Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-478-865/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-26
Bylos Nr.
1-478-865/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28211-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
L. S.
Nukentėjusysis
G. J.
Advokatai
Anna Grinevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-478-865/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28211-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ritai Dainelienei, Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,

kaltinamajam L. S., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič, nukentėjusiajam G. J. (dalyje posėdžių),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta . (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus, paskutinį kartą 2022-08-08 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų pagal LR BK 180 st. 2 d.-3 laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR BK 64-1 str., bausmė sumažinta 1/3 dalimi, paskirta galutinė bausmė 2 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei BK 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Teismo nustatytos aplinkybės

Kaltinamasis L. S. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2022-07-22, apie 23.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,82 %), iš chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės, bendromis moralės normomis nepateisinamos, priežasties, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajam, aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis ypatingai įžūliai, kilus konfliktui, tyčia mažiausiai du kartus sudavė kumščiu nukentėjusiajam G. J. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam kaktos kairės pusės poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, abipusį apatinio žandikaulio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G2404/2022(01), tokiais įžūliais tyčiniais veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusiojo G. J. sveikatą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. S. prisipažino savo kaltę iš dalies, parodė, jog nelabai ką prisimena, kas nutiko. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Atsimena, kad jam sudavė. Teisingai nurodyta, kad mažiausiai du kartus jis nukentėjusiajam sudavė į veidą. Nukentėjusysis jį, L. S., pasišaukė bei pasakė, kad jį užmuš. Jis, L. S., nežino, kodėl nukentėjusysis taip jam grasino. Tąkart jis, L. S., buvo bare, o nukentėjusysis jį pasišaukė. Jis, L. S. sudavė nukentėjusiajam, tas nukrito. Jis, L. S., po to nuėjo. Dėl pareikšto civilinio ieškinio – susipažinęs su juo, bet kol atlieka jis bausmę, ieškinio tikrai neatlygins. Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį gali atlyginti, bet kol bausmės neatliks, negrąžins pinigų. Nukentėjusysis G. J. jį pasišaukė, nukentėjusysis ėjo link geležinkelio stoties, o jis, L. S., tuo metu rūkė, nukentėjusysis jį pašaukė, kad prie jo prieitų ir pasakė, kad jį, L. S., jei šis nori, užmuš. Jis, L. S., nukentėjusiojo nesekė, tas jį pasišaukė. Dėl to nukentėjusiajam jis sudavė. Prieš tai su nukentėjusiuoju nebendravo. Matė jis asmenį, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, šis asmuo buvo prie baro, stovėjo šone su paspirtuku. Neprisimena, ar „(duomenys neskelbtini)“ jam ką nors sakė. Jis, L. S., tuo metu buvo išgėręs 4 skardines alaus. Blogai vertina savo elgesį. Norėtų, kad sumažintų nukentėjusiojo G. J. civilinį ieškinį. Matė jo, G. J., draugai, kad sudavė jis smūgį ir „(duomenys neskelbtini)“ turėjo matyti. Nepamena, ar buvo kažkokia reakcija iš aplinkinių, atsimena, tik kaip policijos pareigūnai atvažiavo ir jį, L. S., sulaikė. Jis, L. S., nebėgo, jis stovėjo prie kebabinės. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu b.l. 99-100, nurodė, jog parodymai teisingi. Kai jis, L. S., priėjo prie nukentėjusiojo, tas kažko ieškojo kišenėse. Jis, L. S., pagalvojo, jog peilio. Anksčiau peilio pas jį nematė, bet pagalvojo, kad gal nukentėjusysis jį turi, ir sudavė jam. Jis, L. S., bare su nukentėjusiuoju nebuvo. Jis, L. S. bare prie nukentėjusiojo nesėdėjo. Jis, L. S., buvo su R.. Kai nukentėjusysis jį pasikvietė, jis, L. S., stovėjo prie baro, rūkė su R., gal 30 m atstumu stovėjo prie gatvės, prie šaligatvio. Nukentėjusysis perėjo per perėją ir pasikvietė jį, L. S. Nukentėjusysis stovėjo kelio salelėje. Jis, L. S., perėjo per gatvę, kokius 20 metrų dar ėjo iki nukentėjusiojo.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis L. S. parodė, kad jam pranešto įtarimo esmė yra aiški, sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Įtarime nurodytą dieną ir laku, jis buvo (duomenys neskelbtini), stoties rajone. Tą vakarą, gėrė bare prie stoties su draugu R., pavardės ir kitų duomenų nežino. Įtarime nurodytu adresu, prie (duomenys neskelbtini) stoties pastato, prie jo prisikabino girtas, nepažįstamas, vyras, kuris jį išprovokavo. Jam pasirodė, kad tas vyras iš kišenių kažką nori išsitraukti, pamanė, gal peilį. Todėl jis sudavė kumščiu tam vyriškiu į veido sritį, atsimena, jog vieną kartą. Vyriškis nuo jo suduoto smūgio nukrito ant grindinio. Šalimais buvo jam žinomas asmuo, pravarde "(duomenys neskelbtini)", kuris jam šaukė, kad jis ateitų. Po to, pastarasis privažiavo paspirtuku, iškvietė policiją. Pareigūnams prisipažino, kad sudavė vyriškiui smūgį. Jį paleido, įteikę šaukimą. Daugiau nelabai ką atsimena, nes buvo išgėręs. Dėl savo poelgio gailiuosi. ( b. l. 99-100).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. J. parodė, jog asmeniškai iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Buvo tąkart jis stotyje, laukė traukinio važiuoti namo, užpuolė jį ir trenkė į žandikaulį. Įvykio datos nepamena. Ketino namo važiuoti. Buvo atvažiavęs aplankyti mamos (duomenys neskelbtini). Mama D. Stotyje buvo jau vakare, tiksliai valandos nepasakys, apie 23 val. Labai greitai viskas įvyko, nelabai ką spėjo pamatyti. Buvo išgėręs. Gėrė prie stoties kavinėje, kol traukinio laukė. Kavinėje kaltinamojo nebuvo sutikęs. Nematė kaltinamojo iki sutrenkimo. Gal 4 alaus buvo išgėręs. Trenkė jam į žandikaulį vieną kartą. Pajuto labai didelį žandikaulio skausmą. Į kairį žandikaulį stipriai trenkė, su ranka trenkė, nežino, ar ką rankoje turėjo. Nežino, ar rankoje kažkas buvo. Nematė kuria ranka kaltinamasis jam trenkė, labai greitai įvyko. Smūgis užsimojantis buvo. Daugiau smūgių nebuvo, tik krisdamas ant kaktos nukrito, buvo didžiulis guzas, dėl to ir pamėlo akis. Nieko tada nedarė, greitoji medicinos pagalba atvyko ir išvežė. Neprisimena liudytojo K. Mano, kad buvo sąmonę praradęs. Atsisėdo ir greitoji medicinos pagalba jį išvežė. Jam žandikaulis lūžo ir kakta buvo sužalota, medikai patikrino, peršvietė ir sakė gultis į ligoninę, bet paklausė, kas bus daroma, sakė, kad nebus, tai nenorėjo jis gultis į ligoninę, todėl nuėjo pas mamą nakvoti. Nieko nedarė medikai, sugijo žandikaulis, mėnesį ar porą negalėjo jis išsižioti. Nedėjo jam įtvarų. Neaišku, kaip dabar situacija su žandikauliu, nes neaišku, ar gerai sugijo. Civilinį ieškinį palaiko. Neturtinę žalą sudaro patirta trauma, neaišku kaip sugijo, kaip bus toliau su žandikauliu, gal reikės pas gydytojus vaikščioti, skausmas buvo labai didelis, kaip sulaužyto žandikaulio. Sukandimas dabar neteisingas. Po ligoninės nei į gydytoją, nei į chirurgą nesikreipė. Taip, pats gydėsi. Negalėjo valgyti, turėjo apriboti valgyti, per šiaudelį, sriubas gėrė. Kai atėjo jis į barą, turėjo kuprinę, telefoną, akinius ir kepurę. Kepurė ant galvos buvo, akiniai irgi, tašė ant peties. Telefonas buvo arba rankoje, arba tašėje, nepamena tiksliai. Po įvykio dingo kepurė, akiniai buvo sulaužyti ir telefonas įskeltas. Turbūt nuo smūgio akiniai sulūžo, nežino, policija į tašę sudėjo, greitosios medicinos pagalbos automobilyje tašę atsiėmė. Nereiškia pretenzijų dėl kepurės. Telefonas ne geriausias buvo, nežino, ar vertina jį. Taip, gali būti, kad telefonas 50 eurų įvertintas. Neprašo už tuos daiktus žalos. Taip, 2000 eurų moralinės žalos. Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, b.l. 20-22, b.l. 28-30, parodė, jog jo parodymai teisingi. Bare bendravo, bet nepažįsta tų žmonių. Nebendravo bare su kaltinamuoju, nekonfliktavo su juo. Kai gavo smūgį į veidą, nebendravo, niekas nebuvo priėjęs. Peilio neturėjo ir negrasino.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. J. parodė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Nori paaiškinti, kad 2022-07-22, apie 12:00 val., jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) m., pas savo mamą, D. J., gim. (duomenys neskelbtini), į svečius. Pabuvęs pas mamą, jis nuvažiavo savo asmeniniais reikalais. Sutvarkęs reikalus, jis nusprendė važiuoti į namus ir patraukė link (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties. Apie 18:00 val., jis atvyko į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį ir per savo mobiliojo ryšio telefono programėlę pamatė, kad dar yra daug važiuojančių traukinių link jo namų ir nusprendė niekur neskubėti. Bilietą nusipirko į paskutinį traukinį, kuris buvo apie 21:00 val. Kadangi daugiau jokių reikalų neturėjo ir laiko iki traukinio buvo pakankamai daug, jis nusprendė užeiti į šalia geležinkelio stoties esanti barą (adreso neatsimena). Baras buvo iš parduotuvės „Duomenys neskelbtini“ pusės. Užėjęs į barą, jis nusipirko alaus ir išėjo į lauką prie staliukų. Per visą bare praleistą laiką jis suvartojo gal apie 4 bokalus alaus (tikslaus skaičiaus neatsimena). Šitame bare, jis buvo pirmą kartą, todėl nieko nepažinojo. Viso vakaro metu, prie staliuko atsisėsdavo vis skirtingi žmonės, kurių jis nepažįsta ir atsiminti negalėtų. Su kai kuriais baro lankytojais jis kalbėjosi. Tarp jo ir kitų baro klientų jokių konfliktų nebuvo. Apie 21:00 val., tikslaus laiko neatsimena, po to, kai jis išgėrė paskutinį bokalą alaus, jis nusprendė važiuoti namo ir patraukė link geležinkelio stoties. Eidamas link geležinkelio stoties, jis pajuto labai stiprų smūgi į žandikaulį. Kas trenkė ir iš kurios pusės, jis neatsimena. Tačiau po smūgio, jis prarado sąmonę, „atsijungė“. Kiek laiko buvo be sąmonės, jis nežino, tačiau atsimerkęs, jis pamatė greitosios pagalbos darbuotojus ir policijos pareigūnus. Kas jam trenkė ir už ką, jis neįsivaizduoja. Tačiau visi jam priklausantis daiktai buvo savo vietoje. Sulūžo tik jam priklausantys akiniai nuo saulės, kurios materialiai vertina apie 50 eurų. Medikų brigada nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kliniką, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kadangi jis išgirdo, kad lūžio nėra ir daktaras išleido gydytis namuose, jis pagalvojo, kad nieko rimto neatsitiko. Tačiau, kitą dieną, jis atsikėlė ir pamatė, kad atsirado mėlynės ant veido ir iki šiol jam skauda žandikaulį ir jis negali normaliai sukasti maisto. Kas ir už ką galėjo jam trenkti, jis nežino ir neįtaria. Kadangi jis nepastebėjo asmens, kuris jam trenkė, todėl atpažinti jo negalėtų. Prašo padėti surasti kaltininką. Taip pat nori paaiškinti, kad silpnai atsimena visas įvykio dienos detales, galbūt, dėl suvartotų alkoholinių gėrimų, tačiau žino, kad pats nėra konfliktinis žmogus. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negali. (b.l.20-22). Papildomai 2022-11-15 apklaustas nukentėjusysis G. J. parodė, kad įvykio metu su savimi jis turėjo juodos spalvos kuprinę, du mobiliojo ryšio telefonus: "Iphone 6", baltos spalvos ir "Iphone SE 2", kuris pirktas buvo tą pačią dieną, buvo supakuotas, laikė kuprinėje, turėjo piniginę, kurioje buvo mokėjimo kortelė ir grynųjų pinigų gal 10 eurų su centais, kuriuos ir rado po įvykio kuprinėje. Bare, išgėręs porą bokalą alaus, nuėjo nusipirkti traukinio bilietą, tačiau nespėjo į tą traukinį, ir išsigrynino bankomate prie autobusų stoties manytų 20 eurų, grįžo į barą. Sėdint bare, savo kuprinę laukė ant kelių arba šalia savęs. Piniginę laikė kuprinės išorinėje kišenėje. Išėjęs iš baro, mano, kad telefoną "Iphone6" laikė rankoje, eidamas, nes reikėjo matyti laiką, kad spėti į traukinį. Po įvykio, telefonas nebuvo sudaužytas, tik įskilęs ekrano dešinės pusės apatinis kamputis. Telefoną vertina 50 eurų sumai. Įvykio metu sulūžo akiniai nuo saulės, kuriuos vertina 50 eurų sumai. Akinius įvykio metu greičiausiai buvo užsidėjęs ant juodos spalvos skrybėlės. Dėl sugadintų mobiliojo ryšio telefono "Iphone 6" ir akinių nuo saulės, materialinių pretenzijų neturi. Civilinį ieškinį reiškia dėl neturtinės žalos 2000 eurų sumai.( b. l. 28-30).

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. K. parodė, jog nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis su ja nesusiję nei asmeniniais, nei draugystės, nei giminystės ryšiais. Iki įvykio nėra jų mačiusi ir nepažinojo. (Duomenys neskelbtini) buvo nukentėjusysis G. J., stipriai neblaivus, greitoji medicinos pagalba atvažiavo, nukentėjusįjį išvežė, daug jis nepasakojo, medikai išvežė suteikti jam pagalbą. Nukentėjusiajam G. J. sumušimas gal buvo kaktos srityje, buvo kruvina kakta. Nepamena, ką tiksliai nukentėjusysis sakė. Aplinkui buvo pranešėjas, kuris pranešė apie įvykį, paaiškino, kad matė įvykį, kad nufilmavo įvykį, parodė vaizdo įrašą, bet įraše nesimatė užpuolimo, tik siluetai. Pranešėjas buvo R. K. Parodė R. K. įrašą, jo nepateikė, nes įraše tik matėsi, kad yra du asmenys gan dideliu atstumu vienas nuo kito. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė jie, pareigūnai. Npeprisimena, ar nukentėjusysis dar kuo nors skundėsi. Pagal nurodytus požymius ieškojo asmens. R. K. nurodė, kaip atrodė asmuo, ką vilkėjo, rado tą asmenį netoliese, prie stoties, kioskų paviljonuose. Kaltinamasis buvo ramus, kai jį rado, aiškino, kad buvo konfliktas, jaunuolis išsigando, kadangi asmuo traukė ranką, galvojo ištrauks peilį, berods, jam trenkė. Pas nukentėjusįjį peilio nematė. Nukentėjusysis buvo ramus, bet sunku spręsti, nes buvo ir stipriai neblaivus. Įtariamasis, kai jį rado, buvo ramus. Nepamena, ar įtariamajam buvo nustatytas girtumas. Pranešėjas labiau aiškino, kaip apsirengęs įtariamasis ir tada suradus, pranešėjas R. K. patvirtino. Jis buvo kartu su ja, o jos porininkas vaikščiojo ir ieškojo įtariamojo. Jos porininkas jaunuolį atvedė ir parodė, klausė ar jis buvo įvykyje. R. K. klausė, nes jis viską labiausiai matė. Kraujas, jeigu neklysta, nukentėjusiajam ant galvos buvo. Paviršutiniškai, kas matėsi ant nukentėjusiojo, kad galva sumušta. Kaltinamasis, ar iš pažiūros buvo blaivus, ar neblaivus, neprisimena. Buvo ta vieta apšviesta, nors ir tamsus paros metas. Apšvietimas buvo nuo lauko šviestuvų prie gatvės. Apšvietimas ne pats ryškiausias. Galėjo būti, kad nukentėjusysis skundėsi žandikaulio skausmu, gali ji klysti, kas buvo sužeista. Labiau matėsi ant žmogaus, kad buvo šiek tiek kraujo, ant veido, nepamena tikrai tiksliai, kasdieniame darbe mato tokius žmones, sunku tiksliai ką pasakyti. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog jos parodymai teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. K. parodė, kad 2022-07-22, apie 23.39 val., patruliuojant kartu su specialistu T. L. nustatytame maršrute (duomenys neskelbtini) mieste, buvo gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) aps. VPK OVS budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), sumuštas vyras, kraujuoja galva, įtariamieji pabėgo į barą, (duomenys neskelbtini). Įtariamasis apsirengęs raudonos spalvos kelnėmis, juodos spalvos megztiniu. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėjas R. K., kuris paaiškino, kad nufilmavo įvykį, kuriame matosi, kaip asmuo sumušė ir bandė apvogti kitą asmenį. Įvykio vietoje, ant grindinio, sėdėjo neblaivus nukentėjusysis G. J., kuris kraujavo veido srityje, nerišliai kalbėjo apie įvykį, nieko nepaaiškino. Į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos tarnybos brigada (duomenys neskelbtini), kuri apžiūrėjo G. J., kuriam buvo prakirsta kakta. Jis teigė, kad jam skauda žandikaulį. GMP brigada išvežė G.J. į ligoninę. R. K. savo telefone parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas galimas įtariamasis. Asmuo vilkėjo juodos spalvos sportinį džemperį su baltomis juostomis ant rankovių, raudonos spalvos kelnes su baltos spalvos juostomis šonuose, avėjo baltus sportinius batus. Specialistas T. L. pagal šį apibūdinimą minėtą asmenį rado prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties paviljonų. Kaip paaiškėjo tai buvo L. S., kuris paaiškino, kad prie jo kabinėjosi neblaivus asmuo (G. J.), kuris jam kartojo: "aš gali tave užmušti", įsikišo ranką į kišenę, todėl L. S., išsigandęs, pamanė, kad gali išsitraukti peilį, sudavė J. J. 2022-07-23, 00.30 val,. L. S. buvo patikrintas blaivumas, jam nustatytas 1,82 promilės girtumas. L. S. buvo įteiktas šaukimas. Filmuota Body kamera. Daugiau papildyti nieko neturi. ( b.l. 57-59).

Teisiamajame posėdyje liudytojas T. L. parodė, jog nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis su juo nesusiję nei asmeniniais, nei draugystės, nei giminystės ryšiais. Iki įvykio nėra jų matęs ir nepažinojo. Pagal požymius dirbo, atitiko keli asmenys tuos požymius, pasirodė, kad tie patys. Nukentėjusysis, kiek pamena, į ligoninę išvažiavo, jo kolegė su juo bendravo. Matė jis nukentėjusįjį, kai privažiavo, bet neapžiūrinėjo nukentėjusiojo. Pranešėjas, jam atrodo, pasakė įtariamojo požymius. Pranešėjas buvo žmogus, praeivis, ne pats nukentėjusysis. Pranešėjas R. K. Tiksliai nepamena, kokie požymiai buvo nurodyti, buvo požymiai nestandartiniai. Greičiausiai pagal aprangą įtariamasis buvo atrastas. Jeigu teisingai atsimena, gali klysti, bet jam atrodo, kad konfliktas buvo prie kažko kabinėjosi, dabar nepasakys tiksliai. Pranešėjas patvirtino, kad tas asmuo. Pranešėjas turėjo filmuotą medžiagą, filmavo ir parodė. Rado jie įtariamąjį (duomenys neskelbtini) g. prie geltonų paviljonų stotyje, įvykis buvo prie geležinkelio stoties, nuo pagrindinio įėjimo dešiniau, link viešbučio. Drabužiai, pagal kuriuos surado, nelabai gali pasakyti tiksliai, bet kažkas su raudona spalva buvo, tam tikri požymiai atitiko, nepamena tiksliai. Faktas, kad tyrimo metu tiksliau prisiminė aplinkybes. Jie buvo dviese, antro asmens pavardės nepasakys. Ką aiškino įtariamojo draugas detaliai negali pasakyti. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu b.l. 61-63, parodė, jog jo parodymai teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. L. parodė, kad 2022-07-22, apie 23.45 val., jam dirbant nustatytame maršrute kartu su specialiste E. K. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sumuštas vyras, kuris kraujuoja. Mušeika pabėgo į barą. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas R. K., kuris nurodė jiems nukentėjusįjį asmenį ir papasakojo, kaip atrodė mušeika. Su nukentėjusiuoju liko jo kolegė, o jis išėjo ieškoti pagal požymius nurodyto asmens. Prie geltonų paviljonų esančios kebabinės, jis pastebėjo vieną asmenį, atitinkantį nurodytą aprangą. Tikslinant aprangą per radijo ryšį, kolegė pranešė, kad mušeika buvo apsirengęs sportinėmis raudonos spalvos kelnėmis ir "ADIDAS" megztiniu. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo L. S., gim. (duomenys neskelbtini). Su L. S. buvo jo draugas R. N., kuris paaiškino, kad prie L. S. prisikabino neblaivus asmuo, su kuriuo prasidėjo žodinis konfliktas. Neblaivus asmuo konflikto metu pradėjo rankas kišti į kišenes, dėl to L. S. išsigando ir trenkė nukentėjusiajam vieną kartą. Tai patvirtino ir pats L. S. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini). L. S. buvo įteiktas šaukimas. ( b. l. 61-63).

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. K. parodė, jog prisimena nukentėjusįjį, jį gelbėjo. Patruliavo tąkart jis stotyje, buvo ten ir muštynės ir jis tą visą įvykį stebėjo. Šis žmogus sėdėjo prie to baro, kuris dabar jo, R. K., iniciatyva yra išgriautas. Jis, R. K., stebėjo tą aplinką, kuo čia baigsis. Ten veikė trys gaujos. Kiek jis žino, bylos yra pradėtos ir yra suimti asmenys. Pamatė, kad prie to vyriškio prisiskabino, pradėjo iš nukentėjusiojo vienas kraustyti kišenes, telefonus. Nukentėjusysis gintis pradėjo, jis, R. K., toliau stebėjo, kuo baigsis. Per raciją pranešinėjo pareigūnams, viską susakė. Paskui, kol jis stebėjo, matė, kad tas pilietis, tas nukentėjusysis vengė šio viso dalyko ir nuo jų bėgti pradėjo. Tada prašė jis, R. K., kad staigiai atsiųstų policijos ekipažą. Tada tas pilietis [rodo į kaltinamąjį] nukentėjusįjį ėmė vytis ir paskui jis, R. K., su paspirtuku truputį pavažiavo, kuo tolyn, kad jo nepastebėtų. Pavažiavo ir pamatė, kad tą žmogų vejasi. Jis, R. K., šoko ant paspirtuko važiuoti, o tam žmogui į galvą sudavė ir lindo į kišenę. Jam atrodo, pas jį buvo telefonas. Jis, R. K., pasakė, kad kaltinamasis padėtų telefoną. Tada kaltinamasis telefoną numetė ant žemės. Tada jis, R. K., iškvietė antrą kartą greitąją medicinos pagalbą, policiją, kad greičiau siųstų medikus, nes pas nukentėjusįjį antakis ar galva, buvo prakirstas. Jis, R. K., išsitrraukė servetėles šlapias ir sausas, ir stabdė nukentėjusiojo kraujavimą. Paskui jis, R. K. paklausė nukentėjusiojo, bet jis nesusigaudė. Pasakė jam, kad jis sėdėtų, kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba, pareigūnai. Kaltinamasis tada pabėgo ir paskui viena pareigūnė stovėjo prie mašinos, o jis, R. K., su jos kolega ėjo ieškoti. Ir jie sulaikė kartu su tais pareigūnais, kurie buvo kaltinamąjį. Nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Jam atrodo, jeigu neklysta, nukentėjusiajam 2-3 kartus trenkė, jis, R. K., pradėjo rėkti, o kaltinamasis nuo jo bėgti pradėjo. Buvo nukritęs nukentėjusysis, jam atrodo, ir sąmonę buvo praradęs. Kraujavimas, jam atrodo, buvo iš kaktos, negali atsiminti tiksliai, tuos įrašus jis yra pateikęs. Kaltinamąjį atpažįsta, su raudonu treningu. Matė, kai kaltinamasis ėjo paskui nukentėjusįjį, jis, R. K., viską nufilmavęs ir pateikęs, turėtų būti byloje. Jis, R. K., matė, kai trenkė nukentėjusiajam, jis tada važiavo su paspirtuku. Yra baras (duomenys neskelbtini), ant žiedo, toje pusėje, kur yra viešbutis, jeigu neklysta, (duomenys neskelbtini). Ten yra pėsčiųjų takas ir nukentėjusysis ėjo per pėsčiųjų taką, jis nuo jų bėgo. Nukentėjusįjį pirma vijosi, tada pamatė jį, R. K., tada jis pavažiavo su paspirtuku ir žiūrėjo tą visą veiksmą, kuo baigsis. Taip, iš nugaros nukentėjusįjį pasivijo. Nukentėjusysis bėgo į (duomenys neskelbtini) stotį. Neapibėgo kaltinamasis nukentėjusiojo. Kaltinamasis prisivijo ir iškart sudavė. Taip, iš nugaros sudavė. Nebuvo tarp jų bendravimo, ėjo iš karto smūgiai, nukentėjusiajam į galvą ir tiesiai iš kojos. Tik telefoną matė, kad ištraukė iš kišenės nukentėjusiajam, jis, R. K., pasakė, kad kaltinamasis padėtų telefoną ir jis telefoną numetė. Nukentėjusysis rankoje telefono neturėjo, kišenėje buvo telefonas. Jis gal girtas neprisimena, jis, R. K., matė, kaip kaltinamasis ištraukė iš kišenės ir numetė telefoną ant žemės ir viskas, telefonas, jam atrodo, ar sudužo, negali dabar tiksliai pasakyti. Nukentėjusysis nuo smūgio nukrito ir viskas, tiksliai dabar neprisimins. Nukentėjusiajam trenkė į veidą, spyrė iš kojos ir nukrito žmogus ir tiek, tiksliai įvykių neatsimins. Nepasakys, kaip krito nukentėjusysis ant nugaros, ar ant šono. Nukentėjusiajam trenkė su ranka ir koja. Staigiai viskas buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2022-07-22, apie 23:20 val., jam būnant (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad prie šalia esančio baro yra didelis žmonių susibūrimas. Tarp minėtų žmonių, jis pamatė vieną, labai girtą, pilietį (vyras Nr.1), kuris buvo vienas be draugų. Jis buvo apsirengęs tamsios spalvos kelnėmis ir morkų spalvos marškinėliais, turėjo tamsios spalvos kuprinę. Prie minėto asmens sėdėjo kiti asmenys, jie visi vartojo daug alkoholinių gėrimų. Tuo metu, jis važinėjo su elektrinių paspirtuku per visą autobusų ir geležinkelio stotį ir stebėjo situaciją stotyje. Vienu momentu, jis pamatė, kaip prie vyro Nr. 1 šalia sėdėjo vyras Nr. 2, kuris buvo apsirengęs raudonos spalvos sportinėmis kelnėmis su baltom juostomis ir tamsios spalvos megztiniu „ADIDAS“ taip pat su baltom juostom ant rankovių. Kartu su vyru Nr. 2 buvo dar vyras Nr. 3, kuris buvo apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais, oranžinės spalvos šortais, apsiavęs šviesios spalvos sportbačiais. Vyras Nr. 3 buvo su tamsios spalvos barzdą. Jis pamatė, kad vyras Nr. 2 ir vyras Nr. 3 iš vyro Nr. 1 tamsios spalvos kuprinės ištraukė rudos spalvos piniginę, iš kurios ištraukė ten esančius pinigus ( kiek pinigų, jis nematė) ir įdėjo piniginę atgal į kuprinę. Tuo metu, vyras Nr. 1, norėdamas apsaugoti savo turtą ir save, tiesiog, atsistojo ir išėjo link stotelės esančios, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Taip pat jis pastebėjo, kad vyras Nr. 2 ir vyras Nr. 3 kažką sugalvojo ir tarpusavyje vienas kitam pasakė: „Jau reikės kažką daryti“. Tuo metu, jis suprato, kad vyras Nr. 2 ir vyras Nr. 3 nori apiplėšti vyrą Nr. 1, kuris buvo labai girtas. Taip pat vienas iš asmenų, vyras Nr.2 arba vyras Nr.3, pamatęs jį, jam sušuko: (duomenys neskelbtini), ką čia darai?. Jis jam atsakė, kad ne jo reikalas ir specialiai nuvažiavo toliau nuo jų su tikslu pastebėti situaciją iš toliau. Apie 23:35 val., jis pamatė, kad vyras Nr. 1 eina link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančios stotelės, kur sustoja (duomenys neskelbtini) autobusas. Paskui minėtą asmenį nuėjo vyras Nr. 2 ir, jis pamatė, kaip vyras Nr. 2 trenkė su kumščiu į veido sritį vyrui Nr. 1, (jis nespėjo privažiuoti su paspirtuku, kadangi per kelią važiavo kitos transporto priemonės). Jis pamatė, kad vyras Nr. 2 norėjo atimti mobilaus ryšio telefoną iš vyro Nr. 1, tačiau jis sušuko: „Ką tu čia darai? Ir ką tu čia imi, brude, tu?„ Tuo metu, vyras Nr. 2 matomai išsigando ir išmetė telefoną ant asfalto ir nuėjo link baro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kai vyras Nr. 2 išėjo link baro, jis paskubėjo iki nukentėjusio vyro Nr. 1 su tikslu suteikti jam pagalbą. Taip pat po minėto įvykio, jis iškvietė policijos pareigūnus ir pagal jo nurodytus požymius policijos pareigūnai sulaikė asmenį, kuris trenkė vyrui Nr. 1. Taip pat nori paminėti, kad kai kurios momentus filmavo ir vaizdo įrašus pateiks prie apklausos. Minėtu vyrų jis asmeniškai nepažįsta, vyrą Nr. 1 matė pirmą kartą, o vyrus Nr. 2 ir Nr. 3 jis jau matė ne pirmą kartą (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigose. Jis įtaria, kad vyras Nr. 2 ir vyras Nr. 3 (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje dirba, kaip gauja ir apiplėšinėja žmonės. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negali. ( b. l. 49-48).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokole užfiksuota, kaip liudytojas R. K. parodė, kad jam buvo parodytos 6 vyriškos lyties asmenų nuotraukos. Yra tikras, kad nuotraukoje Nr. 1 yra vyras, kuris 2022-07-22, apie 23:35 val., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudavė kitam vyrui į veidą. Nuotraukoje Nr. 1 yra jam nepažįstamas vyras, kurio vardo ir pavardė nežino. Vyriškį atpažįsta iš veido formos, nosies formos, žandikaulio formos, ausų formos, šukuosenos. Kai 2022-07-22, jis matė šį vyriškį minėtoje vietoje, jis atrodė taip pat, buvo apsirengęs raudonos spalvos sportinėmis kelnėmis su baltom juostom ir tamsios spalvos megztiniu „ADIDAS“. Yra visiškai įsitikinęs, kad nuotraukoje Nr. 1 yra pavaizduotas būtent mano minėtas asmuo. ( b.l. 49-55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 2404/2022 (01), nurodyta, kad G. J. padaryta kaktos kairės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, abipusis apatinio žandikaulio lūžis. G. J. nustatyti kūno sužalojimai dėl apatinio žandikaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausia dviem trauminiais poveikiais (b. l. 43-44).

Objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad įrašuose matoma data 2022-07:22 ir nuo 23:45:04 val. einantis laikas. Su BODY kamera filmuojantį policijos pareigūną pasitinka R. K., šalia kurio, ant šaligatvio, sėdi vyras su žaizda ant galvos. R. K. pasakoja, kad sėdintį ant žemės žmogų kažkas bandė apiplėšti, atėmė ir pametė telefoną. Atvykusi GMP brigada eina link sėdinčio žmogaus. Filmuojantis pareigūnas eina link barų, esančių šalia (duomenys neskelbtini) autobusų stoties pastato. Filmuojančiam pareigūnui priėjus prie geltonuose paviljonuose veikiančio baro, jis pamato lauke ant kėdžių sėdinčius vyrus. Pareigūnui paklausus, ką jie čia veikia, vienas iš vyrų (vyras Nr. 1), atsako, kad laukia valgyti. Vyras Nr. 1 yra trumpų tamsių plaukų, su barzda, tatuiruotėmis ant dilbių, apsirengęs pilkus marškinėlius, rausvus šortus. Šalia jo sėdi vyras Nr. 2 yra trumpų tamsios spalvos plaukų, apsirengęs juodos spalvos megztinį „Adidas“ su baltos spalvos juostomis, rausvos spalvos kelnes. Pareigūnui pasiteiravus, asmenys pasakė, kad asmens dokumentų neturi ir jokių konfliktų nebuvo. Vyras Nr. 2 pasikviečia pareigūną į šalį ir kalba su juo, per triukšmą yra prastai girdimas pokalbis. Vyras Nr. 2 sako: „jis jokių pretenzijų neturi, nueisim, pakalbėsiu“, „kažkaip bandysim išspręsti tą problemą, nu nereikia, jam dvidešimt metų blet...“. Tuomet vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2 pradeda kalbėtis tarpusavyje, jų pokalbis negirdimas. Vyras Nr. 1 prisistato kaip R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) Vyras Nr. 2 prisistato kaip L. (duomenys neskelbtini) metų, iš (duomenys neskelbtini). Pareigūnas vyrams paaiškino, kad yra nukentėjusysis ir įvykio liudininkas. Vyras nr. 1 sako „tas pats kipišavo, o (duomenys neskelbtini) tris valandas sėdėjo ir mus filmavo“. Vyras Nr. 2 kalbasi su kitais ir aiškina, kad ką jam reikėjo daryti, nes galvojo, kad kažkas išsitrauks peilį ir demonstruoja mostą ranka. Vyras Nr. 2 pradeda aiškinti pareigūnui „aš einu petys į petį, nu, mane iš tolo pašaukė jisai, aš priėjau, sakau nu kas yra. Mes iena, einam, einam, sako aš tave galiu užmušti. Sakau dėl ko? Jeigu nori sako, aš tave galiu ir čia užmušt. Sakau pabandyk. Nu ir ką, jis ten kažką krapštė kišenėse, nu jam vieną sudaviau ir jisai. Aš gyniausi. Nu nes jis kišenėse ar peilį turės ar kažką. Išsigandau ir sudaviau.“ Asmenys toliau aptarinėja įvykio aplinkybes su pareigūnu. Ties 23:00 val., prieina dar viena policijos pareigūnė, kuri taip pat filmuoja su BODY kamera. Minėtiems asmenims artinantis su policijos pareigūnais iki policijos automobilio, prie automobilio jau laukia R. K., kuris viską filmuoja. Pareigūnas vyrą Nr. 2 pasodina į sulaikymo patalpą. Pareigūnas pradeda bendrauti su R. K., pastarasis aiškina, kad „tas žmogus sėdėjo prie baro, jis ten gėrė. Užėjo tas, pradėjo kišenes kraustyt, tas nepasidavė. Paskui va šitas…. (nesimato į ką rodo). Aš pasiėmęs filmuoju viską, jie prieina, sako ko filmuoji.“ Toliau R. K. aiškina įvykio aplinkybes pareigūnui. Policijos pareigūnas kalbasi telefonu ir sako, kad nukentėjusysis išvežtas į ligoninę. Pareigūnas R. K. paaiškino, kad nukentėjusysis pretenzijų nereiškė, kitiems asmenims bus surašyti šaukimai į komisariatą. Peržiūrint kitos body kameros įrašu, matoma, kad su ja filmuoja ankščiau minėta pareigūnė. Filmuojama kaip medikai apžiūri ant žemės sėdėjusi vyrą. Toliau pareigūnė vaikšto, šalia būna R. K. Vėlesniuose įrašuose filmuojamos tos pačios aplinkybės, kaip su aukščiau minėta kamera. ( b.l. 72-75).

Objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vaizdo „įrašas 6.mp4“ (vaizdo įrašas spalvotas su garsu). Įjungus vaizdo įrašą matoma, kaip vyras Nr. 1 apsirengęs raudonos spalvos kelnėmis (ant kelnių matomi baltos spalvos juostos) , šviesios spalvos batais ir tamsios spalvos megztinių su baltomis juostomis ant rankų eina per kelią nuo pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat matoma kaip jam nueinant ant šaligatvio matomas gulintis siluetas asmens Nr. 2, kuris yra su oranžinės spalvos marškinėliais (daugiau bruožų nesimato). Vyras nr. 1 eina nuo gulinčio asmens Nr. 2 per kelią ir apsižiūri nusisukdamas atgal. Ties 00:11 sek. girdisi kaip vyras Nr. 3 (kuris filmuoja) klausia vyro Nr. 1 „ O kam užpuolėt? A girdi E?“. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų pastebėta nebuvo. Vaizdo įrašo trukmė- 00:14 sek.

Apžiūros objektas yra vaizdo „įrašas „1.mp4“ (vaizdo įrašas spalvotas su garsu). Įjungus vaizdo įrašą matoma kaip iš baro puses esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) link pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) per kelią lėtu žingsniu eina vyras Nr. 2. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų pastebėta nebuvo. Vaizdo įrašo trukmė- 00:16 sek.

Apžiūros objektas yra vaizdo „įrašas „2.mp4“ (vaizdo įrašas spalvotas su garsu). Įjungus vaizdo įrašą matoma kaip iš baro puses esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) link pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kur nuėjo vyras nr. 2) greitu žingsniu per kelią eina vyras nr. 1. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų pastebėta nebuvo. Vaizdo įrašo trukmė- 00:21 sek.

Apžiūros objektas yra vaizdo „įrašas „3.mp4“ (vaizdo įrašas spalvotas su garsu). Įjungus vaizdo įrašą matoma kaip vyras Nr. 1 kartu su policijos pareigūnų eina nuo baro esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ties 00:19 sek. girdisi kaip:

vyras Nr. 3 užduoda klausima vyrui Nr. 1 „Tai kam tu tą žmogų apiplėšei klausyk gali pasakyt?“ vyras Nr. 1 perklausia „aš apiplėšiau?“

vyras Nr. 3 atsako „taip iš jo pinigus pavogėt“.

Vyras Nr. 1 atsako „nepavogiau“.

Vyras Nr. 3 atsako „ Na kaip nepavogėt? Labai negražu klausykit nu, daryt nusikaltimus apiplėšinėti žmogų suprantat. Tai vat labai negražu visa šaika veikia šita“.

Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų pastebėta nebuvo. Vaizdo įrašo trukmė- 00:58 sek.

Apžiūros objektas yra vaizdo „įrašas „4.mp4“ (vaizdo įrašas spalvotas su garsu). Įjungus vaizdo įrašą matomas policijos pareigūnų automobilis prie kurio stovi policijos pareigūnė o prie atidarytu durų stovi vyras Nr. 4 su raudonos spalvos šortais ir šviesios spalvos marškinėliais, vyras Nr. 4 rankose laiko maišą ir bendrauja su pareigūnu sėdinčiu automobilyje (apie ką bendrauja nesigirdi). Ties 00:52 sek. girdisi, kad vyras Nr. 3 sako „Žinokit šita dalyką mes nusiimsim žinok ir su tavim supratai?“ Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų pastebėta nebuvo. Vaizdo įrašo trukmė- 00:57 sek.

Apžiūros objektas yra vaizdo „įrašas „5.mp4“ (vaizdo įrašas spalvotas su garsu). Įjungus vaizdo įrašą matoma, kaip vyras Nr. 3 (kuris filmuoja) priėjęs prie vyro Nr. 2 kuris yra apsirengęs oranžinės spalvos marškinėliais ir tamsios spalvos kelnėmis klausia „Tu ten bare gėriai ane? Parodyk biški“. Ką atsako vyras nr. 2 nesigirdi, tačiau matosi kad vyro Nr. 2 veidas yra kruvinas ir jis laikosi už veido. Vyras Nr. 3 aiškina, kad vyro nr. 2 galva nėra labai stipriai sužalota ir sako, kad vyras nr. 2 pasėdėtu ramiai kol atvažiuos greitoji. Vyras nr. 3 taip pat filmuoja ant asfalto gulinti vyro Nr. 2 MRT ir akinius. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų pastebėta nebuvo. Vaizdo įrašo trukmė- 00:34 sek.

Apžiūros objektas yra vaizdo įrašas „0 - 2022-07-22 23-20-00-142“ (vaizdo įrašas be garso, nespalvotas). Įjungus vaizdo įrašą, jame matomas vienas iš įėjimo į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat vaizdo įraše matomi laiptai vedantis į geležinkelio stotį, šalia laiptu matomi stovi stovintis automobiliai. Dešiniame vaizdo įrašo kampe matomas užrašas „2022/07/22 23:20:02“ kairiame vaizdo įrašo kampe matomas užrašas „Dome 114“. Ties 23:26:30 val. matoma kaip iš geležinkelio stoties išeina trys asmenys su lagaminais (asmenų veido bei rūbų bruožai nesimato dėl blogos vaizdo įrašo kokybės). Viso vaizdo įrašo metu vaizdo kamera yra nukreipta į geležinkelio įėjimo duris (vaizdas nesikeitė nei karto). Todėl tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įrašę pastebėta nebuvo. Vaizdo įrašo trukmė- 01:10:01 val.

Apžiūros objektas yra vaizdo įrašas „0 - 2022-07-22 22-20-00-077“ (vaizdo įrašas be garso, spalvotas). Įjungus vaizdo įrašą jame matomas (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties pastatas esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastato pagrindinis įėjimas į stotį bei lauko teritorija esanti šalia pastato. Viso vaizdo įrašo metu matoma įvairus asmenys ((duomenys neskelbtini) stoties lankytojai, keleiviai) bei pravažiuojantis automobiliai ir autobusai. Dešiniame vaizdo įrašo kampe matomas užrašas 2022/07/22 22:20:01, kairiame vaizdo įrašo kampe matomas užrašas „Dome 115“. Ties 23:35:42 val. matoma kaip tolumoje iš barų esančiu adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) puses per gatvė eina 2 asmenų siluetai (galimai vyrai Nr. 1 ir Nr. 2) kaip apsirengę asmenys nesimato (matomi tik spalvų siluetai vienas yra šviesus, kitas tamsus), veido bruožu taip pat nesimato dėl blogos vaizdo įrašo kokybės. Ties 23:36:07 val. matoma kaip 2 asmenų siluetai užeina už pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sienos (jų nesimato). Ties 23:36:39 val. matoma kaip iš už pastato sienos išeina vienas iš asmenų (kurio siluetas yra tamsesnis) ir taip pat per gatvė grįžta link barų. Ties 23:37:07 val. iš automobilių aikštelės puses esančios priešais geležinkelio pastatą per kelią (galimai su paspirtuku privažiuoja trečias asmuo „galimai vyras Nr. 3“) ir taip pat užeina už pastato sienos (jo nesimato). Nuo 23:38:40 val. vaizdo kamera pradeda filmuoti juodai-baltai (todėl vaizdo įrašo kokybė suprastėja dar labiau). Ties 23:47:56 val. tolumoje matoma, kad privažiuoja galimai policijos pareigūnų automobilis (dėl blogos vaizdo įrašo kokybės nesimato). Ties 23:47:16 val. prie geležinkelio pastato privažiuoja „GMP“ automobilis. Ties 23:51:00 val. matoma kaip iš vietos kur sustojo „GMP“ automobilis išvažiuoja 2 asmenys (galimai su paspirtukais) ir pasišalina nežinoma linkme. Kas vyksta prie „GMP“ automobilio nesimato dėl blogos vaizdo įrašo kokybės. Ties 23:57:30 val. matoma kaip „GMP“ brigada išvažiuoja. Viso vaizdo įrašo metu vaizdo įrašė matėsi daug įvairių asmenų ir važiuojančiu automobilių. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše pastebėta nebuvo. Vaizdo įrašo trukmė- 02:10:04 val. ( b. l. 64-71).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra aikštelė esanti šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Aikštelėje matomas žalios spalvos paspirtukas „(duomenys neskelbtini)“ priešais minėta paspirtuką matoma automobilių stovėjimo aikštelė. Priešais automobilio stovėjimo aikštelė matomas įėjimas į geležinkelio stoties pastatą. Virš paspirtuko matomas reklaminis oranžinės spalvos užrašas ant pastato sienos „(duomenys neskelbtini)“, o virš vaistinės užrašo matoma kupolo formos vaizdo stebėjimo kamerą. Aikštelės lauko teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Iš įvykio vietos jokie daiktai paimti nebuvo. (b.l.15-18).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 284 straipsnyje, padarymo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Už šios nusikalstamos veikos įvykdymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Šios veikos kvalifikavimą lemia tokie objektyvieji nusikaltimo padarymo požymiai, kaip padarytos veikos pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti; tiesa, padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Šios nusikalstamos veikos padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-693/2018, 2K-66-942/2017, 2K-308-942/2017).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. S. teigė, jog savo kaltę prisipažįsta visiškai, tačiau toliau kai pradėjo dėstyti įvykio aplinkybes matyti, jog kaltę pripažino tik iš dalies. Kaltinamasis L. S. teigė, jog jį tąkart stoties rajone pasišaukė nukentėjusysis G. J. ateiti prie jo, priėjus grasino užmušti. Kaltinamasis L. S. nurodė, jog dėl to grasinimo bei dėl to, kad įsivaizdavo, kad nukentėjusysis kelnėse turi peilį, nes kažko kelnių kišenėje ieškojo, nukentėjusiajam trenkė. Tačiau šią kaltnamojo poziciją paneigia nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiojo G. J. parodymai, taip pat įvykį mačiusio liudytojo R. K. parodymai, vaizdo medžiaga, esanti baudžiamojoje byloje.

Nukentėjusysis G. J. parodė, kad tąkart laukdamas traukinio stoties bare suvartojo gal apie 4 bokalus alaus. Apie 21:00 val., po to, kai jis išgėrė paskutinį bokalą alaus, jis nusprendė važiuoti namo ir patraukė link geležinkelio stoties. Eidamas link geležinkelio stoties, jis pajuto labai stiprų smūgi į žandikaulį. Kas trenkė ir iš kurios pusės, jis neatsimena. Tačiau po smūgio, jis prarado sąmonę. Atsimerkęs, jis pamatė greitosios pagalbos darbuotojus ir policijos pareigūnus. Kas jam trenkė ir už ką, jis neįsivaizduoja. Tačiau visi jam priklausantis daiktai buvo savo vietoje. Sulūžo tik jam priklausantys akiniai nuo saulės. Medikų brigada nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kliniką. Taigi, nukentėjusysis G. J. aiškiai nurodė, jog smūgius gavo netikėtai, jokio asmens ateiti prie savęs jis nekvietė ir tuo labiau negrasino.

Tą patvirtino ir liudytojas R. K. Jis parodė, jog jam būnant (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastebėjo bare girtą asmenį, nukentėjusįjį.

Pamatė, kaip prie nukentėjusiojo šalia sėdėjo vyras, kuris buvo apsirengęs raudonos spalvos sportinėmis kelnėmis su baltom juostomis ir tamsios spalvos megztiniu „ADIDAS“ taip pat su baltom juostom ant rankovių. Kartu su juo buvo dar vienas vyras, kuris buvo apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais, oranžinės spalvos šortais, apsiavęs šviesios spalvos sportbačiais. Pamatė, kad tie du vyrai iš nukentėjusiojo kuprinės ištraukė rudos spalvos piniginę, iš kurios ištraukė ten esančius pinigus ir įdėjo piniginę atgal į kuprinę. Nukentėjusysis norėdamas apsaugoti savo turtą ir save atsistojo ir išėjo link stotelės esančios, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apie 23:35 val., jis pamatė, kad kaltinamasis eina link (duomenys neskelbtini), matė, kaip kaltinamasis 2-3 kartus trenkė su kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam. Matė, kaip kaltinamasis norėjo atimti mobilaus ryšio telefoną iš nukentėjusiojo, tačiau jis sušuko: „Ką tu čia darai? Ir ką tu čia imi, brude, tu?„ Tuo metu, kaltinamasis matomai išsigando ir išmetė telefoną ant asfalto ir nuėjo link baro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį atpažįsta, jis buvo su raudonu treningu. Liudytojas R. K. iš nuotraukos atpažino kaltinamąjį tyrimo metu.

Taigi, tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. J. ir liudytojas R. K. nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes, jos nupasakotos tiek tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje vienodai, išsamia. Jų parodymus patvirtina ir atvykusių policijos pareigūnų, patrulių E. K. bei T. L. parodymai bei vaizdo medžiaga, išsamiai ištirta teisiamajame posėdyje.

Nors kaltinamasis L. S. teigė, jog gynėsi nuo nukentėjusiojo, nes tas pagrasino ir jam pasirodė, jog nukentėjusysis iš kišenės gali ištraukti peilį, tačiau pats nukentėjusysis G. J. nurodė, jog jokio peilio neturėjo, jog nepasakė jokių žodžių, o smūgiai jam buvo suduoti prie jo pribėgus. Tą patvirtina ir jau minėto liudytojo R. K. parodymai, vaizdo medžiaga. Taigi, ši situacija jokiu būdu neprimena būtinosios ginties situacijos ir vertintina kaip kaltinamojo L. S. pasirinka gynybinė pozicija, savo veiksmams pateisinti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnį, asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios minėtame straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 28 straipsnio 4 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-106-719/2019).

Šiuo atveju nustatyta, jog kaltinamasis L. S. smūgius nukentėjusiajam G. J. sudavė šį prisivijęs, staiga, po ko nukentėjusysis G. J. iš karto nukrito ir prarado sąmonę.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad G. J. padaryta kaktos kairės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, abipusis apatinio žandikaulio lūžis. G. J. nustatyti kūno sužalojimai dėl apatinio žandikaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausia dviem trauminiais poveikiais.

Taigi, paminėtų nukentėjusiojo ir visų apklaustų liudytojų parodymai atitinka specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, t.y. padarytus sveikatos sutrikdymus nukentėjusiajam.

Šioje byloje kaltinamasis L. S. veikė iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, be to, įvykį matė pravažiuojantis asmuo – liudytojas R. K., kuris ir iškvietė policiją, aplink stotyje buvo kitų žmonių, judri (duomenys neskelbtini) miesto dalis.

Taigi, dėl kaltinamojo veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes prieš nukentėjusįjį G. J. buvo naudojamas smurtas, buvo nutraukta liudytojo rimtis, jis turėjo skambinti bendrosios pagalbos telefonu, kviesti policiją, kaip minėta, smurtas prieš nukentėjusįjį vyko viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis buvo nukritęs, netekęs sąmonės.

Pagal teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013). Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

Kaltinamojo L. S. nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, jos baigtos, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

IV. Dėl civilinių ieškinių

(Duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė 21,32 Eur civilinį ieškinį (b. l. 80-82), civilinis ieškinys pagįstas, motyvuotas, nurodyta turtinė žala priteistina atlyginti civiliniam ieškovui iš kaltinamojo L. S.

. Nukentėjusysis G. J. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. (b.l. 31).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. J. parodė, kad savo civilinį ieškinį palaiko, jį sudaro neturtinė žala. Jam žandikaulis lūžo ir kakta buvo sužalota, medikai patikrino, peršvietė ir sakė gultis į ligoninę, bet paklausė, kas bus daroma, sakė, kad nebus, tai nenorėjo jis gultis į ligoninę, todėl nuėjo pas mamą nakvoti. Nieko nedarė medikai, sugijo žandikaulis, mėnesį ar porą negalėjo jis išsižioti. Nedėjo jam įtvarų. Neaišku, kaip dabar situacija su žandikauliu, nes neaišku, ar gerai sugijo. Neturtinę žalą sudaro patirta trauma, neaišku kaip sugijo, kaip bus toliau su žandikauliu, gal reikės pas gydytojus vaikščioti, skausmas buvo labai didelis, kaip sulaužyto žandikaulio. Sukandimas dabar neteisingas. Po ligoninės nei į gydytoją, nei į chirurgą nesikreipė. Pats gydėsi. Negalėjo valgyti, turėjo apriboti valgyti, per šiaudelį, sriubas gėrė.

Teismas konstatuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalis numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais CK 6.250 straipsnio 1 dalis. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje akivaizdu, kad dėl padaryto sveikatos sužalojimo nukentėjusysis G. J. patyrė skausmą, taip pat neigiamus išgyvenimus, susijusius tiek su gydymu, tiek su buitiniais nepatogumais, turėjo diskomfortą. Pats nukentėjusysis G. J. nurodė, jog iki šiol jaučia jam suduotų smūgių pasekmes, neaišku kaip sugijo traumuotas žandikaulis, kaip bus toliau su žandikauliu, gal reikės pas gydytojus vaikščioti, negalėjo ilgoką laiką valgyti, netaisyklingas sukandimas.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad G. J. buvo padaryta kaktos kairės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, abipusis apatinio žandikaulio lūžis. G. J. nustatyti kūno sužalojimai dėl apatinio žandikaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, nukentėjusiajam konstatuotas žandikaulio lūžis, sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą.

Teismas neturi pagrindo netikėti nurodytais nukentėjusiojo G. J. teiginiais, kaip minėta, nusikalstama veika sukėlė pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirtų nepatogumų išsakyti nukentėjusiojo nusiskundimai adekvatūs.

Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje kaltinamasis L. S. nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo smūgiuota į nukentėjusiojo veidą – pavojingą kūno vietą, nukentėjusysis buvo nukritęs, suduota ne mažiau dviejų smūgių kumščiu, iki šiol nukentėjusysis jaučia žandikaulio nepatogumus, netaisyklingą sukandimą. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą.

Taigi, įvertinama ir kaltinamojo L. S. padėtis, kaltinamasis dirbantis asmuo, darbingo amžiaus, neįgalumo neturi, neturi nustatytų sunkių gyvenimo aplinkybių, dėl kurių negalėtų sumokėti ieškinio, kaltinamasis L. S. nusikalstamas veikas padarė tyčia, idealiąja sutaptimi, veikos smurtinės, sukėlė, kaip minėta, pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam.

Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai.

Teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 289,62 eurų iki 2 606,58 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, byloje nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina.

Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiojo G. J. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 1 000 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginės kompensacijos priteisimas atitinka balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų padarinių.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Už Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad L. S. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena veika nesunki, kita – apysunkė, veikos baigtos, padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi.

Įvertinama ir tai, kad nenustatyta kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo L. S. asmenybę apibūdinančius duomenis – yra gana jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, nevedęs, vaikų neturi, neįgalumo neturi, iki suėmimo nedirbo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvakra (b.l. 111), teistas septynis kartus, duomenų apie tai, kad būtų gydytas Respublikinėje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre registruotas teismui nepateikta.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam L. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prrokurorės pasiūlytą laisvės atėmimo baiusmę. Paskirtos bausmės bendrintinos, jas apimant, nes nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi (Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

VI. Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad iš L. S. valstybės naudai priteistinos 306,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už gynėjos advokatės Annos Grinevič suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš to seka, kad teismas gali iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam L. S. privaloma gynėja paskirta BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjime ir jo laisvė suvaržyta. L. S. pagal „Sodros“ duomenis oficialiai nedirbo, atlieka bausmę kalėjime, duomenų apie jo turtą ir pajamas nėra, šiuo nuosprendžiu jam skiriama laisvės atėmimo bausmė ir tenkinami pareikšti civiliniai ieškiniai. Įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad L. S. materialinė padėtis yra sunki ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti L. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 284 straipsnyje padarytas nusikasltamas veikas ir jį nubausti:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti kaltinamajam L. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022-08-08 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti kaltinamajam L. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Į bausmės laiką įskaityti įskaitytus laikotarpius pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022-08-08 nuosprendį bei atliktą bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

(Duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti atlyginti civilinio ieškovo naudai 21,32 Eur iš kaltinamojo L. S.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. J. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 2000 Eur neturtinę žalą tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. J. naudai iš kaltinamojo L. S. 1000 Eur neturtinės žalos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl gynėjo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo L. S. atmesti.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas (duomenys neskelbtini) apygardos teismui per (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė