- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-27
- Bylos Nr.
- e2S-1354-603/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03823-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- „Paysera LT“
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Baltų tinklo prekyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Taurus fondas“
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos „Paysera LT“, uždarosios akcinės bendrovės, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos „Paysera LT“, uždarosios akcinės bendrovės skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Baltų tinklo prekyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Taurus fondas“ ir antstolė Irena Beliačic.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja „Paysera LT“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB), pateikė skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, prašydama panaikinti antstolės Irenos Beliačic 2024 m. vasario 23 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-11-8070 ir priteisti iš antstolės Irenos Beliačic advokato išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolės reikalavimas teikti kiekvienos dienos UAB „Baltų tinklo prekyba“ sąskaitų išrašus, pradedant nuo 2024 m. vasario 21 d. iki atskiro antstolės Irenos Beliačic patvarkymo, sukelia pareiškėjai nepagrįstai didelę finansinę ir administracinę naštą. Pateiktas patvarkymas teikti kiekvienos dienos UAB „Baltų tinklo prekyba“ sąskaitų išrašus, pradedant nuo 2024 m. vasario 21 d. iki atskiro antstolės Irenos Beliačic patvarkymo, nėra niekaip susijęs su vykdymo procesu, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininko lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), išieškojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
3. Antstolė Irena Beliačic 2024 m. kovo 7 d. patvarkymu Nr. S-24-11-9742 pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: 1) panaikino 2024 m. vasario 23 d. patvarkymą Nr. S-24-11-8070; 2) atsisakė atlyginti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas ir skundžiamą patvarkymą kartu su vykdomaisiais dokumentais ir patvarkymais priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus persiuntė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, kad:
3.1. informacijos rinkimas atliekamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Antstolių įstatyme įtvirtintas antstolių funkcijas (21 straipsnis, 22 straipsnis) tikslu surasti ir nustatyti trečiuosius asmenis, kurie turi/turės mokėtinų lėšų skolininkei UAB „Baltų tinklo prekyba“, kadangi pastarosios veikla yra susijusi su pardavimais ir su ja atsiskaito daug trečiųjų asmenų, o atsiskaitymai su skolininke pagal jos nurodymą gali būti atliekami į užsienio bankuose esančias sąskaitas arba kitu būdu. Antstolės teigimu, dėl nurodytos priežasties yra tikslinga nustačius trečiuosius asmenis nukreipti išieškojimą į pas trečiuosius asmenis esančias lėšas. Nurodė, kad lėšų areštas atliekamas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – ir PLAIS), nurodymai suformuoti ir pateikti per Antstolių informacinę sistemą, o prašymas teikti sąskaitų išrašą nesusijęs su lėšų nurašymu. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai toks duomenų teikimas pareikalaus didelių finansinių išteklių, panaikino 2024 m. vasario 23 d. patvarkymą Nr. S-24-11-8070, kartu pažymėdama tai, kad atliekant vykdymo veiksmus reikalinga nustatyti trečiuosius asmenis, galinčius turėti skolininkei priklausantį turtą, tikėtina aplinkybė, jog peržiūrėjusi ir įvertinusi aktualią informaciją antstolė priims naują patvarkymą dėl sąskaitos išrašo teikimo, o, siekdama išvengti konflikto, informacijos dažnumą derins su pareiškėja;
3.2. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau teismas, esant skirtingam dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumui, gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsniu antstolė turi teisę vykdomosios bylos ribose prašyti neatlygintinos informacijos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai toks informacijos pateikimas sukelia nenumatytų finansinių išlaidų, antstolė būtų sutikusi peržiūrėti ir pakeisti prašomos informacijos pateikimą ir tam būtų pakakę oficialaus bendrovės rašto/prašymo be profesionalaus advokato pagalbos. Todėl antstolė atsisakė atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys UAB „Baltų tinklo prekyba“ ir UAB „Taurus fondas“ atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjos „Paysera LT“, UAB, skundo dėl antstolės veiksmų.
6. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje bylose dėl antstolio veiksmų taip pat pripažįstama, kad pareiškėjo (skolininko, ginčijusio antstolio veiksmus) ir suinteresuotų asmenų (išieškotojo, prašiusio atmesti skundą dėl antstolio veiksmų, ir antstolio) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl byloje dalyvaujantiems asmenims pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-701/2023 73 punktas).
7. Teismas nustatė, kad antstolio teisė atliekant vykdymo veiksmus gauti reikalingą informaciją įtvirtinta Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme, kurio 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlikdamas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Pažymėjo, kad įstatymo nuostatos, įtvirtinančios antstolio teisę rinkti ir gauti informaciją, reikalingą antstolio funkcijoms atlikti, neriboja šaltinių, iš kurių ši informacija gali būti gaunama, išskyrus bendrąjį antstolio veiklai taikytiną reikalavimą laikytis teisėtumo principo ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-823/2021). Pažymėjo ir tai, kad teisėti antstolio reikalavimai yra privalomi ne tik proceso šalims, bet ir kitiems asmenims (ne tik vykdymo proceso dalyviams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023).
8. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo priteisti jos naudai iš antstolės Irenos Beliačic patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios pagal byloje esančią 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP-2024-02-29-00182 sudaro 1200 Eur sumą už pareiškėjai suteiktas advokato teisines paslaugas teikiant skundą dėl antstolės Irenos Beliačic 2024 m. vasario 23 d. patvarkymo Nr. S-24-11-8070.
9. Teismas laikė, kad antstolė turi teisę rinkti ir gauti informaciją (taip pat reikalauti ir pareiškėjos tokią informaciją pateikti), reikalingą antstolės funkcijoms atlikti. Teismo vertinimu, antstolė pagrindė, kad jos įpareigojimas pateikti informaciją buvo susijęs su jos funkcijų vykdymu, t. y. tikslu konkrečiai nustatyti ir surasti trečiuosius asmenis, kurie galėtų turėti skolininkei UAB „Baltų tinklo prekyba“ priklausantį turtą. Todėl nenustatė pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju antstolė priimdama patvarkymą dėl įpareigojimo pateikti informaciją viršijo jai suteiktus įgaliojimus.
10. Teismas pritarė antstolės argumentui, jog pareiškėja galėjo į antstolę kreiptis ir oficialiu bendrovės prašymu, aiškiai ir išsamiai nurodant negalėjimo pateikti informacijos priežastis. Todėl nepaisydamas priešingų pareiškėjos ir antstolės interesų šioje byloje, aplinkybės, jog antstolė 2024 m. vasario 23 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-11-8070 panaikino, ir įvertinęs gana aktyvų antstolės elgesį vykdymo procese, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), teismas sprendė neatlyginti pareiškėjai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
11. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodyta kasacinio teismo praktika teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjos skundo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Pareiškėja (apeliantė) „Paysera LT“, UAB, pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. pareiškėja neginčija Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio teisės vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, tačiau atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis neturi pažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Todėl tiek pateiktu skundu, tiek ir atskiruoju skundu pareiškėja kelia klausimą dėl patvarkyme nurodyto prašomos pateikti informacijos masto. Pareiškėja nurodo, kad antstolei pateikė darbo ir laiko sąnaudų paskaičiavimus, nurodė, kad veiklą vykdančios įmonės kiekvieną mėnesį teikia savo finansines ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai, o antstolė turi teisę šiuos duomenis gauti, mano, kad prašomų ataskaitų teikimas kas ketvirtį būtų protinga žmogiškųjų resursų suma;
12.2. nors antstolės kontoroje yra vykdomas skolos išieškojimas iš skolininkės UAB „Baltų tinklo prekyba“, tačiau duomenų apie kiekvienos dienos skolininkės sąskaitų išrašus teikimas nėra susijęs su skolos išieškojimu;
12.3. pareiškėjos ir antstolės interesai šioje byloje yra priešingi, gavusi pareiškėjos skundą antstolė panaikino 2024 m. vasario 23 d. patvarkymą Nr. S-24-11-8070, pareiškėja pasinaudojo procesinės teisės normose įtvirtinta teise teikti skundą dėl antstolės veiksmų, todėl pareiškėjai turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos dėl suteiktos teisinės pagalbos.
Atsiliepimas
13. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
15. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
17. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad antstolė Irena Beliačic jai perduotų vykdomųjų dokumentų pagrindu atlieka vykdymo veiksmus iš skolininkės (suinteresuoto asmens šioje byloje) UAB „Baltų tinklo prekyba“ trečios eilės išieškotojo (suinteresuoto asmens šioje byloje) UAB „Taurus fondas“ naudai. Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė priėmė atitinkamus patvarkymus, tarp jų ir 2024 m. vasario 23 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-11-8070, pagal kurį pareiškėją „Paysera LT“, UAB, įpareigojo teikti kiekvienos dienos UAB „Baltų tinklo prekyba“ sąskaitų išrašus, pradedant nuo 2024 m. vasario 21 d. iki atskiro antstolės Irenos Beliačic patvarkymo. Nustatyta, kad nesutikdama su antstolės priimtu patvarkymu pareiškėja „Paysera LT“, UAB, teikė skundą dėl antstolės veiksmų. Antstolė Irena Beliačic 2024 m. kovo 7 d. patvarkymu Nr. S-24-11-9742 tenkino pareiškėjos skundą iš dalies ir panaikino 2024 m. vasario 23 d. patvarkymą Nr. S-24-11-8070, tačiau nesutikdama su pareiškėjos reikalavimu atlyginti jai teisinės pagalbos išlaidas, persiuntė pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.
18. Taigi, kaip matyti, nagrinėjamu atveju tiek skundo, tiek ir atskirojo skundo dalykas iš esmės yra bylinėjimosi išlaidų, t. y. pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą teikiant skundą dėl antstolės veiksmų atlyginimo klausimas, todėl pareiškėjos argumentai, susiję su antstolės nurodymo teikti sąskaitų išrašus (ne)pagrįstumu, bus vertinami tik ta apimtimi, kiek tai susiję su netenkinta pareiškėjos skundo dalimi.
19. Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, apeliantės pozicija dėl antstolės nurodymo teikti sąskaitų išrašus nenuosekli. Antai, atskirojo skundo 12 punkte apeliantė teigia, jog prašomų ataskaitų teikimas kas ketvirtį būtų protinga žmogiškųjų resursų suma ir pareiškėja tam pritartų. Tuo tarpu atskirojo skundo dalyje „Dėl skolų išieškojimo tvarkos nesilaikymo“ apeliantė teigia, jog kiekvienos dienos skolininkės sąskaitų išrašų teikimas nėra susijęs su skolos išieškojimu, šį argumentą grindžia procesinės teisės normomis ir kasacinio teismo praktika apie PLAIS sistemą ir jos paskirtį bei veikimą, kartu nurodydama ir antstolio atliekamus išieškojimo veiksmus per PLAIS sistemą. Taigi, apibendrinant apeliantės argumentus vertintina, jog apeliantė iš esmės nepritaria ne antstolės nurodymui apskritai, tačiau vykdant antstolės nurodymą atliekamų veiksmų dažnumui, t. y. tam, jog duomenis apie skolininkės sąskaitos išrašus pareiškėja turėtų pateikti kiekvieną dieną.
20. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia, jog antstolės nurodymas, kurio esmė rinkti informaciją apie skolininkės finansines operacijas bei trečiuosius asmenis, kurie gali turėti mokėtinų lėšų skolininkei ar skolininkei priklausančio turto, yra neteisėtas ar pažeidžia kitų vykdymo proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus, o antstolė šiuo atveju veikė pažeisdama jai suteiktus įgalinimus (ultra vires) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
21.Visų pirma, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolės teisė atliekant vykdymo veiksmus rinkti duomenis apie skolininkę, trečiuosius asmenis, kurie gali turėti tiek mokėtų lėšų skolininkei, tiek skolininkei priklausantį turtą, įtvirtinta žemiau nurodytose teisės normose ir nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje:
Žemesnės instancijos teismas
21.1. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis);
21.2. Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, jog atlikdamas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti;
21.3. kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad išskyrus bendrąjį antstolio veiklai taikytiną reikalavimą laikytis teisėtumo principo ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų šaltiniai, iš kurių gali būti gaunama informacija, nėra ribojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-823/2021). Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, atliekančiai vykdymo veiksmus antstolei suteikta teisė rinkti ir gauti informaciją iš įvairių šaltinių;
21.4. teisėti antstolio reikalavimai yra privalomi ne tik proceso šalims, bet ir kitiems asmenims (ne tik vykdymo proceso dalyviams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023).
Žemesnės instancijos teismas
22. Antra, antstolė pagrindė poreikį gauti informaciją iš pareiškėjos. Nurodė, kad skolininkės pagrindinė veikla yra didmeninė prekyba, todėl už prekes atsiskaito labai daug verslo klientų ir reikalinga nustatyti trečiuosius asmenis, kurie gali turėti skolininkei priklausantį turtą, nurodė, jog atliko ir kitus vykdymo veiksmus (pvz. areštavo sąskaitas), kad išieškotina skolos suma viršija 700 000 Eur ir yra grėsmė, jog skolininkė gali slėpti (slėps/slepia) savo turtą pas trečiuosius asmenis arba atsiskaitymai vyksta/vyks ne per Lietuvoje veikiančius bankus. Kaip matyti, šias antstolės nurodytas priežastis informacijai rinkti įvertino ir pirmosios instancijos teismas.
23. Trečia, nors antstolė savo priimtą 2024 m. vasario 23 d. patvarkymą Nr. S-24-11-8070 panaikino, tačiau svarbu įvertinti ir tokio patvarkymo panaikinimo priežastis bei aplinkybes, nulėmusias minėto patvarkymo panaikinimą. Iš antstolės 2024 m. kovo 7 d. patvarkymo Nr. S-24-11-9742 turinio matyti, jog antstolė patvarkymą panaikino įvertinusi pareiškėjos argumentus dėl pareiškėjos darbo sąnaudų teikiant tokią informaciją, pritardama pareiškėjai, jog tokios apimties informacijos pateikimas pernelyg didelė pareiškėjai finansinė našta, kadangi sukelia nenumatytas išlaidas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios informacijos poreikis antstolei atliekant vykdymo veiksmus nėra paneigiamas, antstolė poreikio nepaneigė, o priešingai, antstolė nurodė, kad peržiūrėjus ir įvertinus aktualią informaciją gali būti priimtas naujas patvarkymas teikti antstolei sąskaitos išrašą, tačiau kitokiu periodiškumu. Taigi, kaip matyti, antstolė sutiko tik su tuo, jog duomenų apie skolininkės sąskaitų išrašus teikimas pareikalaus iš pareiškėjos pernelyg didelių išteklių, tačiau ne su tokios informacijos teikimo (ne)pagrįstumu. Kaip minėta, apeliantė ir pati nurodė, jog sutiktų su informacijos apie skolininkės sąskaitos išrašus pateikimu kas ketvirtį, o toks teikimas būtų protinga žmogiškųjų resursų suma. Apibendrinant darytina išvada, kad pačios antstolės patvarkymo panaikinimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog teikti informaciją apie skolininkės sąskaitos išrašus reikalauta nepagrįstai, viršijant antstolei įstatymo suteiktus įgalinimus (kompetenciją).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatavimas antstolės teisės rinkti ir gauti informaciją, reikalingą antstolės funkcijoms atlikti, antstolės veiksmų nepripažinimas ultra vires bei priežastys, dėl kurių antstolė panaikino savo priimtą patvarkymą,, turi reikšmę sprendžiant ir teisinės pagalbos išlaidų pareiškėjai atlyginimo klausimą.
25. Pagal bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
26. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismui, jog nėra pagrindo pareiškėjai priteisti jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų iš antstolės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju iš dalies pritartina apylinkės teismo vertinimui dėl priešingų antstolės ir pareiškėjos interesų. Vertintina, kad interesų priešiškumas nėra aiškiai išreikštas, o priešingus antstolės ir pareiškėjos interesus galima įžvelgti tik dėl skirtingo sąskaitų išrašų teikimo dažnumo, tačiau ir tai nesudaro pagrindo taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos išimties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Visų pirma, kaip jau buvo minėta, pareiškėja įrodinėjo, kad antstolės reikalavimas teikti kiekvieną dieną duomenis apie skolininkės sąskaitas yra pernelyg didelė našta pareiškėjai, tačiau kartu pripažino, kad ataskaitų teikimas kas ketvirtį būtų protingas žmogiškųjų resursų aspektu, taigi nesutiko tik su įpareigojimų atlikimo dažnumu, tačiau bendrąja prasme neįrodinėjo, jog apskritai tokie antstolės veiksmai yra neteisėti. Tuo tarpu antstolė įvertino pareiškėjos argumentus, pripažino, jog toks duomenų teikimas koks nurodytas 2024 m. vasario 23 d. patvarkyme Nr. S-24-11-8070 pareikalaus didelių išteklių ir panaikino patvarkymą. Taigi, iš esmės pareiškėja rezultatą pasiekė. Antra, kaip jau buvo aptarta, antstolės patvarkymu realizuota teisė gauti informaciją įgyvendinta vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, ji įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje, apribojant tik tuo, jog nebūtų pažeidžiamas teisėtumo principas ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų šaltiniai. Trečia, nors pareiškėja pasinaudojo CPK įtvirtinta teise teikti skundą dėl antstolės veiksmų, tačiau nenustatyta, jog pareiškėja šį klausimą, kuris iš esmės susijęs tik su informacijos teikimo dažnumu, būtų bandžiusi išspręsti kitais būdais, kurie taip pat yra galimi, juolab kad CPK įtvirtintas terminas skundui dėl antstolio veiksmų pateikti pakankamai ilgas. Ketvirta, kaip pagrįstai pažymėjo teismas, nustatytų ir aptartų faktinių aplinkybių aspektu vertintina, jog nagrinėjamu atveju teisingumo ir sąžiningumo principus labiausiai atitiktų tai, jog pareiškėja liktų prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taigi apibendrinant laikytina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ypatingos teisenos byloje kilusį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir jo spręsti kitaip šioje byloje nėra pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi reikšmės apskųstų nutarčių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų papildomai nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos (apeliantės) atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.