Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-661-613/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-04
Bylos Nr.: e2A-661-613/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: N. S.
Trečiasis asmuo: L. S., S. S.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
2.3.4.4.4Ginčai dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-661-613/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01884-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.4.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.20.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4453-512/2018 pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovui N. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, atsakovo ir trečiųjų asmenų L. S., S. S. priešieškinius dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2014 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-787-897/2014 priteistą išlaikymą, iš atsakovo N. S. dukters N. S. išlaikymui priteisiant po 200,00 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, pakeisti minėtu teismo sprendimu nustatytą ieškovo N. S. ir nepilnametės N. S. bendravimo tvarką, nustatant: N. S. su dukra N. S. bendrauja kas antrą (lyginės kiekvienų metų savaitės) savaitgalį, paimant dukrą jos sutikimu iš jos gyvenamosios vietos (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)) penktadienį 18.30 val., o pasibaigus bendravimo laikui tos pačios savaitės sekmadienį 18.00 val. perduodant dukrą mamai (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)); N. S. apie negalėjimą bendrauti su dukra nustatytu laiku (pavyzdžiui, dėl tėvo ligos, darbo grafiko pasikeitimų ir panašių aplinkybių) praneša A. V. dieną prieš, iki 19.00 val. raštu trumpąja (SMS) žinute; N. S. su dukra N. S. bendrauja jo ir dukters vasaros atostogų metu 2 kartus po 14 dienų iš eilės, paimant dukrą jos sutikimu iš jos gyvenamosios vietos (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)) pirmąją suderintą atostogų dieną 10.00 val., o pasibaigus bendravimo laikui paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną (keturioliktąją) 18.00 val. perduoda dukrą mamai perduodant dukrą mamai (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)); tarp šių laikotarpių turi praeiti ne mažiau keturiolika kalendorinių dienų; N. S. apie savo planuojamas atostogas, per kurias pageidauja bendrauti su dukterimi, A. V. įspėja prieš 30 kalendorinių dienų; A. V. su dukra N. S. bendrauja jos ir dukters vasaros atostogų metu 2 kartus po 14 dienų iš eilės, šiuo laikotarpiu N. S. su nepilnamete dukra N. S. nebendrauja; A. V. apie savo planuojamas atostogas, per kurias pageidauja bendrauti su dukterimi, N. S. įspėja prieš 30 kalendorinių dienų; A. V. ir N. S. norint su vaiku bendrauti tą patį vasaros laiką, pirmumo teisė pasirinkti konkretų laiką tenka A. V., kadangi vaikui gyvenant su mama, ji prie vaiko auklėjimo ir priežiūros prisideda ne tik materialiai, bet ir nepinigine išraiška; N. S. bendravimas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. švenčių ir N. S. mokyklos žiemos bei pavasario atostogų metu: N. S. su dukra N. S. bendrauja kiekvienais lyginiais metais dukters žiemos atostogų metu, kurios sutampa ir / arba susijungia su Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, paimant dukrą jos sutikimu iš jos gyvenamosios vietos (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)) Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 18.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 30 d. 18.00 val., o nelyginiais metais - gruodžio 31 d. 18.00 val. paimant dukrą jos sutikimu iš jos gyvenamosios vietos (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)) ir grąžinant dukrą j jos gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val.; A. V. su dukra N. S. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais dukters mokyklos žiemos atostogų metu, kurios sutampa ir / arba susijungia su Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 30 d., o lyginiais metais - nuo gruodžio 31 d. iki paskutinės dukters atostogų dienos; N. S. su dukra N. S. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais dukters mokyklos pavasario atostogų metu, kurios sutampa ir/arba susijungia su Šv. Velykų dienomis nepertraukiamai, paimant dukrą jos sutikimu iš jos gyvenamosios vietos (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)) pirmąją Šv. Velykų dieną 18.00. ir grąžinant dukrą j jos gyvenamąją vietą iki paskutinės vaiko atostogų dienos 18.00 val.; A. V. su dukra N. S. bendrauja kiekvienais lyginiais metais dukters mokyklos pavasario atostogų metu, kurios sutampa ir/arba susijungia su Šv. Velykų dienomis nepertraukiamai, nuo pirmosios Šv. Velykų dienos iki paskutinės vaiko atostogų dienos; N. S. susirgus, A. V. 4 valandų laikotarpiu nuo dukrai diagnozuotos ligos momento mobiliuoju telefonu SMS žinute informuoja N. S.. Dukros nehospitalizavus ir gydant namuose, N. S. su dukterimi bendrauja dukters gyvenamojoje vietoje, aukščiau nustatytu bendravimo laiku, savo apsilankymo laiką iš anksto raštu trumpąja SMS žinute, suderinus savo apsilankymo laiką su A. V.. Dukrai sergant, N. S. bendravimo su vaiku trukmė trumpinama iki 1 valandos.

2. Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovas pateiktu priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu sutiko su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimu dalyje dėl išlaikymo dydžio padidinimo, tačiau prašė nustatyti. kad N. S. atostogų metu (vasaros, rudens, žiemos, pavasario), jai laikinai gyvenant su tėvu, išlaikymui skirtų lėšų mokėjimą iš tėvo sustabdyti ir įpareigoti ieškovę A. V. mokėti dukros išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį, faktiškai skaičiuojant už laikotarpį, kiek dukra gyvens su tėvu. A. V. dukros išlaikymui skirtus pinigus turi pervesti į N. S. atsiskaitomąją sąskaitą iki mėnesio paskutinės dienos ir tuo laikotarpiu N. S. bus dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojas uzufrukto teise.

Žemesnės instancijos teismas

4. Atsakovas ir tretieji asmenys taip pat prašė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-342- 163/2016 dalis ir nustatyti N. S. bei trečiųjų asmenų bendravimo su N. S. tvarką: N. S. bendrauja su dukterimi N. S. kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais, dukrą paimant iš ugdymo įstaigos po paskutinio užsiėmimo ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iki sekmadienio 18.00 val.; N. S. įpareigojamas, jam neturint galimybės atvykti pasiimti dukters, arba pasimatyti su dukra nustatytu laiku, apie tai pranešti A. V. dieną prieš, iki 19.00 val. raštu trumpąja (SMS) žinute; L. S. ir S. S. su anūke N. S. bendrauja kartu su vaiko tėvu N. S., jo bendravimo su vaiku laiku; N. S. neturint galimybės bendrauti su dukterimi, L. S. ir S. S. bendrauja su anūke N. S. kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais, dukrą paimant iš ugdymo įstaigos po paskutinio užsiėmimo ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iki sekmadienio 18 val.; L. S. ir S. S. įpareigojami, jiems neturint galimybės atvykti pasiimti anūkės, arba pasimatyti su anūke nustatytu laiku, apie tai pranešti A. V. dieną prieš, iki 19.00 val. raštu trumpąja (SMS) žinute; N. S. su dukra N. S. bendrauja jo ir dukters vasaros atostogų metu kasmet nuo birželio 1 d. iki birželio 15 d.; nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d.; nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d., paimdamas dukrą N. S. iš A. V. gyvenamosios vietos 9.00 val. ir ten ją grąžindamas paskutinę termino dieną 18.00 val. Tuo atveju, jeigu N. S. neturės objektyvios galimybės atvykti ir paimti dukrą vasaros atostogoms, tuomet ši teisė suteikiama L. S. ir S. S.; 2018 metų Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir 2019 metų Šv. Velykas N. S. praleidžia su tėvu N. S., paimdamas dukrą pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) iš A. V. gyvenamosios vietos 9.00 val. ir ten ją grąžindamas 2019 m. sausio 1 d. 18.00 val. Tuo atveju, jeigu N. S. neturės objektyvios galimybės atvykti ir paimti dukrą šiuo laikotarpiu, tuomet ši teisė suteikiama L. S. ir S. S.; N. S. su dukra N. S. bendrauja kiekvienais lyginiais metais dukters žiemos atostogų metu, kurios sutampa ir / arba susijungia su Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)) Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 18.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 30 d. 18.00 val., o nelyginiais metais - gruodžio 31 d. 18.00 val. paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)) ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val. Tuo atveju, jeigu N. S. neturės objektyvios galimybės atvykti ir paimti dukrą šiuo laikotarpiu, tuomet ši teisė suteikiama L. S. ir S. S.; N. S. su dukra N. S. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais dukters mokyklos pavasario atostogų metu, kurios sutampa ir / arba susijungia su Šv. Velykų dienomis nepertraukiamai, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)) pirmąją Šv. Velykų dieną 18 val. ir grąžinant dukrą j jos gyvenamąją vietą iki paskutinės vaiko atostogų dienos 18 val. Tuo atveju, jeigu N. S. neturės objektyvios galimybės atvykti ir paimti dukrą šiuo laikotarpiu, tuomet ši teisė suteikiama L. S. ir S. S.; N. S. susirgus, A. V. 4 valandų laikotarpiu nuo dukrai diagnozuotos ligos momento mobiliuoju telefonu SMS žinute informuoja N. S.. Dukros nehospitalizavus ir gydant namuose, tik N. S. su dukterimi bendrauja dukters gyvenamojoje vietoje, aukščiau nustatytu bendravimo laiku, savo apsilankymo laiką iš anksto raštu trumpąja SMS žinute suderinus su A. V.. Dukrai sergant, N. S. bendravimo su vaiku trukmė trumpinama iki 1 valandos; A. V. įpareigojama užtikrinti dukros N. ir tėvo N. S., senelių L. S. ir S. S. bendravimą mobiliuoju telefonu kasdien nuo 18 val. iki 19.00 val. (telefonas turi būti įjungtas), o pokalbio trukmė neturi trukti daugiau nei 15 min. (mobilų telefoną N. S. jau nupirko ir perdavė A. V., tačiau ji vaikui telefonu neleidžia naudotis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu patikslintus ieškinį ir priešieškinį, taip pat trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus tenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-787-897/2014 ir iš atsakovo N. S. priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. S. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo kreipimosi į teismą dienos – 2018 m. kovo 6 d. iki dukros pilnametystės; nustatė tokią atsakovo N. S. bendravimo su dukra N. S., tvarką:

5.1. N. S. su dukra N. S. (iki ji pradės lankyti mokyklą) bendrauja lyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį, paimant dukrą iš ugdymo įstaigos penktadienį 17.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val.

5.2. N. S. su dukra N. S. (iki ji pradės lankyti mokyklą) bendrauja kiekvieną antradienį, paimant dukrą iš ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

5.3. N. S. su dukra N. S. (jai pradėjus lankyti mokyklą) bendrauja lyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį, paimant dukrą iš mokyklos po pamokų ir (ar) po paskutinio lankomo būrelio ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val.

5.4. N. S. su dukra N. S. (jai pradėjus lankyti mokyklą) bendrauja kiekvieną antradienį, paimant dukrą iš mokyklos po pamokų ir (ar) po paskutinio lankomo būrelio ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

5.5. N. S. su dukra N. S. bendrauja kiekvienais lyginiais metais dukters žiemos atostogų metu, kurios sutampa ir/arba susijungia su Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių - gruodžio 24 d. 18.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 30 d. 18.00 val., o nelyginiais metais - gruodžio 31 d. 18.00 val. paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val.

5.6. N. S. su dukra N. S. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais dukters mokyklos pavasario atostogų metu, kurios sutampa ir/arba susijungia su Šv. Velykų dienomis nepertraukiamai, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 18 val. ir grąžinant dukrą j jos gyvenamąją vietą iki paskutinės vaiko atostogų dienos 18 val.

5.7. N. S. su dukra N. S. vaiko vasaros atostogų metu bendrauja du kartus po 14 dienų tokia tvarka: pirmą kartą – 14 kalendorinių dienų dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos pirmą vaiko atostogų dieną 11.00 val. ir paskutinę 14–ą kalendorinę dieną, grąžinant dukrą iki 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą; antrą kartą – nuo rugpjūčio 1 d. 11.00 val. dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant rugpjūčio 15 d. iki 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

5.8. N. S. susirgus, A. V. 4 valandų laikotarpiu nuo dukrai diagnozuotos ligos momento mobiliuoju telefonu SMS žinute apie tai informuoja N. S.. Dukros nehospitalizavus ir gydant namuose, N. S. su dukterimi bendrauja dukters gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymo laiką iš anksto raštu trumpąja SMS žinute, suderinus su A. V.. Dukrai sergant, N. S. bendravimo su vaiku trukmė trumpinama iki 1 valandos.

5.9. Ieškovė ir atsakovas SMS trumpąja žinute arba el. paštu prieš vieną parą informuoja vienas kitą apie gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimą.

5.10. N. S., vaikui būnant pas motiną, kiekvieną dieną bendrauja su dukra N. S. telefonu nuo 19.30 val. iki 20.00 val.

5.11. A. V., vaikui būnant pas tėvą ar senelius L. S. ir S. S., kiekvieną dieną bendrauja su dukra N. S. telefonu nuo 19.30 val. iki 20.00 val.

5.12. N. S. nesant Lietuvoje, tretieji asmenys L. S. ir S. S. su anūke N. S. bendrauja kas antrą lyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį tokia pat tvarka, kuri nustatyta N. S. bei vieną kartą vasaros atostogų metu - nuo rugpjūčio 1 d. 11.00 val. vaiką pasiimant iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant rugpjūčio 15 d. iki 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą.

6. Teismas kitoje dalyje patikslintą ieškinį, patikslintą priešieškinį ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus atmetė, taip pat priteisė iš atsakovo N. S. 125 Eur bei iš trečiųjų asmenų L. S. ir S. S. 125 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

7. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, vaiko teisių apsaugos institucijos surinktą medžiagą, antstolių pateiktus dokumentus, nustatė, kad problemos kyla dėl vaiko paėmimo bendravimui su tėvu vietos. Ieškovė teigia, kad tėvui atvykus pasiimti vaiko, dukra išreiškia norą likti namuose ir atsisako eiti pas atsakovą. Atsakovas teigia, jog ieškovė tyčia pažeidžia nustatytą bendravimo tvarką ir dukrą iš ugdymo įstaigos pasiima anksčiau nei baigiasi įstaigos darbo laikas arba penktadieniais vaiko visai neveda į ugdymo įstaigą. Teismas konstatavo, kad tokia situacija yra netoleruotina. Motina (tėvas) su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta privalo sudaryti sąlygas ir užtikrinti lygias skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku galimybes.

8. Teismas taip pat nustatė, kad šalių gyvenamosios vietos yra viena šalia kitos, netoli yra vaiko lankoma ugdymo įstaiga bei lankomų užsiėmimų vieta. Tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis yra sudarytos visos būtinos sąlygos vaikui gyventi, užtikrinti vaiko poreikiai drabužiams, žaislams, ugdymo priemonėms. Teismo nuomone, tai leidžia garantuoti, kad vaiko poreikiai bus užtikrinti ir jo interesai nenukentės atsakovui (teismo nustatytu laiku tretiesiems asmenims) vaiką pasiimant iš ugdymo įstaigos pasibaigus jos darbo laikui ir vaiką grąžinant į jos gyvenamąją vietą pasibaigus bendravimo laikui. Vaiko vasaros, žiemos ar pavasario atostogų metu ieškovė turi sudaryti sąlygas ir būti paruošusi vaiką perduoti iš jos gyvenamosios vietos. Šios sąlygos apima ir tai, kad ieškovė turėtų perduoti atsakovui informaciją apie jos ir vaiko gyvenamosios vietos laiptinės durų kodą, minimaliai suruošti ir perduoti vaikui tuo metu būtinus daiktus (drabužius, lankomiems užsiėmimams būtinus daiktus, higienos priemones ir pan.), mobilųjį telefoną.

9. Teismas tenkino patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl vaiko bendravimo su vaikaite iš dalies ir nustatė, kad N. S. nesant Lietuvoje tretieji asmenys L. S. ir S. S. su anūke N. S. bendrauja kas antrą lyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį tokia pat tvarka, kuri nustatyta N. S. bei vieną kartą vasaros atostogų metu - nuo rugpjūčio 1 d. 11.00 val. vaiką pasiimant iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant rugpjūčio 15 d. iki 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą.

10. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 1 700 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Atsakovas ir tretieji asmenys, pateikdami patikslintą priešieškinį sumokėjo po 75 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas N. S. ir trečiasis asmuo L. S. patyrė po 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje pareikšti priešpriešiniai (patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio) reikalavimai, iš kurių patenkinta ir atmesta apylygė priešpriešinių šalių reikalavimų dalis, sprendė, kad yra pagrindas ieškovei priteisti 125 Eur iš atsakovo N. S. ir 125 Eur iš trečiųjų asmenų L. S. bei S. S..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė A. V. apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeisti, nurodant, kad:

11.1. Tais metais, kai didžiosios metų šventės (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Šv. Velykos), kurios tais metais priklauso vienam iš tėvų, patenka į savaitgalį, tenkantį kitam iš tėvų, prioritetas teikiamas tam iš tėvų, kuriam tais metais priklauso su vaiku švęsti nurodytas šventes.

11.2. Atsakovas su dukra (iki ji pradės lankyti mokyklą) bendrauja lyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17.00. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00.

11.3. Atsakovas su dukra (iki ji pradės lankyti mokyklą) bendrauja kiekvieną antradienį, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17.00. ir grąžinant dukrą įjos gyvenamąją vietą iki 19.00.

11.4. Atsakovas su dukra (jai pradėjus lankyti mokyklą) bendrauja lyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17.00., jeigu tą penktadienį dukra neturi užklasinių užsiėmimų (būrelių). Vaikui tą penktadienį turint užklasinių užsiėmimų (būrelių), atsakovas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pasiima 19.00. Abiem atvejais atsakovas dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00.

11.5. Atsakovas su dukra (jai pradėjus lankyti mokyklą) bendrauja kiekvieną antradienį, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17.00. ir grąžinant dukrą įjos gyvenamąją vietą iki 19.00.

11.6. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovė įsipareigoja atsakovui pranešti apie dukros pamokų grafiką ir lankomus užklasinius užsiėmimus (būrelius), bei jų pakitimus.

11.7. Ieškovė su dukra vaiko vasaros atostogų metu bendrauja du kartus po 14 dienų nepertraukiamai tokia tvarka: pirmą kartą – atsakovui N. S. grąžinus dukrą po vasaros atostogų pirmosios dalies; antrą kartą – nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 31 d. imtinai; šiais laikotarpiais nei atsakovas, nei tretieji asmenys nei antradieniais, nei savaitgaliais vaiko iš namų nepasiima, apsiribodami bendravimu techninėmis priemonėmis.

12. Be to, ieškovė prašo patikslinti pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei priteisiant iš atsakovo 937,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš trečiųjų asmenų – 500,00 Eur; taip pat priteisti ieškovei apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Ieškovės vertinimu, neatmestina, kad ateityje didžiosios metų šventės, priklausančios ieškovei, sutaps su atsakovui tenkančiu bendrauti savaitgaliu, arba atvirkščiai. Tokiu atveju tarp šalių kiltų ginčas, kam turėtų tekti pirmenybė – ar tam iš tėvų, kuriam priklauso einamasis savaitgalis, ar tam, kuriam tais metais tenka su dukra švęsti didžiąsias šventes. Atsižvelgiant į tai, kad didžiosios metų šventės turi didesnę reikšmę tiek tėvams, tiek vaikui nei paprastas savaitgalis, pirmenybė turėtų būti teikiama tam iš tėvų, kuriam tais metais tenka bendravimas per nurodytas šventes. Tokia nuostata atitiktų ir vaiko interesus, nes vaikui svarbu turėti vienodą galimybę švęsti didžiąsias metų šventes su abiem tėvais.

13.2. Ieškovė neginčija atsakovo teisės bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas paima vaiką iš ugdymo įstaigos ar mokyklos. Ieškovės nuomone, būtina nustatyti, kad dukra būtų pasiimama iš jos gyvenamosios vietos, užtikrinant, kad nekiltų nepatogumų, kurie atsirasdavo vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį. Atsižvelgiant į vaiko išsakytus argumentus, mergaitė itin jautriai reaguoja į tėvo atvykimą į darželį, jai svarbu, kad iš darželio pasiimtų būtent mama, vaikas turi neigiamų prisiminimų apie tėvo lankymąsi darželyje, todėl, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp tėvo teisės bendrauti su dukra ir vaiko noro, tikslinga nustatyti, kad atsakovui pasiimant vaiką bendravimui savaitgaliais ir antradieniais, jis vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos. Nustačius, kad vaikas visada pasiimamas iš gyvenamosios vietos, tiek tėvams, tiek pačiam vaikui būtų užtikrintas stabilumas ir tęstinumas, be to, tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, motinai sudaroma galimybė paruošti vaiką bendravimui su tėvu, t. y., suruošiant reikalingus savaitgaliui daiktus ir pan. Priešingu atveju, visam savaitgaliui reikalingus daiktus vaikas turėtų nešiotis į darželį, mokyklą ar būrelius.

13.3. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, vaiko pasiėmimas iš mokyklos po pamokų ir (ar) po paskutinio lankomo būrelio taip pat nėra tinkamas, nes ateityje gali sukelti ginčus tarp tėvų ir sudaryti nepatogumus pačiam vaikui. Paminėtina, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą, vaiko pamokų grafikas kiekvienais metais nebus vienodas, neaišku, kokius ir kada būrelius vaikas lankys, todėl nei vaikas, nei tėvai niekada negalės tiksliai žinoti, kada atsakovas pasiims vaiką. Be to, pasibaigus pamokoms ar būreliams, vaikas neturėtų galimybės nei pailsėti, nei susiruošti savaitgaliui pas tėvą, arba tam, kad galėtų iš karto susitikti su tėvu, turėtų su savimi nešiotis ir savaitgaliui reikalingus daiktus.

13.4. Be to, kyla klausimas dėl ieškovės bendravimo su vaiku vaiko vasaros atostogų metu - kai vaikas bendrauja su atsakovu du kartus po 14 dienų paeiliui, akivaizdu, jog ieškovė, kaip mama, tuo metu nei darbo, nei išeiginėmis dienomis su vaiku nebendrauja - tačiau teismo sprendime nenumatyta ieškovės galimybė bent jau du kartus po keturiolika dienų paeiliui išvykti iš savo gyvenamosios vietos kartu su vaiku poilsiauti, nes teismo sprendime nenumatyta jokia išimtis ir atsakovas lyg ir turi teisę ir antradieniais, ir kas antrą savaitgalį bendrauti su vaiku.

13.5. Byloje ieškovė buvo pareiškusi 2 savarankiškus materialinius teisinius reikalavimus – pakeisti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį bei pakeisti nustatytą bendravimo tvarką. Su reikalavimu padidinti vaiko išlaikymą atsakovas iš karto sutiko. Atsakovui sutikus su reikalavimu dėl išlaikymo padidinimo, laikytina, kad atsakovas pripažino pusę ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos už 1 iš 2 reikalavimų, t. y., 50%, nes abu reikalavimai sudaro 100%. Kadangi ieškovė patyrė 1. 00,00 Eur išlaidų ginče su atsakovu, atsakovui pripažinus pusę ieškinio, ieškovei iš atsakovo priteistina 600,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Likusioje dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ieškovės ir atsakovo reikalavimai tenkinti iš dalies (po 50%), todėl ieškovei priklauso už šį reikalavimą pusė likusių bylinėjimosi išlaidų. Taigi, iš likusių 600,00 Eur atstovavimo išlaidų, ieškovei iš atsakovo priteistina 300,00 Eur bei pusė jos sumokėto žyminio mokesčio - 37,50 Eur.

13.6. Tretieji asmenys buvo pareiškę savarankiškus reikalavimus nustatyti atskirą bendravimo tvarką su anūke (juos patenkinus, A. V. būtų bendravusi su vaiku tik vieną savaitgalį per mėnesį), tačiau teismas trečiųjų asmenų reikalavimus iš esmės atmetė – atskiros bendravimo tvarkos seneliams su anūke nenustatė, nes nurodė iš dalies tenkinantis atsakovo reikalavimą ir nustatė tretiesiems asmenims bendravimo tvarką su anūke atsakovo bendravimo laiku, atsakovui nesant Lietuvoje. Taigi, trečiųjų asmenų reikalavimus atmetus, ieškovei iš trečiųjų asmenų priteistina 500,00 Eur, kurie buvo sumokėti advokatui už atsikirtimų į trečiųjų asmenų reikalavimus surašymą.

Atsiliepimas

14. Atsakovas N. S. ir tretieji asmenys L. S., S. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Nors ieškovė deklaruoją kad vaikas turėtų šventes švęsti su abiem tėvais, tačiau atsakovas N. S. pažymi, kad kai pradėjo su atsakove gyventi skyrium, niekada su dukra nėra praleidęs švenčių kartu (Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos, Šv. Velykos).

14.2. Nuo tada, kai atsakovas pradėjo su ieškove gyventi skyrium, jis niekada nėra dukros paėmęs iš ieškovės gyvenamosios vietos dėl pačios ieškovės piktnaudžiavimo, priešiško nusistatymo. Būtent vaiko paėmimas iš ieškovės gyvenamosios vietos yra itin komplikuotas.

14.3. Atsakovo gyvenamoji vieta yra šalia dukros gyvenamosios vietos. Atsakovo namuose yra visi būtini vaikui drabužėliai, daiktai ir pan., todėl dukra N. nejaus jokių nepatogumų.

14.4. Ieškovė aiškina apie 2016 m. gruodžio 16 d. psichologo išvadą, apie tėvo netinkamą elgesį prieš dukrą. Tačiau, kaip minėta pirmosios instancijos teisme, sutikti ieškovės iniciatyva atliktais psichologo tyrimais sutikti visiškai negalima. Teismui buvo siūlytą kad vaikas būtų apklausiamas teismo psichologo. Kita vertus, atsakovas ir jo mama L. S. teismui atskleidė, kaip vaikas jaučiasi būdamas kartu su tėvu ir seneliais. Šie pateikti aiškinimai kategoriškai prieštarauja minimai psichologo išvadai.

14.5. Atsakovas ir tretieji asmenys mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl ko keisti sprendimo dalyje nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

16. Atsakovas N. S. ir tretieji asmenys L. S., S. S. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

18. Nagrinėjamu atveju atsakovas ir tretieji asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei pasitelkti psichologą vaiko apklausai, kas galėtų patvirtinti atsakovo argumentus dėl ieškovės daromos įtakos šalių vaikui bei patvirtinti atsakovo argumentus dėl vaiko pasiėmimo vietos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra, todėl atsakovo ir trečiųjų asmenų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus apeliaciniam skundui keliamus turinio reikalavimus, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Ieškovė A. V. apeliacinės instancijos teismui 2019 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) vyr. patrulio 2018 m. gruodžio 23 d. tarnybinio pranešimo kopiją, ROIK žiūryklės ataskaitos kopiją, 2019 m. sausio 29 d. liudytojo apklausos protokolo kopiją, susirašinėjimų trumposiomis žinutėmis ekrano nuotraukas. Ieškovės vertinimu, pridedami nauji įrodymai patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 21 d. atsakovas nesilaikė nustatytos bendravimo su dukterimi tvarkos, laiku negražino jos ieškovei, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

21. Atsakovas ir tretieji asmenys pateikė atsiliepimą dėl ieškovės pateiktų naujų įrodymų, kuriuo neprieštarauja dėl ieškovės pateiktų naujų įrodymų priėmimo bei prašo priimti ir atsakovo pateikiamus naujus įrodymus – pareiškimų, nutarimo, atsakymo bei pagalbos plano kopijas. Atsiliepime nurodoma, jog iš tikrųjų pagal ieškovės pateiktus naujus įrodymus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Apie šį nutarimą ieškovei buvo žinoma, tačiau ji sąmoningai jo nepateikia. Ieškovė taip pat kreipėsi į Klaipėdos AVPK, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tariamos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnį. Nors atsakovas buvo apklaustas kaip liudytojas, tačiau jam jokie įtarimai nėra pareikšti. Tokiu elgesiu ieškovė siekia bet kokiais būdais susidoroti su atsakovu ir eliminuoti tėvą iš dukros gyvenimo. Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centras 2019 m. vasario 21 d. sudarė Pagalbos planą, tačiau šiuo planu ieškovė piktybiškai nesivadovauja.

22. Atsakovas 2019 m. birželio 11 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – 2019 m. birželio 5 d. pareiškimų policijai bei Vaiko teisių apsaugos skyriui kopijas, 2019 m. birželio 8 d. pareiškimo policijai kopiją, ieškovės 2019 m. gegužės 15 d. prašymą bei susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis išrašą. Atsakovo vertinimu, šie įrodymai patvirtina ieškovės netinkamą elgesį, sąmoningai ir tyčia nebendradarbiaujant su atsakovu, net ir įsikišus atitinkamoms institucijoms.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad naujai pateikiami įrodymai buvo sudaryti jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. šalys šių įrodymų neturėjo galimybės pateikti anksčiau, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

24. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimu nustatytos šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalį vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

26. Kasacinio teismas išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeisdamas šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, be kita ko, nustatė, kad atsakovas N. S. su dukra N. S. bendrauja kiekvienais lyginiais metais dukters žiemos atostogų metu, kurios sutampa ir/arba susijungia su Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių - gruodžio 24 d. 18.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 30 d. 18.00 val., o nelyginiais metais - gruodžio 31 d. 18.00 val. paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val. Taip pat N. S. su dukra N. S. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais dukters mokyklos pavasario atostogų metu, kurios sutampa ir/arba susijungia su Šv. Velykų dienomis nepertraukiamai, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 18 val. ir grąžinant dukrą j jos gyvenamąją vietą iki paskutinės vaiko atostogų dienos 18 val.

28. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka, samprotaudama, jog neatmestina, kad ateityje didžiosios metų šventės, priklausančios ieškovei, sutaps su atsakovui tenkančiu bendrauti savaitgaliu, arba atvirkščiai. Tokiu atveju tarp šalių kiltų ginčas, kam turėtų tekti pirmenybė – ar tam iš tėvų, kuriam priklauso einamasis savaitgalis, ar tam, kuriam tais metais tenka su dukra švęsti didžiąsias šventes. Tokie ieškovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu aiškiai ir proporcingai nustatė šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką per didžiąsias metų šventes (Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas), nepaisant to, kam priklausytų einamasis savaitgalis ne didžiųjų švenčių metu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo.

29. Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas paima vaiką iš ugdymo įstaigos ar mokyklos. Ieškovės nuomone, būtina nustatyti, kad dukra būtų pasiimama iš jos gyvenamosios vietos, užtikrinant, kad nekiltų nepatogumų, kurie atsirasdavo vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį. Atsižvelgiant į vaiko išsakytus argumentus, mergaitė itin jautriai reaguoja į tėvo atvykimą į darželį, jai svarbu, kad iš darželio pasiimtų būtent mama, vaikas turi neigiamų prisiminimų apie tėvo lankymąsi darželyje, todėl, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp tėvo teisės bendrauti su dukra ir vaiko noro, tikslinga nustatyti, kad atsakovui pasiimant vaiką bendravimui savaitgaliais ir antradieniais, jis vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

31. Pirmosios instancijos teismas būtent dėl byloje nustatytų itin konfliktinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo bei šalių nurodytų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pažeidimų nustatė neutralią vietą, iš kurios atsakovo turi būti paimamas vaikas – ugdymo įstaiga/mokykla. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios nustatytos bendravimo tvarkos tikslingumo nagrinėjamu atveju nepaneigia ir šalių apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai. Priešingai, šie nauji įrodymai tik patvirtina šalių konfliktinius santykius, dėl ko nustatyti ieškovės prašomą vaiko paėmimo vietą ieškovės gyvenamojoje vietoje yra netikslinga.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

33. Taip pat atmestini ieškovės argumentai tiek dėl nepilnamečio vaiko daiktų suruošimo ir patogumo juos nešiotis, tiek dėl nežinomo pamokų ir būrelių grafiko, vaikui pradėjus eiti į mokyklą. Remiantis bylos duomenimis, ieškovės gyvenamoji vieta yra arti atsakovo gyvenamosios vietos, kurioje yra visi būtini vaikui drabužėliai, daiktai ir kt., todėl tai papildomų nepatogumų vaikui nesukels. Kaip jau minėta nutarties 26 punkte, teismas nustato šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje, jei vaiko pamokų ar būrelių grafikas būtų nesuderinamas su teismo nustatyta bendravimo tvarka.

34. Pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiamu sprendimu netenkino ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo dėl ieškovės nepertraukiamo bendravimo su šalių nepilnamete dukra 2 kartus po 14 dienų vaiko vasaros atostogų metu, tačiau tokią bendravimo tvarką nustatė atsakovui: N. S. su dukra N. S. vaiko vasaros atostogų metu bendrauja du kartus po 14 dienų tokia tvarka: pirmą kartą – 14 kalendorinių dienų dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos pirmą vaiko atostogų dieną 11.00 val. ir paskutinę 14–ą kalendorinę dieną, grąžinant dukrą iki 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą; antrą kartą – nuo rugpjūčio 1 d. 11.00 val. dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant rugpjūčio 15 d. iki 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovė pastebi, kad jai tokia galimybė skundžiamu sprendimu nėra nustatyta, nes atsakovas pagal teismo nustatytą tvarką turi teisę ir antradieniais, ir kas antrą savaitgalį bendrauti su vaiku. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu ieškovės argumentu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui numatant galimybę praleisti 14 nepertraukiamų dienų atostogas su šalių nepilnamete dukra jos vasaros atostogų metu, o ieškovei tokios teisės nesuteikiant, buvo neproporcingai apribojamos ieškovės teisės. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl ieškovės bendravimo su šalių nepilnamete dukra, jį papildant punktu:

34.1. Ieškovė A. V. su dukra N. S. vaiko vasaros atostogų metu nepertraukiamai bendrauja du kartus po 14 dienų tokia tvarka: pirmą kartą – nuo kitos kalendorinės dienos, kai atsakovas N. S. grąžina dukrą po vasaros atostogų pirmosios dalies; antrą kartą – nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 31 d. imtinai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35. Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovės nurodytais argumentais.

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą, susijusį su išlaikymo dydžio pakeitimu, bei iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patenkinta ir atmesta patikslintų ieškinio ir priešieškinio, taip pat savarankiškų reikalavimų suma yra apylygė, todėl atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų, kadangi trečiųjų asmenų reikalavimai buvo patenkinti iš dalies ir skundžiamu sprendimu nustatyta jų bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku.

37. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp ieškovės ir atsakovo. Kaip jau minėta, buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo bei dalis reikalavimų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, taigi, buvo patenkinti 75 proc. ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo turėjo būti paskirstytos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

38. Kaip nustatyta, ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 1 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dėl ginčo su atsakovu. Atsakovas, pateikdamas patikslintą priešieškinį, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį bei patyrė 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai patekintai ir atmestai patikslinto ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistina 956,25 Eur ((75 Eur + 1 200 Eur) x 0,75) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui priteistina 168,75 Eur ((75+600) x 0,25) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma. Įskaičius šalių vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 787,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma.

39. Atsižvelgdama į nustatytas bylos aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis dėl nustatytos šalių bendravimo tvarkos keistina, ją papildant ieškovės nepertraukiamų 14 dienų atostogų su nepilnamete dukra tvarkos punktu bei patikslintina sprendimo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas tik dėl vieno iš septynių apeliacinio skundo reikalavimų dėl skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

41. Ieškovė patyrė 75 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą) apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą bei rašytinių paaiškinimų rengimą. Prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovas į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad atsakovas sumokėjo 300 Eur už advokato pagalbą. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių. Proporcingai patekintai ir atmestai apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistina 10,71 Eur (75 Eur / 7) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui priteistina 257,14 Eur (300 / 7 x 6) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma. Įskaičius šalių vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 246,43 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą dalyje dėl nustatytos šalių bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra N. S. pakeisti, papildant punktu:

Ieškovė A. V. su dukra N. S. vaiko vasaros atostogų metu nepertraukiamai bendrauja du kartus po 14 dienų tokia tvarka: pirmą kartą – nuo kitos kalendorinės dienos, kai atsakovas N. S. grąžina dukrą po vasaros atostogų pirmosios dalies; antrą kartą – nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 31 d. imtinai.

P. K. apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp ieškovės A. V. ir atsakovo N. S., ją išdėstant taip:

Priteisti iš atsakovo N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 787,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 246,43 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėGiedrė Seselskytė