Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. V., ieškovės atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovui N. S., jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, trečiajam asmeniui L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui N. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, atsakovo ir trečiųjų asmenų L. S., S. S. priešieškinius dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo N. S. dukters N. S. išlaikymui po 200,00 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išmokas pervedant į A. V. banko sąskaitą, už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, bei indeksuojant išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti ieškovo N. S. ir nepilnametės N. S. bendravimo tvarką: N. S. su dukra N. S. bendrauja kas antrą (lyginės kiekvienų metų savaitės) savaitgalį, paimant dukrą jos sutikimu iš jos gyvenamosios vietos (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų) penktadienį 18.30 val., o pasibaigus bendravimo laikui tos pačios savaitės sekmadienį 18.00 val. perduodant dukrą mamai (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų); N. S. apie negalėjimą bendrauti su dukra nustatytu laiku (pavyzdžiui, dėl tėvo ligos, darbo grafiko pasikeitimų ir panašių aplinkybių) praneša A. V. dieną prieš, iki 19.00 val. raštu trumpąja (SMS) žinute; N. S. su dukra N. S. bendrauja jo ir dukters vasaros atostogų metu 2 kartus po 14 dienų iš eilės, paimant dukrą jos sutikimu iš jos gyvenamosios vietos (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų) pirmąją suderintą atostogų dieną 10.00 val., o pasibaigus bendravimo laikui paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną (keturioliktąją) 18.00 val. perduoda dukrą mamai perduodant dukrą mamai (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų); tarp šių laikotarpių turi praeiti ne mažiau keturiolika kalendorinių dienų; N. S. apie savo planuojamas atostogas, per kurias pageidauja bendrauti su dukterimi, A. V. įspėja prieš 30 kalendorinių dienų; A. V. su dukra N. S. bendrauja jos ir dukters vasaros atostogų metu 2 kartus po 14 dienų iš eilės, šiuo laikotarpiu N. S. su nepilnamete dukra N. S. nebendrauja; A. V. apie savo planuojamas atostogas, per kurias pageidauja bendrauti su dukterimi, N. S. įspėja prieš 30 kalendorinių dienų; A. V. ir N. S. norint su vaiku bendrauti tą patį vasaros laiką, pirmumo teisė pasirinkti konkretų laiką tenka A. V., kadangi vaikui gyvenant su mama, ji prie vaiko auklėjimo ir priežiūros prisideda ne tik materialiai, bet ir nepinigine išraiška - prižiūri vaiką, ruošia jam maistą, skalbia drabužius, tvarko namus ir kt. Atsižvelgiant į tai, nors tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, pirmumo teisė A. V. pasirinkti atostogų laiką nepažeistų protingumo kriterijaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-454/2014); N. S. bendravimas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. švenčių ir N. S. mokyklos žiemos bei pavasario atostogų metu: N. S. su dukra N. S. bendrauja kiekvienais lyginiais metais dukters žiemos atostogų metu, kurios sutampa ir / arba susijungia su Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, paimant dukrą jos sutikimu iš jos gyvenamosios vietos (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų) Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 18.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 30 d. 18.00 val., o nelyginiais metais - gruodžio 31 d. 18.00 val. paimant dukrą jos sutikimu iš jos gyvenamosios vietos (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų) ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val.; A. V. su dukra N. S. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais dukters mokyklos žiemos atostogų metu, kurios sutampa ir / arba susijungia su Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 30 d., o lyginiais metais - nuo gruodžio 31 d. iki paskutinės dukters atostogų dienos; N. S. su dukra N. S. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais dukters mokyklos pavasario atostogų metu, kurios sutampa ir/arba susijungia su Šv. Velykų dienomis nepertraukiamai, paimant dukrą jos sutikimu iš jos gyvenamosios vietos (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų) pirmąją Šv. Velykų dieną 18.00. ir grąžinant dukrą j jos gyvenamąją vietą iki paskutinės vaiko atostogų dienos 18.00 val.; A. V. su dukra N. S. bendrauja kiekvienais lyginiais metais dukters mokyklos pavasario atostogų metu, kurios sutampa ir/arba susijungia su Šv. Velykų dienomis nepertraukiamai, nuo pirmosios Šv. Velykų dienos iki paskutinės vaiko atostogų dienos; N. S. susirgus, A. V. 4 valandų laikotarpiu nuo dukrai diagnozuotos ligos momento mobiliuoju telefonu SMS žinute informuoja N. S. Dukros nehospitalizavus ir gydant namuose, N. S. su dukterimi bendrauja dukters gyvenamojoje vietoje, aukščiau nustatytu bendravimo laiku, savo apsilankymo laiką iš anksto raštu trumpąja SMS žinute, suderinus savo apsilankymo laiką su A. V.. Dukrai sergant, N. S. bendravimo su vaiku trukmė trumpinama iki 1 valandos. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2014 m. kovo 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo (buv. Klaipėdos miesto apylinkės teismo) sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-787-897/2014 nutraukta A. V. ir N. S. santuoka, šalių dukters N. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su jos mama A. V., nustatytas skyrium gyvenančio tėvo mokamas išlaikymas dukrai - 144,81 Eur (500,00 Lt), taip pat nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kuri pakeista vėlesniais teismų procesiniais sprendimais. Nuo teismų procesinių sprendimų priėmimo momento situacija pasikeitė, nuo išlaikymo priteisimo praėjo beveik ketveri metai, per tą laiką kelis kartus keitėsi minimalaus mėnesinio atlyginimo dydis, padidėjo prekių ir paslaugų kainos. Augant vaikui jo poreikiai padidėjo, išlaikymo priteisimo momentu dukrai buvo kiek daugiau nei dveji metukai, o dabar daugiau nei šešeri metukai, padidėjo vaiko maitinimosi, apsirengimo poreikiai. Akivaizdu, kad priteisto iš atsakovo išlaikymo vaikui nebepakanka. Ieškovė nesutinka su atsakovo ir trečiųjų asmenų prašoma nustatyti tėvo ir senelių bendravimo su vaiku tvarka.

Priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu atsakovas sutinka su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimu dalyje dėl išlaikymo dydžio padidinimo, tačiau prašo nustatyti, kad N. S., gim. (duomenys neskelbtini), atostogų metu (vasaros, rudens, žiemos, pavasario), jai laikinai gyvenant su tėvu, išlaikymui skirtų lėšų mokėjimą iš tėvo sustabdyti ir įpareigoti A. V. mokėti dukros išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį, faktiškai skaičiuojant už laikotarpį, kiek dukra gyvens su tėvu. A. V. dukros išlaikymui skirtus pinigus turi pervesti į N. S. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki mėnesio paskutinės dienos ir tuo laikotarpiu N. S. bus dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojas uzufrukto teise. Atsakovas ir tretieji asmenys taip pat prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-342- 163/2016 dalis ir nustatyti N. S. bei trečiųjų asmenų bendravimo su N. S. tvarką: N. S. bendrauja su dukterimi N. S. kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais, dukrą paimant iš ugdymo įstaigos po paskutinio užsiėmimo ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie (duomenys neskelbtini) buto durų, iki sekmadienio 18.00 val.; N. S. įpareigojamas, jam neturint galimybės atvykti pasiimti dukters, arba pasimatyti su dukra nustatytu laiku, apie tai pranešti A. V. dieną prieš, iki 19.00 val. raštu trumpąja (SMS) žinute; L. S. ir S. S. su anūke N. S. bendrauja kartu su vaiko tėvu N. S., jo bendravimo su vaiku laiku; N. S. neturint galimybės bendrauti su dukterimi, L. S. ir S. S. bendrauja su anūke N. S. kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais, dukrą paimant iš ugdymo įstaigos po paskutinio užsiėmimo ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie (duomenys neskelbtini) buto durų, iki sekmadienio 18 val.; L. S. ir S. S. įpareigojami, jiems neturint galimybės atvykti pasiimti anūkės, arba pasimatyti su anūke nustatytu laiku, apie tai pranešti A. V. dieną prieš, iki 19.00 val. raštu trumpąja (SMS) žinute; N. S. su dukra N. S. bendrauja jo ir dukters vasaros atostogų metu kasmet nuo birželio 1 d. iki birželio 15 d.; nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d.; nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d., paimdamas dukrą N. S. iš A. V. gyvenamosios vietos 9.00 val. ir ten ją grąžindamas paskutinę termino dieną 18.00 val. Tuo atveju, jeigu N. S. neturės objektyvios galimybės atvykti ir paimti dukrą vasaros atostogoms, tuomet ši teisė suteikiama L. S. ir S. S.; 2018 metų Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir 2019 metų Šv. Velykas N. S. praleidžia su tėvu N. S., paimdamas dukrą pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) iš A. V. gyvenamosios vietos 9.00 val. ir ten ją grąžindamas 2019 m. sausio 1 d. 18.00 val. Tuo atveju, jeigu N. S. neturės objektyvios galimybės atvykti ir paimti dukrą šiuo laikotarpiu, tuomet ši teisė suteikiama L. S. ir S. S.; N. S. su dukra N. S. bendrauja kiekvienais lyginiais metais dukters žiemos atostogų metu, kurios sutampa ir / arba susijungia su Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų) Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 18.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 30 d. 18.00 val., o nelyginiais metais - gruodžio 31 d. 18.00 val. paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų) ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val. Tuo atveju, jeigu N. S. neturės objektyvios galimybės atvykti ir paimti dukrą šiuo laikotarpiu, tuomet ši teisė suteikiama L. S. ir S. S.; N. S. su dukra N. S. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais dukters mokyklos pavasario atostogų metu, kurios sutampa ir / arba susijungia su Šv. Velykų dienomis nepertraukiamai, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos (gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų) pirmąją Šv. Velykų dieną 18 val. ir grąžinant dukrą j jos gyvenamąją vietą iki paskutinės vaiko atostogų dienos 18 val. Tuo atveju, jeigu N. S. neturės objektyvios galimybės atvykti ir paimti dukrą šiuo laikotarpiu, tuomet ši teisė suteikiama L. S. ir S. S.; N. S. susirgus, A. V. 4 valandų laikotarpiu nuo dukrai diagnozuotos ligos momento mobiliuoju telefonu SMS žinute informuoja N. S.. Dukros nehospitalizavus ir gydant namuose, tik N. S. su dukterimi bendrauja dukters gyvenamojoje vietoje, aukščiau nustatytu bendravimo laiku, savo apsilankymo laiką iš anksto raštu trumpąja SMS žinute suderinus su A. V.. Dukrai sergant, N. S. bendravimo su vaiku trukmė trumpinama iki 1 valandos; A. V. įpareigojama užtikrinti dukros N. ir tėvo N. S., senelių L. S. ir S. S. bendravimą mobiliuoju telefonu kasdien nuo 18 val. iki 19.00 val. (telefonas turi būti įjungtas), o pokalbio trukmė neturi trukti daugiau nei 15 min. (mobilų telefoną N. S. jau nupirko ir perdavė A. V., tačiau ji vaikui telefonu neleidžia naudotis).

Teismo posėdžio metu šalys, jų atstovai, tretieji asmenys prašė tenkinti jų reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys, priešieškinys ir trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. kovo 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo (buv. Klaipėdos miesto apylinkės teismo) sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-787-897/2014 santuoka, įregistruota tarp A. S. ir N. S., nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta A. S. ir N. S. pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių dukters N. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su jos mama A. V., N. S. įsipareigoja nepilnametės dukros N. S. išlaikymui mokėti po (144,81 Eur) 500,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki dukros N. pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kuri pakeista vėlesniais teismų procesiniais sprendimais. 2015 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. eN2-942-889/2015 išnagrinėtas ieškovo N. S. ieškinys dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas 2016 m. kovo 24 d. Klaipėdos apygardos teisino nutartimi. Dėl 2016 m. kovo 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo tarp tėvų nuolatos kyla nesutarimai. Dėl teismo sprendimų vykdymo (nevykdymo) 2016 m. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėtos dvi civilinės bylos (Nr. 2-1579-793/2016; Nr. 2VP-17911-980/2016).

Abu vaiko tėvai sutinka, kad dabartinė vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka yra netinkama ir keistina. Ieškovė taip pat prašo padidinti vaiko išlaikymo sumą. Dėl šio reikalavimo bylos nagrinėjimo metu ginčo nebeliko, atsakovas sutinka su ieškiniu šioje dalyje.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir pritesti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 200 Eur per mėnesį. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka, tačiau prašo nustatyti, kad N. S., gim. (duomenys neskelbtini), atostogų metu (vasaros, rudens, žiemos, pavasario), jai laikinai gyvenant su tėvu, išlaikymui skirtų lėšų mokėjimą iš tėvo sustabdyti ir įpareigoti A. V. mokėti dukros išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį, faktiškai skaičiuojant už laikotarpį, kiek dukra gyvens su tėvu. A. V. dukros išlaikymui skirtus pinigus turi pervesti į N. S. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki mėnesio paskutinės dienos ir tuo laikotarpiu N. S. bus dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojas uzufrukto teise.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Teismo nuomone tėvo, gyvenančio skyrium teikiamo 200 Eur dydžio išlaikymo suma yra pakankama šiuo metu esantiems vaiko poreikiams tenkinti, todėl plačiau dėl šio reikalavimo nepasisakytina (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Atsakovas patikslintame priešieškinyje pareiškė reikalavimą nustatyti, kad vaiko N. S. atostogų metu (vasaros, rudens, žiemos, pavasario) dukrai laikinai gyvenant su tėvu (atsakovu), išlaikymui skirtų lėšų mokėjimą iš tėvo (atsakovo) sustabdyti ir įpareigoti ieškovę mokėti atsakovui dukros išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį, faktiškai skaičiuojant už laikotarpį, kiek dukra gyvens su tėvu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. kovo 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu šalių dukros N. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra nustatyta su mama (ieškove). Teismas pažymi, kad šalių dukrai N. S. gyvenant su ieškove, ieškovei ne tik tenka didesnė vaiko išlaikymo materialinė našta, bet ir didesnė rūpesčių našta, kadangi ji turi skirti visą savo laiką ir papildomas lėšas vaiko poreikiams patenkinti, taip pat užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas ir tai daryti nuolat, net ir iškilus papildomų sunkumų, pvz., susirgus jai pačiai ar vaikui, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui N. S. tuo laikotarpiu, kai šalių dukra bendrauja su atsakovu. Taigi šis atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo

Nagrinėjamoje byloje tėvų ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vyksta jau kelerius metus. Teismas pažymi, kad skyrium gyvenantys tėvai neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia vienam ar kitam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 17 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl tiek ieškovė, siūlydama patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką ar reikšdama atsikirtimus į atsakovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, tiek atsakovas, priešieškiniu siūlydamas bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai.

Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, byloje esančias psichologės išvadas, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, nustato tokią atsakvo N. S. bendravimo tvarką su vaiku N. S., kuri labiausiai atitiktų vaiko interesus ir minimalizuotų konfliktų tarp tėvų galimybes pasiimant ir grąžinant vaiką.

Šioje byloje ir virš minėtose bylose dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo esantys įrodymai – šalių paaiškinimais, vaiko teisių apsaugos institucijos surinkta medžiaga, antstolių pateiktais dokumentais nustatyta, kad problemos kyla dėl vaiko paėmimo bendravimui su tėvu vietos. Ieškovė teigia, kad tėvui atvykus pasiimti vaiko, dukra išreiškia norą likti namuose ir atsisako eiti pas atsakovą. Atsakovas teigia, jog ieškovė tyčia pažeidžia nustatytą bendravimo tvarką ir dukrą iš ugdymo įstaigos pasiima anksčiau nei baigiasi įstaigos darbo laikas arba penktadieniais vaiko visai neveda į ugdymo įstaigą.

Tokia situacija netoleruotina. Motina (tėvas) su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta privalo sudaryti sąlygas ir užtikrinti lygias skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku galimybes.

Byloje nustatyta, kad šalių gyvenamosios vietos yra viena šalia kitos, netoli randasi ir vaiko lankoma ugdymo įstaiga bei jos lankomų užsiėmimų vieta. Tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis yra sudarytos visos būtinos sąlygos vaikui gyventi, užtikrinti vaiko poreikiai drabužiams, žaislams, ugdymo priemonėms. Teismo nuomone, tai leidžia garantuoti, kad vaiko poreikiai bus užtikrinti ir jo interesai nenukentės atsakovui (teismo nustatytu laiku tretiesiems asmenims) vaiką pasiimant iš ugdymo įstaigos pasibaigus jos darbo laikui ir vaiką grąžinant į jos gyvenamąją vietą pasibaigus bendravimo laikui. Vaiko vasaros, žiemos ar pavasario atostogų metu ieškovė turi sudaryti sąlygas ir būti paruošusi vaiką perduoti iš jos gyvenamosios vietos. Šios sąlygos apima ir tai, kad ieškovė turėtų perduoti atsakovui informaciją apie jos ir vaiko gyvenamosios vietos laiptinės durų kodą, minimaliai suruošti ir perduoti vaikui tuo metu būtinus daiktus (drabužius, lankomiems užsiėmimams būtinus daiktus, higienos priemones ir pan.), mobilųjį telefoną. Pažymėtina, jog šalys savo ieškinio ir priešieškinio reikalavimuose sutinka, kad atsakovas galėtų lankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje ligos metu, kad abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku mobiliomis ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas bus pas kitą tėvą.

Teismo nuomone, nustatytina pakankamai maksimali ir lanksti atsakovo, trečiųjų asmenų bendravimo su vaiku tvarka, pilnai atitiks vaiko teisę ir poreikius bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir artimais giminaičiais, o tėvų pareiga yra rasti tarpusavio kompromisą užtikrinant vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Dėl artimųjų giminaičių bendravimo su vaiku tvarkos

Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia pareiga nustatyta abiem tėvams. Tai, kad vienas tėvų užtikrina šią vaiko teisę, nereiškia, jog kitas atleidžiamas nuo šios pareigos vykdymo – kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais, nesvarbu ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2009; kt.).

Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, yra šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas „šeimos gyvenimu“, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, valstybei atsiranda pozityvioji pareiga teisinėmis priemonėmis užtikrinti šį ryšį (inter alia, pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su konkrečiu asmeniu), išskyrus atvejus, jei tokio ryšio užtikrinimas neatitiktų vaiko interesų.

Vaiko tėvo vykdoma pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais savaime neeliminuoja vaiko motinos pareigos užtikrinti šią teisę. Aplinkybė, kad skyrium nuo vaiko gyvenantis tėvas pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką jam skirtu bendravimo metu leidžia su vaiku bendrauti ir seneliams (savo tėvams), nereiškia, kad aptariama vaiko teisė jau yra visiškai įgyvendinta.

Minėta, kad vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra savarankiška teisė, nesusijusi su tėvų valdžios įgyvendinimu ir nenulemta tėvų teisių. Vaiko bendravimo su seneliais tvarka nepriklauso nuo tėvų valdžios įgyvendinimo, tarp jų ir nuo tėvų bendravimo su vaiku tvarkos. Jeigu šalys abipusiu sutarimu nesusitaria dėl vaiko teisės bendrauti su seneliais įgyvendinimo, teismas gali nustatyti šios teisės įgyvendinimą ir tai nereiškia, jog bus pažeidžiama tėvų teisė bendrauti su vaiku. Priešingai, taip, išimtinai siekiant užtikrinti vaiko interesus, yra derinamos vaiko teisės bendrauti tiek su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek su artimais giminaičiais.

Teismas, spręsdamas dėl vaiko bendravimo su seneliais teisės įgyvendinimo, turi vertinti ir atsižvelgti į tai, jog už nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą atsakingi tėvai, net ir gyvenantys skyrium. Būtent vaiko teisių užtikrinimo būtinybė lemia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo intensyvumą (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, nors vaiko teisė bendrauti tiek su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), tiek su artimais giminaičiais yra savarankiškos, vaiko bendravimas su seneliais paprastai nėra toks intensyvus kaip su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir seneliai negali turėti teisėto lūkesčio, kad vaikaitis praleis su jais panašiai laiko, kiek jis praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016 ir kt.).

Artimųjų giminaičių bendravimas su vaiku yra galimas, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas, jei toks ryšys Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaiko teisę į šeimos ryšius saugo ir nacionaliniai įstatymai. Ypatingą šeimos svarbą pabrėžia Konstitucijos 38 straipsnis, nustatantis, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas (Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Minėta, jog vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis, priklausančiais vadinamajai „išplėstinei šeimai“.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl trečiųjų asmenų (senelių) teisės bendrauti su anūke nėra, tačiau ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu nustatyti tokią pačią vaiko bendravimo su seneliais tvarką kaip ir tėvui, kai jo nėra Lietuvoje.

Minėta, kad kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su išplėstinės šeimos nariais galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Analizuojant bylos duomenis, šiuo atveju byloje nenustatyta, kad senelių (trečiųjų asmenų) bendravimas su vaikaite pažeistų vaiko N. S. interesus. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes į tai, kad trečiųjų asmenų gyvenamoji vieta yra pakankamai toli nuo vaiko gyvenamosios vietos, vaiko buvimo su tėvu metu jam taip pat bus užtikrinta galimybė bendrauti su seneliais, į nurodytą Kasacinio teismo praktiką, teismas tenkina patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl vaiko bendravimo su vaikaite iš dalies ir nustato, kad N. S. nesant Lietuvoje tretieji asmenys L. S. ir S. S. su anūke N. S. bendrauja kas antrą lyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį tokia pat tvarka, kuri nustatyta N. S. bei vieną kartą vasaros atostogų metu - nuo rugpjūčio 1 d. 11.00 val. vaiką pasiimant iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant rugpjūčio 15 d. iki 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą. Kita patikslinto priešieškinio reikalavimo dalis dėl trečiųjų asmenų bendravimo tvarkos su vaikaite nustatymo atmestina.

Dėl vaiko noro (nuomonės) bendrauti

Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne lemianti. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju - atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.

Bylos nagrinėjimo metu negauta šalių prašymo, dalyvaujant psichologui teismo posėdžio metu, apklausti šalių vaiką N. S., tačiau byloje yra surinkta vaiko psichologinę charakteristiką patvirtinančių duomenų. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenimis, civilinėje byloje Nr. 2-1579-793/2016 esantys duomenys patvirtina, kad A. V. sudaro sąlygas pagal teismo sprendimą N. S. matytis su dukra, tačiau šalių dukra N. atsisako vykti kartu su tėvu. Civilinėje byloje Nr. 2VP-17911-980/2016 esančioje Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro psichologės M. B. išvadoje nurodyta, kad šalių dukra N. S. apie tėvą kalba trumpai, dažniausiai keliais žodžiais, tačiau nešneka apie jį neigiamai. 2017 m. rugsėjo 13 d. MB ,,Mama, aš sergu“ psichologės D. G. išvadoje nurodyta, kad mergaitė N. S. jaučiasi suprasta ir palaikoma mamos, santykyje su tėvu – jaučiasi negalinti jam paprieštarauti, pasakyti savo nuomonės, patiria pasyvumo, nedrąsos nuotaikų. Mergaitė taipogi nurodo, kad tėtis ją gąsdina savo elgesiu, kai nesilaikydamas nustatytos bendravimo tvarkos, jos iš anksto neperspėjęs, pasiima ją iš darželio. N. prieštaravimai tėčio elgesiui yra pasyvūs, ji patiria neįsiklausimą į jos tyliai išreikštus norus.

Šios bylos nagrinėjimo metu apklausta L. S. (vaiko N. močiutė) nurodė bylai reikšmingas aplinkybes, jog N. S. noriai bendrauja su tiek su ja, tiek su atsakovu (tėvu). Atsakovas bei ieškovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė aplinkybių, jog vaikas kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu (atsakovu).

Civilinėje byloje Nr. eN2-942-889/2015 teismui pateiktoje teismo psichologo nuomonėje (išvadoje) nurodyta, kad vaikui ir tėvui būtina sudaryti tinkamas sąlygas reguliariems pasimatymams ir bendravimui, nes ilgi vaiko ir tėčio nesimatymai formuoja vaiko nutolimą nuo tėvo, vaiko susikaustymą, dar didesnį nesaugumo jausmą. Abu vaiko tėvai turi stengtis mažinti vaiko patiriamą emocinę įtampą tam tikrų situacijų metu, atkurti vaiko saugumo jausmą ir psichologinę pusiausvyrą. Nurodo, kad sveikam, saugiam vaiko asmenybės formavimuisi būtinas visavertis ir nuolatinis vaiko bendravimas su abiem tėvais, pozityvus tėvų tarpusavio kontaktavimas, tėvų pagarba ne tik vaikui, bet ir vienas kitam.

Šiuo atveju, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei nurodytą Kasacinio teismo praktiką, vaiko nuomonę laiko tik viena iš vertinamųjų aplinkybių. Teismas sprendžia, kad vaiko interesus atitinka bendravimas su abiem tėvais. Nustatoma bendravimo tvarka turi labiausiai atitikti vaiko interesus. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad vaiko N. S. bendravimas su N. S. keltų grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar kitiems interesams. Tačiau atkreiptinas dėmėsys, kad šalys turi dėti didesnes pastangas, siekdami padėti dukrai atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie tai, kad turėjo 1700 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovas, pateikdamas priešieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Atsakovas ir tretieji asmenys, pateikdami patikslintą priešieškinį sumokėjo po 75 Eur žyminį mokestį. Byloje pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo L. S. patyrė 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų; atsakovas N. S. patyrė 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikšti priešpriešiniai (patikslinto ieškinio ir patiklsinto priešieškinio) šalių reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y. patenkinta ir atmesta apylygė priešpriešinių šalių reikalavimų dalis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei priteisti 125 Eur iš atsakovo N. S. ir 125 Eur iš trečiųjų asmenų L. S. bei S. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį, priešieškinį ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2014 m. kovo 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-787-897/2014 dalyje, ir iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. S. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo kreipimosi į teismą dienos – 2018 m. kovo 6 d. iki dukros pilnametystės. Vaiko išlaikymui skirtas lėšas pervesti į A. V. asmeninę sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Pakeisti K. apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-342- 163/2016 dalyje, ir nustatyti tokią N. S. bendravimo su dukra N. S., tvarką:

N. S. su dukra N. S. (iki ji pradės lankyti mokyką) bendrauja lyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį, paimant dukrą iš ugdymo įstaigos penktadienį 17.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val.

N. S. su dukra N. S. (iki ji pradės lankyti mokyką) bendrauja kiekvieną antradienį, paimant dukrą iš ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

N. S. su dukra N. S. (jai pradėjus lankyti mokyklą) bendrauja lyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį, paimant dukrą iš mokyklos po pamokų ir (ar) po paskutinio lankomo būrelio ir ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val.

N. S. su dukra N. S. (jai pradėjus lankyti mokyklą) bendrauja kiekvieną antradienį, paimant dukrą iš mokyklos po pamokų ir (ar) po paskutinio lankomo būrelio ir ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

N. S. su dukra N. S. bendrauja kiekvienais lyginiais metais dukters žiemos atostogų metu, kurios sutampa ir/arba susijungia su Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių - gruodžio 24 d. 18.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 30 d. 18.00 val., o nelyginiais metais - gruodžio 31 d. 18.00 val. paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val.

N. S. su dukra N. S. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais dukters mokyklos pavasario atostogų metu, kurios sutampa ir/arba susijungia su Šv. Velykų dienomis nepertraukiamai, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 18 val. ir grąžinant dukrą j jos gyvenamąją vietą iki paskutinės vaiko atostogų dienos 18 val.

N. S. su dukra N. S. vaiko vasaros atostogų metu bendrauja du kartus po 14 dienų tokia tvarka: pirmą kartą - 14 kalendorinių dienų dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos pirmą vaiko atostogų dieną 11.00 val. ir paskutinę 14–ą kalendorinę dieną, grąžinant dukrą iki 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą; antrą kartą – nuo rugpjūčio 1 d. 11.00 val. dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant rugpjūčio 15 d. iki 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

N. S. susirgus, A. V. 4 valandų laikotarpiu nuo dukrai diagnozuotos ligos momento mobiliuoju telefonu SMS žinute apie tai informuoja N. S.. Dukros nehospitalizavus ir gydant namuose, N. S. su dukterimi bendrauja dukters gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymo laiką iš anksto raštu trumpąja SMS žinute, suderinus su A. V.. Dukrai sergant, N. S. bendravimo su vaiku trukmė trumpinama iki 1 valandos.

Ieškovė ir atsakovas SMS trumpąja žinute arba el. paštu prieš vieną parą informuoja vienas kitą apie gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimą.

N. S., vaikui būnant pas motiną, kiekvieną dieną bendrauja su dukra N. S. telefonu nuo 19.30 val iki 20.00 val.

A. V., vaikui būnant pas tėvą ar senelius L. S. ir S. S., kiekvieną dieną bendrauja su dukra N. S. telefonu nuo 19.30 val iki 20.00 val.

N. S. nesant Lietuvoje tretieji asmenys L. S. ir S. S. su anūke N. S. bendrauja kas antrą lyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį tokia pat tvarka, kuri nustatyta N. S. bei vieną kartą vasaros atostogų metu - nuo rugpjūčio 1 d. 11.00 val. vaiką pasiimant iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant rugpjūčio 15 d. iki 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį, patikslintą priešieškinį ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo N. S. 125 Eur bei iš trečiųjų asmenų L. S. ir S. S. 125 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.