Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pareiškėjas neskundė 2025 m. spalio 9 d. sprendimo atsisakyti pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau jis nesutinka su skundžiamu Sprendimu, kadangi jis pažeidžia tiek jo šeiminį bei privatų gyvenimą, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką analogiško pobūdžio bylose, todėl teigia, kad vadovaujantis suformuota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktika, skundžiamas Sprendimas pripažintinas neteisėtu bei nepagrįstu, dėl to naikintinas.

Pažymi, kad, vadovaujantis aktualia LVAT praktika, siekiant nustatyti draudimo atvykti į Lietuvą pagrįstumą, sprendime reikia nurodyti papildomus tokio draudimo argumentus bei motyvus, toks draudimas negali būti pritaikytas formaliai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pažyma apie valstybės saugumui gresiantį pavojų. Pareiškėjas cituoja LVAT 2024 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1566-502/2024 bei kitose bylose pateiktus išaiškinimus, aktualius nagrinėjimam ginčui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus dėl privataus žmogaus gyvenimo, teisės į šeimos gyvenimo apsaugos, Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37.1, 37.2 punktus ir daro išvadą, kad Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, tik formaliai rėmėsi VSD išvada ir tinkamai neįvertino jo ryšių su Lietuvos valstybe. Pažymi, kad pats atsakovas pripažįsta, kad Lietuvoje gyvena tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė ir du vaikai, o Sprendime nenurodyta, tačiau Lietuvoje gyvena ir senyvo amžiaus ligoti pareiškėjo tėvai, taigi atsakovas nevertino Sprendimu pritaikytos priemonės proporcingumo teisės į šeimos gyvenimo gerbimą aspektu, o draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką užkerta kelią jam lankyti Lietuvoje savo šeimos narius, net epizodiškai su jais matytis Lietuvoje, kas akivaizdžiai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnį, t. y. jo ir jo šeimos narių (sutuoktinės, vaikų, neįgalių tėvų) privatų ir šeiminį gyvenimą.

Paaiškina, kad jo bei visos jo šeimos gyvenimas sukoncentruotas Lietuvoje: 1) leidimo laikinai gyventi pagrindu Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė D. F. bei dvi dukros – P. ir A. F., sutuoktinė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktorė ir vienintelė akcininkė; abi pareiškėjo dukros mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, dukra A. F. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programa); 3) abu pareiškėjo tėvai L. F. ir N. F. gyvena Lietuvoje leidimų laikinai gyventi pagrindu, abu turi Lietuvoje nustatytą neįgalumą bei abu serga onkologinėmis ligomis; 4) pareiškėjas su sutuoktine turi Lietuvoje nekilnojamojo turto – žemės sklypą su namu, kurį įsigijo 2021 m.; 5) pareiškėjas turi leidimą laikinai gyventi Lenkijoje, galiojantį iki 2026 m. lapkričio 8 d., tačiau, būdamas teisėtu pagrindu Lenkijoje, jis negali atvykti į Lietuvą aplankyti savo šeimos narių (dukrų, sutuoktinės, neįgalių tėvų) bei negali padėti pasirūpinti turtu dėl pritaikyto draudimo; 6) pareiškėjas su sutuoktine ne tik įsigijo nekilnojamojo turto Lietuvoje, – jie pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą Baltarusijoje, kas įrodo, kad jie nutraukė visus ryšius su Baltarusijos valstybe ir atvyko gyventi su visa šeima į Lietuvą, o pareiškėjas atsivežė abu savo tėvus, kurie ne tik Lietuvoje gyvena, bet ir dirba; 7) Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2020 m. nebuvo Baltarusijoje; 8) pareiškėjas aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini), kuri priklauso Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai, veikloje, reguliariai lankosi pamaldose ir yra įsitraukęs į socialines bei savanoriškas iniciatyvas.

Teigia, kad šie duomenys bei juos pagrindžiantys dokumentai patvirtina pareiškėjo bei visų jo šeimos narių glaudžius ryšius su Lietuvos valstybe, todėl jam negalint atvykti bei net ir epizodiškai pasimatyti su savo šeimos nariais Lietuvoje, yra pažeidžiama jo teisė į šeimos ir privataus gyvenimo gerbimą.

Pareiškėjas cituoja LVAT 2025 m. liepos 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2312-82/2025 pateiktus nagrinėjamam ginčui aktualius išaiškinimus ir teigia, kad LVAT aiškiai išskyrė, kad asmens keliama grėsmė, jam tik epizodiškai lankantis Lietuvoje, yra mažesnė, nei jam, pavyzdžiui, nuolat gyvenant Lietuvoje. Pareiškėjo įsitikinimu, būtent šiuo aspektu draudimo atvykti į Lietuvą jam priemonė Sprendime vertinama nebuvo.

Migracijos departamento darbuotojas, siekdamas įvertinti visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo darbo minėtose įmonėse ir požiūrį į aktualią geopolitinę situaciją, 2025 m. rugsėjo 25 d., atliko pareiškėjo apklausą. Atsakovas detalizuoja pareiškėjo apklausos metu jo duotų paaiškinimų turinį.

Paaiškina, kad Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjui per pastaruosius 5 metus buvo išduoti: dvi Lietuvos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2022 m. balandžio 18 d., ir nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. spalio 17 d.; keturi leidimai laikinai gyventi, iš kurių du galiojo laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 24 d. iki 2014 m. liepos 24 d., o kiti du – nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2025 m. gegužės 26 d.; du užsieniečio registracijos pažymėjimai, kurie galiojo nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 2 d. (2021 m. balandžio 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti); 2021 m. birželio 23 d. išduota e. Rezidento kortelė (elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonė su joje įrašytais elektroninio rezidento atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatu ir elektroninio rezidento kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu), galiojusi iki 2024 m. birželio 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas Lietuvoje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) Company“ nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2014 m. kovo 10 d. ir nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2024 m. sausio 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2023 m. birželio 1 d. iki šiol.

Nurodo, kad pareiškėjas gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravęs nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. ir nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki šiol. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliete D. F., kuriai 2025 m. kovo 7 d. išduotas leidimas laikinai gyventi dvejiems metams Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (asmuo yra įmonės dalyvis, investavęs ne mažiau kaip 14 000 eurų) pagrindu, kurios gyvenamoji vieta Lietuvoje deklaruota nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. Pareiškėjo nepilnamečiams vaikams, (duomenys neskelbtini) piliečiams, P. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. F., gim. (duomenys neskelbtini), atitinkamai 2025 m. kovo 10 d. ir 2025 m. balandžio 3 d. yra išduoti leidimai laikinai gyventi dvejiems metams jo sutuoktinės leidimo laikinai gyventi pagrindu, jų gyvenamoji vieta Lietuvoje deklaruota nuo 2021 m. gruodžio 10 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d., pareiškėjo nepilnamečiai vaikai lanko Lietuvos ugdymo įstaigas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2020 m. rugsėjo 30 d., daugiau Lietuvos Respublikos sienos kirtimų po šios datos nebuvo fiksuota.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu (asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui), 2025 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, kuris nėra apskųstas ir yra įsiteisėjęs, o 2025 m. spalio 22 d. priėmė ginčijamą Sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesiams (5 metams).

Pažymi, kad nors pareiškėjas, pildydamas Klausimyną pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o Krymas, jo nuomone, priklauso Ukrainai (savo poziciją patvirtino ir Migracijos departamento apklausos metu), tačiau tai nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, kuri yra grindžiama asmens darbu (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Atsakovas pakartotinai mini VSD išvadoje nurodytas aplinkybes.

Paaiškina, kad pareiškėjas Baltarusijoje įkūrė įmonę (duomenys neskelbtini) ir buvo šios įmonės, kuri vertėsi elektroninių komponentų prekyba, direktoriumi (pagal pareiškėjo pateiktą darbo knygelę pareiškėjas minėtoje įmonėje buvo įdarbintas nuo 2008 m. kovo 3 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d., 2016 m. kovo 3 d. keitėsi pareiškėjo pareigos šioje įmonėje). Pareiškėjas 2012–2014 m. ir 2021–2024 m. buvo įdarbintas Lietuvos Respublikoje veikusioje UAB ,,(duomenys neskelbtini) Company“, kurios vadovu nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. buvo pareiškėjo brolis A. F. Be to, pareiškėjui nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2017 m. kovo 8 d. priklausė 150 vnt. UAB ,,(duomenys neskelbtini) Company“ praprastųjų vardinių akcijų. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas buvo tiesiogiai susijęs šeiminiais bei ekonominiais ryšiais su UAB ,,(duomenys neskelbtini) Company“, kuri VSD ir LRT tyrimo duomenimis, kartu su įmonės padaliniu Baltarusijoje ir šioje valstybėje veikiančia įmone OOO ,,(duomenys neskelbtini)“ siekė eksportuoti dvejopos paskirties elektronikos komponentus Baltarusijos karo pramonės įmonei ,,Integral“. LRT tyrimo duomenimis, UAB ,,(duomenys neskelbtini) Company“ į Rusiją eksportavo kondensatorius ir diodus, kurie yra nepakeičiami elektronikos komponentai ir Rusijoje beveik negaminami, tačiau naudojami bepiločiuose orlaiviuose. Migracijos departamento vertinimu, mažai tikėtina, kad pareiškėjas, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini) Company“ direktoriaus broliu, taip pat dirbdamas minėtoje įmonėje, nebūtų žinojęs apie įmonės viduje vykstančius procesus. Įtarimus sustiprina ir tai, jog dvejopos paskirties elektronikos prekių tiekimo procese taip pat dalyvavo ankstesnė pareiškėjo vadovaujama įmonė (duomenys neskelbtini).

Laikosi pozicijos, kad šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste asmens darbiniai ryšiai gali aktualizuotis, užsieniečio kilmės valstybės žvalgybos tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti užsienietį taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas. Atsakovas teigia, jog, priešingai nei nurodoma skunde, priimdamas ginčijamą Sprendimą jis įvertino duomenų visetą, tuo tarpu skunde nurodomos aplinkybės (darbinės pareigos, funkcijos, sutarties pabaiga, veikla Lietuvoje ir kt.) nesudaro pagrindo paneigti pareiškėjo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi bei cituoja šiuo aspektu aktualius LVAT ir EŽTT išaiškinimus.

Pažymi, jog ginčijame Sprendime pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika buvo nustatyti, įvertinti bei į juos buvo atsižvelgta nustatant uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Nors ir buvo nustatyta, kad Lietuvoje nuo 2020 m. spalio mėn. gyvena pareiškėjo šeimos nariai – (duomenys neskelbtini) piliečiai – sutuoktinė, du nepilnamečiai vaikai, o pareiškėjo šeimos nariams nesuteikus prieglobsčio jie nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. Lietuvoje gyvena leidimų laikinai gyventi pagrindu, tačiau jų gyvenimo laikotarpis Lietuvoje nėra vertinamas kaip ilgalaikis, o siekis gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, ir negali būti pateisintas tuo faktu, kad pareiškėjo šeimos nariai gyvena šioje valstybėje, todėl teigia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo ryšiai su Lietuva nelaikomi atsveriančiais grėsmės valstybės saugumui svarbą. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo tėvai pagal Įstatymo 2 straipsnio 26 dalį į šeimos narių sąvoką nepatenka. Vien tai, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai, savaime nesuteikia jam teisės automatiškai gyventi ir būti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui uždraudus atvykti į Lietuvą nebūtų pažeisti vaikų interesai ar teisė į šeimos sujungimą, kadangi asmenys gali gyventi ir kilmės valstybėje (pareiškėjo dukra A. F. 2025 m. vasario mėn., o pareiškėjo sutuoktinė 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo išvykusios į Baltarusiją, pareiškėjas nenurodė, kad toks išvykimas sukėlė neigiamų padarinių jam ar jo šeimai) arba asmuo gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (pvz. pareiškėjas nurodo turintis Lenkijos išduotą leidimą gyventi). Be to, vaikų poreikius gali užtikrinti likęs vienas iš tėvų, šiuo atveju vaikų motina – pareiškėjo sutuoktinė. Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų, o grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Laikosi pozicijos, kad įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, į VSD prašymą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, į tai, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo šeimos nariai, o esami socialiniai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 39 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, asmeniui nustatytas 2 metų 6 mėnesių (30 mėnesių) draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Daro išvadą, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

VSD nuomone, skundžiamas Sprendimas priimtas išsamiai įvertinus pareiškėjo individualias aplinkybes, yra motyvuotas, pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, įvertinus teismų praktiką. Sprendime nurodyta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Paaiškina, kad vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2025 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Nurodo, kad pareiškėjas, 2025 m. vasario 6 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2009–2020 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, o 2021–2024 m. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, pateiktos darbo knygelės duomenimis, pareiškėjas 2000–2003 m. dirbo (duomenys neskelbtini)“, o 2008–2019 m. – (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad turimais duomenimis „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės padaliniai Lietuvoje (UAB „(duomenys neskelbtini) Company“) ir Baltarusijoje („(duomenys neskelbtini) Company“), taip pat Baltarusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo Vakarų elektronikos komponentų tiekimo Rusijai ir Baltarusijai procesuose. 2021 m. UAB „(duomenys neskelbtini) Company“, tarpininkaujant Baltarusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, siekė eksportuoti dvejopo naudojimo įrangą, skirtą Baltarusijos karo pramonės įmonės „Integral“ (sankcijas taiko Europos Sąjunga, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Kanada) technologinei įrangai modernizuoti ir remontuoti. 2024 m. balandžio mėn. LRT paskelbė tyrimą („Rusijos karo mašinai – 130 mln. vertės prekių, keliavusių iš Lietuvos“), kuriame nurodė, jog Lietuvos įmonė „(duomenys neskelbtini) Company“ tiekė elektronikos komponentus Rusijai. VSD vertinimu, pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas įmonėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

Akcentuoja, kad pagal LVAT praktiką, lojalumo valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems valstybinėse institucijose (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo lojalumą Baltarusijos valdžiai patvirtina tai, kad jis strateginio sektoriaus įmonėje užėmė vadovaujamas pareigas. Pažymi, jog faktas, kad pareiškėjas susijęs su įmonėmis, kurios eksportavo dvejopos paskirties elektronikos prekes į Rusiją, patvirtina jo tikrąjį požiūrį į Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainos Respubliką, Baltarusijos ir Rusijos valdžios vykdomą agresyvią užsienio politiką. Šios aplinkybės, jas vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas 2025 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, kurio jis neskundė.

UTPĮ 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata yra imperatyvi, todėl nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, yra pakankamos, kad jo, kaip užsienio šalies piliečio, teisė laisvai judėti būtų apribota, uždraudžiant jam atvykti į Lietuvą. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Pažymi, kad valstybės turi teisę kontroliuoti ne tik užsieniečių atvykimą į jų teritoriją, bet ir gyvenimą joje, siekdamos užkirsti kelią galimoms grėsmėms kilti. Pabrėžia, kad EŽTT praktikoje ne kartą konstatuota, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės. EŽTT praktikoje pripažįstama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą šalyje, reguliuoti išsiuntimo iš šalies tvarką, o valstybėms narėms yra palikta teisė pačioms reguliuoti užsieniečių atvykimo į šalį, gyvenimo šalyje ir išsiuntimo iš šalies tvarką. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ar Konvencijoje nėra ginamos vertybės, kurios sukurtų pareigą valstybei prisiimti su imigracija susijusią riziką, o teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus.

VSD, atsakydamas į pareiškėjo teiginius dėl šeimos sujungimo, nurodo, kad LVAT praktikoje yra akcentuojama, jog teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui, o trečiųjų šalių piliečiams teisė atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu jie atitinka UTPĮ reikalavimus. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjo šeima turi visas galimybes nuvykti ir susitikti tiek Lenkijos Respublikoje, tiek ir Baltarusijos Respublikoje, kur turi gyvenančių giminaičių, o tai, kad pareiškėjas nėra vykęs į Baltarusiją iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nepatvirtina fakto, jog į šią šalį jis nevyko / nevyksta per kitas šalis.

Daro išvadą, kad Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo individualią situaciją – ekonominių, socialinių ir šeiminių ryšių Lietuvoje pobūdį, ir nustatė, kad taikomi apribojimai nepažeis proporcingumo principo, leidžiančio užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir jo teisės atvykti į Lietuvos Respubliką. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi, vizos neišdavimo klausimą. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai, ką patvirtina ir LVAT praktika analogiškose bylose.

VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, o jo turimas leidimas gyventi Lenkijoje nepaneigia galimos grėsmės Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, todėl jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo.

Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjui per pastaruosius 5 metus buvo išduotos dvi Lietuvos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2022 m. balandžio 18 d. ir nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. spalio 17 d. Pareiškėjui buvo išduoti keturi leidimai laikinai gyventi, iš kurių du galiojo laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 24 d. iki 2014 m. liepos 24 d., o kiti du – nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2025 m. gegužės 26 d. Pareiškėjui taip pat buvo išduoti du užsieniečio registracijos pažymėjimai, kurie galiojo nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 2 d. (2021 m. balandžio 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, pareiškėjas šį sprendimą apskundė teismui, LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą). 2021 m. birželio 23 d. pareiškėjui išduota e. Rezidento kortelė (elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonė su joje įrašytais elektroninio rezidento atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatu ir elektroninio rezidento kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu), galiojusi iki 2024 m. birželio 23 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas Lietuvoje dirbo: UAB „(duomenys neskelbtini) Company“ – nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2014 m. kovo 10 d. ir nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2024 m. sausio 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2023 m. birželio 1 d. iki šiol. Pareiškėjas buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. ir yra deklaravęs nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki šiol. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliete D. F., kuriai 2025 m. kovo 7 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje dvejiems metams UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (asmuo yra įmonės dalyvis, investavęs ne mažiau kaip 14 000 eurų) pagrindu, kurios gyvenamoji vieta Lietuvoje deklaruota nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. Pareiškėjo nepilnamečiams vaikams, (duomenys neskelbtini) pilietėms, P. ir A. F., atitinkamai 2025 m. kovo 10 d. ir 2025 m. balandžio 3 d. yra išduoti leidimai laikinai gyventi dvejiems metams pareiškėjo sutuoktinės leidimo laikinai gyventi pagrindu, jų gyvenamoji vieta Lietuvoje deklaruota nuo 2021 m. gruodžio 10 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d., pareiškėjo nepilnamečiai vaikai lanko Lietuvos ugdymo įstaigas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2020 m. rugsėjo 30 d. Daugiau Lietuvos Respublikos sienos kirtimų po šios datos nebuvo fiksuota.

Valstybės saugumo departamentas 2025 m. rugsėjo 15 d. pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis, 2025 m. vasario 6 d. pildydamas Klausimyną, nurodė, kad 2009–2020 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, o 2021–2024 m. – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pateiktos darbo knygelės duomenimis, pareiškėjas 2000–2003 m. dirbo (duomenys neskelbtini)“, o 2008–2019 m. – (duomenys neskelbtini). Turimais duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės padaliniai Lietuvoje (UAB „(duomenys neskelbtini) Company“) ir Baltarusijoje („(duomenys neskelbtini) Company“), taip pat Baltarusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo Vakarų elektronikos komponentų tiekimo Rusijai ir Baltarusijai procesuose. 2021 m. UAB „(duomenys neskelbtini) Company“, tarpininkaujant Baltarusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, siekė eksportuoti dvejopo naudojimo įrangą, skirtą Baltarusijos karo pramonės įmonės „Integral“ (sankcijas taiko Europos Sąjunga, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Kanada) technologinei įrangai modernizuoti ir remontuoti. 2024 m. balandžio mėn. LRT paskelbė tyrimą („Rusijos karo mašinai – 130 mln. vertės prekių, keliavusių iš Lietuvos“), kuriame nurodė, jog Lietuvos įmonė „(duomenys neskelbtini) Company“ tiekė elektronikos komponentus Rusijai. VSD darė išvadą, kad pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad A. F., dirbdamas įmonėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. VSD vertinimu, išdavus pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į visą išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tuo atveju, jeigu, įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas pareiškėjui neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, VSD prašė įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui (šiuo atveju UTPĮ 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų galimų informacijos neteikimo užsieniečiui aplinkybių nėra).

Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2025 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pažymėtina, kad šio sprendimo pareiškėjas neapskundė, todėl jis laikomas galiojančiu.

Departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir surinktus duomenis, 2025 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, t. y. pareiškėjas 2000–2003 m. dirbo (duomenys neskelbtini)“, o 2008–2019 m. – (duomenys neskelbtini). Asmens darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų, nes Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos, o tai reiškia, kad jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

UTPĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2025 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Valstybės saugumo departamento išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).

Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl asmens grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; kt.).

Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektas turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023; kt.).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, įvertino kompetentingos institucijos – VSD – pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, 2000–2003 m. dirbęs (duomenys neskelbtini)“, o 2008–2019 m. – (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės įmonėse ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Rusijos karinės agresijos šalyje atveju, tokie asmenys gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą. Departamentas vertino, kad pareiškėjas, pildydamas Klausimyną, pažymėjo, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o Krymas, jo nuomone, priklauso Ukrainai, savo poziciją patvirtino ir Migracijos departamento apklausos metu, tačiau tai nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, kuri yra grindžiama jo darbu (duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini). VSD savo išvadoje nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės padaliniai Lietuvoje (UAB „(duomenys neskelbtini) Company“) ir Baltarusijoje („(duomenys neskelbtini) Company“), taip pat Baltarusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo Vakarų elektronikos komponentų tiekimo Rusijai ir Baltarusijai procesuose. 2021 m. UAB „(duomenys neskelbtini) Company“, tarpininkaujant Baltarusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, siekė eksportuoti dvejopo naudojimo įrangą, skirtą Baltarusijos karo pramonės įmonės „Integral“ (sankcijas taiko Europos Sąjunga, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Kanada) technologinei įrangai modernizuoti ir remontuoti. 2024 m. balandžio mėn. LRT paskelbė tyrimą („Rusijos karo mašinai – 130 mln. vertės prekių, keliavusių iš Lietuvos“), kuriame nurodė, jog Lietuvos įmonė „(duomenys neskelbtini) Company“ tiekė elektronikos komponentus Rusijai. Pareiškėjas Baltarusijoje įkūrė įmonę (duomenys neskelbtini) ir buvo šios įmonės, kuri vertėsi elektroninių komponentų prekyba, direktoriumi. Pagal pareiškėjo pateiktą darbo knygelę, jis minėtoje įmonėje buvo įdarbintas nuo 2008 m. kovo 3 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d., o 2016 m. kovo 3 d. keitėsi pareiškėjo pareigos šioje įmonėje. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2012–2014 m. ir 2021–2024 m. buvo įdarbintas Lietuvos Respublikoje veikusioje UAB ,,(duomenys neskelbtini) Company“, kurios vadovu nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. buvo pareiškėjo brolis. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2017 m. kovo 8 d. priklausė 150 vnt. UAB ,,(duomenys neskelbtini) Company“ praprastųjų vardinių akcijų. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, Migracijos departamentas darė išvadą, kad pareiškėjas buvo tiesiogiai susijęs šeiminiais bei ekonominiais ryšiais su UAB ,,(duomenys neskelbtini) Company“, kuri VSD ir LRT tyrimo duomenimis kartu su įmonės padaliniu Baltarusijoje ir šioje valstybėje veikiančia įmone OOO ,,(duomenys neskelbtini)“ siekė eksportuoti dvejopos paskirties elektronikos komponentus Baltarusijos karo pramonės įmonei ,,Integral“. LRT tyrimo duomenimis, UAB ,,(duomenys neskelbtini) Company“ į Rusiją eksportavo kondensatorius ir diodus, kurie yra nepakeičiami elektronikos komponentai ir Rusijoje beveik negaminami, tačiau naudojami bepiločiuose orlaiviuose. Migracijos departamento vertinimu, mažai tikėtina, kad pareiškėjas, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini) Company“ direktoriaus broliu, taip pat dirbdamas minėtoje įmonėje, nebūtų žinojęs apie įmonės viduje vykstančius procesus. Be to, dvejopos paskirties elektronikos prekių tiekimo procese dalyvavo ir ankstesnė pareiškėjo vadovaujama įmonė (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo darbo laikotarpis strateginio sektoriaus įmonėje truko 11 metų, kurioje jis užėmė ir vadovaujančias pareigas, todėl pareiškėjas, net ir nutraukęs darbinius santykius, gali toliau palaikyti ryšius su Baltarusijos Respublikoje ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais lojaliais asmenimis. Šios aplinkybės, Migracijos departamento vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali padaryti asmenį pažeidžiamu, todėl pareiškėjas gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais ir galima daryti išvadą, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui. Sprendime konstatuota, kad šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste asmens darbiniai ryšiai gali aktualizuotis, užsieniečio kilmės valstybės žvalgybos tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti užsienietį taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas.

Vertindamas pareiškėjo apklausos metu nurodytą aplinkybę, jog nuo 2020 m. pareiškėjas nebuvo grįžęs į Baltarusiją, Migracijos departamentas pažymėjo, kad laikinas pasirinkimas nevykti į kilmės valstybę savaime nepanaikina galinčios kilti grėsmės valstybės saugumui, kadangi Baltarusijos piliečiai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, gali būti spaudžiami Baltarusijos specialiųjų tarnybų bendradarbiauti ar teikti informaciją apie Lietuvos vidaus procesus, ypač, jei turi šeimos narių ar turtą Baltarusijoje. Migracijos departamento apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog Baltarusijoje gyvena jo sutuoktinės tėvai, o lydima tokio šeimos nario pareiškėjo nepilnametė dukra vyko į Baltarusijos Respubliką pasikeisti kelionės dokumento (nepilnametė išvyko 2025 m. vasario 27 d. ir grįžo į Lietuvą 2025 m. kovo 7 d.). Pareiškėjo sutuoktinė taip pat buvo išvykusi į Baltarusiją, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, ji 2021 m. rugpjūčio 13 d. išvyko į Baltarusiją, o 2021 m. rugpjūčio 19 d. grįžo į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas apklausos metu paaiškino, kad sutuoktinė buvo išvykusi dėl vaiko paso.

Vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui buvo išduoti keturi leidimai laikinai gyventi (2022 m. liepos 27 d. išduotas naujas leidimas laikinai gyventi po aštuonerių metų pertraukos nuo ankstesnio leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 23 d. iki 2024 m. birželio 23 d. naudojosi Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statusu). Pareiškėjas Lietuvoje dirbo iš viso 6 metus, todėl jo gyvenimo laikotarpis Lietuvoje nėra vertinamas kaip ilgalaikis ar kad jis būtų pasiekęs aukštą integracijos lygį. Pareiškėjas turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau jie sąlygoti išimtinai tik darbo (verslo) santykiais. Nors ir buvo nustatyta, kad Lietuvoje nuo 2020 m. spalio mėn. gyvena pareiškėjo šeimos nariai – (duomenys neskelbtini) piliečiai – sutuoktinė, du nepilnamečiai vaikai, o pareiškėjo šeimos nariams nesuteikus prieglobsčio, jie nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. Lietuvoje gyvena leidimų laikinai gyventi pagrindu, tačiau jų gyvenimo laikotarpis Lietuvoje nėra vertinamas kaip ilgalaikis, o siekis gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, ir negali būti pateisintas tuo faktu, kad asmens šeimos nariai gyvena šioje valstybėje, todėl Migracijos departamentas darė išvadą, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva nelaikomi atsveriančiais grėsmės valstybės saugumui svarbą. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjui uždraudus atvykti į Lietuvą nebūtų pažeisti vaikų interesai ar teisė į šeimos sujungimą, kadangi jie gali gyventi ir kilmės valstybėje (pareiškėjo dukra A. F. 2025 m. vasario mėn., o jo sutuoktinė 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo išvykusios į Baltarusiją, tačiau pareiškėjas nenurodė, kad toks išvykimas sukėlė neigiamų padarinių jam ar jo šeimai) arba pareiškėjas gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatytas pareiškėjo darbo Baltarusijos įmonėse (duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) faktas. Bylos duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės padaliniai Lietuvoje (UAB „(duomenys neskelbtini) Company“) ir Baltarusijoje („(duomenys neskelbtini) Company“), taip pat Baltarusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo Vakarų elektronikos komponentų tiekimo Rusijai ir Baltarusijai procesuose. 2021 m. UAB „(duomenys neskelbtini) Company“, tarpininkaujant Baltarusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, siekė eksportuoti dvejopo naudojimo įrangą, skirtą Baltarusijos karo pramonės įmonės „Integral“ (sankcijas taiko Europos Sąjunga, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Kanada) technologinei įrangai modernizuoti ir remontuoti. 2024 m. balandžio mėn. LRT paskelbė tyrimą („Rusijos karo mašinai – 130 mln. vertės prekių, keliavusių iš Lietuvos“), kuriame nurodė, jog Lietuvos įmonė „(duomenys neskelbtini) Company“ tiekė elektronikos komponentus Rusijai. Iš šių duomenų akivaizdu, jog pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos ir Rusijos režimams, palaikyti jų vykdomą agresyvią politiką, o tai kelia papildomas rizikas Lietuvos nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas tiek Baltarusijos, tiek Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su juo kontaktus. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių aplinkybę, jog jis dirbo aukščiau minėtose įmonėse ar kad nustatyti faktai dėl įmonių bendradarbiavimo su Baltarusijos ir Rusijos kariniu režimu yra klaidingi. Taip pat pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos ir Rusijos oficialiosios valdžios politikai ar veikimą prieš tokią politiką, ir leistų paneigti jo keliamą grėsmę.

Nors pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas jam pateiktą privalomą Migracijos departamento klausimyną, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti Migracijos departamento Sprendimo neteisėtu, tai patvirtina ir nuosekliai plėtojama teismų praktika, žr. pvz. LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.