Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimo, kuriuo J. M. pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d., 187 str. 2 d., 33 str. ir nubausta 250 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nubausta už tai, kad ji 2014-07-18, apie 23.15 val., Žuklijų kaime, Trakų r., policijos pareigūnams nustačius nelegalaus alkoholio laikymo atvejį, bandė sudaužyti stiklinius butelius su nelegaliu alkoholiu, suplėšė policijos pareigūnų pildomus dokumentus, garsiai triukšmavo, šaukdama ir įžeidinėdama policijos pareigūnus, į policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtą vaiką nereagavo, bandė pasišalinti iš gyvenamosios patalpos, išsinešdama suplėšytus dokumentus, sulaikoma pareigūnų, priešinosi aktyviais veiksmais, stengėsi išvengti sulaikymo, t.y. bandė bėgti, stumdėsi, policijos pareigūnui nutraukė laikrodžio apyrankę. Tokiais savo veiksmais J. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 1 d. ir 2 d.

2015-02-02 Vilniaus apygardos teise gautas Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK Viešosios policijos viršininko atsiliepimas į J. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma J. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2015-01-13 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pagal J. M. skundą dėl, neva, neteisėtų pareigūnų veiksmų, kurių metu jai, neva, padaryti sužalojimai, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00748-14 pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., kuris buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos J. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

J. M. padaryta veika kvalifikuota tinkamai.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Nors J. M. savo kaltę neigia, jos kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: administraciniu teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2); policijos pareigūnų Jono Banuševičiaus ir Tado Burbos tarnybiniais pranešimais (b.l. 3,4) bei jų parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje (b.l. 24, 39); liudytojų N. M. ir R. K. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais (b.l. 31-31, 48).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. M. padarė jai inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Praktiškai dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantė, gi, vadovaudamasi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Trakų rajono apylinkės teismo 2015-01-13 nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.

Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi atskiri proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2015-01-13 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.