- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-20
- Bylos Nr.
- 1S-7-1243/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Juozapavičius, Aušra Bielskė, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- G. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Juozapavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Kalėjimų tarnyba) teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. G. R. Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 11 d. nutartimi, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 8 ir 12 punktuose, ir nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso jam priklausančio turto konfiskavimu. Ši bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu ir G. R. paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso jam priklausančio turto konfiskavimu.
2. G. R. Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 11 d. nutartimi, nuteistas už tai, kad 1994 m. lapkričio 23 d., apie 7.00 val., Šiaulių miesto S. Nėries gatvėje, apiplėšė grupėje, iš anksto susitaręs su V. K., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, taip pat su V. Č. bei A. B., išeidamas iš susitarimo ribų, iš savanaudiškų paskatų užpuolė ir nušovė V. M., visi užvaldė nukentėjusiojo maišelį, piniginę su įvairia valiuta, iš viso 72 000 Lt sumą.
3. G. R. Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 11 d. nutartimi, nuteistas už tai, kad 1995 m. liepos mėnesį, tardymo metu ir teisme tiksliai nenustatytą dieną, apie 19 val., būdamas teistas dėl tyčinio nužudymo, veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupe su I. Š., A. V., G. K., turėdami bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą, sekdami nuo Latvijos – Rusijos pasienio Sebežo muitinės Burački posto nukentėjusiojo A. A. vairuojamą vilkiką „KAMAZ 5310“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakrautą 21 445 kg šokolado „SNICKERS KINGSIZE“, iki Rusijos Federacijos, Maskvos srities, Ruzos rajono, kelio Maskva – Ryga 93 kilometre esančios automobilių stovėjimo aikštelės, G. R. ir G. K. surišo nukentėjusiojo A. A. rankas lipnia juosta, tuo atimant galimybę priešintis, A. V. sėdus prie automobilio „KAMAZ“ vairo ir nuvažiavus Maskvos kryptimi, G. R., smogdamas 8 smūgius peiliu A. A. į nugarą bei 4 smūgius į galvą, tyčia jį nužudė, užvaldydami svetimą turtą stambiu mastu – automobilį „KAMAZ 5310“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą – šaldytuvą „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 21 445 kg šokoladų „SNICKERS KINGSIZE“ – iš viso užvaldė svetimo turto už 350 000 litų.
4. G. R. padaryta nusikalstama veika, dėl kurios padarymo jis pripažintas kaltu Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 11 d. nutartimi, Šiaulių apygardos teismo 2003 m. lapkričio 4 d. nutartimi perkvalifikuota iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 ir 12 punktų į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Nuteistajam paskirta bausmė nešvelninta ir palikta nepakeista.
5. Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 1996 m. liepos 5 d.
6. Kauno apygardos teisme 2024 m. gruodžio 3 d. buvo gautas Kalėjimų tarnybos teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkino Kalėjimų tarnybos teikimo nurodydamas, kad nors G. R. aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, tačiau didžiąją paskirtos bausmės dalį nuteistojo elgesys buvo nedisciplinuotas, nuteistojo pataisos procesas yra itin lėtas ir gana sudėtingas, todėl Kalėjimų tarnybos teikimo nagrinėjimo metu, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, buvo nutarta teikimą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai
7. Nuteistasis G. R. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį ir tenkinti Kalėjimų tarnybos teikimą – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartyje pabrėžiamas jo elgesys laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo pradžioje. Sutinka, kad bausmės vykdymo pradžioje buvo nedisciplinuotas, veikiamas subkultūrų, tačiau per visą jo atliktą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį (daugiau nei 28 metus) jis yra pasikeitęs ir tai, nuteistojo vertinimu, patvirtina Kalėjimų tarnybos teikime specialistų išdėstytos aplinkybės. Pabrėžia, kad yra pasirengęs integruotis į visuomenę (moka dirbti, turi gyvenamąją vietą, yra vedęs, noriai dalyvauja įvairiose resocializacijos programose), jis yra nepavojingas visuomenei, bausmės tikslai yra pasiekti. Skunde nurodoma, kad teismai neteisingai vertina jo norą domėtis vykdomaisiais raštais bei priteistos žalos atlyginimu nukentėjusiesiems. Nuteistojo teigimu, jis nori atlyginti žalą, tai patvirtina Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus ataskaita 2024 m. liepos 3 d. Nr. 7DN-21556. Pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimą, jis po paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės (nuo 5 iki 10 metų) vykdymo sieks visiškai integruotis į visuomenę. Nuteistasis prašo atsižvelgti į šeiminę padėtį ir sutuoktinės daromą teigiamą įtaką, nori įrodyti, kad gali būti doras pilietis ir geras vyras.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo G. R. skundas atmetamas.
8. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs pateiktą bylos medžiagos, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, išanalizavęs asmens byloje esančius duomenis, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
10. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Nuteistasis G. R. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pradėjo atlikti 1996 m. liepos 5 d., t. y. nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei 28 metus. Taigi, nuteistasis G. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą formalųjį kriterijų. Vis dėlto, teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laivės atėmimo bausme, įpareigotas įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes, atspindinčias nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo norą pašalinti nusikalstama veika padarytą žalą, ir taip apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).
12. Asmens bylos duomenimis bei Kalėjimų tarnybos 2024 m. spalio 29 d. socialinio tyrimo išvada Nr. RV-23-8586 (toliau – socialinio tyrimo išvada) nustatyta, kad nuteistasis G. R. itin aktyviai įsitraukia į pozityvaus užimtumo veiklas įkalinimo įstaigoje ir prisideda jas organizuodamas (asmens bylos t. 5, d. 2, b. l. 81–84). G. R. vykdo individualų resocializacijos planą, bausmės vykdymo metu už gerą bei pavyzdingą elgesį buvo skatintas 38 kartus. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje 2020 – 2021 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje dailidės profesijos. Supratęs darbo naudą, G. R. nuo 2014 m. gruodžio 18 d. pradėjo dirbti. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis turi darbo patirties, pastaruosius aštuonerius metus nuosekliai tęsia darbą bei už gerus darbo rezultatus buvo ne kartą skatintas. Nuteistojo finansinė padėtis – stabili. Nuteistasis, nors iš dalies yra išlaikomas valstybės, tačiau taip pat stengiasi savo finansinę padėtį gerinti ir asmeninėmis pajamomis, t. y. nuomoja nuosavybės teise turimą būstą laisvėje, dirba, taip pat gauna ir papildomų pajamų. G. R. stengiasi palaikyti ryšius ir su artimaisiais. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmės vykdymo metu artimai bendravo su savo motina, broliu, šiuo metu pats pabrėžia ir artimus santykius su sutuoktine, dukra bei anūkais. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiamas ir G. R. požiūris į įkalinimo įstaigoje įsišaknijusias subkultūras. Nuteistasis vengia destruktyvių grupių, ryšius palaiko tik su orientuotais į verslą, teigiamai charakterizuojamais draugais, nėra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai. Pats nuteistasis kuria pozityvius santykius su bendradarbiais bei darbdaviais, jį prižiūrinčiais pareigūnais, kurių charakterizuojamas teigiamai (asmens bylos t. 5, b. l. 73–85). Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis stengiasi aktyviai dalyvauti resocializacijos procese, užsiimti prasmingomis veiklomis bausmės vykdymo metu bei tobulėti. Tačiau, vis dėlto, teikimo nagrinėjimo metu turi būti atsižvelgiama ir į kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atspindinčius nuteistojo pavojingumą, atskleidžiančius nuteistojo požiūrį į jo padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.
13. Nuteistasis skunde nurodo, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje didelį dėmesį skyrė jo elgesiui bausmės vykdymo pradžioje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, vertindamas nuteistojo pavojingumą bei nagrinėdamas klausimą dėl galimybės švelninti jam paskirtą bausmę, privalo atsižvelgti į nuteistojo elgesį viso bausmės vykdymo metu ir įvertinti nuteistojo elgesio, jo mąstymo pokytį, pastangas keistis, t. y. bausmės vykdymo metu daromą nuteistojo pažangą. Apygardos teismas, atsižvelgęs tiek į bausmės vykdymo pradžioje, tiek į teikimo nagrinėjimo metu socialinėje tyrimo išvadoje užfiksuotas aplinkybes, pagrįstai priėjo prie išvados, kad nuteistojo resocializacijos procesas lėtas bei sudėtingas. Nors nuteistasis bausmės vykdymo metu ne kartą skatintas už pavyzdingą bei gerą elgesį, tačiau iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad G. R. 18 kartų buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Paskutinį kartą, 2021 m. liepos 9 d., nuteistajam skirta nuobauda (perkėlimas į kamerų tipo patalpas 5 paroms), kadangi jis vartojo alkoholinius gėrimus (nustatytas 0,42 promilės girtumas). Pats nuteistasis paaiškino, kad alkoholį vartojo iš nevilties, susidūręs su problemomis šeimoje (asmens bylos t. 4, d. 2, b. l. 166), alkoholiu nepiktnaudžiauja ir dalyvavo prevenciniuose užsiėmimuose apie alkoholio vartojimo žalą. Asmens bylos medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nuo 2018 metų siekia bausmės sušvelninimo. Vis dėlto net ir šiuo laikotarpiu nuteistasis nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių bei už tai buvo baustas. Nuteistasis bausmės vykdymo metu ne kartą gamino, laikė ir įgijo draudžiamus daiktus (atitinkamai nuo 2000 m. iki 2021 m.: mobiliojo ryšio telefonus skirtingais laikotarpiais, plastikinį indą su skysčiu, skleidžiančiu alkoholio kvapą, savadarbį peilį, savadarbę ylą (asmens bylos t. 2, d. 2, b. l. 19, 26, 115, 125)), šiurkščiai pažeisdamas vidaus tvarkos taisykles bei režimą. Iš asmens bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistajam paskirta nuobauda 2021 m. spalio 19 d. buvo panaikinta prieš terminą. Šie duomenys leidžia konstatuoti, kad nuteistojo elgesys yra nenuoseklus bei nepakankamai disciplinuotas, nuteistasis iškilusius iššūkius sprendžia pasirinkdamas netinkamas priemones (socialinio tyrimo išvadoje, be kita ko, atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis, atsidūręs destabilizuojančioje aplinkoje, patirdamas emocinius išgyvenimus, siekdamas atsipalaiduoti gali pavartoti alkoholio ir bausmės atlikimo metu (asmens bylos t. 5, b. l. 75)) bei rodo jo netinkamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nei baudžiamasis įstatymas, nei bausmių vykdymo įstatymas nenumato teismui pareigos apibrėžti ir nustatyti konkretų terminą, kiek laiko turi tęstis nuteistojo pažanga tam, kad teismas galėtų pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Bausmės švelninimas priklauso nuo visų aplinkybių, numatytų BK 51 straipsnio 2 dalyje, visumos bei nuo nuteistojo realių pastangų keisti elgesį teigiama linkme. Taigi, bausmės švelninimo instituto taikymas nėra ir negali būti siejamas su konkrečiu terminu, tačiau nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu teismui neturi kelti abejonių, o jo pažanga turi būti nuosekli, pastovi bei akivaizdi ir sudaryti pakankamą pagrindą išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai nuteistajam jau turėjo pakankamą poveikį ir tolimesnė elgesio korekcija galima atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
14. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia ir į tai, kad G. R. nuteistas už labai sunkius nusikaltimus, sukėlusius itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes – dviejų žmonių mirtis. G. R. nusikaltimus padarė vedamas savanaudiškų tikslų – pasipelnyti. Nusikalstamas veikas nuteistasis padarė jauno amžiaus, be kita ko, tarp pirmosios (padarytos 1994 m. lapkričio 23 d.) ir antrosios (padarytos 1995 m. liepos mėn.) nusikalstamų veikų buvo praėjęs neilgas laiko tarpas – vieneri metai. Nuteistojo nusikalstamos veikos padarytos bendrininkaujant, iš anksto apmąsčius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei strategiją. Nors šios aplinkybės buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai bei negali būti ignoruojamos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis savo kaltę pripažįsta, apgailestauja ir tvirtina, kad antrosios nusikalstamos veikos padarymo metu viskas įvyko ne taip, kaip buvo suplanuota. Nuteistasis pokalbio metu apgailestaudamas kalba apie nukentėjusius asmenis. Teismo posėdžio, vykusio Kauno apygardos teisme 2024 m. gruodžio 18 d., metu G. R. patikino, kad priteistą žalą atlygina savanoriškai, taip pat ir skunde nurodo, kad žemesnysis teismas, analizuodamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, neteisingai vertina asmens byloje esančius duomenis. Vis dėlto, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, nuteistasis ilgą laiką vengė šalinti nusikalstama veika sukeltus padarinius ir bent minimaliai atlyginti teismo priteistą turtinę žalą. Iki 2014 m. nuteistasis vengė dirbti. Iš asmens bylos matyti, kad G. R. teikimo nagrinėjimo metu pagal aktualius vykdomus patvarkymus turi išmokėti 33 772 Eur, išieškota 2 548 Eur. Taip pat iš byloje esančios Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. liepos 14 d. pažymos apie gautus vykdomuosius raštus matyti, kad G. R. savanoriškai turimų skolų nedengė. Taigi, nors byloje esanti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2024 m. liepos 3 d. ataskaita Nr. 7DN-2556 (asmens bylos t. 5, d. 2, b. l. 87) patvirtina, kad nuteistasis siekė išsiaiškinti, ar nukentėjusiesiems nuo jo sąskaitos yra pervedamos lėšos, tačiau byloje esantys duomenys, kuriais atsispindi nuteistojo elgesys bausmės vykdymo metu (žemesniojo teismo pabrėžiami byloje esantys skundai bei prašymai dėl daromo išskaitų iš jo sąskaitos (asmens bylos t. 3, b. l. 133, 134), paties nuteistojo savanoriško žalos atlyginimo nebuvimas), paneigia šiuos nuteistojo tvirtinimus. Šie duomenys taip pat svarbūs ir atsižvelgiant į tai, kad G. R. nusikalstamas veikas padarė siekdamas praturtėti, o aptartais duomenimis atsiskleidęs nuteistojo požiūris į norą atlyginti žalą, savanoriško žalos atlyginimo nebuvimas, ilgą laikotarpį pasireiškęs nuteistojo darbo vengimas nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas atlyginti jo nusikalstama veika sukeltą žalą.
15. Iš byloje esančios nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos taip pat matyti, kad nuo pirminio 2020 metais atlikto rizikos vertinimo nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. gegužės 24 d., 2023 m. rugsėjo 6 d., 2024 m. spalio 29 d. atliktų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų rezultatai liko nepakitę – išliko vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (asmens bylos t. 5, d. 2, b. l. 84). Išvadoje pabrėžiamos G. R. dedamos pastangos valdant šiuos kriminogeninius veiksnius: „gyvenimo stiliaus ir draugų“, „mąstymo ir elgesio“ bei „nuostatų“, kadangi nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą bei nuosekliai vykdo individualų resocializacijos planą, pavyzdžiui, nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gegužės 27 d. nuteistasis dalyvavo 45-iose pozityvaus užimtumo veiklose, taip pat dalyvauja elgesio keitimo korekcinėse programose bei Resocializacijos skyriaus psichologų teikiamose individualiose konsultacijose. Psichologai taip pat atkreipia dėmesį į nuteistojo siekį mažinti pakartotinę riziką nusikalsti, savikritiškumą bei elgesio analizę. Vis dėlto, atkreipiamas dėmesys, kad atlikus didelės žalos rizikos vertinimą nustatytas žemas didelės žalos rizikos lygis laisvės atėmimo vietoje ir didelės žalos rizikos lygis visuomenėje. Tokį vertinimą lėmė nuteistojo vaidmuo nusikalstamoje veikoje, nusikalstamos veikos pobūdis, asmens elgesys bausmės vykdymo metu bei prieita prie išvados, kad G. R. vis dėlto turi galimybę sukelti žalą, tačiau nėra linkęs to daryti, nebent pasikeistų aplinkybės, pavyzdžiui, atsinaujintų ryšiai su asmenimis, linkusiais nusikalsti. Pats nuteistasis pripažįsta, kad artimi santykiai su asmenimis, linkusiais nusikalsti, galėjo turėti įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Socialinėje išvadoje pažymimi ir kriminogeniniai veiksniai: statiniai (kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas) bei dinaminiai (nuteistasis turi mažą / nestabilią darbo patirtį, susiduria su lėšų valdymo sunkumais, bausmės vykdymo metu dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą, pasiduodavo asocialios grupės įtakai, piktnaudžiavo alkoholiu, anksčiau būdingas agresyvus elgesys). Teismo posėdžio, vykusio Kauno apygardos teisme 2024 m. gruodžio 18 d., metu nuteistasis nuogąstavo negalintis pakeisti rizikos vertinimo rodiklių ir visas galimas pastangas įdėjęs. Vis dėlto, teisėjų kolegija su tuo sutikti negali, nes nuteistojo elgesys atliekant bausmę nebuvo nepriekaištingas, o tam tikrais atvejais ir rodo galimą asmens pavojingumą (neteisėtas disponavimas savadarbiu peiliu ir savadarbe yla kalinimo įstaigoje (žr. šio sprendimo 13 pastraipą). Sutiktina su nuteistuoju, jog statinių veiksnių, tokių kaip kriminalinės istorijos, smurtinio elgesio istorijos ir kt. nuteistasis pakeisti negali, tačiau, vis dėlto, dinaminius veiksnius nuteistasis savomis pastangomis gali keisti, tad nagrinėjamuoju atveju nuteistojo pastangų nepakanka jo užsibrėžtam tikslui pasiekti.
16. Nuteistasis nurodo, kad tenkinus jo prašymą, jis ne iškart bus paleistas į laisvę, tačiau jam dar teks atlikti teismo paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 10 metų, todėl per šį laikotarpį jis taip pat dės visas pastangas tam, kad galėtų visuomenėje gyventi dorai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė terminuota laisvės atėmimo bausme pakeičiama tais atvejais, kai nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu padaro žymią pažangą. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskirtis – padėti nuteistajam atkurti bausmės vykdymo metu prarastus socialinius įgūdžius tam, kad jis galėtų kuo lengviau integruotis į visuomenę, t. y. terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu turėtų būti teikiama visavertė pagalba nuteistajam ir darbas turėtų būti orientuotas siekiant kuo sėkmingesnės nuteistojo reintegracijos į visuomenę. Nagrinėjamuoju atveju teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistojo G. R. pažanga teikimo nagrinėjimo metu nėra žymi, tad keisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme nėra pagrindo.
17. G. R. taip pat prašo atsižvelgti į jo šeiminę padėtį bei suteikti jam galimybę įrodyti, kad jis gali būti geras vyras bei doras pilietis. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad tiek žemesnysis teismas, nusprendęs netenkinti Kalėjimų tarnybos teikimo, tiek teisėjų kolegija, analizavusi nuteistojo charakterizuojančią medžiagą, nurodė vieną iš nuteistojo teigiamų savybių – artimo santykio palaikymą su šeimos nariais. Vis dėlto, įvertinus visas nagrinėjamuoju klausimu svarbias aplinkybes, susiklostę artimi santykiai tarp nuteistojo sutuoktinės ir kitų šeimos narių, nepagrindžia nuteistojo žymios pažangos ir neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.
18. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-56-851/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-308-851/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-348-487/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-324-1020/2020 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, privalu užtikrinti ne tik teisingą ir proporcingą asmens laisvės varžymą, bet ir visuomenės saugumą. Kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra sumažėjęs, o bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, sušvelninus nuteistajam bausmę, nebus įgyvendinta. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, kadangi toks sprendimas gali būti priimamas tik nesant jokių abejonių, jog atlikęs tokią bausmę asmuo nebus pavojingas ir nekels grėsmės visuomenei. Taigi, nuteistojo G. R. teigiami pokyčiai, ateities lūkesčiai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis bausmės vykdymo metu daro pažangą bei rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį elgesiui, vis dėlto, žemesniojo teismo nustatytos bei teisėjų kolegijos įvertintos aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo G. R. švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės.
19. Įvertinęs visų išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo G. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.