Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gintrėja“ ieškinį atsakovei I. Ž. dėl teisės sutvarkyti žemės sklypą be žemės savininko sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, G. B., R. Ž.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gintrėja“ (toliau – ieškovė) prašė teismo pripažinti ieškovės teisę, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti atsakovei I. Ž. (toliau – atsakovė) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 697,43 m² dalį pagal UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ parengtą statybinėmis atliekomis užterštos teritorijos tvarkymo planą be atsakovės sutikimo, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad, vykdydama bendrai veikusių asmenų S. K., V. V. ir R. Ž. užsakymą, 2015 m. kovo mėn. pabaigoje – 2015 m. balandžio mėn. pradžioje atliko 4 laikinų aikštelių su nuovažomis, skirtų didžiagabaritėms transporto priemonėms, gabenančioms vėjo jėgaines, įvažiuoti, vėjo jėgainėms iškrauti ir sandėliuoti, įrengimo darbus. Visos ieškovės įrengtos 4 laikinos aikštelės su nuovažomis buvo priimtos ir panaudotos tam tikslui, kuriam jos buvo skirtos, tačiau nurodytiems asmenims nepavykus pastatyti vėjo jėgainių, pastarieji asmenys inicijavo ne vieną teisminį ginčą, susijusį su šių aikštelių su nuovažomis statyba ir/ar sutvarkymu. Šiuo metu 2 laikinos aikštelės su nuovažomis, kurios UAB „Vilkvėja“ naudai buvo įrengtos R. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, prieš R. Ž. valią teismų procesinių sprendimų pagrindu buvo sutvarkytos UAB „Vilkvėja“ (jos bankroto administratoriaus) iniciatyva, atitinkamas jų tvarkymo išlaidas priteisiant iš atsakingo asmens – buvusio UAB „Vilkvėja“ vadovo V. V., viena laikina aikštelė su nuovaža, kuri UAB „Dumesta ir ko“ naudai buvo įrengta atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, šiai dienai dar nėra sutvarkyta, tačiau prieš atsakovės valią jau yra priimtas neįsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, suteikiantis UAB „Dumesta ir ko“ (jos bankroto administratoriui) teisę sutvarkyti atsakovės žemės sklypo dalį, kurią apima UAB „Dumesta“ ir ko naudai įrengta aikštelė su nuovaža. Jokių teismų procesinių sprendimų iki šiol nėra priimta tik dėl paskutiniosios – atsakovės brolio R. Ž. naudai įrengtos ginčo aikštelės su nuovaža, esančios atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Atsakovė ir jos brolis R. Ž. nėra suinteresuoti jų žemės sklypų (atitinkamų jų dalių) sutvarkymu. Ši situacija neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų, prieštarauja viešajam interesui, reikalaujančiam atkurti aplinkos būklę iki pirminės padėties. Ieškovė, siekdama išspręsti šią situaciją, užkirsti kelią naujų teisminių ginčų su atsakove kilimui, prašo teismo leisti jai, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti atsakovei priklausančio žemės sklypo dalį, kurią užima ginčo aikštelė su nuovaža. Atsakovės sutikimo nebuvimas yra vienintelė priežastis, trukdanti sutvarkyti likusią jos žemės sklypo dalį, kurią užima ginčo aikštelė su nuovaža.

3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, nes jos teisių niekas nepažeidė. Atsakovė dėl žemės sklypo yra sudariusi panaudos sutartį su broliu R. Ž. ir tik jis yra teisėtas žemės sklypo naudotojas. Dėl nusikalstamo atsakovės žemės sklypo užteršimo neapdorotomis, nerūšiuotomis, mišriomis statybinėmis atliekomis yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-51-831/2022, kurioje kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 straipsnio 2 dalį yra pareikšti su ieškove susijusiam fiziniam asmeniui G. B. Atsakovė netikinti ir nepasitikinti, kad jos žemės sklypą galėtų tinkamai, teisėtai ir sąžiningai sutvarkyti bendrovė, kurios savininkas ir vienasmenis vadovas yra teisiamas už didžiausios šalies istorijoje žalos gamtai padarymą. Ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, siekiant priversti atsakovę įsileisti į savo privatų žemės sklypą nepatikimą subjektą ir jo pasitelktus trečiuosius asmenis atlikti vien tik paties kaltojo dėl jai padarytos žalos asmens atstovų pageidaujamus veiksmus. Ieškovės siūlomas įgyvendinti jos privataus žemės sklypo sutvarkymo planas yra nelogiškas ir nerealus įgyvendinti, nes naudoti jos žemės sklypą pagal jo tiesioginę žemės ūkio paskirtį būtų neįmanoma, jį padengus 20 cm storio dirvožemio (augalinio grunto) sluoksniu, ką savo plane siūlo padaryti ieškovė.

4. Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos sutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo R. Ž. ne kartą savo veiksmais yra įrodę, jog jie geranoriškai neleis sutvarkyti jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (atitinkamų jų dalių). Ginčo aikštelė buvo įrengta laikinam naudojimui, jos statybai buvo panaudotos neapdorotos, nerūšiuotos mišrios statybinės atliekos, tokiu būdu užteršiant jomis atitinkamas žemės sklypų dalis. Nesutvarkius ginčo aikštelės, tarša ir toliau išlieka. Ieškovė, siekdama sutvarkyti ginčo aikštelę ir užkirsti kelią ateityje galintiems kilti teisminiams ginčams su atsakove, pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama leisti jai, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti atsakovei priklausančio žemės sklypo dalį, kurią užima ginčo aikštelė su nuovaža. UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ parengtas statybinėmis atliekomis užterštos teritorijos tvarkymo planas yra suderintas su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos. Pradedant plane numatytus darbus, būtina turėti žemės sklypo savininko sutikimą arba teismo leidimą.

5. Trečiasis asmuo G. B. sutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė nematantis priežasčių, kodėl ieškovei galėtų būti neleista sutvarkyti atsakovei priklausančio žemės sklypo dalį. Atsakovės ir trečiojo asmens R. Ž. pozicijose nėra racionalių argumentų, šie asmenys ilgą laiką sistemingai siekia kenkti tiek jam, tiek ieškovei, nors jų ieškovei pareikšti reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti.

6. Trečiasis asmuo R. Ž. nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teršėju šiuo metu yra laikomas ieškovės savininkas ir direktorius G. B., nes dėl atsakovės privataus žemės sklypo užteršimo kaltinimai baudžiamojoje byloje yra pareikšti tik jam vienam. Ieškovė neturi teisės kažko reikalauti iš atsakovės, prievarta gauti teismo leidimą brautis į atsakovės asmeninį žemės sklypą ir jame kažką daryti. Ginčo aikštelėje esančios vėjo jėgainės komplektuojančios dalys negali būti liečiamos, perkėlinėjamos, perdedamos ir panašiai, nes dėl jų nėra pasibaigę teisminiai ginčai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu patenkino ieškinį ir pripažino ieškovei teisę, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 697,43 m² dalį pagal UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ parengtą statybinėmis atliekomis užterštos teritorijos tvarkymo planą be atsakovės sutikimo, priteisė iš atsakovės ieškovei 105,45 Eur žyminį mokestį, 1 452 Eur advokato atstovavimo išlaidas, valstybei 26,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

8. Teismas nustatė, kad buvo padaryta žala aplinkai atsakovei priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, kuriuo pagal panaudos sritį naudojasi trečiasis asmuo R. Ž. Atsakovei priklausantis žemės sklypas užterštas statybinėmis atliekamomis, įrengiant įvažiavimo aikštelę vėjo jėgainei pastatyti, ši žala turi būti pašalinta, kad sklypą būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį žemės ūkiui, tuo yra pažeistos ne tik atsakovės teisės, bet ir viešasis interesas. Ieškovės prie ieškinio pateiktais teismų sprendimais nenustatyta, kad būtent žemės sklypo savininkas būtų atsakingas už sklypui padarytą žalą, o tokiais asmenimis pripažinti darbų užsakovai. Teismas vertino, kad tiek viešasis interesas, tiek atsakovės teisės, žalą padariusiems asmenims netvarkant sklypo ir nešalinant padarytos žalos, yra pažeistos, todėl jos turėtų būti ginamos. Teismas konstatavo, kad iki šio laiko nebuvo imtasi jokių realių veiksmų pašalinti sklypui padarytą žalą. Teismas pažymėjo, kad būtina kuo greičiau pašalinti užteršiant sklypą aplinkai padarytą žalą, o žala aplinkai ir žemės sklypo savininkei nebūtinai turi sutapti, todėl vėliau atsakovė savo teises galės ginti įstatymų nustatyta tvarka.

9. Teismas padarė išvadą, kad aplinkai padaryta žala yra atsiradusi iš delikto. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju kreditoriumi laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. Nesant civilinės bylos, kurioje būtų sprendžiama, kas šiame santykyje yra skolininkas, teismas sutiko, kad šiuo metu nėra nustatytas tiksliai kaltas asmuo deliktinės atsakomybės prasme, kuris turėtų prievolę atlyginti ar pašalinti padarytą turtinę žalą (turėtų turtinę prievolę), tačiau toks asmuo yra. Teismo vertinimu, juridinis ar fizinis asmuo, save pripažindamas padariusiu žalą, turi prievolę šią žalą atlyginti ar pašalinti, nepaisant to, ar yra atitinkamas teismo sprendimas, ar administracinis aktas, kuriuo jam tokia prievolė nustatyta, o tik jam ginčijant šią prievolę ir savanoriškai nevykdant, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka. Šiuo nagrinėjamu atveju kreditoriaus atstovė teismo posėdyje teigė, kad nėra didelės reikšmės, kas sutvarkys sklypą, kitas aikšteles tvarkė kitos įmonės, ieškovės atstovas teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad nėra ieškovės raštiško susitarimo su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos dėl padarytos žalos aplinkai pašalinimo ginčo aikštelėje, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos yra aiškiai išreiškęs valią, kad ieškovė sutvarkytų aikštelę. Teismas konstatavo, kad ieškovė žalą padariusiu asmeniu laiko ne save, o trečiąjį asmenį R. Ž.

10. Teismas nustatė, kad nėra jokių teismo sprendimų, administracinių aktų, kuriais būtų nustatyta, kad ieškovė ar kitas asmuo būtų pripažintas asmeniu, padariusiu žalą, tačiau yra Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-831/2023, kurioje G. B. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, susijusią su žalos aplinkai padarymui, už tai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pašalinti aplinkai padarytą žalą, t. y. jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas žalą padariusiu asmeniu. Dėl šios žalos pašalinimo skolininkas G. B. susitarė su ieškovė, kad ji pašalins aplinkai padarytą žalą, su kuo sutiko kreditorius Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Tuo remdamasis teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytos sąlygos, kada prievolę už skolininką gali įvykdyti trečiasis asmuo, šiuo atveju ieškovė. Iš atsakovės atsiliepimų ir atstovo paaiškinimų teismo posėdžiuose teismas sprendė, kad atsakovė ginčija šią ieškovės teisę, su ja nesutinka, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti tvarkymo darbus atsakovės žemės sklype išdavimo.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė UAB ,,DGE Baltic Soil and Environment“ parengtą dalies žemės sklypo statybinėmis atliekomis užterštos teritorijos tvarkymo planą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo mėn. raštu nustatyta, kad jam buvo pateiktas pagal jo pateiktas pastabas pakoreguotas naujos redakcijos tvarkymo planas, kuris buvo išanalizuotas ir suderintas. Teismo vertinimu, nėra pagrįstas atsakovės ir trečiojo asmens R. Ž. nepasitikėjimas, kad sklypą tvarkys ieškovė ir jo tinkamai nesutvarkys, kadangi visą sutvarkymą kontroliuos ir vertins Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, be to, jie turės teisę sutvarkymą skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo R. Ž. iš esmės negali prieštarauti, kad sklypą tvarkytų ieškovė, kadangi prievolę sutvarkyti žemės sklypą turi G. B., kuris laisvas pasirinkti, kas įvykdys už jį prievolę, o atsakovės ir trečiojo asmens sutikimas tam nėra būtinas, o kreditoriaus sutikimas yra. Planas yra parengtas ir suderintas su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos, atsakovės ir trečiojo asmens R. Ž. dalyvavimas jį ruošiant ir derinant pagal galiojančius teisės aktus nėra būtinas. Nors sutvarkymo plane nenurodyta, kaip bus elgiamasi su sklype esančiomis vėjo jėgainės dalimis tvarkant sklypą, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas, nors ieškovei parengiamajame posėdyje ir buvo siūlyta atkreipti į tai dėmesį, apsvarstyti ieškinio tikslinimo reikalingumą, tačiau to nebuvo padaryta, todėl ateityje galimi ginčai turės būti sprendžiami atskirai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nenustačius, ar trečiasis asmuo R. Ž. turi prievolę sutvarkyti žemės sklypą, buvo neatskleista bylos esmė. Taikant CK 6.50–6.51 straipsnius yra būtina nustatyti aktualios prievolės šalis, kad būtų aišku, kokia konkreti prievolė pasibaigs trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę ir kieno atžvilgiu trečiasis asmuo įgis reikalavimo teisę, taip pat yra svarbu nustatyti skolininko valią, ar jis neprieštarauja, kad trečiasis asmuo įvykdytų prievolę už jį. Nagrinėjamoje byloje asmuo ar asmenys, kurie turi skolininko statusą prievolėje sutvarkyti užterštą žemės sklypą nėra iki galo aiškūs ir ši aplinkybė byloje nebuvo tiriama. Prejudicinis faktas, kad G. B. turi skolininko statusą, savaime nereiškia, kad tik jis vienas turi skolininko statusą žemės sklypo sutvarkymo prievolės atžvilgiu. Nors šioje byloje R. Ž. nebuvo pripažintas skolininku prievolėje dėl žemės sklypo sutvarkymo, toks jo statusas nebuvo paneigtas. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės teisės sutvarkyti žemės sklypą CK 6.50 straipsnio pagrindu, privalėjo būti nustatyta, ar R. Ž. ginčo prievoliniame santykyje yra skolininkas ar ne. Jeigu R. Ž. yra skolininkas, tuomet jo pozicija, kad jis prieštarauja, jog ieškovė tvarkytų žemės sklypą, turi esminės reikšmės nagrinėjant šią bylą. Esant R. Ž. prieštaravimui, ieškinys negalėjo būti tenkintas, jis galėjo būti tenkintas tik nustačius, kad R. Ž. nėra skolininkas.

1.2. Teismas nevertino, kad, neišsprendus vėjo jėgainės dalių pašalinimo klausimo ir grunto, esančio po šiomis dalimis, sutvarkymo klausimo, žemės sklypas liks nesutvarkytas. Ieškinys, kuriuo siekiama tik dalinio žemės sklypo sutvarkymo, neturėjo būti tenkintas. Be to, žemės sklypas jau dabar yra sutvarkytas ūkio būdu atsakovės tėvo.

1.3. Teismas neatsižvelgė, kad žemės sklypo sutvarkymui visų pirma turi būti išspręstas vėjo jėgainės dalių pašalinimo klausimas. Be to, reikšminga tai, kad šiuo metu nėra aiškus vėjo jėgainės dalių savininkas. Jos saugotoju yra paskirtas R. Ž. Nėra pasibaigę teisminiai ginčai dėl to, kuri vėjo jėgainė yra kieno nuosavybė, nes BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje bankroto administratoriui kilo klausimų, kurią konkrečią vėjo jėgainę buvo įsigijusi ši įmonė. Tik tuomet, kai bus baigti visi teisminiai ginčai, susiję su atskirose aikštelėse esančiomis vėjo jėgainėmis, bus galima pačias jėgainių komplektuojančias dalis perkelti į kitą vietą ir tvarkyti po jėgainėmis šiuo metu esančias aikšteles. Kadangi ginčo aikštelėje esančios vėjo jėgainės komplektuojančių dalių negalima pergabenti į kitą vietą, tai yra kliūtis tinkamam žemės sklypo sutvarkymui.

13. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Teismas sprendime aiškiai išdėstė poziciją, kas ginčo teisiniame santykyje laikytinas kreditoriumi, o kas skolininku, ir tik nustatęs šiuos konkrečius asmenis, teismas toliau sprendė dėl CK 6.50 straipsnio normų taikymo.

2.2. Teismas R. Ž. nepripažino skolininku, o R. Ž. apeliacine tvarka neapskundė sprendimo, kas leidžia spręsti, kad pats R. Ž. neginčija tokios išvados. Atsakovė nebuvo pripažinta skolininke ir apeliaciniame skunde ji neįrodinėja, kad skolininku aptariamoje prievolėje turėjo būti pripažintas R. Ž.

2.3. Atsakovė, būdama ginčo žemės sklypo savininke, pati turėjo galimybę sutvarkyti užterštą žemės sklypo dalį ir po to pareikšti reikalavimus asmeniui, kurį ji pati laiko skolininku, tačiau atsakovė nepasinaudojo tokia galimybe.

2.4. Ieškovė ieškinį šioje byloje pateikė anksčiau nei buvo priimtas atsakovės minimas Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-831/2023, todėl negalėjo žinoti nei šio nuosprendžio išvadų, nei kad bus pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių viena buvo susieta su šia byla ir jos išnagrinėjimo rezultatu.

2.5. Teismas sprendime pasisakė dėl ginčo teisinio santykio, kreditoriaus, skolininko, ginčui aktualių teisės normų taikymo, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad nebuvo atskleista bylos esmė.

2.6. Atsakovė neturi teisių (nuosavybės, valdymo, naudojimo ir pan.) į R. Ž. priklausančią nepastatytą vėjo jėgainę (jos dalis), todėl jos keliami klausimai, susiję su šiuo daiktu ar jo dalimis, neturi įtakos atsakovės teisėms ir/ar pareigoms.

2.7. Planas parengtas dėl žemės sklypo dalies ir šioje dalyje esančių statybinių atliekų sutvarkymo, o ne dėl kokių nors daiktų, esančių ant šios žemės sklypo dalies, sutvarkymo. Daiktų ant tvarkytinos žemės sklypo dalies buvimas nebus kliūtimi tinkamai sutvarkyti likusią nesutvarkytą atsakovės žemės sklypo dalį.

2.8. Bet kokias atsakovės abejones dėl pilno žemės sklypo dalies sutvarkymo pašalins Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, kuris patikrins šios žemės sklypo dalies sutvarkymo darbus.

2.9. Bylos nagrinėjimo metu tarp proceso dalyvių nekilo ginčo, kad atsakovės žemės sklypo dalis, kurioje buvo įrengta 4-oji laikina aikštelė su nuovaža, iki šiol yra nesutvarkyta.

2.10. Ieškovė šioje byloje prašo teismo leisti sutvarkyti atsakovės žemės sklypo dalį, kuri yra užteršta statybinėmis atliekomis, ir šiam tikslui pasiekti nėra reikalinga išvežti vėjo jėgainės dalis. Tam užtenka tik didesnės keliamosios galios krano, kuris laikinai patrauktų vėjo jėgainės dalis iš vienos vietos į kitą, o po to grąžintų jas atgal.

14. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatyta būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. Byloje po apeliacinio skundo pateikimo apeliantė pateikė naujus įrodymus – eksperto V. Š. 2023 m. gruodžio 28 d. ataskaitą Nr. 23.12.28 (DOK-1406), kurios išvadoje ekspertas konstatuoja, kad ginčo žemės sklypas nėra užterštas (yra išvalytas), ko pasėkoje apeliantė nurodo, kad po bylos išnagrinėjimo paaiškėjus šiai aplinkybei, ieškinio patenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių, todėl byla pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą turėtų būti nutraukta. Teismas šiuos įrodymus, kaip turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui priėmė, išsiuntė proceso dalyviams.

17. Byloje, atsiliepiat į ieškovės pateiktus įrodymus (V. Š. ataskaitą) pateikti trečiojo asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsakymas į ieškovės atstovo prašymą bei 2024 m. kovo 27 d. patikrinimo aktas (DOK-7759, DOK-5630). Juose nurodyta, kad nėra surinkta informacijos ir/ar faktinių įrodymų, kad ginčo aikštelės įrengtoje dalyje yra surinktos ir/ar sutvarkytos atliekos laikantis aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų ir juos atitinka. Šie rašytiniai įrodymai, kaip turintys įrodomąją reikšmę po ieškovės pateiktų įrodymų pateikimo, taip pat prijungtini prie bylos (CPK 314 straipsnis).

18. Taip pat prijungtini ieškovės 2024 m. balandžio 8 d. rašytiniai paaiškinimai kuriais atsiliepiama į 17 punkte minėtus įrodymus, nurodant, kad ginčo žemės sklypas ūkio būdu ieškovės tėvo buvo sutvarkytas prieš maždaug 3-4 metus, ir tai yra pakankamas laikas ataugti augmenijai (kas nurodyta akte kaip sklypo netvarkymo įrodymas), nurodoma, kad sklypo užteršimą ir jo išvalymą nustatinėjo tas pats ekspertas V. Š., todėl jo išvados patikimos, o trečiojo asmens Patikrinimo aktas yra nepatikimas įrodymas, kadangi neaišku kaip nustatyta, kokios sudėties ir tipo gruntas buvo iki sklypo užteršimo, pasigendama realaus grunto sudėties tyrimo.

19. Byloje ginčas kilo dėl ieškovės teisės sutvarkyti aplinkai kenksmingomis atliekomis užterštą žemės sklypą.

20. Šioje byloje pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad buvo padaryta žalai aplinkai atsakovei priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, kuriuo pagal panaudos sritį naudojasi trečiasis asmuo R. Ž. Atsakovei priklausantis žemės ūkio paskirties sklypas užterštas statybinėmis atliekamomis, įrengiant įvažiavimą, aikštelę vėjo jėgainei pastatyti, ir ši žala turi būti pašalinta, kad sklypą būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį žemės ūkiui ir tuo yra pažeistos ne tik atsakovės teisės, bet ir viešas aplinkosauginis interesas.

21. Prie apeliacinio skundo teikdama naujus įrodymus apeliantė teigia priešingai, nurodo kad ginčo sklypas jau yra sutvarkytas (kas jai paaiškėjo šeimyninio pokalbio metu), nurodant, kad sklypą prieš 3-4 metus sutvarkė jos jau miręs tėvelis, ir tai patvirtina eksperto V. Š. 2023 m. gruodžio 28 d. ataskaita Nr. 23.12.28 (DOK-1406), kurios išvadoje ekspertas konstatuoja, kad ginčo žemės sklypas nėra užterštas (išvalytas). Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė 2024 m. kovo 27 d. patikrinimo aktą kuriame nurodo, kad nėra surinkta informacijos ir/ar faktinių įrodymų, kad ginčo aikštelės įrengtoje dalyje yra surinktos ir/ar sutvarkytos atliekos laikantis aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų ir juos atitinka.

22. CPK 197 straipsnyje nustatyta, kad dokumentai išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Juose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais.

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsakymas į ieškovės atstovo prašymą bei 2024 m. kovo 27 d. patikrinimo aktas (DOK-7759, DOK-5630) ir juose nurodytos aplinkybės ir išvada, jog nėra surinkta informacijos ir/ar faktinių įrodymų, kad ginčo aikštelės įrengtoje dalyje yra surinktos ir/ar sutvarkytos atliekos laikantis aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų ir juos atitinka, nėra paneigtos, šie dokumentai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais turinčiais didesnę įrodomąją galią, negi eksperto V. Š. atsakaita. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia ta aplinkybe, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos yra institucija pagal savo aplinkosaugines kompetencijas tikrinanti ir nustatanti aplinkai padarytą žalą, taip pat aplinkai padarytos žalos pašalinimą. Ekspertas V. Š. (kaip matyti iš dokumentų, pateiktų prie ataskaitos, kurie įrodo jo kvalifikaciją) neturi aplinkosaugines žinias patvirtinančių įrodymų (kvalifikacijos atestato ar pan.). Be to, ekspertas, kaip ir jis pats nurodo, veikė Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio pagrindu (kaip privatus ekspertas), kviestiniais atliekant ekspertizę dalyvavo R. Ž. ir S. K., taigi suinteresuoti šios bylos nagrinėjimo baigtimi asmenys (R. Ž. yra trečiasis asmuo šioje byloje, S. K. yra dalyvavęs eilėje bylų dėl žalos atlyginimo atsakovei, R. Ž., ir jis pats kaip bendrovės vadovas vykdė sklypų urbanizavimo veiklą, siekiant įgyvendinti vėjo jėgainių projektą, ko pasėkoje jie ir buvo užteršti). Taigi, kolegija sprendžia, kad minėto eksperto ataskaitos išvada nėra objektyvi bei patikima ir nepaneigia trečiojo asmens – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 27 d. patikrinimo akto išvados, jog nėra surinkta informacijos ir/ar faktinių įrodymų, kad ginčo aikštelės įrengtoje dalyje yra surinktos ir/ar sutvarkytos atliekos laikantis aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų ir juos atitinka. Taigi darytina išvada, kad ginčo aikštelė nėra sutvarkyta pagal galiojančius teisės aktus (to neteigia ir ekspertas V. Š.).

24. Taigi, yra paneigiamas apeliantės argumentas, kad ieškovės reikalavimo patenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių. Apeliantės argumentus, kad sklypas buvo sutvarkytas ūkio būdu paneigia ir ta aplinkybė, kad ant sklypo nuo 2015 metų guli didelės vėjo jėgainės dalys, kurios nėra pajudintos (kas fiksuota trečiojo asmens 2024 m. kovo 27 d. patikrinimo akte), nėra jokių įrodymų apie sklypo tvarkymo veiksmus, atliktus ūkio būdu, kadangi akivaizdu, jog tokio masto ir pobūdžio darbai negalėjo būti atlikti vieno asmens, nesamdant jokios technikos, nederinant su aplinkosaugos institucijomis (išvežant užterštą gruntą karučiu ar pan.). Tai patvirtina civilinėje byloje e2-491-657/2024 esantis kito analogiško sklypo išvalymą patvirtinantis aktas, surašytas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyriaus 2024 m. sausio 3 d. teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi nesant analogiško, akto negalima daryti išvados apie teisės aktus atitinkantį ginčo sklypo sutvarkymą. Sklypo sutvarkymą, kaip teigia apeliantė, prieš 3-4 metus, taip pat paneigia jos pačios kreipimasis dėl žalos atlyginimo, dėl ko Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-493-775/2022, iš kurio matyti, kad ieškovė I. Ž. kartu su S. K. pareiškė UAB ,,Gintrėja“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, uždarajai akcinei bendrovei ,,Gintrėja“ įrengiant laikiną kelio nuovažą, t. y. ji reiškė ieškinį dėl jos teisių pažeidimo, užteršiant jai priklausantį žemės sklypą (e. b. 1 t., l. 91-103).

25. Nustačius šias aplinkybes, pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, jog šalinant žalą aplinkai, bus pašalinta žala ir žemės sklypo savininkei ir žemės sklypą bus galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį žemės ūkiui.

26. Trečiasis asmuo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, į bylą pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo R. Ž. ne kartą savo veiksmais yra įrodę (tai patvirtina Kauno apygardos teismo civilinėje byloje e2-631-587/2020 vykę derybos dėl to, kad UAB „Gintrėja“ pašalintų taršą pati, bet atsakovė su tuo nesutiko) jog jie geranoriškai neleis sutvarkyti jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (atitinkamų jų dalių), o nesutvarkius ginčo aikštelės, tarša ir toliau išlieka. Trečiasis asmuo sutinka, kad UAB ,,Gintrėja“, pasitelkusi rangovus, sutvarkytų sklypą pagal parengtą ir suderintą tvarkymo planą. Taigi pirmos instancijos teismas teisingai vertino, kad, viešas interesas yra kuo greičiau pašalinti užteršiant sklypą aplinkai padarytą žalą.

27. Kaip matyti iš įvairių Kauno apygardos teisme nagrinėtų civilinių bylų e2-631-587/2020, e2-493-775/2022, e2-491-657/2024, atsakovė reiškė reikalavimus priteisti įvairaus dydžio lėšas iš uždarosios akcinės bendrovės „Gintrėja“, jos vadovo lėšas už sklypų, jų dalių sutvarkymą, nurodydama, kad dėl sklypų užteršimo kalta ieškovė. UAB „Gintrėja“ sutiko pati sutvarkyti sklypus, tačiau atsakovei su tuo nesutinkant ir kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, ir nėra jokio argumento teigti, kad ji darbus gali atlikti nekokybiškai, kadangi ji turi leidimą tokius darbus atlikti, parengtą suderintą planą, darbų atlikimą įvertina trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, kuriam tokios funkcijos yra deleguotos valstybės.

28. Pirmos instancijos teismas teisingai vertino, kad padaryta aplinkai žala yra atsiradusi iš delikto (CK 6.245 straipsnis) ji nesusijusi su sutartiniais santykiais. Todėl Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio nuostatos, įpareigojančios pašalinti padarytą žalą, turi būti aiškinamos bendrai su CK normomis, reglamentuojančiomis deliktinę atsakomybę.

29. Teisę reikalauti žalos atlyginimo turi kreditorius, nukentėjęs ar kitas asmuo, kuriam įstatymas numato tokią teisę. Skolininkas yra asmuo, kuris turi prievolę atlyginti žalą, dažniausiai skolininkas yra žalą padaręs asmuo. Teisė reikalauti žalos atlyginimo ir pareiga atlyginti žalą gali pereiti kitiems asmenims dėl įstatymo, paveldėjimo, subrogacijos, regreso ir kitais pagrindais.

30. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pareikštas ieškinys dėl deliktu padarytos žalos atlyginimo priteisimo ar įpareigojimo atlyginti tokią žalą. Visi byloje dalyvaujantys asmenys pripažino, kad šiame teisiniame santykyje kreditorius yra trečiasis asmuo – Lietuvos valstybė, atstovaujama įgaliotos institucijos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.

31. Kadangi ieškovė ginčo sklype atliko darbus, ji teigė, kad ieškinio teisinis pagrindas yra Aplinkos apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis, kad ūkinę veiklą vykdantis asmuo turi užtikrinti, kad nebūtų žala daroma, o ją padarius, kuo greičiau ją pašalinti, ir nors ieškovė nebuvo darbų užsakovė, o tik vykdytoja, žala vis tiek yra atsiradusi ūkinės veiklos pasėkoje, ir remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, ji turi pareigą imtis priemonių tą žalą pašalinti, su visomis pasekmėmis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu ieškovės argumentu.

32. Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio taikymas turi būti derinamas kartu su Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje įtvirtintu visišku nuostolių atlyginimo principu. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti realiai (faktiškai) padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę, buvusią iki užteršimo.

33. Į bylą ieškovė pateikė UAB ,,DGE Baltic Soil and Environment“ parengtą dalies sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybinėmis atliekomis užterštos teritorijos tvarkymo planą, kuris yra suderintas su trečiuoju asmeniu Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos. Taigi nėra jokio objektyvaus kriterijaus bei priežasties dėl ko ginčo sklypas negali būti sutvarkytas nuo taršos įstatymų nustatyta tvarka. Jo sutvarkymas nepažeis atsakovės teisių bei teisėtų interesų.

34. Atsakovė nesutiko, kad jos sklypą tvarkytų ieškovė, deklaratyviai nurodydama, kad ji netikinti ir nepasitikinti, kad jos žemės sklypą galėtų tinkamai, teisėtai ir sąžiningai sutvarkyti bendrovė, kurios savininkas ir vienasmenis vadovas yra teisiamas už žalos gamtai padarymą. Ji kvestionuoja sutvarkymo projektą. Apeliacinės instancijos teismas nemato objektyvių atsakovės argumentų, dėl plano, suderinto su trečiuoju asmeniu galimai netinkamo vykdymo dėl jame nurodytų projektinių sprendinių.

35. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovės ir trečiojo asmens nepasitikėjimas, kad sklypą tvarkys ieškovė ir tinkamai nesutvarkys nėra pagrįstas, kadangi visą sutvarkymą kontroliuos ir vertins Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, be to jie sutvarkymą turės teisę skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

36. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų detaliau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

37. Esant nustatytoms visoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį. Teismas teisingai vertino materialines teisės normas susijusias su aplinkai padarytos žalos pašalinimu, deliktu, teisingai vertino surinktus įrodymus (CPK 177, 178 straipsniai) bei kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantės apeliacinis skundas yra netenkinamas, ji neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą. Ieškovė UAB „Gintrėja“ pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 831,27 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-5587), bei 482,79 Eur (DOK-9258) todėl atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos (viso 1314,06 Eur) ieškovei priteistinos iš apeliantės I. Ž. (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1314,06 Eur (tūkstančio trijų šimtų keturiolikos eurų, 6 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gintrėja“, įmonės kodas 185264515, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.