidžiant teisės normas. Teismas paliko galioti neteisėtą Institucijos nutarimą, kuris priimtas neištyrus eismo įvykio aplinkybių ir esamų įrodymų.
3.2. Teismas atmesdamas skundą, savo poziciją pagrindė iš esmės trimis argumentais. Skunde nurodomi šie esminiai skundžiamos nutarties motyvai.
3.3. Apeliantas nurodo, kad priedą Nr. 2 pateikė tam, kad teismas matytų kaip apelianto automobilis tariamo pažeidimo dieną stovėjo nukentėjusiojo garažo atžvilgiu. Papildomai buvo nurodyta, kad nuo garažo vartų iki už V. U. automobilio esančios geltonos linijos yra 7 metrų atstumas. Tai akivaizdžiai matoma nuotraukoje ir patvirtina, kad nukentėjusiojo automobilis galėjo be jokių trukdžių išvažiuoti iš garažo. Su tuo sutiko ir nukentėjusysis, nurodydamas, kad jeigu apelianto automobilis būtų stovėjęs taip kaip jis čia žymi, būtų tiesiog išvažiavęs per tuos 7 metrus. Tada A. S. pareiškė, kad apelianto automobilis buvo įterptas tarp A. S. visureigio ir juodos mašinos ir įvykio metu stovėjo kitur, apelianto automobilio stovėjimo vieta buvo per vidurį jam atbuline eiga judant iš garažo.
3.4. Akivaizdu, kad priešais A. S. garažą, kurio vartų plotis 2,6 m, susidaro 2,6 m. pločio ir 7 metrų aikštelė (iki geltonos linijos), kuria galima netrukdomai važiuoti tiesia linija, tą tvirtino pats nukentėjusysis. Kitų įrodymų, kurie tiksliai atskleistų kaip stovėjo apelianto automobilis garažo atžvilgiu ir ar iš tikrųjų yra blokuojamas garažas, nei teismui, nei policijai A. S. nepateikė – tik nuotraukas, specialiai darytas tokiu kampu, kur vizualiai susidaro įspūdis, kad garažas yra blokuojamas.
3.5. Iš A. S. teismui pateiktų nuotraukų ir 2 vaizdo įrašų, teismas kaip argumentą pasirinko tą nuotrauką (b. l. 155), kuri mažiausiai informatyvi, daryta iš vietos, kuri neparodo tikrosios apelianto ir nukentėjusiojo automobilių padėties, nes negalima nustatyti atskaitos taško. Pateikta nuotrauka vizualiai klaidina, iš garažo išvažiavusi KIA SPORTAGE pastatyta įstrižai kiemo ir tyčia galine dalimi „įvažiavusi“ į FORD FOCUS kairės pusės galinę dalį, taip įmituojant garažo blokavimą. Apelianto pateikta schema visiškai atitinka tą situaciją, kuri užfiksuota nukentėjusiojo pateiktose nuotraukose. Pateikti objektyvūs skaičiavimai matematiškai įrodo, kad A. S. automobilis turėjo manevro laisvę ir galėjo išvažiuoti iš garažo.
3.6. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliantas daro išvadą, jog motyvai, kad V. U. teiktose nuotraukose jo automobilis pastatytas ne analogiškai, kaip tai padaryta įvykio metu, pvz lyginant priedą Nr. 1 (1t. b. l.163) ir nukentėjusiojo pateiktą nuotrauką (b.l. 155), visiškai nepagrįsti.
3.7. A. S. pateiktos nuotraukos įrodo, kad buvo mėginta pavaizduoti garažo blokavimą. Nuo A. S. garažo staktų nuvedus prie geltonos linijos tiesias įsivaizduojamas linijas (jos gerai matyti, kadangi eina grioveliais tarp plytelių), dešinė linija (žiūrint į nuotrauką) praeina pro V. U. automobilio galinį buferį, o kairė - per dvi plyteles nuo kanalizacijos šulinio dangčio. Plytelės plotis yra 10 cm, vadinasi, už 20 cm į kairę nuo dangčio. Dangčio plotis - 85 centimetrai. Keturiose iš šešių teismui pateiktų nuotraukų (b.l. 188, b.l 189, b.l. 190, b.l. 191) ir abiejuose vaizdo įrašuose KIA SPORTAGE nukentėjusiojo užfiksuotas nuo išvažiavimo pusės, kitaip tariant - iš kairės. Taigi matematiniai skaičiavimai rodo, kad A. S. turėjo mažiausiai 1,05 metro (10 cm + 10 cm + 85 cm) laisvo ploto aikštelės, kuria galėjo važiuoti tiesiai.Bet tiesia trajektorija KIA SPORTAGE tyčia nevažiavo. Kaip matyti iš paties nukentėjusiojo pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašų, kairės pusės visureigio priekiu jis atsistojo kuo arčiau kairės savo garažo staktos (koks tikrasis atstumas iki staktos nėra matyti, kadangi ši vaizdo medžiagos dalis neužfiksuota, bet A. S. tvirtino, jog atsirėmęs į FORD FOCUS išsisukti trukdė kairė stakta), o užpakalinės dalies dešinę pusę tyčia vizualiai užfiksavo, kaip atremtą j V. U. automobilį, taip vizualiai imituodamas užblokavimą.
3.8. Jeigu A. S. savuoju KIA SPORTAGE būtų važiavęs tiesiai, jis būtų judėjęs tokia trajektorija, kad kairės mašinos pusės ratais būtų užvažiavęs ant šulinio dangčio. A. S. darytose nuotraukose fiksuojama, kad šulinio dangtis apvažiuojamas iš dešinės - taigi tyčia net nemėginama važiuoti tiesiai.
3.9. Iš (b.l. 188, b.l 189, b.1.190, b.l. 191) nuotraukų bei abiejų vaizdo įrašų matyti, kad V. U. automobilis stovi per pusantro metro už šulinio dangčio, arba tiesiai su dešinės pusės A. S. garažo stakta. Jei skaičiuoti pagal plyteles, tikslus atstumas yra 1,55 metro (15,5 cm x 10 cm plytelės ploto) (Priedas Nr.4). KIA SPORTAGE plotis yra 1,885 metro. Vadinasi, A. S. automobiliui kairėje reikėjo apie 40 centimetrų (automobilio plotis l,885m-l,55m), kad saugiai prasilenktų su FORD FOCUS. Važiuodamas tiesia trajektorija kairėje pusėje A. S. automobilis turėjo prasilenkimui mažiausiai 1,05 metro (dangčio plotis 85 cm plius dvi plytutės po 10 cm pločio).
3.10. V. U. Teismui pateikė schemą (Priedas Nr.2, b.l. 187), kuria parodė, kad netgi stovėdamas įstrižai A. S. su savo automobiliu nebūtų buvęs užblokuotas: FORD FOCUS išilgai garažo stovėjo taip, kad nuo jo kairės pusės rato nuvesta tiesioji eitų per šulinio dangčio vidurį. Nuo A. S. garažo vartų iki šulinio dangčio vidurio yra 4,70 m. atstumas. Susidaro stačiakampė aikštelė priešais duris, kurio šoninės yra 4,70 m ilgio ir 2,60 m pločio (pagal vartų plotį). Pamatavus keturkampį įstrižai, gaunamas įstrižainės ilgis sudaro 5,50 m. Įstrižai pastačius 4,515 metro ilgio automobilį, kai vienas jo galas prispaustas prie kairės garažo staktos, lieka dar apie metras manevrui į bet kurią pusę. Tai įrodo, kad A. S. įvykį nufotografavo apgaulingai, kad atrodytų, jog jo automobilis atsirėmęs į V. U. automobilį,
3.11. Teismo teiginys, kad V. U. teiginiai - tik V. U. subjektyvus vertinimas, niekuo nepagrįstas, nes V. U. paaiškinimai patvirtinti brėžiniais ir matematiniais skaičiavimais, o ne vizualine nuotraukų fokusavimo apgaule. Kita vertus, A. S. paaiškinimai - taip pat yra subjektyvus vertinimas, tačiau teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, be jokio pagrindo vienus teiginius vertino kaip suobjektyvius, kitus - kaip objektyvius, t.y. pranašesnius už kitus.
3.12. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas šią bylą nustatė, kad V. U. ir A. S. santykiai dėl automobilių parkavimo vietų jau buvo nagrinėti policijos pareigūnų ir pripažino, kad yra nuo seno konfliktiški. Jau vien dėl to, nagrinėjant šią bylą, būtina įvertinti A. S. veiksmus ir šiuo aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
3.13. Teismas konstatavo, kad geltona linija prie namo (duomenys neskelbtini) nubrėžta teisėtai, nes tą padarė Bendrijos valdymo organai, o tiksliau - dabartinis Daugiabučių Namų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininkas.
3.14. A. S. pareikalavus schemos, kuria šiuo metu Bendrijoje vadovaujamasi priimant sprendimus, pavyzdžiui, dėl geltonos linijos nubrėžimo, nukentėjusiajam kartu su atsakymu, buvo atsiųsta ir schema, kurioje trečia stovėjimo vieta yra užbraukta tariamai koreguojant pirminę schemą, nors toks leidimas nei Bendrijos savininkų, nei įgaliotinių susirinkimo niekuomet nebuvo duotas. Pakartotinai pirmininko (Priedas Nr.14) jau po Vilniaus apylinkės teismo sprendimo V. U. paprašė atsiųsti 2015 m. liepos 30 d. protokolą ir priedus, taip pat - dokumentus, kuriais buvo galima pagrįsti vietos panaikinimą. Iš pirmininko elektroniniu paštu gavo protokolo kopiją (Priedas Nr.12) su schema (Priedas 13), kurioje numatytos 3 vietos. Pirmininkas nepateikė nė vieno dokumentais patvirtinto argumento, dėl ko vietų skaičius buvo sumažintas. Šiuo dokumentu, kurį pasirašė 10 daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos įgalioti atstovai, buvo patvirtintos 3, o ne 2 stovėjimo vietos. Šis dokumentas nėra panaikintas.
3.15. Niekuo nepagrįstas teismo tvirtinimas, kad galiojantis yra kitas dokumentas, kuriuo nustatytos ne trys, o dvi automobilių stovėjimo vietos, net iš demokratinio atstovavimo principo negali būti teisėtas, nes įgaliotinių susirinkimas yra aukštesnis atstovaujamasis organas, nei vienasmenis, šiuo atveju daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko galimai pasirašytas.
3.16. Minima aikštelė (žemės sklypas) priklauso bendrosios nuosavybės teise visų daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybes teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Automobilių statymo ir eismo organizavimo tvarkos minėtame žemės sklype nustatymas yra jo naudojimo klausimas, todėl tam būtinas visų jo bendraturčių (valdytojų) sutarimas. Nei garažų savininkai, nei bendrijos pirmininkas neturi jokių įgaliojimų panaikinti 2015 m. liepos 30 d. įgaliotinių susirinkimo sprendimo ir savavališkai nubraižyti geltonų linijų, neva draudžiančių automobilių parkavimą. Nei V. U., nei kitiems gyventojams nėra žinoma, kad būtų pakeista automobilių parkavimo tvarka minėtame žemės sklype, dėl to 2023 metų lapkričio 20 dieną šioje vietoje ir buvo pastatytas V. U. automobilis FORD FOCUS.
3.17. Teismas net nenagrinėjo aplinkybės, kad minėtų daugiabučių kiemuose yra nustatyta automobilių parkavimo tvarka. Skunde pateikiami skundžiamos nutarties motyvai ir nurodoma, kad pats Teismas pripažįsta, kad egzistuoja dvi automobilių parkavimo tvarkos - ginčo vietoje statyti dvi/tris transporto priemones. Kokiu teisiniu pagrindu Teismas pripažino, kad tvarka, kai ginčo vietoje parkuojamos dvi transporto priemonės yra galiojanti, o tvarka, kai parkuojamos trys transporto priemonės - negaliojanti? Teismui pateikti dokumentai įrodo, kad 2015 m. liepos 30 d. nustatyta tvarka, kai sprendimą vienbalsiai priėmė Bendrijos įgaliotiniai, yra nepanaikinta, todėl yra galiojanti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje egzistuojantį teisinį reglamentavimą, Bendrijos pirmininkas negali vienašališkai spręsti dėl dalykų, kuriems reikalingas visų bendraturčių pritarimas.
3.18. Taigi, nurodytos bylos aplinkybės pagrindžia, kad V. U. susiklosčiusioje situacijoje negalėjo suvokti, kad palieka automobilį neleistinoje vietoje, arba kad jis turėjo ir galėjo tai suvokti, nes žinojo viena - kad 2015 m. liepos 30 d. nustatyta tvarka yra galiojanti. Gi pirmos instancijos teismas, darydamas išvadą dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo V. U. veikoje, iš esmės rėmėsi vien tik faktu, kurių šaltinis Bendrijos pirmininko teisiškai nepagrįstas raštas ir nesuteikė pakankamos reikšmės V. U. veismus nulėmusioms aplinkybėms. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismo išvada padaryta nesilaikant kaltės principo (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 7 straipsnis) bei išsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo standarto (ANK 569 straipsnio 5 dalis).
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą Institucijos atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-528-1127/2024 ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3798-2024 byloje ROIK ROIK:23227885029 palikti nepakeistus ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad tai, jog apeliantas nesutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų įvertinimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai. Byloje nėra faktinių duomenų rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl skundas visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
V. U. apeliacinis skundas netenkinamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai paliko galioti Institucijos 2024 m. vasario 7 d. Nutarimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti šį nutarimą ir skundžiamą nutartį.
7. Vilniaus apygardos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Todėl toliau pasisakytina dėl esminių argumentų, turinčių reikšmės sprendžiant apelianto kaltės, pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, klausimą.
8. Atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą neleistinoje vietoje įtvirtinta ANK 417 straipsnio 2 dalyje, kuri be kita ko numato, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Kaip matyti iš minėto straipsnio dispozicijos, šiame straipsnyje numatyta formali administracinio nusižengimo sudėtis, kurios požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje. Taigi, sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, privalu remtis KET ir jose nustatytais draudimais sustoti ir stovėti.
9. KET 150.10 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
10. Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tvirtindamas, kad jo automobilis netrukdė A. S. išvažiuoti iš garažo, tai patvirtina apelianto pateiktos nuotraukos ir jose išmatuoti atstumai ir atlikti detalūs skaičiavimai, o nukentėjusiojo pateiktose nuotraukose matomas vaizdas, neatitinkantis realios situacijos. Šie argumentai atmestini.
11. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas teismui teikė nuotraukas (su paskaičiavimais), kur jo automobilis yra pastatytas ne analogiškai, kaip tai buvo padaryta įvykio metu (pvz., lyginant priedą Nr. 1 (b. l. 163) ir nukentėjusiojo pateiktą būtent pažeidimo padarymo metu fiksuotą nuotrauką (b. l. 155). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nėra aišku, kurią nukentėjusiojo pateiktą nuotrauką apylinkės teismas turėjo mintyje, nes pirmame bylos tome 155 lape yra ne nuotrauka, o A. S. el. laiškas. Nepaisant to, skundžiamos nutarties išvada, jog V. U. pateiktose nuotraukose su skaičiavimais jo automobilis pastatytas ne analogiškai, kaip įvykio metu, yra teisinga. Nukentėjusiojo pateikta nuotrauka (1 t. b. l. 159) ir Priede Nr. (1 t. b. l. 163) esančios nuotraukos darytos maždaug iš tos pačios vietos ir akivaizdžiai matyti, kad V. U. su skaičiavimais pateiktoje nuotraukoje (1 t. b. l. 163) jo automobilio FORD galinis bamperis, nuvedus tiesią liniją yra ties garažo dešinės angos dešiniu kraštu (tai pažymėta nuotraukoje). Gi iš nukentėjusiojo pateiktos nuotraukos (1 t. b. l. 159) matyti, kad įvykio metu, automobilis FORD buvo pastatytas tokiu būdu, jog FORD galinis bamperis, nuvedus tiesią liniją, yra arčiau garažo, priešais garažo dešinę angą (nuvedus tiesią liniją ji remtųsi jau ne į sienos kraštą, o į garažo vidų). Atitinkamai, apelianto pateikiami skaičiavimai jokios reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, nes neatitinka pažeidimo metu buvusios situacijos ir nukentėjusiojo pateiktų nuotraukų nepaneigia.
12. Skundo argumentai, kad A. S. pateiktose nuotraukose, iš garažo išvažiavusi KIA SPORTAGE pastatyta įstrižai, pateiktas apgaulingas vaizdas nepagrįsti. A. S. pateiktos nuotraukos yra pakankamai aiškios, informatyvios, įvykio vieta fiksuota iš visų pusių. Iš nukentėjusiojo pateiktos nuotraukos ( 1t. b. l. 159) matyti, kad nukentėjusiojo automobilis tiesiai atbuline eiga dalinai išvažiavęs iš garažo, toliau važiuoti trukdo apelianto automobilis. Taigi, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusiojo pateiktose nuotraukose matomas iškraipytas vaizdas. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad nukentėjusiojo paaiškinimai taip pat subjektyvus vertinimas, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad apelianto kaltė grindžiama ne tik A. S. paaiškinimais, bet ir vaizdo įrašais ir nuotraukomis. Aukštesniojo teismo vertinimu, iš nukentėjusiojo pateiktų nuotraukų visiškai akivaizdu, kad įvykio apelianto pastatytas automobilis trukdė išvažiuoti A. S. iš garažo, todėl apeliantas pagrįstai pripažintas pažeidęs KET 150.10 punktą.
13. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o V. U. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir V. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.