- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- AN2-119-360/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00006-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. V.
- Institucija
- Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023-03-22 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022-11-22 nutarimu S. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį 1 200 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėnesiams už tai, kad 2022-05-21 apie 07.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,79 prom. neblaivumas, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos į laukus, juos išvažinėjo, taip padarydamas kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimą. Tokiais veiksmais S. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 14 ir 127 punktus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023-03-22 nutartimi S. V. skundas netenkintas, Institucijos 2022-11-22 nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V. apeliaciniu skundu prašo 2023-03-22 nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Pažymi, kad po eismo įvykio pareigūnams nurodė, kad automobilio nevairavo, atsisakė nurodyti, kas vairavo automobilį. Policijos pareigūnai nenustatė, kas vairavo automobilį, tik apklausė jį. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorė Danutė Rudienė 2022-09-01 nutarime apklausti asmenį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio l punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindu nurodė, kad aiškių duomenų, kiek eismo įvykio metu automobilyje be S. V. buvo kitų asmenų, nesurinkta, ir kad tikėtina, kad S. V. savo automobilį vairavo pats. Tokia išvada grindžiama tik prielaidomis.
3.2. Apeliantas teigia, jog jokio pažeidimo nepadarė, kaltė neįrodyta. Ta aplinkybė, kad po įvykio ant vairuotojo oro pagalvės buvo rasta jo biologinių pėdsakų, gali paaiškinti tik taip, kad automobilis yra jo ir automobilyje visur galima rasti jo biologinių pėdsakų. V. J. (išvažinėtų laukų savininkas) raštiškai patvirtino, kad pretenzijų neturi ir žala jam nėra padaryta. Šį aplinkybė rodo, kad nėra visų būtinų nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, požymių. Ieškojo nukentėjusiojo ir klausė, kiek jam skolingas tik dėl to, kad jis automobilio savininkas ir jo automobilis buvo įvykyje, o ne dėl to, kad pripažino savo kaltę.
3.3. Apelianto teigimu, jam nebuvo išaiškinta teisė gintis įstatymo nustatyta tvarka, turėti byloje atstovą - advokatą. Mano, kad tokiais savo veiksmais Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pažeidė ANK 566 straipsnio l dalį, 567 straipsnio 1 dalį, 570 straipsnį, 577 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 575 straipsnio 2 dalį (byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, atsakomybėn traukiams asmuo turėjo teisę turėti atstovą, turėjo teisę susipažinti su visą pareigūnų atlikto tyrimo medžiagą, prašyti apklausti liudytojus, gintis visais įmanomais būdais ir vadovaudamasis Konstitucija).
3.4. Apeliantas taip pat teigia, jog teismui buvo nurodęs, kad yra neįgalus asmuo, jo pajamas sudaro 167,78 Eur netekto darbingumo pensija, todėl neturi galimybių sumokėti paskirtą 1200 Eur baudą.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o apylinkės teismo nutartį palikti galioti be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas S. V. nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo paliktas ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo S. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog S. V. nubaustas nepagrįstai.
6. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas.
8. ANK 423 straipsnio 3 dalis be kita ko numato, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 200 iki 1 350 Eur. Be to, ANK 423 straipsnio 4 dalis be kita ko numato, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų.
9. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V. apeliaciniame skunde teigia, kad jo kaltė neįrodyta, jis pažeidimo nepadarė, pareigūnams teigė nevairavęs, kas vairavo, atsisakė nurodyti, prokurorės išvada, jog tikėtina, kad automobilį vairavo pats S. V., grindžiama prielaidomis. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti, vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Iš bylos duomenų visumos matyti, jog dėl nagrinėjamo eismo įvykio buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu apklaustas S. V. teigė, jog vairavo ne jis, o draugas, kurio duomenų nenurodė. Ikiteisminiame tyrime, aiškinantis įvykio aplinkybes, atlikta įvairių proceso veiksmų (apžiūrėta įvykio vieta, pats automobilis, tyrimams paimtos oro pagalvės, pėdsakai nuo atitinkamų automobilio vidaus salono dalių, padarytos nuoplovos, atliktas specialisto tyrimas, kaip specialusis liudytojas apklaustas pats S. V., liudytoja apklausta jo mama L. V., automobilį įvykio vietoje pastebėjęs bei bendruoju pagalbos telefonu pranešęs L. V. taip pat kiti veiksmai). Prokurorė, priimdama 2022-09-22 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pripažinusi, kad nepadaryta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatyta veika bei perdavusi medžiagą spręsti dėl administracinės atsakomybės, pažymėjo, jog automobilį eismo įvykio metu vairavo pats S. V.. Byloje nėra duomenų, jog prokurorės nutarimas būtų panaikintas, pats S. V. apylinkės teisme pripažino, jog prokurorės nutarimo neskundė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pašalintos visos protingos abejonės dėl to, kas eismo įvykio metu galėjo vairuoti automonįlį bei padaryta išvada, jog vairavo ne kas kitas, o S. V.. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje tokią išvadą patvirtina administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visuma: įvykio vietoje buvo tik S. V., kuriam ir priklauso automobilis, eismo įvykio metu jis patyrė sveikatos sužalojimų, nuo eismo įvykio praėjus daugiau nei 2 val. jo kraujyje nustatytas ne mažiau kaip 0,79 prom. etilo alkoholio kiekis, specialisto išvadoje, kuri pateikta ištyrus įvykio vietoje rastus ir paimtus pėdsakus, nurodyta, kad po eismo įvykio ant iš automobilio paimtos, vairuotojo oro pagalvės rasti biologiniai pėdsakai yra palikti S. V.. Nors apeliaciniame skunde S. V. teigia, kad automobilis yra jo ir automobilyje visur galima rasti jo biologinių pėdsakų, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. S. V. biologinių pėdsakų išsidėstymas ant oro pagalvių, kurios kaip automobilių saugumo sistemos dalys, aktyvuojamos dėl smūgio fiksavimo, leidžia spręsti, jog S. V. vairavo automobilį eismo įvykio metu.
10. Taigi, patikrinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo įrodymų vertinimu. Šiuo konkrečiu atveju, nagrinėdamas apelianto skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, išvadas motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra.
11. Apeliaciniame skunde pažymima, kad V. J. (išvažinėtų laukų savininkas) raštiškai patvirtino, kad pretenzijų neturi ir žala jam nėra padaryta, todėl nėra visų būtinų nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, požymių. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Vienas iš S. V. inkriminuoto nusižengimo požymių be kita ko yra Kelių eismo taisyklių pažeidimo nulemtas kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimas (apgadinimas). Ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys, esantys administracinio nusižengimo byloje patvirtina, jog automobiliu nuo kelio buvo nuvažiuota į laukus, kuriuose buvo pasėliai, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad žolėje stebimos išraustos žemės, už jų vėžios, vedančios į pasėlius, pasėliuose stovi žalios spalvos automobilis VW Touareg (bylos duomenimis priklausantis S. V.), pridėtos tai aiškiai patvirtinančios fotonuotraukos. Pareigūnams V. J. įvykio dieną nurodė, kad padarytą žalą vertina 100 Eur. Apylinkės teismo posėdyje apklaustas V. J. patvirtino, kad į jo pasėlius buvo įvažiuota, liko vėžios, kurias pats lygino kastuvu, žala nepadaryta, įvykio vietoje galėjo pasakyti pareigūnams apie žalą, nes vaizdas buvo ne koks, bet sutvarkė, lauką lyginti reikėjo, kad viskas suželtų ir galėtų normaliai nukulti pasėlius kombainu. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, jog aplinkybė, kad nukentėjusiuoju byloje pripažintas V. J. žalos nevertina, nes pats ją pašalino savo darbu, nepaneigia paties fakto ją buvus, o nukentėjusiojo valia yra reikšti turtinę pretenziją žalą padariusiam asmeniui ar ne. Bylos duomenų visuma patvirtina, jog dėl S. V. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas (išvažinėtas laukas, kuriame buvo pasėliai), todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai vertino, jog S. V. veiksmuose yra būtino nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, požymiai.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantui nebuvo išaiškinta teisė gintis įstatymo nustatyta tvarka, turėti byloje atstovą – advokatą ir taip pareigūnai pažeidė ANK 566 straipsnio l dalį, 567 straipsnio 1 dalį, 570 straipsnį, 577 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 575 straipsnio 2 dalį (byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, atsakomybėn traukiams asmuo turėjo teisę turėti atstovą, turėjo teisę susipažinti su visą pareigūnų atlikto tyrimo medžiagą, prašyti apklausti liudytojus, gintis visais įmanomais būdais ir vadovaudamasis Konstitucija). Apelianto argumentai dėl pareigūnų neva padarytų procesinių pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, bylos duomenys patvirtina, kad S. V. buvo kviečiamas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatą protokolo surašymui, šaukimu, o jam neatvykus, protokolas surašytas jam nedalyvaujant (ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Protokole buvo nurodytas bylos nagrinėjimo laikas, išaiškinta teisė prašyti surengti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, išvardintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Protokolas kaip ir šaukimas buvo siųstas S. V. elektroniniu paštu ir popierine siunta (b. l. 27). Asmeniui neatvykus ir nepareiškus prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nutarimas byloje priimtas jam nedalyvaujant ir taip pat išsiųstas. Įvertinus bylos duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai neįžvelgė pareigūnų veiksmuose kokių nors procesinių pažeidimų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Kita vertus, skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teisme nagrinėtas žodinio proceso tvarka, todėl S. V. buvo visos galimybės pasinaudoti savo teisėmis.
13. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad yra neįgalus asmuo, jo pajamas sudaro 167,78 Eur netekto darbingumo pensija, todėl neturi galimybių sumokėti paskirtą 1 200 Eur baudą. Institucijos nutarimu apeliantui buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Aplinkybių, jog apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė nei įstatymo numatyta bauda, nenustatyta. Neabejotina, kad S. V., vykdydamas jam skirtą administracinę nuobaudą, patirs nepatogumų, tačiau tai yra natūralus jo neatsakingo elgesio kelyje, valdant padidinto pavojingumo šaltinį – automobilį, rezultatas. ANK 675 straipsnio 3 dalis numato, kad, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Nagrinėjamu atveju S. V. 2022-11-22 nutarimą priėmusiai Institucijai nepateikė rašytinio prašymo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą bei su tuo susijusių įrodymų, todėl šis klausimas nebuvo sprendžiamas. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad S. V. padarė jam inkriminuotą nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023-03-22 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.