Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės ir Danutės Žvinklytės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. V., S. Ž., J. Ž., A. B., A. S.-E., T. E., T. G., D. G., A. G., D. M., N. A., G. J., L. J., S. B., M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. V., S. Ž., J. Ž., A. B., A. S.-E., T. E., T. G., D. G., A. G., D. M., N. A., G. J., L. J., S. B., M. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sandritas” dėl trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,Civinity namai Klaipėda”, uždaroji akcinė bendrovė „Ribera”, likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „NT Fortus“, atstovaujama nemokumo administratorės R. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

9. Ieškovams pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašus priklauso butai su bendro naudojimo patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti 2015-2018 metų pirkimo pardavimo sutartimis, baigtumas 57 proc. 2021 m. birželio 1 d. statinio (duomenys neskelbtini) apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ties įėjimu į laiptinę fasado plytelė nukritusi, daugelyje vietų pastebimos apibėgusios plytelės cementinėmis rišamosiomis medžiagomis, atskirose vietose pastebimos atšokusios, išsipūtusios fasado plytelės, kurios gali bet kuriuo metu nukristi, neatitinka STR:2.01.01 (1):2005 Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimų – rekomenduojama atlikti fasado remontą, pakeičiant fasado plytelių apdailą dekoratyviniu tinku.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai registruotu laišku atsakovės direktoriui oficialiu įmonės adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 27 d. išsiuntė pretenziją prašydami per 1-2 mėnesių terminą pašalinti defektus.

11. Iš ieškovų pateikto Statybos žurnalo Nr.1 priedo Nr.1 vieno lapo kopiją, nustatytos nurodytos aplinkybės, kad – Bendrųjų statybos darbų vykdymas (F7) – trijų daugiabučių gyv. namų statyba, (duomenys neskelbtini), namas Nr. 2. Taip pat pateikė Statybos žurnalo Nr. 2 priedo Nr.1 vieno lapo kopiją, kuriame nurodyta – Bendrųjų statybos darbų vykdymas (F7) – trijų daugiabučių gyv. namų statyba, (duomenys neskelbtini), namas Nr. 2, bei pateikė 17 lapo kopiją, iš kurios matyti, kad 2015 m. balandžio 22 d.– 2015 m. gegužės 13 d. fasado plytelių klijavimas, fasado gruntavimas, paruošimas, siūlių glaistymas, 2015 m. birželio 1 d. – 2015 m. birželio 3 d. – plytelių klijavimas terasose, 2-me name, su direktoriaus R. V. parašais, statybos darbų vadovo V. M. parašais.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Ribera“ sudarė su UAB ,,Sandritas” 2015 m. vasario 24 d. statybos rangos sutartį Nr. 2015/02/24/01 ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. statybos rangos sutartį Nr. 2015/08/12/01. Sutartyse nurodyta, kad UAB „Ribera“ yra užsakovas, o UAB ,,Sandritas” – rangovas. Sutartimi rangovas įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą projektinę dokumentaciją sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe atlikti objekto, esančio Prieduose nurodytu adresu statybos darbus bei laiku ir tinkamai perduoti šių darbų rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti rangovo tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Priede Nr. 1 prie 2015 m. vasario 24 d. sutarties sutarti darbai dėl fasado apklijavimo plytelėmis (medžiagas tiekia užsakovas); fasado gruntavimas ir tinkavimas dekoratyviniu tinku (medžiagas tiekia užsakovas); objekto adresas (duomenys neskelbtini), darbų atlikimo pradžia – 2015 m. balandžio 8 d., pabaiga – 2015 m. gegužės 8 d. Priede Nr. 2 prie 2015 m. vasario 24 d. sutarties sutarti plytelių klojimo darbai objekto adresas (duomenys neskelbtini), darbų atlikimo pradžia – 2015 m. gegužės 12 d., pabaiga – 2015 m. birželio 12 d. Priede Nr. 1 prie 2015 m. rugpjūčio 19 d. sutarties sutarti darbai dėl terasos plytelių klijavimo; objekto adresas (duomenys neskelbtini), darbų atlikimo pradžia – 2015 m. rugpjūčio 24 d., pabaiga – 2015 m. rugsėjo 14 d.

13. Iš 2015 m. gegužės 11 d. sąskaitos faktūros, kurią UAB „Sandritas“ išrašė pirkėjui UAB „Ribera“ už atliktus plytelių klojimo darbus (paslaugas gavo statybos darbų vadovas V. M.), UAB „Sandritas“ bankinės sąskaitos išrašo, iš kurios matyti, kad 2015 m. balandžio 24 d. UAB „Ribera“ sumokėjo avansinį mokėjimą pagal sutartį, o 2015 m. gegužės 19 d. ir 2015 m. gegužės 28 d. atliko du mokėjimus pagal 2015 m. gegužės 11 d. sąskaitą faktūrą.

14. Iš UAB „Ribera“ 2019 m. gegužės 15 d. pretenzijos UAB „Sandritas“ dėl konkrečių darbų, t. y. pastato (duomenys neskelbtini) fasado gruntavimo ir tinkavimo bei fasado apklijavimo plytelėmis, nustatyta, kad joje nurodyta, kad visais klausimais, susijusiais su nustatytų darbų trūkumų šalinimu bendrauti su N. L., t. y. ieškovų nurodytu jų įsigytų butų pardavėjo atstovu. Iš UAB „Sandritas“ direktoriaus R. V. susirašinėjimo su N. L. el. laiškais nustatyta, kad jis pareikalavo duomenų apie medžiagas, paslėptų darbų aktų, dalyvavimo ekspertizėje.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovų reikalavimus, jų netenkino. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų viseto ir tai kam ieškovai gali reikšti reikalavimus nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nustatė, kad ieškovų ir atsakovės nesiejo sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai, todėl sutartinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad ieškovei neteikė teismui reikalaujamo įrodymo – viso statybos žurnalo iš kurio būtų galima nustatyti tiek kas buvo statytojas, tiek kas buvo generalinis rangovas ir subrangovai, neteikė prašymo dėl šių įrodymų išreikalavimo.

Dėl teismo sprendimo teisėtumo

17. Rangos būdu statybos darbai yra vykdomi sudarant rangos sutartį, kurios samprata yra atskleista CK 6.644 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad rangos sutartis – tai sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartis yra sudaroma siekiant pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, sudarant rangos sutartį, viena jos šalis, užsakovas, siekia patenkinti savo poreikį įgyti tam tikrą rangos darbų rezultatą, pavyzdžiui, įgyti konkretų naujai sukurtą daiktą, pakeisti, pagerinti tam tikras esamo daikto savybes ir pan., o kita jos šalis – rangovas, prisiima pareigą savo rizika atlikti užsakovo nurodytą darbą bei pasiekti jo nurodytą šio darbo rezultatą. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnio 1 dalyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Teisiniams santykiams, kylantiems iš statybos rangos sutarčių, bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tuo atveju, jeigu jos neprieštarauja specialioms statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančioms normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

18. Kaip minėta, rangos sutartimi rangovas įsipareigoja pasiekti konkretų užsakovo nurodytą darbų rezultatą pagal jo pateiktą užduotį, todėl vienas iš esminių reikalavimų, taikomų rangos teisiniuose santykiuose, tai reikalavimas, kad rangovo atlikti darbai ir pasiektas rezultatas atitiktų nustatytus kokybės kriterijus. Tokia rangovo pareiga atsispindi ir įstatyme. Pavyzdžiui, CK 6.663 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. CK 6.697 straipsnio, reglamentuojančio statybos rangos teisinius santykius, 1 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ko kita nėra nustatyta statybos rangos sutartyje, rangovas per visą garantinį laiką turi užtikrinti, kad statybos objektas atitinka normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi, rangovo pareiga užtikrinti, kad statybos rangos darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus, išlieka ir pasibaigus rangos sutarčiai. Konkretūs garantiniai terminai, taikytini statybos rangos teisinių santykių atveju, yra nurodyti CK 6.698 straipsnyje.

19. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje pateiktų statybos rangos sutarčių turinys leidžia teismui daryti išvadą, kad tiek statybos objektu, tiek projektine dokumentacija disponavo UAB „Ribera“, kuri byloje įtraukta trečiuoju asmeniu. Iš atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktu statybos rangos sutarčių matyti, kad UAB „Ribera“, būdamas užsakovu turėjo teisę ir pareigą nurodyti darbų vietą, supažindinti su darbų projektu, darbų atlikimui reikalingų medžiagų specifika, iki darbų pradžios paskirti objekto darbų vadovą, tikrinti atliekamų dabų eigą, kiekį ir kokybę, priimti atliktus darbus, numatytais terminais reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų, reikalauti, kad darbai būtų vykdomi pagal darbų projektą, raštu reikalauti šalinti trūkumus, nemokėti už netinkamai atliktą darbą arba pašalinti trūkumus trečiųjų asmenų pagalba rangovo sąskaita, atsisakyti priimti darbus jeigu jie atlikti netinkamai arba nustačius defektus, dėl kurių objektų eksploatavimas nėra galimas. Rangovas įsipareigojo savo jėgomis ir lėšomis ištaisyti visus savo darbų trūkumus, kuriuos pareiškia užsakovas pateikdamas raštišką pretenziją (4.1.6 punktas), savo lėšomis ištaisyti atliktų darbų trūkumus, nustatytus per garantinį terminą (4.1.2.1 punktas), atlyginti visą žalą, kurią patiria užsakovas ar kiti tretieji asmenys dėl netinkamos rangovo veiklos objekte, padarytos iki galutinio darbų perdavimo užsakovui (4.1.23). Rangovas privalo visus darbus, kurie bus paslėpti kitais darbais ir konstrukcijomis (vadinamus „paslėptus darbus“), pateikti užsakovo priėmimui, įspėjęs jį apie tai mažiausiai prieš vieną dieną bei įforminti paslėptų darbų aktų (5.12). Rangovas privalo atlyginti užsakovui padarytus tiesioginius nuostolius dėl sutarties neįvykdymo arba netinkamo vykdymo (8.5).

20. Byloje nustatytos faktinės aplinkės patvirtina, kad atsakovė pagal sutartis su UAB „Ribera“ ir apmokėjimo už atliktus darbus atliko tik konkrečią dalį namo statybos rangos darbų. Be to, ieškovams jau nuosavybės teise priklausant objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo iš UAB „Stordeka“ (trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukta likviduojama UAB „NT Fortus“) 2019 m. gegužės 15 d. pretenziją dėl darbų trūkumų atsakovei pareiškė būtent UAB „Ribera“. Taigi, jau po to, kai ieškovai buvo įsigiję butus, esančius (duomenys neskelbtini), pretenziją dėl atliktų darbų atsakovei reiškė tretysis asmuo šioje byloje UAB „Ribera“, kuri ir buvo sudariusi rangos sutartį su atsakove. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje buvo pakankamai duomenų konstatuoti, kad atsakovė veikė kaip UAB „Ribera“ subrangovė.

22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad statybos rangos sutarčių 4.1.23 punkte nustatyta, kad rangovas įsipareigoja atlyginti visą žalą, kurią patiria užsakovas ar kiti tretieji asmenys dėl netinkamos rangovo veiklos objekte, padarytos iki galutinio darbų perdavimo užsakovui ar galutinio darbų perdavimo užsakovui metu (įskaitant, bet neapsiribojant, nuostolių, patirtų dėl trečiųjų asmenų atliktų darbų rezultato sugadinimo ir /ar sunaikinimo, atlyginimą). Reikalavimų dėl darbų trūkumų pareiškimo tvarka reglamentuota sutarčių 4.1.6 punkte, nustatančiame rangovo pareigą „Savo jėgomis ir lėšomis ištaisyti visus savo darbų trūkumus, kuriuos pareiškia užsakovas pateikdamas raštišką pretenziją. Trūkumus rangovas privalo pradėti šalinti nedelsiant, per kiek įmanoma trumpą laiką, priešingu atveju, užsakovas turi teisę sulaikyti tolesnius mokėjimus pagal atliktų darbų aktus už tuos darbus, kuriuose nustatyti trūkumai tol, kol bus pašalinti visi nustatyti trūkumai, arba trūkumus ištaisyti pats rangovo sąskaita, arba pasamdyti savo nuožiūra kitą asmenį, kuris pašalins trūkumus rangovo sąskaita. Apie trečiojo asmens pasitelkimą trūkumų ištaisymui užsakovas įsipareigoja iš anksto raštu informuoti rangovą“.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad kreiptis į rangovą su reikalavimais dėl darbų trūkumų turi teisę tik užsakovas pagal sutartį, sutartis nustato rangovo (šiuo atveju atsakovės) deliktinę atsakomybę už netinkama veikla užsakovui ar bet kuriam kitam asmeniui padarytą žalą ir neturi nieko bendro su užsakovo teise reikšti reikalavimus rangovui dėl darbų trūkumų išimties nustatymu.

24. Pagal CK 6.650 straipsnio 4 dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Pagal kasacinio teismo praktiką ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

25. CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principą. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011).

26. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-690/2016, 41 punktą).

27. Pažymėtina, kad nagrinėjamas ginčas kilo ieškovam kreipusis į teismą su reikalavimu atsakovei UAB „Sandritas“ taikyti civilinę atsakomybę dėl pagal UAB „Ribera“ ir „Sandritas“ 2015 m. vasario 24 d. ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. sudarytų statybos rangos sutarčių netinkamo įvykdymo. Ieškovai įrodinėdami sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti pateikė Statybos darbų žurnalo Nr. 2 Priedo Nr. 1 pirmą lapą, ir lapą su 2015 m. balandžio 22 d. – 2023 m. gegužės 13 d. įrašais apie atliktus fasado plytelių klijavimo darbus.

28. Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad CK įtvirtintas statybos rangos santykių teisinis reglamentavimas grįstas, be kita ko, bendruoju sutarčių uždarumo principu, kurio esmė ta, kad sutartis, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusioms šalims, todėl tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip statybos rangos sutarties, sudarytos tarp trečiojo asmens UAB „Ribera“, kaip užsakovės, ir atsakovės UAB „Sandritas“, kaip rangovės, taigi, dėl tarpusavio prievolių ir atsakomybės turi būti sprendžiama, be kita ko, vadovaujantis sutarties uždarumo principu. Ieškovai nebuvo 2015 m. vasario 24 d. ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. sudarytų statybos rangos sutarčių šalimi, taigi ir reikšti reikalavimų dėl netinkamos sutarties vykdymo ir atsakomybės negali.

30. CPK 12 straipsnis lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

31. Kaip teisingai ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai turėjo pagrįsti savo teiginius, kadangi CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatos, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti, galioja ir ieškovams. Teismų praktikos nuostata, kad užsakovui pakanka įrodyti defekto faktą, o rangovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę dėl defektų atsiradimo, negali būti aiškinama taip, kad rangovas privalo bet kokiu atveju paneigti savo atsakomybę, t. y. netgi tokiais atvejais, kai užsakovas ieškinį grindžia aiškiai niekaip nepagrįstais argumentais.

32. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo siūlymais teikti įrodymus, kurie pagrindžiančia ieškinio reikalavimus, svarstyti dėl ekspertizės byloje skyrimo apeliantai nepasinaudojo. Ieškovai į bylą pateikė tik dalį statybos žurnalo, nepateikė jo viso, nenurodė, kad negali jo pateikti viso ir nepateikė prašymo teismui dėl jo išreikalavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantų pateikti Statybos darbų žurnalo trys lapai nepatvirtina, kad atsakovė atliko visus statybos darbus, kurie galėjo turėti įtakos plytelių klojimo kokybei. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad UAB „Ribera“ dėl netinkamai atliktų UAB „Sandritas“ fasado plytelių klijavimo darbų jau reiškė pretenzijas 2019 m., vadinasi, po atsakovės atliktų fasado plytelių klijavimo darbų pagal 2015 m. vasario 24 d. ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. sudarytų statybos rangos sutartis, buvo galimai atliekama dar papildomų darbų, kurių atlikimo aplinkybių, nepateikdami viso statybos žurnalo, nenurodydami priežasčių dėl ko negali jo viso pateikti ir neprašydami jo išreikalauti teismo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai pasirinko neatskleisti. Pažymėtina, kad procesiniuose dokumentuose ieškovai nurodo, kad defektai paslėpti, tačiau tai pagrįsti argumentų neteikia, pirmosios instancijos teismui iškėlus klausimą dėl ekspertizės skyrimo, tokio prašymo nereiškė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu konstatavus, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą ir ieškinį atmetus, buvo teisingai įvertinti byloje esantys įrodymai ir šalims teisingai paskirstyta įrodinėjimo našta.

33. Nagrinėjamu atveju atsakovė buvo pareiškusi prašymą taikyti byloje ieškinio senatį.

34. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taip pat ir apeliantai savo skunde, supainiojo garantinį terminą su ieškinio senatimi (juos nepagrįstai sutapatino).

35. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

36. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).

37. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnis numato, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. Pagal CK 6.698 straipsnį, rangovo atsakomybė už statybos objekto defektus galima, jeigu defektai buvo nustatyti per garantinį terminą: per penkerius metus, per dešimt metų (paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir kt.)) ir per 20 metų esant tyčia paslėptų defektų.

38. Garantinis terminas – tai įstatymo ar šalių susitarimu nustatytas terminas, per kurį galioja vienos iš sutarčių garantija, kad perduotas ir tinkamai naudojamas daiktas atitinka sutartyje numatytą daiktų kokybę bei galės patikimai tarnauti arba bus patikimai naudojamas (CK 6.697 straipsnis). Garantinių terminų pasibaigimas paprastai nulemia sandorio šalies suteiktos garantijos pasibaigimą, taigi ir atsakomybės už daiktų kokybės trūkumus, iškilusius ar paaiškėjusius po garantinio termino pabaigos, išnykimą. Tai reiškia, kad asmuo netenka teisės į ieškinį dėl daiktų kokybės trūkumų, iškilusių arba paaiškėjusių po garantinio termino pabaigos, t. y. skirtingai nei ieškinio senaties termino pasibaigimo atveju, išnyksta ne tik teisė į ieškinio priverstinį patenkinimą, bet ir pati subjektinė teisė. Taigi, garantiniai terminai nustato laiko tarpą per kurį užsakovas turi nustatyti atliktų darbų rezultato trūkumus ir tik trūkumus nustatęs per šiuos terminus, gali reikšti rangovui pagrįstą reikalavimą, tačiau po šių trūkumų nustatymo tam tikro momento prasideda ieškinio senatis, t. y. tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

39. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumentų garantinio termino klausimu, nurodė, jog ieškovai su 2021 m. lapkričio 27 d. pretenzija į atsakovę kreipėsi nepasibaigus garantiniam terminui. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė todėl, nes laikė, jog UAB „Ribera“ per garantinį terminą pateikė atsakovei pretenziją dėl darbų trūkumų.

40. Nustatyta, kad UAB „Ribera“ apie darbų trūkumus atsakovei pareiškė pretenziją 2019 m. gegužės 15 d.

41. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai pretenziją atsakovei pareiškė 2021 m. lapkričio 27 d.

42. Ieškinys teisme gautas 2022 m. kovo 29 d.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl atliktų darbų trūkumų pradžią svarbus tik objektyvusis momentas – kada pateiktas pareiškimas apie trūkumus. Viena iš sąlygų ieškinio senaties termino eigai skaičiuoti yra tai, kad pareiškimas dėl darbų trūkumų turi būti pareikštas per nustatytą garantinį terminą. Paprastai garantinis terminas lemia vėliausią momentą, kada gali prasidėti ieškinio senaties termino eigos pradžia ieškiniams dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022). Jeigu apie subrangovo atliktų darbų trūkumus generalinis rangovas nepareiškia per garantinį terminą, garantija pasibaigia ir išnyksta subrangovo atsakomybė už atliktų darbų trūkumus.

44. Byloje nustatyta, kad rangos darbai buvo vykdomi 2015 m. balandžio – gegužės mėnesiais. Atlikti darbai buvo priimti pagal 2015 m. gegužės mėn. (diena nenurodyta) atliktų darbų aktą. Garantinių terminų skaičiavimo pradžia yra 2015 m. gegužės mėn., kai buvo surašytas atliktų darbų perdavimo aktas, t. y. nuo šios dienos prasidėjo garantijos terminų eiga. Garantijos termino pabaiga laikytinas 2020 m. gegužės mėn.

45. Nagrinėjamu atveju UAB „Ribera“, kuri buvo sudariusi rangos sutartis su atsakove, 2019 m. gegužės 15 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl nustatytų defektų šalinimo, t. y. dėl atsakovės darbų, kuriuos ji atliko pagal 2015 m. vasario 24 d. statybos rangos sutartį. Kaip matyti iš šios pretenzijos, šiuo raštu atsakovė buvo informuota apie pastato fasado defektus – atsiklijavusias ir krentančias fasado plyteles. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad UAB „Ribera“ pretenziją atsakovei pareiškė per garantinį terminą, kuris nagrinėjamu atveju laikytinas 5 metai, kadangi ieškovai neįrodinėjo paslėptų darbų fakto.

46. Minėta, ieškovai pretenziją atsakovei išsiuntė 2021 m. lapkričio 27 d. nurodydami, kad atsiradusių defektų – fasado plytelių. Ieškovai pretenziją atsakovei dėl atsakovės atliktų fasado plytelių klijavimo darbų trūkumų pareiškė po turto įsigijimo, po to, kai 2019 m. gegužės 15 d. pretenziją atsakovei pareiškė užsakė – UAB „Ribera“, kai po UAB „Ribera“ 2019 m. gegužės 15 d. pretenzijos atsakovei galimai buvo atliekami papildomi darbai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų 2021 m. lapkričio 27 d. pretenzija atsakovei buvo pareikšta pasibaigus garantiniam terminui, kuris pasibaigė 2020 m. gegužės mėn. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai yra praleidę 5 metų terminą pretenzijai dėl kokybės garantijos pareikšti. Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusią su garantiniu terminu, ieškovai yra netekę teisės į ieškinį dėl daiktų kokybės trūkumų, iškilusių arba paaiškėjusių po garantinio termino pabaigos.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

48. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas atmestas, jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese neatlygintinos.

50. Atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovės 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Iš 2023 m. gegužės 22 d. sąskaitos už teisines paslaugas nustatyta, kad už atsiliepimo parengimą, atstovavimą apeliaciniame procese išrašyta sąskaitą 3 000 Eur. Iš 2023 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad atsakovė mokėjimo pavedimu sumokėjo už teisines paslaugas pagal minėtą sąskaitą.

51. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

52. Išlaidos už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2023 m. gegužės mėn. (II ketvirtį), todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2022 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 900,30 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 470,39 Eur (1,3 x 1 900,30 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai).

53. Atsakovės prašomos priteisti 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą dydį. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, sudarančių pagrindą priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, viršijančias Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Taigi, atsakovei iš ieškovų priteisiamos sumažintos iki 2 470,39 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sandritas“ apeliacinės instancijos teisme patirtas 2 470,39 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš ieškovų D. V., S. Ž., J. Ž., A. B., A. S.-E. , T. E., T. G., D. G., A. G., D. M., N. A., G. J., L. J., S. B., M. R., t. y. iš kiekvieno po 164,69 Eur.