Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiūno apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėjo Remigijaus Aginto 2024 m. sausio 29 d. nutarimu (ROIK: 23221125034) L. R. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nubausta galutine 1 200 Eur bauda. L. R. paskirta ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių. L. R. nubausta už tai, kad 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 23 val., kelyje Kaunas– Jurbarkas–Klaipėda, 168,12 km, Šėrių k., Šilutės r., vairuodama automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, kliudė kelio atitvarus ir signalinį stulpelį ir juos apgadino. Po šio eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, automobilio vairuotoja L. R. vartojo alkoholinius gėrimus, 2023 m. rugsėjo 17 d. 12.08 val. jai nustatytas 0,48 prom. girtumas. Tokiais veiksmais L. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 5, 9, 127, 221 ir 226 punktų reikalavimus.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamos L. R. įgaliotas atstovas advokatas T. L. šį Institucijos 2024 m. sausio 29 d. nutarimą apskundė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams. Skundu jis apylinkės teismo prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti švelnesnę nei numatyta įstatyme baudą ir administracinio poveikio priemonę. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutarimu Institucijos 2024 m. sausio 29 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta teismui nustačius, kad L. R. nepadarė veikos, turinčios administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, požymių. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad automobilio „Audi“, kurį vairavo L. R.,, dalyvavimas viešajame eisme buvo sustabdytas tik 2023 m. rugsėjo 18 d., o kelio atitvaras ir stulpelis galbūt buvo apgadinti dar iki byloje nagrinėjamo eismo įvykio.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nutarimą ne teismo tvarka priėmusi Institucija prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – L. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirti baudą nuo 1 200 Eur iki 1 500 Eur ir administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones nuo 2 metų iki 4 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgalioto atstovo skundą, netinkamai įvertino bylos duomenis, nebuvo aktyvus ir nepašalino kilusių abejonių dėl eismo įvykio metu apgadinto turto. Teismas, suabejojęs viena ar kita faktine aplinkybe, turėjo apklausti policijos pareigūnus Viktoriją Jurgilaitę ir Aivarą Liulę, kurie atvyko į eismo įvykio vietą ir matė apgadintus kelio atitvarą ir stulpelį ir juos užfiksavo nuotraukose. Teismas tam, kad išnagrinėtų visus bylai reikšmingus faktus, galėjo į teismo posėdį iškviesti ir apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamą L. R. ir jos paaiškinime nurodytą asmenį – A. P.. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi nuojauta ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgalioto atstovo pateikta versija, todėl padarė įrodymais nepagrįstą ir neteisingą išvadą dėl L. R. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

3.2. Institucija, nagrinėdama L. R. padaryto administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, vertino rašytinius įrodymus: pareigūnų tarnybinius pranešimus, eismo įvykio schemą, nuotraukas. Policijos pareigūno A. Liulės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, atvykęs į eismo įvykio vietą, jis pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį ir apgadintą kelio atitvarą bei signalinį stulpelį. Šią aplinkybę patvirtina ir pareigūno įvykio vietoje darytos nuotraukos, kuriose aiškiai užfiksuoti apgadinti kelio statiniai ir pro juos nuo kelio į laukus nuvažiavęs automobilis. Be to, pati administracinėn atsakomybėn traukiama L. R. paaiškino, kad, atvykusi į įvykio vietą ryte, suprato sukėlusi eismo įvykį, kurio metu ji apgadino kelio statinius, todėl apie tai informavo policijos pareigūnus. Šių L. R. parodymų ir eismo įvykio vietos dokumentų teismas visiškai nevertino ir skundžiamame nutarime neaptarė.

3.3 Apylinkės teismas, nustatydamas turto apgadinimo faktą, nepagrįstai rėmėsi byloje esančiu AB „Kelių priežiūra“ raštu, kuriame nurodyta, kad dėl 2023 m. rugsėjo 17 d. kelio Kaunas– Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, 168,12 km įvykusio eismo įvykio sugadinto turto žala nenustatyta. Aplinkybė, kad nukentėjusiuoju byloje pripažintas asmuo žalos nevertina, nepaneigia paties fakto ją buvus, nes nukentėjusysis turi teisę reikšti turtinę pretenziją žalą padariusiam asmeniui, ar ne (Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartis apeliacinėje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-119-360/2023).

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamos L. R. įgaliotas atstovas advokatas T. L. atsiliepimu prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą, o administracinėn atsakomybėn traukiamai L. R. iš valstybės priteisti 550 Eur jos atstovavimo apeliacinės instancijos teismo procese išlaidas. Atsiliepimą atstovas grindžia šiais argumentais:

4.1 L. R. pripažįsta, kad 2023 m. rugsėjo 16 d., vairuodama automobilį „Audi“, jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį, tačiau ji tvirtina nesupratusi, kad šio eismo įvykio metu buvo apgadinti kelio statiniai, todėl nesuvokė, kad apie eismo įvykį reikia pranešti policijai ir likti įvykio vietoje iki jo aplinkybių nustatymo.

4.2 Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, posėdyje dalyvavęs Institucijos atstovas neprašė teismo apklausti apeliaciniame skunde nurodytus liudytojus ir apeliacinės instancijos teismo neprašo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokia Institucijos pozicija administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui nesuprantama. Atstovo įsitikinimu, teismas, net ir privalėdamas būti aktyvus, negali būti įpareigotas atlikti Institucijos darbo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įvykio vietos nuotraukų nepakanka svetimo turto apgadinimo faktui konstatuoti.

4.3 Institucija skunde nepagrįstai tvirtina, kad L. R. apie eismo įvykį pranešė policijai po to, kai ryte apžiūrėjo įvykio vietą ir pastebėjo apgadintus kelio statinius. L. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad policijos pareigūnus informavo apie eismo įvykį dėl to, kad taip rekomendavo automobilio išvežimą vykdęs A. P.. Pirmajame savo paaiškinime L. R. tik patvirtino policijos pareigūnų teiginius apie neva apgadintus kelio atitvarą ir stulpelį, nesuprasdama savo parodymų reikšmės sprendžiant atsakomybės klausimą.

4.4 Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu ir kad pasišalina iš įvykio vietos, suprasdamas tokio savo elgesio priešingumą KET reikalavimams. L. R. tvirtina nesupratusi, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, todėl pakeleivingu automobiliu grįžo namo ir iš sielvarto išgėrė degtinės „Starka“.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymą ir nepagrįstai ir neteisingai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, teisingai vadovavosi ANK 591 straipsnio (Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų bylų teisena negalima), 642 straipsnio (Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje) ir 643 straipsnio (Nutarimo panaikinimo nutraukiant administracinio nusižengimo bylą padariniai) nuostatomis ir padarė / nepadarė esminių proceso pažeidimų.

6. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė neblaiviems (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 prom., bet ne daugiau negu 1,5 prom.)) arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenims, taip pat vengusiems neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusiems po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenims, padariusiems Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 222 punkte, reglamentuojančiame eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad vartodamas alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo elgiasi neteisėtai. Todėl kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą nevartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir ją ignoruodamas vartojo, tokio elgesio tikslai ir motyvai nėra būtinieji šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Eismo įvykį sukėlusio ir pareigos nevartoti alkoholio iki jo aplinkybių nustatymo nesilaikiusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, bet ir įvertinus objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius (įvykio aplinkybes, kaltininko elgesį po įvykio, jų pobūdį ir pan.).

7. Nagrinėjamoje byloje Institucija nustatė, kad L. R. 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 23 val., kelyje Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda 168,12 km, Šėrių k., Šilutės r., vairavo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, atsižvelgdama į oro sąlygas ir matomumą nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį, apgadindama kelio atitvarą ir signalinį stulpelį, o po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, jai buvo nustatytas 0,48 prom. girtumas. Tokius L. R. veiksmus Institucija kvalifikavo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

8. Apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą nutraukė konstatavęs, kad nukentėjusysis asmuo nurodė žalos dėl eismo įvykio nepatyręs, todėl L. R. veiksmuose nėra objektyviojo administracinio nusižengimo sudėties– svetimo turto apgadinimo požymio. Apygardos teismas, patikrinęs apylinkės teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal Institucijos apeliacinį skundą, su šiuo nutarimo argumentu neturi pagrindo sutikti.

8.1 Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 17 d. 11.01 val. L. R. telefonu informavo policijos pareigūnus, kad, važiuojant keliu nuo Šilutės link Pagėgių mstl., sprogo automobilio padanga, dėl to automobilis tapo nevaldomas ir nuvažiavo nuo kelio į griovį ir kad pareiškėja įvykio vietoje laukia atvykstant pareigūnų. Į pranešime nurodytą įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai V. Jurgilaitė ir A. Liulė 11.47 val. alkotesteriu patikrino L. R. blaivumą ir jos iškvėptame ore nustatė 0,48 prom. etilo alkoholio (policijos įvykių registravimo elektroninio žurnalo išrašas). Policijos pareigūno A. Liulės 2023 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 168,12 km, Šėrių k., Šilutės r., pareigūnai pastebėjo griovyje stovintį apgadintą automobilį „Audi A6“. Apžiūrėję įvykio vietą, pareigūnai nustatė, kad automobilis į griovį nuvažiavo kliudęs kelio atitvarą ir signalinį stulpelį ir juos apgadindamas. Pranešėjos L. R. iškvėptame ore pareigūnai 11.47 val. nustatė 0,58 prom., o 12.08 val. – 0,5 prom. etilo alkoholio. L. R. paaiškino, kad automobilį vairavo 2023 m. rugsėjo 16 d., būdama blaivi, tačiau jo nesuvaldė ir nuvažiavo į griovį. Vakare apgadintų kelio statinių nepastebėjo, tačiau atvykusi ryte pamatė, kad kliudė atitvarą ir signalinį stulpelį, todėl apie įvykį informavo pareigūnus. Šias policijos pareigūno A. Liulės tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina ir eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota, kad kelio posūkyje automobilis „Audi“ nuvažiavo tiesiai į laukus, prieš tai kliudęs kelio atitvarą ir signalinį stulpelį, bei nuotraukos, kuriose aiškiai užfiksuotas laukuose stovintis automobilis, nuo kelio iki automobilio vedančios provėžos ir nuvažiavimo nuo kelio vietos dešinėje pusėje apgadintas (sulenktas) kelio atitvaras bei kairėje pusėje apibraižytas signalinis stulpelis. Aptartuose dokumentuose pakankamai išsamiai aprašyti eismo įvykio metu sugadinti kelio statiniai ir išanalizuotas galimas jų apgadinimo mechanizmas, todėl apylinkės teismo nutarimo argumentas, kad apgadinimai sunkiai nustatomi, nes jie niekaip neaptarti nusižengimo tyrimo dokumentuose, prieštarauja bylos duomenims.

8.2 Administracinėn atsakomybėn traukiama L. R. aiškindama savo įvykių versiją nebuvo nuosekli ir viso proceso metu keitė parodymus. Kaip jau minėta anksčiau, ji 2023 m. rugsėjo 17 d. 11.01 val. telefonu policijos pareigūnams pranešė, kad sprogus automobilio padangai ji nuvažiavo nuo kelio ir įvykio vietoje laukia pareigūnų (Institucijos atsiųstos administracinio nusižengimo b. l. 8). 2023 m. rugsėjo 17 d. protokolą surašiusiems pareigūnams L. R. paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 23 val., posūkyje jos automobilis tapo nevaldomas ir įvažiavo į pakelės griovį. Išlipusi iš automobilio ji apžiūrėjo įvykio vietą, tačiau nieko apgadinto nematė. Atsitiktiniai žmonės parvežė L. R. į namus, ji išgėrė kelias nepilnas stiklines brendžio. Ryte kartu su kaimynu A. P. nuvažiavo į įvykio vietą ir pamatė, kad eismo įvykio metu ji apibraižė kelio atitvarus ir apgadino signalinį kelio stulpelį. Nedelsdama apie įvykį pranešė policijai (Institucijos b. l. 12–14). Administracinio bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu 2024 m. sausio 29 d. L. R. paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 23 val., vienoje vietoje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Kadangi automobilis buvo sugadintas ir juo nebegalėjo tęsti kelionės, L. R. nusprendė grįžti namo. Ją parvežė nepažįstami žmonės, kurie sustojo pasiteirauti, ar L. R. reikalinga pagalba. Lauke buvo tamsu, todėl ji nepastebėjo, kad įvykio metu buvo apgadinti kelio statiniai. Namuose išgėrė butelį stipraus alkoholinio gėrimo. Kitą dieną nuvažiavo į įvykio vietą pasiimti automobilio ir iškvietė policijos pareigūnus. Apie tai, kad po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo negalima vartoti alkoholinių gėrimų, L. R. nežinojo (b. l. 54–55, garso įrašas skaitmeninėje laikmenoje). Apylinkės teismo posėdyje L. R. patvirtino, kad padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, važiuodama „neprisilaikė“ greičio, trinktelėjo į kelio atitvarą, dėl to sumėtė automobilį ir ji įlėkė į griovį. L. R. atrodė, kad jokių apgadinimų ir nuostolių nepadarė, buvo tamsu, todėl ji nematė reikalo kviesti policijos. Policiją iškvietė kitą rytą, apgadinimai buvo nežymūs, galėjo būti padaryti anksčiau (teismų informacinės sistemos LITEKO posėdžio garso įrašas). Visos šios aplinkybės yra esminės įvykių dinamikos aplinkybės, todėl jų tarpusavio neatitikimas niekaip negali būti paaiškinamas tuo, kad laikui bėgant kai ko administracinėn atsakomybėn traukiama L. R. galėjo tiksliai ir neatsiminti.

8.3 Administracinio nusižengimo protokole užfiksuota, kad dėl L. R. padaryto nusižengimo nukentėjo (duomenys neskelbtini) (Institucijos atsiųstos administracinio nusižengimo b. l. 8). Institucijos tyrėjo A. Liulės 2023 m. rugsėjo 17 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) pripažinta nukentėjusiąja administracinio nusižengimo byloje (Institucijos atsiųstos administracinio nusižengimo b. l. 51). Nukentėjusiuoju pripažinto juridinio asmens atstovas M. G. 2023 m. lapkričio 22 d. raštu informavo, kad (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi 2022 m. gruodžio 28 d. papildomu susitarimu Nr. S-1700 prie 2020 m. gruodžio 22 d. pavedimo sutarties „Dėl privalomų kelių priežiūros darbų (pavedimų) vykdymo“, kreipėsi į AB (duomenys neskelbtini), prašydama įvertinti eismo įvykio metu kelio statiniams padarytos žalos dydį ir pateikti žalos apskaičiavimą, tačiau žalos apskaičiavimo byloje nėra (Institucijos b. l. 48). Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, savo išvadą dėl eismo įvykio metu nepadarytos turtinės žalos grindė šiuo (duomenys neskelbtini) raštu. Apygardos teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnyje, pagrindinis objektas yra transporto ir kelių ūkio saugumas. Šiuo atveju dėl asmens padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo turi besąlygiškai kilti bet kuris iš įstatyme numatytų padarinių: kitų asmenų nežymus sveikatos sutrikdymas ar kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimas (apgadinimas). Nagrinėjamo straipsnio dispozicijoje aprašytiems padariniams konstatuoti neturi įtakos tai, jog byloje nebuvo nustatytas turto vertės sumažėjimo dydis ar pareikštas turtinis reikalavimas atlyginti žalą.

8.4 Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime visiškai nevertino nei administracinėn atsakomybėn traukiamos L. R. paaiškinimų, nei apskritai kokių nors bylos duomenų, ir administracinio nusižengimo bylą nepagrįstai nutraukė nesant L. R. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, požymių. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutarimas neatitinka net minimalių reikalavimų, keliamų teismo procesinio sprendimo surašymui ir motyvavimui pagal ANK 636 ir 639 straipsniuose numatytas nuostatas. Skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje bylą nagrinėjantis teisėjas neaprašė veikų, už kurias L. R. traukiama administracinėn atsakomybėn, nenurodė jokių jos atstovo skundo argumentų, o su nedideliais struktūriniais pakeitimais tiesiog perrašė (nukopijavo) Institucijos atsiliepimą (aprašomosios dalies 3, 4 ir 5 pastraipa) bei dalį L. R. įgalioto atstovo skundo (aprašomosios dalies 6 pastraipa). Nutarimo motyvuojamojoje dalyje, kaip jau minėta, neaprašė jokių teismo nustatytų aplinkybių ir įrodymų, kurie patvirtina ar paneigia Institucijos nutarime nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nutarimo motyvuojamojoje dalyje aprašytas tik L. R. paaiškinimas ir konstatuota, kad teismas su tokiu jos paaiškinimu sutinka, tačiau argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai, nenurodė.

9. Administracinėn atsakomybėn patraukta L. R. skunde apylinkės teismui nurodė, kad ji nepagrįstai nubausta pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nes jos veiksmuose nėra šio administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios. L. R. teigimu, ji nesuprato sukėlusi eismo įvykį ir apgadinusi svetimą turtą, palikdama eismo įvykio vietą, nesuvokė, jog toks poelgis prieštarauja KET reikalavimams, todėl nesuprato, kad turi pareigą susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki įvykio aplinkybių nustatymo. Šis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentas nepagrįstas.

9.1 Kaip minėta, įvykus eismo įvykiui apie apgadintą kito asmens automobilį turi būti pranešama nukentėjusiajam, o to negalint padaryti – policijai (Kelių eismo taisyklių 222 punktas), jokių alternatyvų (raštelių rašymo, automobilio palikimo šalia eismo įvykio vietos) teisės aktai nenustato. Be to, teisės aktuose – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 4 punkte ir Kelių eismo taisyklių 221 punkte – su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatyta pareiga po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad L. R., vairuodama automobilį, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį ir juo kelionės tęsti nebegalėjo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji patvirtino, jog vairuodama automobilį nesilaikė saugaus ar net leistino greičio (anot L. R. – „neprisilaikiau greičio“), atsitrenkė į kelio atitvarą (anot jos: „trinktelėjau į betoninį atitvarą“), dėl to sumėtė automobilį ir jis įlėkė į griovį. Šie duomenys patvirtina, jog L. R., turėdama daugiau nei 20 metų vairavimo stažą, aiškiai suprato padariusi eismo įvykį ir turėjo suvokti, jog, atsitrenkęs į atitvarą ir tapęs nevaldomas automobilis, galėjo apgadinti kelią ar jo statinius, todėl privalėjo nevartoti alkoholinių gėrimų, iki bus patikrintas neblaivumas, tačiau šią pareigą ignoravo, t. y. jos veiksmuose yra tyčinė kaltė. Pažymėtina, jeigu L. R. dėl kokių nors priežasčių (tamsos ar patirto išgąsčio) negalėjo pati tinkamai įvertinti eismo įvykio metu sukeltų padarinių, privalėjo apie eismo įvykį informuoti policijos pareigūnus ir vykdyti jų duotus nurodymus.

10. Apygardos teismas konstatuoja, kad byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog L. R., vairuodama automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (tamsus paros metas), ypač į vietovės reljefą (kelio posūkį), nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio atitvarą, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį, apgadindama kelio statinius: metalinį atitvarą ir signalinį stulpelį. Tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus. Vartodama alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo L. R. pažeidė ANK 221 straipsnio reikalavimą ir padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

11. Administracinėn atsakomybėn traukiamos L. R. skundo apylinkės teismui argumentai dėl jai pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskirtos 1 200 Eur baudos ir baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvejiems metams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieniems metams ir šešiems mėnesiams – griežtumo ir neproporcingumo padarytam nusižengimui atmestini kaip nepagrįsti.

12. Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės, inter alia (be kita ko), ir teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Aptariamos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 2 dalis).

13. ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

14. Apygardos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).

16. Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą vairuotojams nustatyta bauda nuo 1 200 Eur iki 1 500 Eur. Už jį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis).

17. Institucija 2024 m. sausio 29 d. nutarimu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį L. R. paskyrė 1 200 Eur dydžio baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieniems metams ir šešiems mėnesiams, atsižvelgdama į L. R. padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį (Institucijos vertinimu, buvo padarytas vienas pavojingiausių nusižengimų, kai vairuotoja, padariusi eismo įvykį, iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus), į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu prisipažino padariusi šį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų nėra. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, nenustatė ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų. Teismo vertinimu, L. R. skunde pirmosios instancijos teismui nurodomos aplinkybės, kad ji niekada nebuvo bausta, jos padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, prisipažįsta padariusi nusižengimą, tik nesutinka su jo kvalifikavimu, be to, turi rūpintis savo senyvo amžiaus ir sunkiai sergančiais tėvais, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti leidėjo sankcijoje nustatytą minimalų nuobaudos dydį. Apygardos teismas pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas L. R. sukelia nepatogumų ir materialinių pasekmių, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. L. R. ir jos atstovas advokatas T. L. nepateikė duomenų, jog ji yra vienintelė, galinti pasirūpinti savo tėvu ir motina, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog L. R., sumokėjusi 1 200 Eur dydžio baudą ir laikinai netekusi teisės vairuoti transporto priemonių, neturės galimybės rūpintis savo ligotais tėvais.

18. Apygardos teismas konstatuoja, kad Institucija, skirdama L. R. ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą minimalią baudą ir minimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonę, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė. L. R. atstovo skunde apylinkės teismui akcentuojamos, advokato manymu, administracinio nusižengimo pavojingumą mažinančios aplinkybės (vairuodama automobilį buvo blaivi, o alkoholį vartojo tik po įvykio, žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai nepadarė), taip pat nurodomi ją apibūdinantys duomenys (anksčiau nėra padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimų, prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi) nėra pagrindas daryti išvadą, jog padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas. Pažymėtina, kad, sprendžiant administracinės nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones – trukmės klausimą, svarbu įvertinti ne tik pažeidėjo padarytą veiką, bet ir jo asmenybę. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad L. R. 2022 m. rugpjūčio 25 d. protokolu su administraciniu nurodymu buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant automobilį. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad L. R. minėtą administracinį nusižengimą padarė tyčia, t. y. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ne atsitiktinai, o sąmoningai ignoruodama Kelių eismo taisyklėse nustatytą pareigą taip nesielgti. Be to, ji ginčija sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti kelio statiniai, o tai nerodo, kad kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi.

19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad L. R. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą Institucijos paskirta minimalaus dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonės trukmė yra proporcingos jos padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežtos, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

20. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamos L. R. įgalioto atstovo skundo, padarė neatitinkančią nustatytų faktinių aplinkybių išvadą, kad nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, požymių. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutarimo dalis, kuria administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nutraukta, panaikinama ir paliekama galioti ši Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 29 d. nutarimo dalis. Apylinkės teismo nutarimo dalis, kuria nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, paliekama galioti, nes dėl jos skundų negauta.

21. Tenkinus Institucijos atstovo apeliacinį skundą, administracinėn atsakomybėn traukiama L. R. neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutarimo dalį, kuria administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį nutraukta, ir palikti galioti šią Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 29 d. nutarimo dalį.

Kitą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.