- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-13
- Bylos Nr.
- e2-9585-868/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05151-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- A. Z., notaras Mindaugas Kačergis
- Advokatai
- Kristijonas Paliutis
sekretoriaujant Jekaterinai Kotrynai Vedmedytei, Anetai Jankovskai, Astai Zacharevičienei, Vasarei Kašinskei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – notaras Mindaugas Kačergis, A. Z.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. Š. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 30 000,00 Eur skolą, 3 604,47 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nurodė, kad Vilniaus m. 19-ojo notaro biure išduotas 2020 m. spalio 14 d, paprastasis neprotestuotinas vekselis (notaro registro Nr. MK-11044), kuriuo vekselio davėjas A. B. besąlygiškai įsipareigojo iki 2020 m. lapkričio 14 d. vekselio turėtojui pradiniam kreditoriui A. Z. sumokėti (grąžinti) 30 000,00 Eur sumą. Teigia, kad tokiu būdu tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Atsakovas, suėjus vekselyje nurodytam terminui, pinigų negrąžino. Atsakovas geranoriškai jau 877 dienas iki šio ieškinio surašymo dienos pinigų (paskolos) negrąžino ir nėra pateikęs pagrįstų ir nenuginčijamų įrodymų, kad prievolę yra dalinai ar visiškai įvykdęs. Pradinis kreditorius 2023 m. kovo 30 d. reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. AZ-RŠ-2023/03/30 (priedas 2) visas reikalavimo teises, kylančias iš Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro išduoto 2020 m. spalio 14 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, perleido naujajam kreditoriui R. Š. į atsakovo prievolę reikalauti ir gauti iš ankščiau nurodytos sutarties pagrindu kylančias visas prievoles ir įstatymuose numatytas netesybas. Ieškovas el. ryšio priemonėmis 2023 m. kovo 30 d. atsakovui į darbovietę (duomenys neskelbtini), kurioje jis yra valdymo organas – (duomenys neskelbtini), el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą ir perėmimą bei prievolės įvykdymą. Atsakovas el. paštu 2023 m. balandžio 6 d. pateikė ieškovui 2023 m. balandžio 7 d. pranešimą, nurodydamas, kad neva prievolę yra įvykdęs ir skolinių įsipareigojimų neturi, tačiau ieškovui patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pažymėjo, kad ieškovas 2023 m. kovo 30 d. pranešime aiškiai buvo išreiškęs reikalavimą iki 2023 m. balandžio 7 d. pateikti pagrįstus įrodymus apie prievolės neegzistavimą. Atsakovas tik deklaratyviai tvirtina neva skolinių įsipareigojimų neturi, tačiau įrodymų iki kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos nepateikė ir negali pateikti, nes prievolės pagal 2020 m. spalio 14 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį nėra įvykdęs.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. (toliau – atsakovas) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Nurodė, kad atsakovas A. B. ir trečiasis asmuo A. Z. 2020 m. rudenį sudarė žodinę jungtinės veiklos sutartį dėl 4,8375 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Šalių susitarimu žemės sklypas turėjo būti įsigyjamas už 60 000 Eur. Šio susitarimo įgyvendinime iš ieškovo pusės dalyvavo D. S., o iš atsakovo pusės – A. S.: jie tapo bendrovės (duomenys neskelbtini) akcininkais, kuri turėjo užsiimti minėto žemės sklypo vystymu. Partnerių įnašai į jungtinę veiklą turėjo būti po 30 000 Eur. Įnašo į jungtinę veiklą užtikrinimo tikslu buvo išduotas 2020 m. lapkričio 14 d. vekselis. Pažymėjo, jog žemės sklypo pardavėjui pakėlus pardavimo kainą nuo 60 000 iki 80 000 Eur, trečiasis asmuo A. Z. atsisakė jungtinės veiklos dėl žemės sklypo įsigijimo ir vystymo ir kreipėsi į atsakovą dėl 2020 m. lapkričio 14 d. vekselio, kuris buvo išduotas siekiant užtikrinti jungtinės veiklos įnašą, apmokėjimo.
Tuomet atsakovas A. B. visiškai atsiskaitė su trečiuoju asmeniu A. Z. ir tai buvo raštu užfiksuota ant A. Z. 2020 m. lapkričio 14 d. pranešimo apie vekselio pateikimą apmokėti. Dėl to A. Z. 2020 m. ir nesikreipė į notarą dėl vekselio apmokėjimo. Kadangi jungtinė veiklos sutartis nebuvo vykdoma, atsakovas pareikalavo ieškovo, kad pastarojo patikėtinis grąžintų jam perduotas (duomenys neskelbtini) akcijas, kurios buvo perleistos minėto žemės sklypo įsigijimo ir vystymo tikslu. Tuomet A. Z. perleido neegzistuojančią reikalavimo teisę ieškovui ir pastarasis kreipėsi 2023 m. kovo 30 d. ir informavo atsakovą apie tariamos reikalavimo teisės perleidimą. Gavęs šį pranešimą atsakovas informavo ieškovą, kad jis pagal 2020 m. lapkričio 14 d. vekselį nėra skolingas. Atsakovo teigimu, ieškinys yra grindžiamas paskoliniais teisiniais santykiais, nors šalių tokie santykiai niekuomet nesiejo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Nurodė, kad pinigų gavimo faktą atsiliepime patvirtino atsakovas. Be to, kaip matyti iš į bylą pateikto atsakovo 2023 m. balandžio 7 d. pranešimo, atsakovas ir šiame pranešime neneigė, kad yra gavęs paskolą iš trečiojo asmens. Priešingai – atsakovas nurodė, kad, jo manymu, jis yra atsiskaitęs su trečiuoju asmeniu pagal 2020 m. spalio 14 d. vekselį. Iš to galima spręsti, kad atsakovas patvirtino, jog 30 000,00 Eur paskolą iš trečiojo asmens yra gavęs, ir teigia ją grąžinęs. Trečiasis asmuo paaiškino, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu buvo sutarę bendrai vystyti verslą. Atsakovas nuolat žadėjo, kad artimiausiu metu suteiktą paskolą grąžins. Todėl atsakovas pasitikėdamas trečiuoju asmeniu ir nenorėdamas pakenkti tarpusavio santykiams nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal vekselį. Visgi, suėjus vekselyje nurodytam terminui, atsakovas suteiktos paskolos taip ir negrąžino, o galiausiai pradėjo ignoruoti trečiojo asmens prašymus grąžinti suteiktą paskolą. Kadangi paskola nebuvo grąžinta geruoju ir atsakovas pradėjo ignoruoti trečiojo asmens prašymus paskolą grąžinti, trečiojo asmens vertinimu vienintelis kelias atgauti atsakovui suteiktą paskolą yra teismo sprendimas, kuris galės būti priverstinai vykdomas ir iš atsakovo bus išieškota įsiskolinimo suma. Trečiojo asmens teigimu, nepaisant to, kad atsakovas nurodo grąžinęs jam suteiktą paskolą, atsakovas į bylą nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių lėšų perdavimo (grąžinimo) trečiajam asmeniui faktą.
Trečiasis asmuo notaras Mindaugas Kačergis atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. Z. prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad vekselio davėjas A. B. (atsakovas) pagal 2020 m. spalio 14 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – vekselis) besąlygiškai įsipareigojo 2020 m. lapkričio mėn. 14 d. sumokėti 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) vekselio turėtojui A. Z. (trečiajam asmeniui). Šio vekselio mokėjimo vieta: Vilnius, (duomenys neskelbtini). Šį 2020 m. spalio 14 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2020 m. spalio 14 d. patvirtino Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaras Mindaugas Kačergis (trečiasis asmuo) (el. b. 1 t., b. l. 5). 2023 m. kovo 30 d. Reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartimi pradinis kreditorius (trečiasis asmuo A. Z.) perleido naujam kreditoriui (ieškovui) reikalavimus, kylančius pagal Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro išduotą 2010 m. spalio 14 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ši 2023 m. kovo 30 d. Reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartis pas notarą nebuvo patvirtinta.
Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 30 000 Eur skolos, 3 604,47 Eur palūkanų, 5 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindžia 2020 m. spalio 14 d. vekseliu bei 2023 m. kovo 30 d. Reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartimi.
Su pareikštu ieškiniu atsakovas nesutinka. Nurodo, kad su A. Z. (trečiuoju asmeniu) pagal 2020 m. spalio 14 d. vekselį atsiskaitė. Pažymėjo, kad atsakovo įsipareigojimai pagal Vekselį atsirado iš atsakovo ir A. Z. žodinės jungtinės veiklos. Patikslino, kad trečiasis asmuo A. Z. negalėjo perleisti reikalavimo pagal iš notaro gauto vekselio kopiją, nes notarų kontoroje yra laikomas vekselio pirmasis egzempliorius, o trečiajam asmeniui A. Z. buvo įteiktas antrasis egzempliorius. Be to, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas kėlė klausimą, ar galioja 2023 m. kovo 30 d. Reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartis, nes sprendė, kad šioje byloje ieškovu pagal atsakovo atstovą yra trečiojo asmens A. Z. atstovas teisininkas.
Remiantis nuoseklia kasacinio teismo praktika, tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau ĮPVĮ) nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios civilinio kodekso (toliau – CK) ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 32 punktas).
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad jis pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020).
Sandorio forma – tai sandorį sudarančių šalių valios išraiška tam tikru būdu. Įstatymo nustatytus reikalavimus sandorio formai lemia sandorio sudėtingumas, reikšmė, sandorio dalyko pobūdis. Priklausomai nuo sudėtingumo ir kitų aptartų kriterijų, sandoriai sudaromi konkliudentiniais veiksmais, žodžiu ar paprasta rašytine forma (CK 1.71–1.73 straipsniai), o įstatymo nustatytais atvejais – notarine forma (CK 1.74 straipsnis). Sandorių, kuriems nenustatyta privalomo notarinio tvirtinimo, formos nesilaikymas nedaro jų negaliojančių, išskyrus atvejus, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis) bei sukuria tam tikrus šalių siekiamus teisinius padarinius ir tik kilus ginčui pasunkina tokio sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), o įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).
ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.
Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.103 straipsnio normą reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, taip pat yra nurodęs, kad, kilus ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši teisė galiojo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 47 punktas; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019, 29 punktas).
Kadangi nagrinėjamos bylos atveju pagrindinė prievolė kildinama iš vekselio, kuriam, remiantis ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalimi, taikytinas notarinės formos reikalavimas, tai notarinės formos reikalavimas, remiantis CK 6.103 straipsniu, taikytinas ir trečiojo asmens reikalavimo, kildinamo iš vekselio, perleidimo sutarčiai. Tačiau į bylą pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovė grindžia savo reikalavimą, sudaryta paprasta rašytine forma. Įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio (pagal pareigas) gali pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020). Todėl teismas 2023 m. kovo 30 d. Reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartį ex officio pripažįsta negaliojančia. Pripažinus 2023 m. kovo 30 d. Reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartį negaliojančia taikytina restitucija, bei trečiasis asmuo A. Z. įpareigotinas grąžinti ieškovui reikalavimo teisės perleidimo kainą, kuri yra įforminta atskiru dokumentu (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).
Sandoris, sudarytas pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą, nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jį sudariusios šalys. Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimą, sudaryta pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą ir yra negaliojanti, dėl to teismas konstatuoja, jog ieškinį šioje byloje pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ir jis atmetamas (CPK 178 straipsnis).
Teismui konstatavus, kad ieškinį pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės, įsipareigojimo pagal 2020 m. spalio 14 d. vekselį susidarymo faktinis ir teisinis pagrindas nagrinėjamoje byloje nenustatinėjamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus ieškinio iš ieškovo valstybės naudai priteistina 26,56 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 str., 96 str., teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Pripažinti 2023 m. kovo 30 d. reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) perleidimo sutartį, sudarytą A. Z. ir R. Š., negaliojančia nuo sudarymo momento.
Įpareigoti trečiąjį asmenį A. Z. per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovui R. Š. reikalavimo teisės perleidimo kainą, kuri yra įforminta atskiru dokumentu.
Priteisti iš ieškovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.