- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-16
- Bylos Nr.
- 1-3191-1011/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42389-22-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- J. B., Baudžiamojo
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, pensininkas, neteistas,
kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivus, o būtent:
2022-11-07 apie 13.23 val. (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 50 vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams bei patikrinus jo blaivumą, nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra ne mažesnė kaip 1,61 prom. etilo alkoholio koncentracija.
Tokiais veiksmais J. B. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Kaltinamasis J. B. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino, paaiškino, kad jam pareikštuose įtarimuose faktinės aplinkybės nurodytos teisingai. Nurodė, kad per pietus išgėrė apie 150 gr. degtinės, paskui sėdo į savo automobilį ir važiavo. (duomenys neskelbtini) jam kelią užkirto kitas automobilis, todėl į jį atsitrenkė. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino jo neblaivumą. Vienu matavimu jam buvo nustatytas 1,64 prom., kitu 1,66 prom. neblaivumas. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja būtų jo žmona R. B.. Nurodė, kad su sutuoktine sutaria gerai, jo atžvilgiu ji yra pakankamai griežta, žmonos patarimų visada klauso, ja pasitiki visiškai. Apie įvykį papasakojo žmonai, ji tokį poelgį, kaip ir visa šeima, vertino labai kritiškai. Savo veiksmu vertina išskirtinai kritiškai, gailisi dėl tokio savo poelgio.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamais J. B., kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pačios veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:
2022-11-09 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo J. B. parodymai, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad priklausomybių ligų centro įskaitoje ir psichiatro įskaitoje nėra įrašytas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Turi 60 procentų nedarbingumą, yra pensininkas, bet dar ir dirba. 2022-11-07, apie 11 val., jis darbo metu vienas savo automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam, nuvažiavo į parduotuvę „Senukai“, (duomenys neskelbtini). Ten apsipirko ir nuėjo į šalia esančią kavinę „Katpėdėlė“. Kavinėje pavalgė ir išgėrė maždaug 150 gramų lietuviškos degtinės. Iš kavinės išėjo apie 12.40 val. ir įsėdo į savo automobilį „Toyota“ ir pradėjo važiuoti link darbo, kuris randasi (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), antra juosta, už jo važiavo BMW automobilis, kuris kirto ištisinę liniją, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir aplenkė jį, po ko staigiai per ištisinę juostą persirikiavo priešais jį į antrą juostą, taip jam buvo užkirstas kelias ir jo priekinis kairės pusės ratas kliudė jo galinį dešinį ratą. Po ko jie abudu sustojo. Iš BMW automobilio išlipo keturi vyrai ir jam pasakė, kad yra iškviesta policija. Todėl jie laukė, kol atvažiuos policija. Policija atvažiavo maždaug pusvalandžio bėgyje. Kol laukė policijos pareigūnų, alkoholio nebevartojo. Atvažiavus policijos pareigūnams, jie alkotesteriu du kartus patikrino jo neblaivumą. Kiek prisimena, pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1,66 promilės, o antru 1,64 promilės girtumas. Nori paminėti, kad dėl savo tokio poelgio labai gailisi, supranta, kad pasielgė neteisingai, vairuodamas neblaivus ir savo tokio poelgio tikrai nepateisina. (b. l. 53–54).
2022-11-14 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. P. parodymai, kad 2022-11-07, apie 13 val., jis kartu su savo tėčiu A. P. ir broliu T. P. važiavo jo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), ten buvo tik viena eismo juosta, jis pradėjo automobiliu lėtėti, kadangi netoli jau buvo pėsčiųjų perėja. Ir tik lėtėjant, jis pajuto stiprų smūgį į jo automobilio galą. Jis sustojo ir pirmas išlipo iš savo automobilio. Pamatė, kad už jo stovi automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Suprato, kad jis buvo atsitrenkęs į jo automobilio galą. Šiame automobilyje už vairo sėdėjo vyras. Iš automobilio jis net nesiruošė eiti, todėl jis iškart pradėjo eiti link jo ir tuomet pamatė, kad jis atsidarė automobilio duris, tačiau iš automobilio neišlipo. Todėl jis priėjo prie jo, prie vairuotojo durų. Durys buvo atidarytos beveik pilnai. Tik priėjęs pajuto, kad nuo vairuotojo sklinda stiprus alkoholio kvapas. Automobilyje jis buvo vienas. Tuomet jis labai sunkiai, svirduliuodamas išlipo iš automobilio. Kaip tik tuo metu prie jų priėjo jo tėtis ir brolis. Tuomet „Toyota“ automobilio vairuotojas pradėjo agresyviai elgtis, šnekėjo nesąmones, todėl jis paskambino policijai. Kol laukė policijos pareigūnų, jis kartu su broliu sėdėjo jo automobilyje ir iš ten stebėjo „Toyota“ automobilio vairuotoją, tam, kad jis nesėstų į savo automobilį ir neišvažiuotų. Jo tėtis stovėjo lauke ir taip pat jį stebėjo. Visą tą laiką, kol laukė policijos, „Toyota“ automobilio vairuotojas buvo lauke, jis vaikščiojo tai prie savo automobilio, tai prie jų automobilio. Kol laukė policijos pareigūnų, jis alkoholio nevartojo. Apskritai jis nieko negėrė, jo rankos buvo visą laiką tuščios. Taip pat nori paminėti, kad kai buvo priėjęs prie vairuotojo, šalia jo automobilyje jis nematė jokių butelių. Po maždaug pusvalandžio atvažiavo policijos pareigūnai ir alkotesteriu du kartus patikrino vairuotojo „Toyota“ girtumą. Kiek pamena, pirmu pūtimu jam nustatė 1,64 promiles, o antru pūtimu 1,66 promiles neblaivumo. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti neturi (b. l. 33–34).
2022-11-07 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. J. parodymai, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo Valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. 2022-11-07 darbo pamaina prasidėjo nuo 12.30 val. iki 2022-11-08 00.30 val. Dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu T. V., apie 13.45 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į pranešėjo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis v, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Toyota“ vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus aukščiau nurodytu adresu pačio vairavimo fakto jie nematė, jau buvo sustojusios abi transporto priemonės bei išlipę vairuotojai iš transporto priemonių. Į juos kreipėsi automobilio ”BMW“ vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, tai A. P., kuris jiems paaiškino, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties 50 namu, automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas ta pačia kryptimi važiavo labai lėtai, tad nusprendė jį apvažiuoti, apvažiavimo metu „Toyota“ automobilis staigiai metėsi į kairę pusę ir taip apgadino jo automobilį. Po ko, išlipęs „Toyota“ automobilio vairuotojas, jam sukėlė įtarimų, jog gali būti neblaivus. Priėjus jam su kolega prie automobilio „Toyota“ vairuotojo ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, bei automobilio dokumentus, šis pateikė vairuotojo pažymėjimą, kaip vėliau paaiškėjo iš dokumento, jog tai J. B., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su J. B., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, svirduliavo, todėl paklausus jo, ar vartojo alkoholinius gėrimus ir prieš kiek laiko, šis atsakė, kad vartojo alkoholį apie 12 val., ką būtent iš alkoholinių gėrimų vartojo, šis jiems nenurodė. Patikrinus J. B. blaivumą, alkotesterio Drager alcotest Nr. (duomenys neskelbtini) pagalba, asmeniui buvo nustatytas pirmu putimu 1,64 prom. girtumas, antru putimu 1,66 prom. girtumas. Susisiekus su Reagavimo Valdybos pamainos atsakingu vyriausiuoju tyrėju ir pranešus jam neblaivaus vairuotojo kontaktinius duomenys, vyriausiasis tyrėjas, susipažinęs su vairuotojo charakterizuojančia medžiaga, priėmė sprendimą piliečio J. B. nesulaikyti, o įteikti šaukimą atvykti į 1 policijos komisariatą. Automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas bei priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21. J. B. buvo surašytas AN protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini), bei suformintas eismo įvykis ROIK: (duomenys neskelbtini). Įvykis fiksuotas BODY (duomenys neskelbtini) ir BODY (duomenys neskelbtini). Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 39).
2022-11-07 J. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodomos tokios pačios aplinkybės kaip ir jo apklausos metu (b. l. 12).
2022-11-23 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas vaizdo įrašuose fiksuotas J. B. neblaivumo nustatymo faktas (b. l. 42–43).
2022-11-07 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog J. B. iš burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti (b. l. 13).
Matavimo alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) kvitai, patvirtinantys, kad J. B. iškvėptame ore pirmuoju tikrinimu 2022-11-07 13.57 val. buvo nustatyta 1,64 prom. etilo alkoholio koncentracija, o antruoju tikrinimu 14.16 val. – 1,66 prom. etilo alkoholio koncentracija (b. l. 14–15).
Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) patikros sertifikatas, patvirtinantis, kad šis sertifikatas galioja iki 2022-11-15 (b. l. 16).
VĮ „Regitra“ išrašas, liudijantis, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. gamybos, vin kodas Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).
VŠĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad 2022 m. lapkričio mėn. automobilio „Toyota Avensis“, 2001 metų laidos, vidutinė kaina Lietuvoje 1 540 Eur (su PVM) (b. l. 27).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Byloje esantys įrodymai patvirtina J. B. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme J. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad nagrinėjamu atveju vairavo automobilį būdamas neblaivus, prieš vairavimą išgėręsapie 150 gr. degtinės. Tai, jog J. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – paties kaltinamojo bei liudytojo J. J. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, matavimo alkotesteriu duomenys.
Iš alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale nuo 1,01 iki 6 prom. yra lygi 1,7 proc. (b. l. 16). Ši matavimo paklaida vertintina J. B. naudai, todėl kaltinimai tikslintini, nurodant, kad vairavimo metu jo iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 1,61 prom. (1,64 prom. – 1,7 proc. ? 1,61 prom.) etilo alkoholio koncentracija. Tačiau toks kaltinimų tikslinimas nekeičia J. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. B. nagrinėjamu atveju vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jos iškvėptame ore nustatyta ne mažesnė kaip 1,61 prom. etilo alkoholio koncentracija ir tokiais veiksmais įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Visi J. B. įvykdyto nusikaltimo požymiai yra numatyti BK 281¹ str. 1 d. nedarant blanketinės nuorodos į kitų teisės aktų pažeidimus. Todėl jam pareikšti kaltinimai tikslintini, šalinant iš jų nurodytą kaip perteklinę aplinkybę, susijusią su Kelių eismo taisyklių 14 p. pažeidimu.
Dėl J. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme buvo gautas kaltinamojo J. B. sutuoktinės R. B. prašymas perduoti kaltinamąją pagal laidavimą jos atsakomybėn, tokiu būdu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis teismo posėdžio metu taip pat prašė jos atžvilgiu taikyti laidavimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai.
J. B. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 str. 3 d. laikytinas nesunkiu (BK 40 str. 1 d.).
Byloje esantys įrodymai liudija, kad J. B. teisiama pirmą kartą. Taigi yra ir BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga.
J. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo neteisėtų veiksmų, todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytos sąlygos.
Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 str. 2 d. 4 p. nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 str. nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).
Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad per paskutinius 5 metus J. B. 2 kartus buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius pažeidimus, kurie nelaikytini šiurkščiais, jam paskirtos 5 ir 15 Eur baudos sumokėtos. Kaip minėta, kaltinamasis teisimas pirmą kartą. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagristai manyti, kad J. B. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 4 p. numatytos sąlygos.
Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).
Laiduotoju siekianti būti R. B. teisme paaiškino, kad J. B. yra jo sutuoktinis, santuokoje gyvena jau 50 metų. Nurodė, kad J. B. geras, jautrus, bet jo elgesį paveikė galimai darbe patirta galvos trauma. Šiuo metu sutuoktinis pradėjo lankytis pas psichiatrą, psichologą. Su sutuoktiniu sutaria labai gerai, šeimoje jos nuomonė labai svarbi, todėl sutuoktinis į ją įsiklauso, buitiniais klausimais visąlaik abu tariasi. Sutuoktinio poelgį vertina kritiškai, mano, kad būdama laiduotoja galės jam daryti reikiamą poveikį, kad daugiau jokių pažeidimų nebūtų daroma. Šiuo metu abu su sutuoktiniu yra pensininkai, pragyvena iš gaunamų pensijų, kurios nėra didelės.
Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis pažymėtina, kad R. B. neteista, administracine tvarka per pastaruosius 5 metus nebuvo bausta. Jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių R. B., byloje nėra.
Iš J. B. ir R. B. teiktų paaiškinimų matyti, kad jie santuokoje gyvena jau apie 50 metų, tarp jų yra stiprus tarpusavio ryšys, santykiai nuoširdūs, pagarbūs, laiduotoja žino kaltinamojo problemas ir nuoširdžiai juo rūpinasi. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad R. B. yra ne tik kaltininkui labai artima, bet verta ir teismo pasitikėjimo, neabejotinai galinti daryti jam teigiamą ir reikalingą įtaką.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas J. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant R. B. atsakomybei pagal laidavimą ir nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.
BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 5 metų (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).
Nagrinėjamu atveju, J. B., vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant mažesnės negu vidutinės trukmės, t. y. 2 metų, tokio draudimo terminą (BK 68 str.), kurio eigos pradžia skaičiuotina nuo 2022-11-07 paskirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo – taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ str. numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius (pvz., kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-788/2022 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas kaltinamojo verdu (b. l. 26). Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2, 3 d. bei aptarta teismine praktika, gali konfiskuoti J. B. nagrinėjamu atveju vairuotą automobilį.
Vertinant, ar nagrinėjamu atveju J. B. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.). Teisminėje praktikoje taip pat pažymėta, kad įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021). Pažymėta, kad analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų atveju automobilio kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimu siekiami tikslai – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamoms veikoms, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022 ir kt.).
Byloje esančias įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. B. yra garbaus amžiaus, niekada nebuvo teisiamas, taip pat per pastaruosius 5 metus (iki nusikaltimo įvykdymo) nebuvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam nagrinėjamu atveju nustatytas neblaivumas neženkliai viršijo ribą nuo kurios taikytina baudžiamoji atsakomybė. Taigi, pripažintina, kad jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, dėl jos padarymo kaltinamasis nuoširdžiai išgyvena. Nors automobilis registruotas kaltinamojo vardu, tačiau įgytas santuokos su R. B. metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tiek J. B., tiek R. B. yra pensininkai, gyvena iš gaunamų pensijų, kurios nėra didelės. Todėl, nors kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertė ir nėra sąlyginai didelė (1 540 Eur), šio turto netekimas konfiskavimo atveju neabejotinai turėtų nemažą neigiamą įtaką jo šeimos turtinei padėčiai.
Teismo vertinimu, turto konfiskavimu siekiami tikslai – užtikrinimas, jog automobiliu ateityje nebūtų neteisėtai pasinaudota, taip pat bendroji tokio pobūdžio nusikalstamų veikų prevencija – bus pasiekti J. B. skirtinos baudžiamosios priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės uždraudimu pakankamai ilgam laikotarpiui – taikymu. Įvertinus J. B. charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai manytina, kad jis, būdamas protingas asmuo, žinodamas, kad jo atžvilgiu yra taikoma aptarta baudžiamojo poveikio priemonė, už kurios pažeidimą gali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas, šią baudžiamojo poveikio priemonę tinkamai vykdys, taip pat nedarys jokių neteisėtų ar analogiškų jam pareikštuose kaltinimuose veikų.
Remdamasis aptartais motyvais, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam J. B. baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – netaikytina.
Kaltinamajam J. B. 2022-11-09 nutarimu (b. l. 57–58) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos; iš kaltinamojo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) parduotinas saugojimui VĮ „Regitra“
2022-11-09 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti (b. l. 64), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kompaktinis diskas, prisegtas prie bylos galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), padariusį Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti J. B. Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 72 str. 3 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022-11-09;
J. B. paskirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui VĮ „Regitra“.
J. B. vardu registruotam automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
1) jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2) jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
3) vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.
Išaiškinti laiduotojai R. B., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.