Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, teista:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi nubausta laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, ir jai paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta – 20 parų arešto bausme (2021 m. gruodžio 10 d. paleista atlikusi bausmę);

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per visą bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje;

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, 6 klasių išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, teista:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendis pakeistas: paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – bauda 19500 Lt, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį – bauda 13000 Lt. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, BK 63 straipsnio 4 dalimi – galutinė bausmė 26000 Lt. Bauda sumokėta 2008 m. lapkričio 10 d.

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi paleista lygtinai neatlikus 11 mėnesių 28 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams. 2017 m. kovo 27 d. paleista iš Panevėžio pataisos namų atlikusi bausmę;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi paleista lygtinai, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ji 2022 m. spalio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, stoties rajone, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo keturis folijos lankstinukus su baltos spalvos milteliais, kuriuose yra narkotinės medžiagos - 0,00008 g karfentanilio ir 0,0009 g metadono, ir šiuos lankstinukus ji laikė prie savęs, po to, ji 2022 m. spalio 12 d. apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini), neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš S. B. už 120 Eur neteisėtai įgijo dvidešimt aštuonis folijos lankstinukus su baltos spalvos milteliais, kuriuose yra narkotinės medžiagos – 0,00050 g karfentanilio ir 0,00642 g metadono, ir šiuos lankstinukus laikė prie savęs iki 2022 m. spalio 12 d. 11.35 val., kai prie (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams paklausus ar ji neturi draudžiamų daiktų, ji pateikė 6 folijos lankstinukus, o likusius lankstinukus ji laikė su savimi iki 2022 m. spalio 12 d. 11.50 val., kai ją vežant policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji 22 folijos lankstinukus numetė ant galinio automobilio sėdynės kilimėlio, kuriuos rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusius 4 folijos lankstinukus laikė su savimi iki 2022 m. spalio 12 d. 12.10 val., kol asmens kratos metu policijos pareigūnė juos rado ir paėmė. Šiais savo veiksmais S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje

S. B., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, o būtent: ji, Vilniuje, ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 12 d., 11.20 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdama tikslą parduoti brangiau ir taip pasipelnyti, už 100 Eur neteisėtai įgijo 0,00050 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,00642 g narkotinės medžiagos metadono, kurias neteisėtai laikė pas save bute (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. spalio 12 d., 11.20 val., kai šias narkotines medžiagas už 120 Eur pardavė S. G... Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-309-495/2019).

BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyti nusikaltimai – disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis – įvykdomi veikiant tiesioginė tyčia, t. y. asmeniui suvokiant, kad medžiaga, kuria jis disponuoja, yra narkotinė ar psichotropinė ir norit taip veikti, t. y. su šia medžiaga atlikti bent vieną šio straipsnio dispozicijoje nurodytą veiką. Teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad šios kategorijos baudžiamosiose bylose apie asmens kaltę paprastai sprendžiama ne vien tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal bylos faktines aplinkybes: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, jų rūšį, kainą, paruoštų vartoti dozių skaičių, jų pakuotes (dydį, svorį), duomenis apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastas priemones (svarstykles ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan.

Teismas taip pat pažymi, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2009).

Pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra išaiškinta, kad teismai konstatuodami, jog buvo padarytos kelios alternatyvios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų, draudžiama padarytas veikas pareziumuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip įvairūs veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, gauna narkotines ar psichotropines medžiagas, o jų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-689/2018).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, karfentanilis ir metadonas yra narkotinės medžiagos. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 155¹ punktą karfentanilio nedideliu kiekiu laikytinas ne daugiau kaip 0,00006 g šios medžiagos kiekis, dideliu kiekiu laikytinas didesnis kaip 0,0006 g. šios medžiagos kiekis, labai dideliu kiekiu laikytinas 0,018 g. šios medžiagos kiekis, o pagal 163 punktą – nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – metadono yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 1 g.

Šiuo atveju pas kaltinamąją S. G. rastas jos įgytas ir laikytas metadono kiekis buvo 0,00732 g (0,0009 g + 0,00642 g), tai atitinka nedidelį kiekį, rasto karfentanilio kiekis 0,00058 g (0,00050 g + 0,00008 g), tai yra daugiau nei nedidelis kiekis, bet nesiekia didelio kiekio. Kaltinamoji S. B. turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo ir laikė , o vėliau pardavė kaltinamajai S. G. 0,00050 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir tai yra daugiau nei nedidelis kiekis ir 0,00642 g narkotinės medžiagos metadono ir tai atitinka nedidelį kiekį.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad S. G. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo keturis folijos lankstinukus su baltos spalvos milteliais, po to, ji 2022 m. spalio 12 d. apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini), neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš S. B. už 120 Eur neteisėtai įgijo dvidešimt aštuonis folijos lankstinukus su baltos spalvos milteliais, kuriuose yra narkotinės medžiagos iki 2022 m. spalio 12 d. 11.35 val., o S. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdama tikslą parduoti brangiau ir taip pasipelnyti, už 100 Eur neteisėtai įgijo 0,00050 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,00642 g narkotinės medžiagos metadono, kurias neteisėtai laikė pas save bute (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. spalio 12 d., 11.20 val., kai šias narkotines medžiagas už 120 Eur pardavė S. G..

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti bylos duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (BPK 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

Skirdamas bausmę kaltinamajai S. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją S. G. – ji iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teista 4 kartus, dar vieną kartą teista jau po šios nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 88-98), daug kartų bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 77, 84-86), nedirbanti, gydyta (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 102), taip pat gydyta (duomenys neskelbtini), konstatuoti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 103). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją S. G. apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji iš ankstesnių teistumų už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas reikiamų išvadų nepadarė, būdama laisvėje savo elgesio nekeitė ir nekontroliavo, pakarotinai nusikalto darydama panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką į padarytas anksčiau, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus vieną iš griežtesnių BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštą, kurio terminas, atsižvelgiant į kaltinamosios teistumą, baustumą administracine tvarka, nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji S. G. savo kaltę pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jai paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

S. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžiu nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi S. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą. Kadangi šiuo nuosprendžiu aptartą nusikalstamą veiką S. G. padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, jai šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, paskirta 45 parų bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant pastarosios bausmės dalį, atsižvelgiant į kaltinamosios S. G. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nustatant artimą pusei paskirtos bausmės, ir jai paskiriant galutinę subendrintą arešto bausmę.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajai S. G. paskirtą bausmę įskaitytinas jos laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 12 d., 11.35 val., iki 2022 m. spalio 13 d., 10.50 val. (2 t., b. l. 36-41) (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytina bausmės dalis, S. G. atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nuosprendį, pakeistą 2023 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, bei minėtu nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

Kaltinamajai S. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – naikintinos.

Skirdamas bausmę kaltinamajai S. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis sunkus nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamoji S. B. anksčiau teista keturis kartus už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą, ji 2020 m. sausio 16 d. paleista iš pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs (3 t., b. l. 67-75), nedirbanti, administracine tvarka bausta (3 t., b. l. 64-65), į narkologinę įskaitą neįrašyta, nesigydė dėl psichiatrinių ar priklausomybės ligų (3 t., b. l. 81-82). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją S. B. apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji iš ankstesnių teistumų už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas reikiamų išvadų nepadarė, būdama laisvėje savo elgesio nekeitė ir nekontroliavo, pakarotinai nusikalto darydama analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką toms, už kurių padarymą buvo nuteista seniau, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajai S. B. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

S. B. gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė skirti S. B. minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, motyvuodamas tuo, kad S. B. sunkiai serga. Gynėjas į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) epikrizę, kurioje nurodytos S. B. ligų diagnozės (4 t., b. l. 3-4). Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnyje yra reglamentuota terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra. Taigi, esant būtinumui, reikiama medicinos pagalba nuteistajam galėtų būti suteikta tiek pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniuose, tiek valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Pažymėtina, kad pasikeitus nuteisto bausmę atliekančio asmens sveikatos būklei, atleidimo nuo bausmės klausimas gali būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo stadijoje BPK 359, 362 straipsniuose nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ankstesni teistumai, paskirtos ankstesnės realios laisvės atėmimo bausmės ir teisių suvaržymas S. B. jokios teigiamos įtakos neturėjo, ji ir toliau darė naujas analogiškas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, vien aplinkybės, susijusios su S. B. sveikatos būkle, neleidžia nei kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo (ypač įvertinus tai, kad narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekis, kuriuo disponavo S. B., turėdama tikslą jį platinti, yra artimas dideliam šios medžiagos kiekiui), nei pačios nuteistosios asmenybės vertinti kaip mažiau pavojingos, ir paskirti minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kaip to prašė advokatas. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajai S. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji S. B. savo kaltę pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jai paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Kaltinamoji S. B. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta 2022 m. spalio 12 d., 12.30 val. (3 t., b. l. 25-26), o paleista 2022 m. spalio 14 d., 9.32 val. (3 t., b. l. 27-28). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamosios laikino sulaikymo laikas (2 dienos) įskaitytinas į kaltinamajai skirtiną bausmę, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo pradžia skaičiuotina nuo S. B. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Kaltinamajai S. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – naikintina.

Proceso išlaidos ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 13 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. ADP-2023-15636 (patikslinta), kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajai S. G. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 335,00 Eur išlaidų (4 t., b. l. 15-18).

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamosios S. G. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi kaltinamoji S. G. buvo suimta kitoje byloje. Kaltinamosios S. G. gynėja teisme buvo paskirta advokatė Danutė Kisinienė.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamosios S. G. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamoji yra nedirbanti, šiuo metu suimta kitoje byloje, o ir šiuo nuosprendžiu jai paskirta reali arešto bausmė, todėl kaltinamosios laisvė ir galimybė dirbti bei gauti pajamas yra suvaržyta. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamosios turtinė padėtis yra sunki, todėl nagrinėjamu atveju netikslinga priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 13 d. pažymoje Nr. ADP-2023-15636 nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šioje pažymoje nurodytos išlaidos iš kaltinamosios S. G. nepriteistinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis:

Po atlikto tyrimo likę objektai – du folijos ritiniai, svarstyklės ir lazdelė su rankų nuoplova, 2023 m. sausio 25 d. nutarimu perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (2023 m. sausio 26 d. Kvitas BBB Nr. 2PK006216) (1 t., b. l. 73) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal to paties straipsnio dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Mobiliojo ryšio telefonai, 2023 m. vasario 14 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2023 m. vasario 22 d. kvitas B Nr. 2PK006277) (1 t., b. l. 51):

MRT „Nokia 105“, IMEI (duomenys neskelbtini), priklausantis S. B., ir MRT „Nokia 108“, IMEI (duomenys neskelbtini), priklausantis S. G. – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, nes šiais telefonais kaltinamosios naudojosi nusikalstamų veikų darymui;

MRT „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini) bei MRT „Samsung (sudaužytu ekranu), priklausantys S. B. – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajai S. B., kadangi nėra duomenų, jog šie telefonai buvo naudojami nusikalstamoms veikoms daryti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir S. G. paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, paskirta 45 (keturiasdešimt) penkių parų bausme, ir paskirti galutinę subendrintą 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į kaltinamajai S. G. paskirtą bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 12 d., 11.35 val., iki 2022 m. spalio 13 d., 10.50 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytina bausmės dalis, S. G. atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nuosprendį, pakeistą 2023 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, bei minėtu nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

Kaltinamajai S. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir jai skirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir S. B. paskirti galutinę 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į kaltinamajai S. B. paskirtą bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 12 d., 12.30 val., iki 2022 m. spalio 14 d., 9.32 val. (2 dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo S. B. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Kaltinamajai S. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Nepriteisti iš S. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 13 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. ADP-2023-15636 nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

Po atlikto tyrimo likusius objektus – du folijos ritinius, svarstykles ir lazdelę su rankų nuoplova, 2023 m. sausio 25 d. nutarimu perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (2023 m. sausio 26 d. Kvitas BBB Nr. 2PK006216) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

Mobiliojo ryšio telefonus, 2023 m. vasario 14 d. nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2023 m. vasario 22 d. kvitas B Nr. 2PK006277):

MRT „Nokia 105“, IMEI (duomenys neskelbtini), priklausantį S. B., ir MRT „Nokia 108“, IMEI (duomenys neskelbtini), priklausantį S. G. – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones;

MRT „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini) bei MRT „Samsung (sudaužytu ekranu), priklausančius S. B. – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajai S. B..

Išaiškinti kaltinamajai S. G., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju – į Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 12, 35169 Panevėžys, tel. Nr. 845584970). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.