- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-367-430/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- V. P. O.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal ieškovo V. P. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2020 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. O. ieškinį atsakovui V. K. dėl pagal sutartį sumokėtų sumų grąžinimo, nuostolių priteisimo ir grąžinimo į buvusią padėtį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Stebulė“, uždaroji akcinė bendrovė „Kapinių tvarkymo priežiūra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. P. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. K., prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo 12 000 Eur pagal sutartį sumokėtų lėšų; 2) priteisti iš atsakovo 2 815 Eur nuostolių (patirtų išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, taip pat nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka) atlyginimo; 3) įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti Antakalnio ir Petrašiūnų kapaviečių būklę į padėtį, buvusią iki neteisėtai atsakovo pradėtų rangos darbų pradžios, tai yra: 3.1) atlikti rangos darbų rezultato pašalinimą (baltos granitinės plokštės – skulptūros “Gyvenimo banga” demontavimą nuo kapavietėje buvusio pagrindinio juodo gabro diabazo paminklo; kapavietėje rekonstrukcijos metu išklotų šviesių devynių plokščių (matmenys 104 cm x 104 cm) ir suoliuko granitinės plokštės demontavimą ir kapavietėje iki rekonstrukcijos buvusių trinkelių, gabro diabazo plokštės (matmenys – 100 cm x 100 cm x 20 cm) ir suoliuko medinės dalies (matmenys 165 cm x 30 cm x 8 cm) grąžinimą į vietą, iš kurios jie buvo paimti, laikantis 1979 m. gruodžio 18 d. su Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu suderintame Antakalnio kapavietės įrengimo projekte suderintų sprendinių; 3.2) Petrašiūnų kapavietėje atlikti rangos darbų rezultato pašalinimą (kapavietės ribose įrengtos paaukštintos aikštelės (projektiniai matmenys 180 cm x 300 cm), apklijuotos tamsiomis granitinėmis plytelėmis, demontavimą) ir kapavietėje iki rekonstrukcijos buvusios metalinės tvorelės bei buvusio šimtamečio betoninio paminklo (su kryžiumi) grąžinimą į vietą, iš kurios jie buvo paimti; 4) priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. pradžioje ieškovas siekė sutvarkyti 3 savo artimųjų žmonių kapavietes. Atsakovą, kaip tinkamą ir kompetentingą savo srities profesionalą tokio pobūdžio rangos darbams atlikti, rekomendavo ieškovui artimas ieškovo bičiulis. Atsakovas buvo pristatytas ieškovui kaip vienas žymiausių Lietuvos skulptorių, savo srities profesionalas. Pirmų susitikimų su atsakovu metu 2019 m. balandžio mėnesį buvo aptarti šeimos kapaviečių rekonstrukcijos projektai. Radus šeimai tinkamą idėją (viziją) dėl Antakalnio kapavietės rekonstrukcijos su atsakovu buvo sutarta pirmiausia pradėti Antakalnio kapavietės projektavimo darbus, o parengus projektą ir jį suderinus su užsakovu (ieškovu), pradėti statybos rangos darbus. Rašytinė sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta. Ieškovo teigimu, šalys sutarė, kad atsakovas parengs ieškovui trijų kapaviečių (Antakalnio, Rasų ir Petrašiūnų kapinėse) rekonstrukcijos projektus, projektinius sprendinius (įskaitant, bet neapsiribojant naudotinų medžiagų medžiagiškumą, specifikacijas ir spalvines gamas), suderinus su ieškovu kreipsis į kompetentingas institucijas dėl projektų suderinimo ir leidimų rekonstruoti kapavietes gavimo, ir gavus leidimus – atliks suderintus su užsakovu statybos rangos darbus. Atsakovas, prieš sudarant susitarimą 2019 m. balandžio mėnesį, pateikė ieškovui trijų kapaviečių rekonstrukcijos (sutvarkymo) sąmatą ir šalys sutarė, kad visų kapaviečių rekonstrukcija, įskaitant projektavimo ir statybos rangos darbų atlikimą kainuos bendrai 16 000 Eur (Antakalnio kapinėse – 7 500 Eur, Rasų kapinėse – 4 500 Eur ir Petrašiūnų kapinėse – 4 000 Eur). Minėtoje sąmatoje šalys taip pat sutarė, kad atsakovui pagal susitarimą sumokamas 8 000 Eur avansas. Vykdydamas šalių susitarimą, ieškovas pervedė atsakovui 2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. gegužės 25 d. po 4 000 Eur. Visą šį laiką ieškovas prašė atsakovo pateikti planuojamų darbų projektus, kad galėtų įsitikinti, jog skulptoriaus pateikta idėja atitiks šeimos lūkesčius ir galės būti įgyvendinama, tačiau atsakovas dėl nežinomų priežasčių delsė vykdyti savo įsipareigojimus, motyvuodamas ta aplinkybe, kad reikia detaliai parengti ir suderinti projektus, ir be to, kad reikia laiko kūrybiniam įkvėpimui. 2019 m. birželio mėnesį atsakovas paprašė atlikti dar papildomą 4 000 Eur avansinį mokėjimą ir pažadėjo, kad sutartinio darbo dalis (projektai) bus parengti artimiausiu metu bei pateikti suderinti užsakovui. Ieškovas, pasitikėdamas atsakovu, 2019 m. birželio 25 d. atliko papildomą 4 000 Eur avansinį mokėjimą. Negaudamas siekiamo rezultato, ieškovas sunerimo ir pradėjo reikalauti iš atsakovo kuo greičiau pateikti parengtus planuojamų darbų projektus suderinimui, tačiau atsakovas tai delsė daryti. 2019 m. birželio pabaigoje atsakovas atvyko į ieškovo namus ir informavo, kad jam nepavyksta gauti Kultūros paveldo departamento leidimo rekonstruoti Rasų kapavietę, todėl šio sutartinio darbo atlikti negalės. Ieškovas pažymėjo, kad apie šį projektą nežinojo ir nebuvo informuotas, o atsakovas savo iniciatyva pateikė savo rengtą projektą derinimui Kultūros paveldo departamentui. Be to, atsakovas, gavęs 2 500 Eur avansą už Rasų kapavietės rekonstrukciją, pateikė ieškovui naują kapaviečių rekonstrukcijos sąmatą, teigdamas, kad už sutartą sumą 16 000 Eur gali rekonstruoti tik dvi likusias kapavietes, nes tariamai pasikeitė rangos ir darbų kainos. Atsakovas nurodė, kad gautos sumos už numatomą Rasų kapavietės rekonstrukciją nebus grąžinamos, o jos bus įskaitomos apmokėjimui už likusių dviejų kapaviečių rekonstrukciją. Tokiu būdu tarp šalių kilo ginčas dėl sutartos kapaviečių sutvarkymo kainos: ieškovas įsitikinęs, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai padidinti sutartą kapaviečių sutvarkymo kainą, o tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti ir nesąžiningi. Atsakovui ėmus nesąžiningai ir neteisėtai elgtis, ieškovas pareikalavo nedelsiant pateikti kitų dviejų kapaviečių rekonstrukcijų projektus suderinimui, tačiau atsakovas 2019 m. liepos 3 d. pranešė ieškovui, kad jau pradėjo darbus Antakalnio kapavietėje. Ieškovo sutuoktinei 2019 m. liepos 4–6 d. nuvykus į kapines paaiškėjo, kad nesuderinus rekonstrukcijos pradžios ir nesant suderinto tarp šalių rekonstrukcijos projekto, Antakalnio kapavietėje pradėta montuoti skulptūra „Banga“, kuri neatitiko anksčiau skulptoriaus pieštų eskizų (vizijos). Atsakovas su ieškovu nebendradarbiavo, skubėjo atlikti rangos darbus, nors ieškovas atsakovui buvo nurodęs, kad tolimesni darbai būtų daromi tik suderinus projekto sprendinius su ieškovu ir atliekami tik esant šeimos atstovui. 2019 m. liepos 9 d. ieškovo sutuoktinei nuvykus į Antakalnio kapavietę, paaiškėjo, kad, nepaisant ieškovo reikalavimo, rangos darbai kapavietėje buvo toliau vykdomi nederinant sprendinių su ieškovu, be to, nekokybiškai: buvo suskaldytas buvęs paminklas, kapavietė užklota tarpusavyje nederančiomis galimai granito plokštėmis, kurios nebuvo suderintos su ieškovo šeima. 2019 m. liepos 13 d. ieškovas pareikalavo atsakovo išardyti savavališkai nuniokotą kapavietę ir nepradėti darbų Petrašiūnų kapavietėje, kol nebus pateiktas projektas, kurį ieškovas patvirtins savo parašu. 2019 m. liepos 17 d. ieškovo sutuoktinei nuvykus į Petrašiūnų kapavietę, paaiškėjo, kad atsakovas, nepaisydamas 2019 m. liepos 13 d. įvykusio susitarimo, darbus pradėjo – padarė kapavietės pamatus. Į telefoninius skambučius atsakovas neatsakinėjo, nuvykus į jo namus, atsakovo sutuoktinė pasakė, kad skulptorius išvykęs į užsienį ir grįš tik 2019 m. liepos 19 d. 2019 m. liepos 19 d. nuvykus į kapines, jau buvo padarytas paminklinės aikštelės pagrindas. 2019 m. liepos 19 d. apžiūrint minimą kapavietę, ieškovas pastebėjo nekokybiškai atliktus rangos darbus. 2019 m. liepos 20 d. ieškovas įteikė atsakovui raštą dėl darbų sustabdymo. Atsakovas pateikė ieškovui Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ išduotą leidimą atlikti kapavietės tvarkymo darbus ir atidavė ieškovui paminklo eskizą, kuris turėtų būti statomas Petrašiūnų kapavietėje. Ieškovas nurodė, kad joks rekonstrukcijos projektas ir sprendiniai nebuvo suderinti su ieškovu, o darbus atsakovas pradėjo savavališkai be ieškovo leidimo ir sutikimo. 2019 m. liepos 23 d. ieškovas elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui prašymą su reikalavimais: išardyti savavališkai padarytos paminklinės aikštelės pagrindą Petrašiūnų kapavietėje. Atsakovas paskambino ir informavo, kad Petrašiūnų kapavietėje darbai užbaigti ir elektroniniu paštu atsiuntė ieškovui 2019 m. liepos 23 d. pranešimą, kuriame nurodė, kad „P. J. kapavietės projektas yra suderintas (klaidos matmenyse jame ištaisytos)“, taip pat informavo, kad prideda renovuoto paminklo Kauno Petrašiūnų kapinėse P. J. suderintą projektą. Ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovas, neteisėtai atlikdamas Antakalnio kapavietės rekonstrukcijos darbus, iš kapavietės pasisavino ant kapavietės buvusią antkapio plokštę (pagaminta iš šlifuoto natūralaus juodojo Karelijos akmens (gabro diabazo), kasamo K. D. regione, matmenys – 1000 mm x 1000 mm x 200mm, ir ant kapavietės suklotas trinkeles, juos išveždamas iš Antakalnio kapinių. 2019 m. rugpjūčio 6 d. atsakovo atstovui buvo pateiktas reikalavimas operatyviai šiuos daiktus grąžinti ieškovui, tačiau tai padaryta nebuvo. 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir 21 d. ieškovas sudarė ekspertinių paslaugų sutartis su teismo ekspertu V. R. dėl atsakovo atliktų projektavimo ir rangos darbų rezultato įvertinimo. Teismo eksperto paslaugoms apmokėti ieškovas patyrė 1 000 Eur išlaidų. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. spalio 14 d. kreipėsi į atsakovą su reikalavimu iki 2019 m. spalio 18 d. patvirtinti, jog vykdys savo prievolę pašalinti projektavimo ir rangos darbų trūkumus, reikalaudamas suderinti Antakalnio ir Petrašiūnų kapaviečių rekonstrukcijos projektus su ieškovu ir atitinkamai perdaryti atliktų rangos darbų rezultatą pagal suderintus projektinius sprendinius, tuo pačiu pašalinant rangos darbų trūkumus, tikėdamasis, kad šį ginčą dar pavyks išspręsti neteisminiu keliu. Tačiau šis reikalavimas nebuvo įvykdytas. Ieškovas pažymėjo, kad Antakalnio kapavietės rekonstrukcijos projektas nebuvo su juo derintas, nebuvo teiktas jam susipažinimui, darbai pradėti be ieškovo sutikimo. Antakalnio kapavietės rekonstrukcijos projektą pavyko gauti tik ieškovo atstovui 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuvykus į Antakalnio kapinių administraciją. Petrašiūnų kapavietės sutvarkymo projektas taip pat nebuvo suderintas su ieškovu, pilna apimti jis niekada nebuvo pateiktas ieškovui – tik pradėjus rangos darbus šioje kapavietėje 2019 m. liepos 20 d. atsakovas pateikė Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ išduotą leidimą atlikti kapavietės tvarkymo darbus ir tuo pat metu atidavė eskizą paminklo, kuris turėtų būti statomas Petrašiūnų kapavietėje. Ieškovo teigimu, rekonstrukcijos projektas ir sprendiniai nebuvo suderinti su ieškovu, o darbus atsakovas pradėjo savavališkai be ieškovo leidimo ir sutikimo, vėliau dar koregavo pateiktą paminklo eskizą. Ieškovas nurodė, kad nors jis nėra įgijęs savarankiškų daiktinių (nuosavybės ar valdymo) teisių į tris ginčo kapavietes ar žemės sklypus, tačiau ieškovas, kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo, yra faktinis trijų kapaviečių valdytojas, turintis išvestinę valdymo teisę, atsiradusią administracinio akto, įforminto įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, pagrindu, todėl jis gali reikšti ieškinį dėl valdymo pažeidimų pašalinimo ir ginti su kapavietės priežiūra susijusias teises, jeigu šios pažeidžiamos. Ieškovo manymu, atsakovas, nederindamas kapaviečių sutvarkymo projektų su ieškovu, nesilaikė šalių tarpusavio bendradarbiavimo ir sąžiningumo principų ir pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias projektavimo rangos darbus. Ieškovo manymu, nagrinėjamu atveju rangos sutarties nutraukimas dėl esminių jos pažeidimu buvo adekvati ir proporcinga priemonė ieškovo pažeistai teisei apginti. Atsakovui nevykdant sutartiniu įsipareigojimų, 2019 m. spalio 14 d. pranešimu rangos sutartis buvo nutraukta teisėtai, todėl ieškovui iš atsakovo turi būti priteistas jo sumokėtas 12 000 Eur avansas, taip pat atlyginti nuostoliai ir pašalinti netinkamos kokybės darbo rezultatai, atstatant (grąžinant) Antakalnio ir Petrašiūnų kapavietės būklę į padėtį, buvusią iki neteisėtai atsakovo pradėtų rangos darbų pradžios (įskaitant ir įpareigojimą grąžinti ieškovui neteisėtai pasisavintą Antakalnio kapavietės antkapio gabro diabazo plokštę ir trinkeles).
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. K. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje akcentuoja tariamą kapaviečių rekonstrukciją ir su ja susijusius rekonstrukcijos projektus, kuriuos atsakovas neva turėjo suderinti su ieškovu, tačiau jokiame ieškovo ir atsakovo tarpusavio susirašinėjime kapaviečių rekonstrukcijos neminimos, minima tik kapaviečių paminklų renovacija. Teigė, kad 2019 m. balandžio mėnesį atsakovas susitiko su ieškovu dėl darbų atlikimo. Ieškovas išreiškė atsakovui norą pastatyti atnaujintus paminklus kapinėse savo artimiesiems. Susitikimo metu buvo aptartas ieškovo užsakymas dėl trijų paminklų renovacijos. Ieškovas paaiškino, kad du paminklai yra senoviški, prieškariniai, betoniniai, o jis norėtų, kad būtų pagaminti analogiški granitiniai paminklai. T. O. šeimos kape, Vilniaus Antakalnio kapinėse, buvo palaidoti trys asmenys, todėl ieškovo pageidavimu turėtų būti sukurta bendra skulptūra, renovavus esamus paminklus. Ieškovas atsiprašė atsakovo dėl to, kad jis pats dėl savo amžiaus ir ligos negali organizuoti aprūpinimo medžiagomis, betonavimo ar kitokių darbų, kurie būtini siekiant pastatyti renovuotus paminklus, dėl to prašė tai padaryti atsakovo, sakė už visus užsakovui privalomus darbus jis užmokės. Atsakovas pažymėjo ieškovui, jog jis yra skulptorius ir pagalbiniais statybos darbais neužsiima, tačiau atsižvelgdamas į garbingą ieškovo amžių, sveikatos būklę, taip pat aplinkybę, kad ieškovas yra beveik kolega (architektas), patvirtino ieškovui, jog pagal galimybes stengsis padėti surasti įmones ar asmenis, kurie atliktų paminklų postamentų betonavimo, apdailos ir kitus darbus, būtinus renovuotiems ir naujai sukurtiems paminklams pastatyti. Ieškovas taip pat prašė atsakovą konsultuoti skulptūros klausimais jį ir tuos asmenis, kurie atliks paruošiamuosius darbus kapavietėse paminklams pastatyti, taip pat padėti jam atlikti visus formalumus, t. y. sutvarkyti ir gauti visus būtinus valstybės ar savivaldybių leidimus (jei tokių prireiks), suderinti kapaviečių brėžinius (schemas) su reikiamomis institucijomis, tvarkant minėtas kapavietes, o ieškovas už tai su atsakovu atsiskaitys. Atsakovas sutiko su tokiomis sąlygomis, taip pat pažadėjo ieškovui kito susitikimo metu pateikti jo pageidaujamų kapaviečių paminklų atnaujinimo eskizus, brėžinius ir darbų sąmatas, o ieškovas pažadėjo sumokėti atsakovui dalimis už renovuotus paminklus, pateikus kapaviečių meninius eskizus, brėžinius ir schemas, taip pat sumokėti už ieškovo ir kitų asmenų konsultacijas, susijusias su naujų ar atnaujintų paminklų pastatymu. Maždaug po savaitės antrojo susitikimo metu atsakovas pateikė ieškovui kapaviečių paminklų atnaujinimo (renovavimo) brėžinius ir jų meninius eskizus popieriuje, taip pat kapaviečių paminklų maketus plastinėje formoje. Šią aplinkybę patvirtino ir pats ieškovas, nurodydamas, kad 2019 m. balandžio mėnesį jo šeima kartu su atsakovu aptarė Antakalnio kapavietės idėją ir Antakalnio kapavietės atnaujinimo (renovavimo) darbus. Susitikimo metu ieškovui buvo pateiktos atsakovo darbų sąmatos, įskaitant medžiagas ir pagalbines paslaugas, skirtas atsakovo kūrybiniam sumanymui realizuoti. Antrojo susitikimo metu atsakovas pateikė ieškovui taip pat granito medžiagų pavyzdžius skulptūrai ir marmuro plokštėms O. šeimos kapui Vilniaus Antakalnio kapinėse, kartu buvo aptarti senojo paminklo demontavimo darbai. Ieškovas pasiūlė atsakovui senąsias kapavietės trinkeles ir kitus susidėvėjusius gaminius pašalinti, juos išvežant į sąvartyną, o senąją demontuotą kapavietės plokštę perduoti kapavietę tvarkantiems darbininkams arba panaudoti kokiems nors kitiems skulptūriniams tikslams. Atsakovas paaiškino ieškovui, jog galės šios plokštės neišvežti į sąvartyną ir pasaugoti, jei tik ieškovui jos prireiktų. Pritaręs medžiagų pavyzdžiams, Antakalnio kapavietės eskizui, schemai ir atsakovo pateiktoms darbų sąmatoms, ieškovas pareiškė atsakovui, kad jam nereikalinga rašytinė sutartis, pažymėdamas, jog pasitiki atsakovo estetiniu skoniu ir jam pakanka abiejų šalių žodinio susitarimo. Ieškovas taip pat pažadėjo atsakovui sumokėti už atliekamus darbus etapais pagal atsakovo išankstinius nurodymus, kai tik bus suderinti renovuojamų paminklų brėžiniai ir principiniai kapaviečių maketai. Antrojo susitikimo metu ieškovas ir atsakovas taip pat sutarė, kad Antakalnio kapavietės eskizai, brėžiniai, maketas ir medžiagos yra šalių tarpusavyje suderinti, o iki laikotarpio, kol bus gauti reikalingi leidimai darbams kapavietėje atlikti, atsakovas gali nedelsti ir užsakyti medžiagas ir pradėti gaminti skulptūrą „Gyvenimo banga“ iškart po pirmojo ieškovo apmokėjimo. 2019 m. balandžio 30 d. ieškovas atliko pirmąjį mokėjimo pavedimą 4 000 Eur, pažymėdamas pavedime, jog moka atsakovui už konsultaciją ir paminklo renovavimą. Tokiu būdu ieškovas savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino šalių susitarimą dėl skulptūros „Gyvenimo banga“ užsakymo šeimos kapui Vilniaus Antakalnio kapinėse, kuri negalėjo būti pradėta kurti (gaminti) be kapavietės brėžinio, eskizo ir maketo, iš anksto nesuderinus medžiagos, iš kurios turėjo būti pagaminta skulptūra. Atliktas pinigų pervedimas, atsakovo nuomone, įrodo, kad ieškovui buvo žinomos visos Antakalnio kapavietės atnaujinimo detalės, įskaitant jos brėžinius, eskizus, kapavietės maketą ir kt. aplinkybės, kad ieškovas sutiko su atsakovo pasiūlymais ir jiems pritarė. Trečiasis susitikimas su ieškovu jo namuose įvyko 2019 m. gegužės mėnesį. Šio susitikimo metu buvo aptartas Kauno Petrašiūnų kapavietėje esantis paminklo renovavimas, t. y. paminklo perdarymas iš betoninio į granito paminklą. Susitikimo metu atsakovas pateikė ieškovui kapavietės viziją ir eskizus su brėžiniais. Atsakovas konsultavo ieškovą dėl granitiniam paminklui tinkamo postamento, pateikė paminklo medžiagos (granito pavyzdžius). Ieškovas sutiko, kad naujojo paminklo pamatams labiau tinkamas ne betoninis pagrindas, kuris buvo iki tol, o lygi plytelėmis išklota aikštelė. Po šio susitikimo, ieškovas vykdydamas susitarimą 2019 m. gegužės 25 d. atliko antrąjį banko mokėjimo pavedimą 4 000 Eur sumai, pavedime nurodydamas, jog mokama už konsultacijas ir paminklo renovavimą. 2019 m. birželio mėn. buvo gautas leidimas renovuoti Kauno Petrašiūnų kapavietėje esantį ieškovo paminklą. Atsakovas atvyko į ieškovo namus dėl galutinių darbų suderinimo, pateikė ieškovui institucijų patvirtintą kapavietės brėžinį ir leidimą, palikdamas šio brėžinio kopiją ieškovo namuose. Maždaug po trijų dienų atsakovui telefonu paskambino ieškovo sutuoktinė ir pranešė radusi brėžinyje klaidą (neteisingai nurodytus paminko postamento – aikštelės matmenis), nes brėžinyje buvo nurodyti matmenys 180 cm x 160 cm, o turėjo būti 180 cm x 300 cm. Po ieškovo sutuoktinės perspėjimo apie pastebėtą klaidą Petrašiūnų kapavietės schemos kopijoje, atsakovas nuvyko pas Petrašiūnų kapinių prižiūrėtoją ir kartu vietoje su prižiūrėtojo atstovu, išmatavę pačią kapavietę, klaidą schemoje ištaisė (pačioje schemoje, kurią pateikė į bylą ieškovas, pažymėta, jog klaida ištaisyta). Ši aplinkybė įrodo, jog ieškovas turėjo visą informaciją apie parengtus Kauno Petrašiūnų kapavietės brėžinius, eskizus ir schemas, kad jam buvo priimtini atsakovo siūlymai dėl šios kapavietės ir joje esančio paminko renovavimo, kad jis jokių kitų pastabų schemai, išskyrus postamento (aikštelės) klaidingus matmenis, neturėjo. Kadangi klaida buvo ištaisyta, laikytina, jog kapavietės brėžiniai, eskizai ir schema su ieškovu buvo suderinti, t. y. konkliudentiniais veiksmais ieškovas patvirtino, kad pretenzijų dėl kapavietės atnaujinimo (paminklo renovavimo) schemos atsakovui neturi. Ketvirtą kartą (birželio mėnesį) šalys susitiko, kai buvo gauti leidimai darbams Antakalnio kapinėse. Atsakovas informavo ieškovą, kad leidimas trečiojo paminklo renovavimui Vilniaus Rasų kapavietėje tikriausiai nebus išduotas, taip pat informavo ieškovą, kada bus pradėti Antakalnio kapavietės demontavimo darbai, dėl to atsakovas pageidavo, kad senojo paminklo demontavimo metu jis pats dalyvautų. Atsakovas taip pat informavo ieškovą, kad objektyviai pabrangus medžiagoms ir transportui, jo sukurtų paminklų išlaidos atitinkamai padidėjo, todėl dviejų paminklų pastatymui atsakovui papildomai reikia gauti 4 000 Eur avanso sumą, pateikė ieškovui naują perskaičiuotą ir pataisytą darbų sąmatą. Šalys sutarė, kad bendra sąmatų suma sudarys 15 000 Eur. Pažymėjo, kad šalims sprendžiant senojo paminklo demontavimo klausimą, ieškovas buvo nurodęs atsakovui, kad senojo paminklo demontavimo darbai Antakalnio kapavietėje jam nėra aktualūs, jokių senųjų medžiagų ir detalių iš senosios kapavietės jam nereikia, ir senąsias kapavietės trinkeles ir kitus susidėvėjusius gaminius galima išvežti į sąvartyną, o senąją kapavietės plokštę perduoti darbininkams. Ieškovas taip pat pareiškė, kad jis dėl sveikatos būklės (sunkiai vaikšto) paminklo demontavime nedalyvaus, o jo sutuoktinė atvyks į Antakalnio kapines apžiūrėti, kaip bus atliekami naujos skulptūrinės kompozicijos montavimo darbai. Kartu ieškovas pažymėjo atsakovui, kad tuo atveju, jeigu dėl minėtų darbų nebus pretenzijų, ieškovas atsakovui birželio mėn. pabaigoje atliks atsakovo prašomą papildomą 4 000 Eur mokėjimo pavedimą. 2019 m. birželio mėnesio antroje pusėje (apie birželio 20 d.) buvo baigta gaminti ir komplektuoti skulptūrinė kompozicija „Gyvenimo banga“. Kompozicijos montavimo metu atvyko ieškovo sutuoktinė. Ji matė ir vertino sumontuotą minėtą skulptūrinę kompoziciją. Tuo metu visa kapavietės aikštelė dar nebuvo išbetonuota, nebuvo paklotos marmuro plokštės, tačiau pati kompozicija buvo sumontuota. Ieškovo sutuoktinė apžiūrėjo skulptūrinę kompoziciją, taip pat duobę kapavietėje, kuri yra skirta urnai ir pritarė, kad duobės gylys (60 cm) yra pakankamas, kad jokių pretenzijų dėl vykdomų darbų neturi. Šios apžiūros metu dalyvavo kapavietės tvarkymo darbus atliekančios įmonės vadovas ir jos darbuotojai. Atsakovas priminė apie pažadą atlikti papildomą 4 000 Eur dydžio avansinį apmokėjimą. Ieškovas 2019 m. birželio 25 d. atliko tarpinį atsiskaitymą, pažymėdamas, kad perveda atsakovui 4 000 Eur sumą už konsultacijas ir paminklo renovavimą Tokiu būdu ieškovas konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad tiek kapavietės brėžiniai, tiek eskizai, tiek schema ir maketas buvo su juo tinkamai suderinti, kad skulptūrinė kompozicija „Gyvenimo banga“ ir kitos skulptūrinės detalės buvo tinkamai sumontuotos. 2019 m. birželio mėn. skulptūrinės kompozicijos „Gyvenimo banga“ Vilniaus O. šeimai Antakalnio kapavietėje montavimo ir visi su tuo susiję darbai buvo baigti. Kapavietę aplankė ieškovo sutuoktinė nedalyvaujant atsakovui. Ji darė kapavietės fotonuotraukas. Tuo pat metu, gavus leidimą ir patikslinus matmenis brėžinyje, buvo pradėti paruošiamieji atnaujinto paminklo pastatymo darbai Kauno Petrašiūnų kapavietėje – gelžbetonio paminklas demontuotas, atsakovas gamino naują paminklą iš granito. Po ieškovo sutuoktinės apsilankymo Antakalnio kapavietėje įvyko atsakovo ir ieškovo susitikimas. Ieškovas su atsakovu aptarė ieškovo sutuoktinės išsakytas pastabas dėl granito plokščių parinkimo, raštų granito plokštėse sutapimo (nesutapimo) užbaigtoje Antakalnio kapavietėje. Atsakovas paaiškino, kad natūralaus gamtoje randamo granito raštai (tekstūra), skirtingai negu gamyklose pagaminti dirbtinio granito plokštėse raštai, negali būti vienodi, jie objektyviai visada bus skirtingi, todėl raštai negali sutapti. Į kitas ieškovo sutuoktinės pastabas atsakovas paaiškino, kad Antakalnio kapavietės granitinė kompozicija „Gyvenimo banga“ sukomponuota ant seno paminklo – pjedestalo, kad kapavietės suolelis netiksliai susiliečia su senuoju pjedestalu dėl pastarojo netikslaus kampo, kuris atsirado ne dėl atsakovo kaltės, o jis toks buvo iki paminklo atnaujinimo. Kilus diskusijai dėl šių skulptūros montavimo neatitikimų, atsakovas kartu su ieškovo sutuoktine dar kartą nuvyko į Antakalnio kapavietę. Jie darė fotonuotraukas ir teikė atsakovui tas pačias pastabas dėl balto granito plokščių raštų (tekstūros) sutapimo (nesutapimo) ir kai kurių skulptūrinės kompozicijos montavimo netikslumų. Atsakovas įrodė ieškovui, kad minėta granitinė kompozicija pastatyta ant seno pjedestalo, kuris buvo su defektais ir kitais montavimo netikslumais. Išskyrus minėtas pastabas, kitų pretenzijų ieškovo sutuoktinė jam neturėjo. Atsakovas sutiko atlikti įmanomus pataisymus (be atliktų darbų perdarymo), atsižvelgdamas į ieškovo išsakytus pageidavimus. 2019 m. liepos pradžioje atsakovas baigė kurti naują paminklo granito skulptūrą Kauno Petrašiūnų kapinėse esančiai kapavietei. Į atsakovo namus minėto granitinio paminklo buvo atvykusi pažiūrėti ieškovo sutuoktinė, tačiau atsakovo sutuoktinė paaiškino, kad be atsakovo sutikimo neturinti teisės leisti apžiūrėti jo skulptūrų. Po kelių dienų ieškovo sutuoktinė paskambinusi atsakovui, pareiškė norinti laikinai paimti iš atsakovo restauruotą metalinį kryžių, kuris turėjo būti pritvirtintas naujo granito skulptūros paminklo viršūnėje. Atvykusi ir apžiūrėjusi paminklą, ji pateikė pastabą dėl klaidingo skaičiaus paminklo įraše (datoje). Jokių kitokių pastabų dėl naujos skulptūrinės kompozicijos Antakalnio kapinėse ir dėl paminklo Kauno Petrašiūnų kapavietėje ji nepareiškė. 2019 m. liepos 19 d. atsakovui buvo pranešta, kad postamentas (aikštelė) granitiniam paminklui Kauno Petrašiūnų kapavietėje yra baigtas. Atsakovui beliko atlikti paminklo transportavimo į Kauno Petrašiūnų kapines ir jo tvirtinimo darbus. Tą pačią dieną atsakovas nuvyko į Petrašiūnų kapavietę, atsiskaitė su asmeniu, įrengusiu paminklo postamentą (aikštelę) ir padarė aikštelės nuotraukas. 2019 m. liepos 20 d. atsakovas gavo ieškovo raštą, kad darbus Kauno Petrašiūnų kapavietėje būtina stabdyti, nes neva reikia suderinti būsimo kapavietės projektą ir naudojamų medžiagų specifikaciją. Atsakydamas į šį raštą, atsakovas informavo ieškovą, kad minimos kapavietės eskizas jau yra suderintas, klaidos matmenyse jame ištaisytos. Kartu atsakovas pateikė užbaigtos minėtos kapavietės nuotraukas ir apmokėjimo už paruošiamuosius darbus paminklo statybai kvitą. 2019 m. liepos 23 d. atsakovas gavo ieškovo prašymą, kuriame nurodoma, jog ieškovas apžiūrėjo Kauno Petrašiūnų kapavietėje atliktus darbus ir informavo, kad paminklinės aikštelės pagrindas įrengtas be suderinto projekto ir ieškovo leidimo, o darbai atlikti nekokybiškai. Minėtame rašte ieškovas reikalavo atsakovą išardyti neva savavališkai ir nekokybiškai padarytos paminklinės aikštelės pagrindą ir išgabenti statybines šiukšles iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. Kaip įrodymą ieškovas pridėjo 4 fotografijas be datos, padarytas neaiškioje vietoje, kuriose matyti pradėti neaiškios kapavietės įrengimo darbai. Atsakydamas į 2019 m. liepos 23 d. pretenziją dėl nekokybiškai įrengtos kapavietės, atsakovas informavo ieškovą, kad jo prašymas gautas pavėluotai, nes kapavietės aikštelės paminklui tvarkymo darbai buvo baigti 2019 m. liepos 20 d. Atsakovo teigimu, ieškovas pats pripažįsta, kad atsakovą jis pasirinko ne kaip statybos darbų rangovą, individualios ar kitokios statybos veikla užsiimančios įmonės savininką, vadovą arba statybos darbuotoją, kuris verčiasi kapaviečių tvarkymu, o kaip vieną žymiausių Lietuvos skulptorių ir meno kūrėjų. Nepaisant to, ieškovas teigia, kad meno kūrėją (atsakovą) jis pasisamdė kapaviečių statybos rangos darbams (rekonstrukcijai) atlikti. Šie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti, nes ieškovas nenurodo motyvų, kuriais remiantis meno kūrėjas gali imtis ir ėmėsi elementaraus kapaviečių tvarkymo verslo. Atsakovo veikla, kuri siejama su kapavietėmis, atmintinomis ar memorialinėmis vietomis, visada buvo išimtinai kūrybinė. Be to, atsakovas pateikė ieškovui eskizus, schemas ir memorialinių vietų maketus bei jų aprašymus. Jų turinys įrodo, jog atsakovo kūrybos negalima tapatinti su kapaviečių statybos rekonstrukcijos darbais, dėl to ieškovo ir atsakovo teisiniams santykiams negali būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 nuostatos, taip pat vartojimo rangos santykiai. Pabrėžė, kad net jeigu atsakovas būtų sutikęs atlikti ieškovo kapaviečių statybos rangos darbus, jis to nebūtų galėjęs padaryti, kadangi statybos rangos darbų veikla reikalauja turėti tokiems darbams būtiną leidimą, o atsakovas niekada tokio leidimo neturėjo. Pažymėjo, kad ieškovas jam nepavedė jokių konkrečių užduočių, nenurodė, kaip turi atrodyti jo valdomos kapavietės, atsakovas neįsipareigojo jam atlikti kokius nors projektavimo darbus ir parengti techninius dokumentus, nes atsakovas vadovavosi tik Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu bei Lietuvos dalininkų sąjungos patvirtintomis „Skulptūros darbų ir konsultavimo paslaugų kainų rekomendacijomis“. Atsakovas santykyje su ieškovu visada vadovavosi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatomis, deklaravo ieškovui, jog atsakovas yra ne statybos darbuotojas, o skulptorius. Atsakovas atlygintinai teikia tik skulptūrų gaminimo paslaugas. Pažymi, kad ir tuo atveju, jeigu tarp šalių sudarytas susitarimas būtų laikytinas vartojimo projektavimo ir vartojimo rangos teisiniais santykiais, nėra suprantamas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo sumokėtą pinigų sumą ir atstatyti kapavietę į buvusią padėtį. Pabrėžė, kad CK 6.680 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Teigė, kad ieškovas pasirinko vieną iš galimų savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdų, tačiau visiškai neįrodinėjo aplinkybių, kodėl, jo manymu, netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas esminės savo įrodinėjimo pareigos absoliučiai nevykdė, nes ieškinys pagrįstas deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais, vienašališkomis ir subjektyviomis ieškovo prielaidomis. Iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, jog ieškovas nekelia klausimo dėl perduotų daiktų ar suteiktų paslaugų kokybės. Priešingai – ieškovas nurodo, jog darbų projektas neva nebuvo derintas su juo, todėl nėra tinkamas. Taigi, ieškovas savo reikalavimų negrindžia daiktų kokybę aptariančiomis teisės aktų nuostatomis, o labiausiai ieškovo reikalavimą atitinkantis teisinis pagrindas yra tariamas daiktų (paslaugų) komplektiškumo (asortimento) pažeidimas. Nors ieškovas kelia klausimą dėl ginčo daiktų (paslaugų) kokybės trūkumų, tačiau teisės aktuose aptarti ir kiti galimi daikto trūkumai – kiekio, asortimento, taros, pakuotės, komplektiškumo ir kt. Nagrinėjamu atveju svarbu atriboti, kokiu būdu galimai yra pažeidžiamos ieškovo teisės, nes įstatymas nustato nevienodus pažeidimo teisinius padarinius, individualizuodamas juos pagal pažeidimo pobūdį. Daiktų asortimento sąlygos pažeidimo teisinius padarinius ir specialius pirkėjo teisių gynimo būdus nustato CK 6.332 straipsnis. Šio straipsnio 1 d. nustato, kad kai pardavėjas perduoda pirkėjui daiktus, neatitinkančius šalių pirkimo–pardavimo sutartyje numatyto asortimento, pirkėjas turi teisę atsisakyti juos priimti ir už juos mokėti, o jeigu jau sumokėta, – pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, jei sutartis nenumato ko kita. Šiuo atveju tarp šalių rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, šalys sutiko, kad tarp jų yra susiklostę teisiniai santykiai, tačiau iš esmės nesutinka dėl jų teisinio kvalifikavimo. Atsakovo manymu, šalys susitarė, jog atsakovas pagamins ir pastatys skulptūrą – postamentą ir atliks kitus šalutinius darbus – priderins kapavietę prie įrengtos skulptūros. Skulptūros eskizas, matmenys, gamybos medžiaga ir kitos svarbiausios aplinkybės tarp šalių buvo aptartos ir suderintos taip pat žodžiu. Ieškovui buvo žinoma, kokio pobūdžio bus ir kaip atrodys atsakovo gaminama skulptūra. Ieškovas buvo supažindintas su skulptūra, ieškovas žodžiu pritarė skulptūrai, nereiškė pretenzijų dėl jos kokybės ar kitokių trūkumų, nesusijusių su daikto kokybe (komplektiškumo, spalvos, maketo ir pan.). Be to, aplinkybę, jog ieškovas neturėjo pretenzijų atsakovui patvirtina ir tai, jog ieškovas atsiskaitė su atsakovu, mokėjimo pavedime nurodydamas, kad moka už konsultaciją ir paminklo renovavimą. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodinėja šalių susitarimo objekto, dalyko ir apimties, o apsiriboja teiginiais, jog atsakovas neva veikė savo nuožiūra ir nesilaikydamas susitarimo, tačiau nepateikė teismui duomenų, kuriais remiantis galima būtų objektyviai nustatyti, kokius tikslius lūkesčius turėjo ieškovas. Be to, ieškovas teigia, kad atsakovo suteiktos paslaugos turi trūkumų, tačiau neįrodinėja konkrečių atsakovo darbo trūkumų, neprašo jų ištaisyti, o deklaratyviai nurodo, jog ieškovo netenkino atsakovo darbo rezultatas, tačiau nepaaiškina, kokio rezultato ieškovas tikėjosi. Atsakovo nuomone, nors klasikinės formos sutarties sudaryta nebuvo, tačiau apie atsakovo ieškovui teiktų paslaugų apimtį byloja byloje esantis šalių susirašinėjimas, iš kurio objektyviai galima spręsti, kad šalys susitarė dėl konsultacijų ir paminklo renovavimo paslaugų. Šalių susirašinėjimo turinys dalykiškas ir aiškus, jame nėra pretenzijų atsakovui dėl nesuteikiamų paslaugų. Tą patvirtina ne tik šalių susirašinėjimas, bet ir ieškovo į bylą pateiktas mokėjimo atsakovui pavedimas su nurodyta paskirtimi. Atsakovo teikiamos paslaugos yra specifinės. Atsakovas yra menininkas – skulptorius, bet ne rangos sutarties šalis, todėl šalių teisinių santykių kvalifikacijai turėtų būti taikomos paslaugų teikimą bei pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos. Pabrėžė ir tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas ieškovui faktiškai paslaugas suteikė, t.y. sukūrė paminklą pagal ieškovo pageidavimus ir jį, atlikdamas kitus šalutinius darbus, pastatė ieškovo nurodytoje kapavietėje. Pabrėžė, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad ieškovas yra vartotojas, iš šalių susirašinėjimo bei atliktų paslaugų matyti, jog atsakovo atliktos paslaugos bei perduotas daiktas yra eksploatuojamas, naudojamas pagal paskirtį, todėl nėra jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių, kurių pagrindu galima reikalauti nutraukti tarp šalių sudarytą žodinę sutartį bei reikalauti sumokėtų lėšų grąžinimo bei restitucijos. Atsakovo teigimu, šalių prievolė pasibaigė tinkamu įvykdymu, kadangi ieškovas priėmė atsakovo suteiktas paslaugas ir už jas iš dalies atsiskaitė. Visos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovas priėmė iš atsakovo gautas prekes bei paslaugas, tačiau piktnaudžiaudamas teise, kelia klausimą dėl sutarties nutraukimo, lėšų grąžinimo bei restitucijos taikymo, nors jam buvo žinoma apie atsakovo teikiamų paslaugų pobūdį, kuriamos skulptūros individualizavimą. Atsakovas nesutiko su ieškovo pasirinktų ekspertų vertinimais, kadangi minėti ekspertai yra statybos statinių ir kitų statybos objektų, o ne meno ir skulptūros kūrinių vertintojai – minėtiems ekspertams nepakanka kompetencijos ir kvalifikacijos vertinti skulptoriaus kūrybos darbus. Be to, atsakovas, siekdamas atlikti objektyvų kapaviečių meninio apipavidalinimo darbų vertinimą, kreipėsi į tris žinomus Lietuvos skulptorius – K. M. (Lietuvos dailininką, skulptorių, (duomenys neskelbtini) direktorių), A. K. K. (dailininką skulptorių, dailėtyrininką, menotyros magistrą) ir J. M. (skulptorių-pedagogą), kad pastarieji pateiktų profesionalias ekspertines išvadas apie atsakovo atliktus darbus. Minėti ekspertai 2019 m. rugsėjo 9 d. išvadoje nustatė, kad Antakalnio kapų kompozicija O. šeimai yra nestandartinis objektas, užsakovo pavestas atlikti vienetinis kūrybinis darbas. Kapavietė Kauno Petrašiūnų kapinėse taip pat laikytina autoriniu skulptoriaus darbu. Minėti ekspertai nurodė ir darbo netikslumus dėl suoliuko ir seno pjedestalo susilietimo vietoje ir kt., kuriuos įmanoma pataisyti. Atsakovo nuomone, eskizuose ar brėžiniuose (schemose) nėra užuominų apie kapaviečių rekonstrukciją, pateiktuose eskizuose ir schemose (projektui turi būti pateiktas privalomas sąrašas dokumentų, kuriais vadovaujantis jis yra parengtas ir kt.) nurodyti paminklų renovavimo aprašymai. Atsakovo eskizus ir schemas ieškovas pats vienašališkai vadina kapavietės rekonstrukcijos projektais. Pažymėjo, kad už šiuos darbus ieškovas periodiškai mokėjo atsakovui ir buvo už juos beveik atsiskaitęs (liko 3 000 Eur skola), dėl to nelogiška manyti, kad visi trys ieškovo mokėjimo pavedimai 12 000 Eur sumai padaryti periodiškai per tris mėnesius reiškė visišką ieškovo nežinojimą apie atsakovo parengtus paminklų eskizus, maketus ir schemas, gautus leidimus ir vykdomus darbus kapavietėse. Akivaizdu, kad minėtų paminklų pastatyti nebuvo galima be eskizų, brėžinių ir schemų, be medžiagos parinkimo ir jos suderinimo ieškovu, schemų suderinimo su atitinkamomis institucijomis. Per tris mėnesius vykstant šiems darbams ieškovas neabejotinai apie tai žinojo, šiais klausimais jis buvo nuolat konsultuojamas, t.y. su juo minėti darbai buvo derinami. Atsakovo manymu, dabartinę pakitusią ir apsimestinę ieškovo poziciją, neva jis nieko nežinojo apie darbus kapavietėse, neva nežinojo apie gautus leidimus darbams šiose kapavietėse, ieškovas pasirinko sąmoningai pagal savo atstovo nurodymą. Dėl šios priežasties yra taip pat nepagrįsti ir nesąžiningi ieškovo kaltinimai ne tik atsakovui, bet ir tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Stebulė“ (toliau – UAB „Stebulė“) ir Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“, neva pastarieji nevykdė savo pareigų (Antakalnio kapinių priežiūrą atlieka UAB „Stebulė“, o Kauno Petrašiūnų kapinių priežiūrą atlieka Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“), neva jie leido atsakovui savavališkai pradėti minimų kapaviečių sutvarkymo darbus, tam neturėdami ieškovo išreikštos valios atlikti tokius darbus. Atsakovo nuomone, šioje byloje esminę reikšmę turi ieškovo elgesys, pagal kurį galimą spręsti apie jo nesąžiningumą: ieškovas savo užsakymui dėl kapaviečių paminklų renovacijos pasirinko ne statybos rangos darbų specialistą, o atsakovą, kuris yra skulptorius, tačiau kažkodėl ieškovas teigia su juo sudaręs vartojimo rangos sutartį; ieškovas sąmoningai nesudarė sandorio raštu su atsakovu, tikėdamasis pasinaudoti juo, kadangi žinojo, jog skulptorius nėra verslininkas ir jam stingta teisinių žinių; ieškovas klaidina teismą, kad nėra matęs kapaviečių eskizų, maketų ir brėžinių, kad jis nėra pavedęs atsakovui jo vardu gauti visus reikiamus leidimus darbams kapavietėse, nors faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas ir jo sutuoktinė turėjo visą informaciją, įskaitant brėžinius, maketus, kapaviečių eskizus ir schemas bei institucijų patvirtintus leidimus darbams kapavietės, kad visi darbai su ieškovu buvo derinami; ieškovas mokėjo dalimis atsakovui pagal jo atliktų darbų eiliškumą, mokėjimo pavedimuose nurodydamas, jog moka už atsakovo konsultacijas ir paminklų renovavimą, tuo tarpu ieškinyje teigia, kad buvo susitaręs su atsakovu dėl kapaviečių rekonstrukcijos; ieškovas ieškinyje reikalauja gražinti kapavietes į buvusią būklę iki sutartinių santykių atsiradimo, nors akivaizdžiai supranta, kad to padaryti neįmanoma, nes buvusios kapaviečių statinių detalės (trinkelės, tvorelės, įvairūs apvadai ir kt. detalės) yra negrįžtamai išgabentos į sąvartyną. Atsakovo teigimu, turi būti darytina išvada, jog žodinis susitarimas tarp ieškovo ir atsakovo iš esmės yra užbaigtas: Antakalnio kapavietėje granitinė skulptūrinė kompozicija „Gyvenimo banga“ – užsakovo ieškovo prašymu sukurtas nestandartinis objektas sukomponuotas ant seno paminklo – pjedestalo, yra užbaigtas. Susiaurintas skulptūros storis vienu centimetru atliktas tuo pagrindu, kad neužgožtų senojo paminklo – pjedestalo su tekstais. Ant senojo pjedestalo sukurta ir sumontuota 10 cm aikštelė gėlėms ar žvakėms padėti. Kapavietės aikštelė sumontuota iš ekspresingos tekstūros balto granito plokščių. Netikslumas tarp suoliuko ir seno pjedestalo susilietimo taške atsirado dėl anksčiau (ne atsakovo) padarytų klaidų įrengiant senąjį pjedestalą. Nors tai ir nėra atsakovo padarytas darbo brokas, atsakovas sutinka savo jėgomis šią klaidą ištaisyti. Taip pat konstatuotina senojo paminklo senų „bortelių“ prasta kokybė, tačiau juos pakeisti naujais reikia papildomų lėšų. Atsakovas sutinka atlikti visus pataisymus, kurie nėra susiję su naujomis išlaidomis. Taip pat Kauno Petrašiūnų kapinėse paminklui įrengta nauja kapo aikštelė, ant kurios turi būti pastatytas naujas granitinis paminklas. Minėtas granitinis paminklas yra baigtas, tačiau nepastatytas į vietą, nes darbai ieškovo buvo sustabdyti. Ieškovui sutikus, atsakovas šį darbą (paminklo pastatymą) pasirengęs užbaigti. Ieškovas bet kada gali atsiimti ieškinyje nurodomą akmens plokštę, kurią atsakovas išsaugojo ieškovo naudai (neatidavė jos kapavietę tvarkiusiems darbininkams), šis ieškovo reikalavimas priklauso išskirtinai nuo jo valios. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas prašė ieškinį atmesti.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Stebulė“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad į trečiąjį asmenį dėl kapavietės rekonstrukcijos darbų kreipėsi atsakovas, nurodydamas, jog su kapaviete prižiūrinčiu asmeniu sudarė sutartį dėl kapavietės rekonstrukcijos, pateikė kapavietės paminko renovacijos aprašymą ir paminklo bei kapavietės schemą. Apie rekonstrukcijos darbų atlikimą buvo padarytas įrašas Antakalnio kapinių projektų registracijos žurnale. Trečiasis asmuo nesutiko su ieškovo teiginiu, kad leisdami atsakovui pradėti kapaviečių tvarkymo darbus, nesant ieškovo išreikštos valios, kapinių prižiūrėtojai netinkamai vykdė savo pareigas, kadangi pats ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2019 m. balandžio mėnesį ieškovas su atsakovu susitarė dėl trijų šeimos kapaviečių (tame tarpe ir Antakalnio kapavietėje esančios kapavietės) rekonstrukcijos, t. y. buvo susitarta dėl rekonstrukcijos projektų parengimo ir suderinimo su ieškovu bei atitinkamomis institucijomis bei rangos darbų atlikimo pagal parengtus ir nustatyta tvarka suderintus projektus. Trečiojo asmens nuomone, pagal kapinių tvarkymo taisykles kapines administruojanti įstaiga kapaviečių statinius vertina tik jų atitikimo kapinių tvarkymo taisyklių reikalavimams, tačiau neturi teisės kontroliuoti kapavietės tvarkymo darbus atliekančio rangovo ir už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens sutartinių santykių.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Stebulė“ atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2020 atmetė ieškovo V. P. O. ieškinį ir priteisė iš ieškovo valstybės naudai 35,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad šioje byloje nekilo ginčo dėl to, jog tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, dėl to sprendžiant dėl atsakovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) esminę reikšmę turi sudaryto susitarimo pobūdis ir sąlygos.
9. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, šalių paaiškinimai ir pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnis). Pažymėjo, kad analogiškai panašus teisiniai santykiai buvo kvalifikuoti teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-474-553/2015, Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011).
10. Teismas sprendė, kad teismo posėdyje nei ieškovas, nei liudytoja apklausta ieškovo sutuoktinė L. O. negalėjo aiškiai įvardinti, kada buvo sutarta, jog atsakovas paruoš ir atveš detalius darbų brėžinius, techninį projektą ir pateiks jį derinimui ieškovui, o bylos duomenys patvirtina, kad rašytinė sutartis tarp šalių pasirašyta nebuvo. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovo pritarimas darbams turėjo būti patvirtintas jo parašu.
Šalies argumentai
11. Teismas vertino, kad nepaisant to, jog ieškovas ieškinyje nurodė, jog kapaviečių rekonstrukcijos projektas nebuvo padarytas ir su juo suderintas, teismo posėdyje ieškovas pripažino, jog trečią mokėjimą atliko už projekto padarymą ir darbų vykdymą Antakalnio kapinėse. Minėti ieškovo paaiškinimai sudaro pagrindą laikyti įtikinamais ir atitinkančiais tikrovę atsakovo argumentus, kad antro šalių susitikimo metu buvo suderintas skulptūros aukštis, sprendimas, forma, matmenys, tuo metu pateiktas maketas, medžiagų pavyzdžiai, projektas, kurio reikalauja savivaldybė, buvo įteiktas antro susitikimo metu, trečio susitikimo metu buvo įteiktas patvirtintas projektas, kitų projektų ieškovas nereikalavo, nes tokius atsakovo paaiškinimus patvirtina rašytiniai įrodymai, kuriuose ieškovas nurodė, kad moka už paminklo renovavimą bei ieškovo paaiškinimai, kad mokėjo už padarymą projekto ir darbų įvykdymą. Pripažinimas, kad ieškovas, būdamas profesionaliu architektu, žinodamas, jog nėra negavęs projektų, jų nederinęs, tikėdamasis juos gauti, dėl neapdairumo atliktų trečią mokėjimą atsakovui, pareiškus, kad projektai paruošti, darbai įvykdyti, stokotų loginio pagrįstumo, juolab, kad ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad sutartų darbų kaina ieškovui buvo dideli pinigai.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo vertinimu, ieškovo, atsakovo, liudytoja apklaustos ieškovo sutuoktinės paaiškinimų turinys nesuponuoja išvados, kad turėjo būti parengtas kitas nei byloje esantis supaprastintas projektas, kurio atitikimą teisės aktų reikalavimams patvirtino ir savivaldybės institucija pritarimu bei kapines prižiūrinčios įstaigos. Ieškovas byloje nepagrindė aplinkybių, jog atsakovo paruošti supaprastini projektai neatitiktų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimų (24 straipsnio nuostatų) ar STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimų.
13. Teismas, vertindamas aplinkybes, ar šiuo atveju šalių susiklostę santykiai gali būti laikomi vartojimo rangos santykiais, padarė išvadą, kad byloje nustatytų aplinkybių ir duomenų visuma nesudaro pagrindo teigti esant atsakovo kūrybinėje veikloje verslumo požymių, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas, kuris yra vienas žymiausių Lietuvos skulptorių, turintis meno kūrėjo statusą, nepaisant to, kad jis sukūręs ne vieną darbą už atlygį, darbams atlikti pasitelkia kitus asmenis turi verslo liudijimą, tačiau pagrindinis atsakovo darbų tikslas yra kūrybinio potencialo realizavimas, o ne atlyginimo gavimas ar pelno siekimas. Todėl teismas atmetė ieškovo argumentus, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo teisiniai santykiai.
14. Teismas, vertindamas ieškovo teisių gynimą, padarė išvadą, kad atsakovo paaiškinimai dėl darbų eiliškumo yra logiškai susieti su ieškovo atliktais veiksmais dėl mokėjimų vykdymo, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šalims sudarius rangos sutartį jos faktinis vykdymas buvo patvirtintas ieškovo veiksmais – mokėjimo pavedimais. Pastarieji mokėjimų pervedimai sudarė pakankamą pagrindą atsakovui manyti, kad tarp šalių buvo susitarimas ir pareiga jį vykdyti. Tuo tarpu ieškovo pozicija dėl faktinių aplinkybių buvo grindžiama vien aplinkybe dėl pasitikėjimo, tačiau tokie paaiškinimai, įvertinus ieškovo išsilavinimą, profesinę patirtį, mokėtinų sumų dydį, laikytini neįtikinami. Taip pat teismas vertino pakankamai įtikinamus atsakovo argumentus, kad antrame susitikime buvo susitarta dėl medžiagų panaudojimo, tokį susitarimą ieškovas patvirtino konkliudentiniais veiksmais. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog su juo nebuvo suderintas projektas ir medžiagos, o bylos duomenys, šalių ir liudytojos (ieškovo sutuoktinės) paaiškinimai patvirtina, kad dėl darbų, jiems atlikti naudotinų medžiagų buvo susitarta. Aplinkybė, kad darbai neatitiko užsakovo lūkesčių savaime nesudaro pagrindo teigti, jog rangovas iš esmės pažeidė sutartį. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje rangos sutarties objektu buvo kūrybinio darbo rezultatas, o pats ieškovas patvirtino, kad į atsakovą kreipėsi kaip į vieną žinomiausių Lietuvos skulptorių, dėl to įtikinami atsakovo argumentai, kad ieškovas suteikė jam pakankamą laisvę veikti savo nuožiūra.
15. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad atsakovas pradėjo darbus jų nesuderinęs su užsakovu ir bylos duomenys nesuponuoja išvados, kad atsakovas atliko ne tuos darbus Antakalnio ar Petrašiūnų kapavietėse, dėl kurių buvo sutarta. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje liudytoja O. O. patvirtino, jog paminklas Petrašiūnų kapinėse ieškovui ir jai tinka, jie jį turi savo žinioje. Paminklas Kauno paminklo aikštelė turi kokybės trūkumų, jie nurodyti ir specialisto išvadoje, tačiau ieškovas neįrodė, kokie reikalavimai pagal sutartį buvo keliami aikštelei, nors pervesdamas pinigus patvirtino, kad sutartis dėl Kauno kapavietės sutvarkymo sudaryta. Ekspertas taip pat nepagrindė, kokie reikalavimai pagal teisės aktus keliami tokiems darbams, dėl to teismas vertino, kad atliekamų darbų kokybė privalo atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
16. Teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog Kauno kapinėse įrengta paminklo aikštelė negali būti naudojama pagal paskirtį. Pažymėjo, kad ekspertas akte konstatuoja neatitiktį projektui, tačiau nėra aišku, kuo remiantis būtų galima teigti, kad jie yra esminiai, iš esmės keičiantys darbų rezultatą ir eliminuojantys galimybę jį naudoti pagal paskirtį. Taip pat ekspertizės akto turinys nesuponuoja išvados, kad nurodyti darbų trūkumai negali būti pašalinami, dėl to teismas konstatavo, kad kapavietė Kauno Petrašiūnų kapinėse kūrybiniai darbai atlikti kokybiškai, išskyrus tai, kad jie nėra užbaigti (antkapinė skulptūra nepastatyta ant kapavietės aikštelės).
17. Teismas taip pat sprendė, kad Antakalnio kapų kompozicijos O. šeimai kūrybiniai darbai atlikti kokybiškai, o taisytinas netikslumas suoliuko ir seno pjedestalo susilietimo vietoje. Teismas pripažino, kad bylos duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog ieškovas pasamdė atsakovą kaip pripažintą meno kūrėją, suteikė jam kūrybinę laisvę, todėl skulptūros „Gyvenimo banga“ specialisto išvadoje nurodyti nukrypimai nuo projekto nelaikytini esminiais sutarties pažeidimais.
18. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad ieškovas ieškinį grindė atliktų darbų trūkumais, tačiau neįrodinėjo, jog atliktų darbų rezultato negalima naudoti pagal rangos sutartyje nustatytą paskirtį, o nustatytų defektų negalima pašalinti, ar yra kiti įstatyme nustatyti pagrindai. Ieškovo argumentų, kad darbų trūkumai yra esminiai, eliminuojantys ieškovo pareigą sumokėti už jų atlikimą, nepatvirtina bylos įrodymai. Be to, kaip nurodė liudytoja O. O. teismo posėdyje, paminklas Kauno Petrašiūnų kapinėse ją ir užsakovą tenkina, jie neturi priekaištų dėl Kauno kapinėse pastatyti pagaminto kryžiaus, kurį ji atsiėmė, kokybės (spalvos). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, jei ir nustatoma, jog darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, tačiau jų rezultatą galimą naudoti pagal paskirtį, turėjo būti taikyta CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir sumažinta darbų kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2012), tačiau tokio reikalavimo šioje byloje ieškovas neteikė.
19. Teismas pažymėjo, kad bylos patvirtina, jog ieškovas 2019 m. liepos 20 d. įteikė pranešimą atsakovui dėl darbų sustabdymo, tačiau ieškovas neįrodė, kad didžioji darbų dalis buvo atlikta po minėto termino. 2019 m. spalio 30 d. Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ rašte nurodyta, kad kapavietės rekonstravimo darbus atliko įmonės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojas S. G., į kapinių teritoriją įvažiuota 2019 m. liepos 8 d., 17 d., 31 d. Duomenų, kokie darbai buvo daryti liepos 31 d. byloje nėra (ieškovas teikė prašymą dėl S. G. apklausos liudytoju, tačiau vėliau jo atsisakė). Ieškovo paaiškinimai, liudytojų parodymai taip pat nesuponuoja išvados, kad darbai Antakalnio kapinėse buvo atlikti po minėto termino. Baigiamosiose kalbose ieškovo atstovas nurodė, kad darbai buvo atliekami liepos, rugpjūčio mėnesiais, tai patvirtina įrašai žurnaluose, tačiau Antakalnio kapinių projektų registracijos žurnale Nr. 2 nurodyta kapavietės statinių statymo ir rekonstravimo data – 2019 metai, mėnuo nenurodytas.
20. Teismas vertino, kad ieškovas savo teises gynė nutraukdamas sutartį dėl esminio pažeidimo, tačiau byloje esančių duomenų visuma nesuponuoja išvados, jog atsakovas iš esmės pažeidė sutartį. Aplinkybė, kad atsakovas neteikė reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą negaliojančiu nekeičia šalių tarpusavio teisinių santykių esmės ir jų vertinimo, nes sutartiniai santykiai tarp šalių yra faktiškai nutrūkę. Atsakovas atsiliepime nesutiko, kad jis pažeidė sutartį, todėl sutarties nutraukimas dėl jos esminio pažeidimo buvo viena iš įrodinėtinų aplinkybių. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovui neįrodžius, jog atsakovas iš esmės pažeidė sutartį, nėra pagrindo ginti ieškovo teises nurodytu būdu – grąžinant visas sumokėtas sumas, priteisiant patirtas atstovo ir eksperto išlaidas, grąžinant padėtį į buvusią. Todėl ieškovo reikalavimas, pareikštas ieškinyje nurodytu faktiniu pagrindu, tai yra dėl sutarties esminio pažeidimo, sudarančiu pagrindą reikalauti grąžinti sumokėtas sumas, taikyti civilinę atsakomybę priteisiant patirtą žalą, įpareigojant atsakovą atstatyti kapavietes į buvusią padėtį, atmestas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Ieškovas V. P. O. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai. Prašo perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas apelianto naudai.
22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, pažeidė normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese, ignoravo dalį ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų ir argumentų, jų neaptarė, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to netinkamai išnagrinėjo civilinę bylą.
Žemesnės instancijos teismas
22.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai permetė ieškovui pareigą įrodinėti tai, kad: 1) ginčo kapaviečių sutvarkymo sprendiniai (įskaitant matmenis, medžiagiškumą, spalvines gamas ir t.t.) nebuvo suderinti su ieškovu; 2) kad atsakovas atliko rangos darbus be ieškovo leidimo ir žinios. Tokiu būdu teismas iškreipė įrodinėjimo pareigą, permesdamas ieškovui pareigą įrodinėti fakto nebuvimą, o ne atvirkščiai. Ieškovo nuomone, pareiga įrodyti suderinimo (leidimo) faktą teko atsakovui.
22.3. Apelianto manymu, bylą nagrinėjęs teismas esmingai pažeidė procesinės teisės normas, nes tinkamai neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių, nedavė ieškovui nurodymo dėl papildomų įrodymų pateikimo apie tas aplinkybes, kurias vėliau vertino.
Žemesnės instancijos teismas
22.4. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas šalių teisinius santykius, nepagrįstai prioritetą suteikė atsakovo nelogiškiems paaiškinimams apie tai, kad pajamų gavimas jam nėra savitikslis, o tikslas buvo realizuoti savo kūrybinį potencialą, t. y. kad atsakovas yra menininkas ir todėl imasi šios veiklos tik tuomet, kai jam yra įdomu, nors teismas tokiu būdu ignoravo kitas byloje reikšmingas aplinkybes ir bylos įrodymus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pageidaujamo dydžio atlygio gavimas atsakovui buvo esminė sąlyga sutartinio darbo atlikimui (tai patvirtina sutartinio darbo (sąmatos dydžio) apmokėjimo didinimas, vis koreguojant sąmatų kainas kainų didinimo linkme), atsakovo veikla buvo orientuota į pelno gavimą. Šiuo atveju atsakovas veikė kaip verslininkas, o ieškovo kaip vartotojo prezumpcija nėra paneigta. Atsakovo veikla buvo verslas ir pragyvenimo šaltinis ir tai, kad atsakovui suteiktas meno kūrėjo statusas, niekaip nekeičia teisinių santykių kvalifikacijos.
22.5. Byla nagrinėjęs teismas konstatuodamas, kad ginčo kapaviečių sutvarkymo sprendiniai buvo suderinti su ieškovu, ir kad atsakovas atliko rangos darbus pagal suderintus sprendinius su ieškovo žinia – prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes teismas įrodytomis konstatavo tokias aplinkybes, kurios objektyviai neegzistavo, o tai turėjo esminės reikšmės nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Tokie teismo motyvai prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, kuriuos teismas tiesiog ignoravo, dėl to tokiais veiksmais teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė akivaizdžiai nepagrįstą teismo sprendimą. Apelianto manymu, teismas tendencingai ir šališkai konstatavo tokias aplinkybes. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, jog ieškovas sumokėdamas atsakovui 4 000 Eur avansą ir tai neva patvirtina, kad mokėdamas didesnes sumas jis pripažino tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, prasilenkia su logika ir įrodinėjimo bei teismo įsitikinimo tam tikromis aplinkybėmis standartais, nes minimos piniginės sumos sumokėjimo faktas tik patvirtina sumokėjimo faktą, tačiau iš šio fakto negalima daryti išvadų apie tai, kad ginčo kapaviečių sutvarkymo sprendiniai buvo derinami ar buvo suderinti su ieškovu. Apelianto manymu, šiuo atveju atsakovas, nederindamas kapaviečių sutvarkymo projektų su ieškovu, nesilaikė šalių tarpusavio bendradarbiavimo ir sąžiningumo principų, bei pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias projektavimo rangos darbus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas kokiu nors būdu išreiškė savo valią užsakyti be ieškovo suderinimo atsakovo atliktus darbus ta apimtimi, kuria juos atliko atsakovas.
22.6. Byla nagrinėjusio teismo išvada, kad atsakovas ginčo kapavietėse atliko rangos darbus su ieškovo žinia yra prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms, nes teismas įrodytomis konstatavo tokias aplinkybes, kurios objektyviai neegzistuoja, o tai turėjo esminės reikšmės nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Pažymi, kad ieškovas nesikreipė nei į vieną iš kapinių prižiūrėtojų nei dėl numatomo kapaviečių rekonstrukcijos (sutvarkymo) fakto, nei dėl sutvarkymo schemų pateikimo, nes tam neturėjo objektyvių priežasčių – ieškovui nebuvo pateikti kapaviečių rekonstrukcijos (sutvarkymo) projektai. Pabrėžia, kad ieškovas nesuteikė jokia forma atsakovui įgaliojimų tvirtinti sprendinius kitose institucijose, neturint paties ieškovo išankstinio pritarimo kapaviečių sutvarkymo sprendiniams. Ieškovas taip pat neakceptavo atsakovo atliktų veiksmų, jam viršijant suteiktus įgaliojimus, ir šią aplinkybę teismas ignoravo, nors tai turėjo esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Šias aplinkybes bylą nagrinėjęs teismas sąmoningai ignoravo.
Žemesnės instancijos teismas
22.7. Teismas, netinkamai kvalifikavęs teisinius santykius, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo pasirinkta pažeistos teisės gynimo priemonė yra neproporcinga priemonė. Be to, nesilaikė imperatyvo būti aktyviam procese, dėl to ir tai turėjo esminės reikšmės nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Dėl sutarties dalyko specifikos nukrypimai negali būti pateisinami, o teismo padarytos išvados, jog ieškovas suteikė atsakovui pakankamą laisvę veikti savo nuožiūra yra nesuvokiami teisingumo ir sąžiningumo principų kontekste.
22.8. Apelianto manymu, šiuo atveju šalių sutarties nutraukimas dėl esminių jos pažeidimų yra adekvati ir proporcinga priemonė ieškovo pažeistai teisei apginti. Ši sutartis buvo nutraukta teisėtai, dėl to ieškovui iš atsakovo turi būti priteistas jo sumokėtas 12 000 Eur avansas pagal rangos sutartį.
22.9. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs, kad byloje nustatyti rangos darbų trūkumai ir jie gali būti pašalinti, o pasirinkta pažeistos teisės gynimo priemonė: sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtus pinigus pagal nutrauktą sutartį yra neproporcinga priemonė pažeistai teisei ginti, be teisinio pagrindo atmetė ieškinio reikalavimus, nesvarstydamas alternatyvių ieškovo pažeistų teisių gynybos būdų taikymo. Pabrėžia, kad ieškovo atstovas paskutiniame teismo posėdyje prašė teismo būti aktyviam, ir tuo atveju, jeigu teismas manys, kad ieškovo pasirinkta priemonė pažeistai priemonei yra neadekvati, tuomet prašė taikyti alternatyvų ieškovo pažeistos teisės gynybos būdą: sutarties kainos sumažinimą iki faktiškai atsakovo patirtų išlaidų paslaugų atlikimui dydžio (2 600 Eur), iš atsakovo priteisiant ieškovui jo sumokėtos sumos ir sutarties kainos skirtumą 9 400 Eur (12 000–2 600). Ieškovo įsitikinimu, tai atitiktų teisingumo ir sąžiningumo principus, ir toks pažeistos teisės gynybos būdas užtikrintų abiejų šalių interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
23. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 27 d. sprendimą nepakeistą.
24. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Teigia, kad apelianto nurodyti teiginiai apie neva netinkamai atliktą teisinių santykių kvalifikavimą prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Pažymi, kad byloje pateikti įrodymai, jog atsakovui suteiktas meno kūrėjo statusas. Priežastis, kad atsakovas nuolat kuria ir daro meno kūrinius (skulptūras), kuriuos iš jo nuperka kiti asmenys, atsakovo nedaro verslininku. Nors dauguma atliekamų kūrybinių darbų yra apmokami, bet dėl to jie nepraranda kūrinio darbo statuso. Be to, byloje nėra duomenų apie atsakovo tariamo verslo trukmę, tęstinumą, leidimus ir kt. Atsakovo darbai reikalauja medžiaginių resursų ir fizinio darbo, bet dėl to jie nepraranda autorių teisių objektiškumo. Pabrėžia, skirtingai, nei prekių gamyboje ir jų pardavime, autoriniams darbams, įskaitant atsakovo skulptūros darbus, pelnas neskaičiuojamas, dėl to apelianto pateikta metodika prieštarauja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymui. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas 2019 metais išsiėmė vienintelį verslo liudijimą (duomenys neskelbtini). Šio liudijimo išdavimo data (2019 m. liepos 22 d.) rodo, jog dokumentas nėra susijęs su apelianto kapaviečių paminklų renovavimo darbais, nes minėti darbai tuo metu jau buvo baigti. Be to, minėtas atsakovo verslo liudijimas galiojo tik 3 mėnesius. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, kad pagrindinis atsakovo darbų tikslas yra kūrybinio potencialo realizavimas, o ne atlyginimo gavimas ar pelno siekimas.
24.2. Atsakovo manymu, šiuo atveju apeliantas tik klaidina teismą dėl neva atliktos rekonstrukcijos, nes atsakovas atliko paminklo renovavimo darbus. Šias aplinkybes teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.
24.3. Teigia kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog neva atsakovas pradėjo ginčo kapaviečių sutvarkymo darbus be apelianto valios, o kapaviečių tvarkymo darbus atliko pagal sprendinius, kurie neatitinka šalių susitarimo ir apelianto lūkesčių bei siekiamo rezultato. Pažymi ir tai, kad šias aplinkybes paneigia ieškovo sutuoktinės paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu. Pabrėžia, kad apeliantas tik tikėjosi, kad bus padarytas projektas, turintis atitinkamus elementus, tačiau nenurodė, kada atsakovas įsipareigojo tokį projektą nubraižyti. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog rašytinė sutartis tarp šalių pasirašyta nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad apelianto pritarimas darbams turėjo dar būti patvirtintas jo parašu.
24.4. Nesutinka su skundo motyvais, kad neva teismas nepagrįstai sprendinių suderinimo ir rangos darbų atlikimo su ieškovo žinia faktą susiejo su apelianto atliktais avansiniais mokėjimais atsakovui, nes šias aplinkybes patvirtina ir kitų įrodymų visuma (nuotraukos; UAB „Vilija“ pinigų priėmimo kvitas; apelianto sutuoktinės lankymasis kapavietėse, kuriuose buvo atliekami rangos darbai; ieškovo patvirtinimas, kad trečią mokėjimą jis atliko už projekto padarymą ir darbų vykdymą Antakalnio kapinėse ir kt. aplinkybės), dėl to pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų šių aplinkybių visumą, padarė teisingas išvadas. Teigia, kad apeliantas tik klaidina teismą, nes vienu metu jis nurodo, jog atsakovui mokėjo už darbų įvykdymą, o kitu atveju tvirtina, kad mokėjo avansą. Atsakovas nebuvo nei architektas, nei inžinierius, dėl to ieškovas, būdamas architektu, suprato, jog atsakovas, būdamas skulptorius, neturi nei kvalifikacijos, nei patirties dėl projektavimo darbų atlikimo. Pats ieškovas pabrėžia visur, kad laiko atsakovą skulptoriumi. Atsakovo pateiktos ieškovui schemos, įvardinamos eskiziniais 3D brėžiniais, buvo suderintos su atitinkamomis institucijomis, dėl to tai reiškia, jog jos atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, o ieškovas aiškiai patvirtino, jog šiuos eskizus buvo gavęs.
Šalies argumentai
24.5. Skunde nepagrįstai teigiama, jog atsakovas neva be apelianto leidimo ir valios pradėjo dviejų kapaviečių sutvarkymo darbus. Pažymi, kad apeliantas prieštarauja pats sau, nes ieškinyje nurodo, jog rašytinė sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta apelianto iniciatyva. Pabrėžia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas atstovavo apeliantui, jo pavedimu rūpinosi apelianto kapaviečių paminklų renovavimui būtinais leidimais ir brėžinių bei schemų derinimu su atitinkamomis institucijomis bei kapinių prižiūrėtojais. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats apeliantas nurodo, jog atsakovas buvo atvykęs pas jį į namus ir paaiškino, kad jam nepavyksta gauti Kultūros paveldo departamento leidimo rekonstruoti Rasų kapavietę. Šios aplinkybės tikėtinai patvirtina, kad ieškovas buvo pavedęs atsakovui rūpintis paminklo renovavimu apeliantui priklausančioje kapavietėje Rasų kapinėse. Taip pat ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2019 m. balandžio mėn. ieškovas su atsakovu susitarė dėl 3 šeimos kapaviečių rekonstrukcijos. Taigi, pats apeliantas konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad su atsakovu sudarytu žodiniu susitarimu jis pavedė atsakovui parengti kapaviečių projektus ir suderinti juos su atitinkamomis institucijomis. Be to, byloje nėra įrodymų, kad pats apeliantas būtų rūpinęsis leidimais, schemų derinimu ir pan., nors būdamas profesionalus architektas ir statybos darbų žinovas, suprato, kad leidimai ir derinimai paminklų renovavimui jo kapavietėse būtini.
24.6. Teigia, kad apeliantas neturėjo pagrindo reikalauti atsakovą nugriauti paminklus ir grąžinti kapavietes į buvusią būklę. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas pirmiausia teikė reikalavimą atsakovui išardyti paminklinės aikštelės pagrindą ir išgabenti šiukšles, o tik po to pasamdė ekspertą, kuris nustatė dalinius atsakovo darbų neatitikimus suderintoms kapaviečių renovavimo schemoms (eskiziniams 3D brėžiniams). Tai įrodo, jog apelianto reikalavimas iš pradžių nebuvo net pagrįstas objektyviu atsakovo darbo vertinimu. Net po specialisto išvadų, kurios nurodo, jog nustatyti darbų trūkumai gali būti ištaisyti, apeliantas reikalauja ieškiniu kategoriškai atsakovo renovuotus paminklus nugriauti ir atstatyti kapavietes į buvusią padėtį, kas patvirtina, jog pats ieškovas išreiškė akivaizdų atsisakymą nuo bet kokio bendradarbiavimo. Atsakovo nuomone, minėti darbų trūkumai gali būti pašalinti, o apelianto pasirinkta pažeistos teisės gynimo priemonė – sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtus pinigus pagal nutrauktą sutartį, yra neproporcinga pažeistai teisei ginti. Pažymi, kad šioje byloje nėra jokių įrodymų, jog apeliantas siekė išsaugoti sutartį, dėl to pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog darbai neatitiko užsakovo lūkesčių savaime nesudaro pagrindo teigti, jog rangovas iš esmės pažeidė sutartį.
24.7. Teigia, kad apeliantas skunde nurodo apie alternatyvaus pažeistos teisės gynybos būdo taikymo, t. y. sumažinant sutarties kainą iki faktiškai atsakovo patirtų išlaidų, tačiau pažymi, kad ieškovas jau buvo kartą tikslinęs ieškinį bei nekeitė pasirinkto pažeistos teisės gynybos būdo visos bylos nagrinėjimo metu iki baigiamųjų kalbų byloje, dėl to toks apelianto argumentas yra nepagrįstas. Taip pat pabrėžia, kad ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimui teismui turi būti pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokio rašytinio prašymo ir atsakovo sutikimo nebuvo, dėl to apelianto toks teiginys neatitinka proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų.
24.8. Apeliantas skunde klaidina teismą, prašydamas panaikinti sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai. Pažymi, kad apeliantas skunde prašo teismo daug plačiau nei patikslintame ieškinyje, o būtent, įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti Antakalnio ir Petrašiūnų kapaviečių būklę į padėtį, buvusią iki neteisėtai atsakovo pradėtų rangos darbų pradžios. Pabrėžia, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas atvežė apeliantui Antakalnio renovuotos kapavietės gabro diabazo plokštę ir kapavietės trinkeles. Apeliantas priėmė gabro diabazo plokštę, o trinkeles atsisakė priimti, neva trinkelės yra ne tokios. Šią aplinkybę apeliantas nutyli, dėl to prašydamas patenkinti ieškinį pilnai, apeliantas reikalauja iš atsakovo tai, ką iš jo jau yra gavęs, dėl to ieškovo reikalavimas grąžinti Antakalnio ir Petrašiūnų kapaviečių būklę į buvusią padėtį yra nesąžiningas, o ieškinys nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.
Atsiliepimas
25. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Stebulė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodydama, jog nėra nei ieškovo, nei atsakovo pusėje, savarankiško intereso byloje neturi, dėl to nuomonės dėl apeliacinio skundo tenkinimo ar atmetimo neišsako, palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime pasisako tik dėl skundo argumentų, susijusių su trečiojo asmens veiksmų teisėtumo vertinimu ir dėl UAB „Stebulė“ darbuotojo (liudytojo) S. B. parodymų interpretavimo. Nurodo, kad vertinant liudytojo S. B. parodymus akivaizdu, kad savo pozicijos dėl projekto rašytinio suderinimo su ieškovu liudytojas neišsakė, o apeliantas, teigdamas priešingai ir nurodydamas tai kaip liudytojo įsitikinimą, elgiasi nesąžiningai ir klaidina teismą. Dėl teisinio kapinių priežiūros argumentavimo ir atsakingo už kapavietę tvarkymo asmens apibrėžimo prieštaravimų nereiškia, tačiau nesutinka su apelianto teiginiu, kad UAB „Stebulės“, kaip Antakalnio kapinių priežiūrą atliekančios įmonės, darbuotojai pagal faktą nevykdė savo pareigų. Byloje nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Antakalnio kapinių priežiūrą vykdančiam UAB „Stebulė“ darbuotojui pateiktoje O. kapavietės rekonstrukcijos schemoje numatytas esamo paminklo renovavimas, uždedant ant jo skulptūrą „Gyvenimo banga“, bei kapavietės išklojimas baltomis plokštėmis atitiko kapinių statiniams keliamus reikalavimus. Ginčas byloje kilo dėl kapavietės rekonstrukcijos schemos pateikimo procedūros bei pačios schemos teisėtumo. Schemą kapinių prižiūrėtojui pateikė ne betarpiškai pats už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo (šiuo atveju ieškovas), o už rekonstrukcijos darbus atsakingas asmuo (atsakovas). Ginčas kilo dėl to, ar tokiu būdu pateiktoje rekonstrukcijos schemoje yra privalomas už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens parašas, patvirtinantis jo sutikimą su schemoje nurodytais sprendiniais. Byloje nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė sutartis, kuria šalys sutarė, kad atsakovas parengs trijų kapaviečių rekonstrukcijos projektus, projektinius sprendinius, suderins su ieškovu, kreipsis į kompetentingas institucijas dėl projektų suderinimo ir leidimų rekonstruoti kapavietes gavimo, ir gavus leidimus – atliks statybos rangos darbus. Taigi, sudaryta sutartimi ieškovas, be kita ko, įgaliojo atsakovą kreiptis į kompetentingas institucijas dėl projektų suderinimo ir leidimų rekonstruoti kapavietes gavimo, tame tarpe ir pateikti kapavietės statinių rekonstrukcijos schemą kapines administruojančiai įmonei. Kapinių tvarkymo taisyklės nenumato konkrečių reikalavimų kapavietėse statomų statinių schemai, jos nereikalauja, kad tokia schema būtų pasirašyta kapavietę prižiūrinčio asmens. Taigi, dėl šios priežasties administratorius negalėjo atsakovo pateiktos schemos nepriimti ar neleisti atlikti joje numatytus darbus. Taigi, UAB „Stebulė“ Antakalnio kapinių administracijos darbuotojas, leisdamas atlikti kapavietės rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą schemą, nei kapinių tvarkymo taisyklių, nei ginčo šalių sudarytos sutarties reikalavimų nepažeidė, savo pareigas jis atliko tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl pagal sutartį sumokėtų sumų grąžinimo, nuostolių priteisimo ir grąžinimo į buvusią padėtį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
29. Ginčas kilo byloje dėl atsakovo ieškovo užsakymu atliktų kapaviečių sutvarkymo (atnaujinimo) darbų, t. y. paminklų pakeitimo, kapaviečių tam tikrų elementų demontavimo ir pagaminimo, naujos skulptūros pastatymo ir kitų darbų kapavietėse atlikimo. Šalys neneigia tarpusavio sutartinius santykius, tačiau rašytinės sutarties nebuvo sudarę, sutarties sudarymo ir sutarties sąlygas aiškina skirtingai. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė ir įrodinėjo, kad atsakovas netinkamai atliko užsakytus vartojimo rangos darbus, veikė savo iniciatyva nepateikęs ieškovui projektinių sprendinių suderinimui (t. y. atlikti faktiniai kapaviečių sutvarkymo sprendiniai nebuvo suderinti su ieškovu), atlikti darbai buvo su esminiais trūkumais, dėl to ieškiniu reikalavo grąžinti sumokėtus pinigus ir įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti Antakalnio ir Petrašiūnų kapaviečių būklę į padėtį, buvusią iki neteisėtai atsakovo pradėtų rangos darbų pradžios. Atsakovas pirmosios instancijos teisme neigė, kad atlikti darbai buvo nesuderinti su ieškovu, visus atliktus darbus buvo suderinęs su ieškovu, neneigė, kad tam tikri darbai galėjo būti su trūkumais ir neatitikimais, tačiau šie gali būti pašalinti ir atsakovas juos sutinka pašalinti, o ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas šiuo atveju nėra tinkamas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kvalifikavęs šalių santykius kaip rangos, nusprendė ieškinį atmesti. Ieškovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė esmines bylos aplinkybes, netinkamai kvalifikavo šalių sutartinius santykius, dėl to buvo pažeistos jo, kaip vartotojo teisės, o atlikti darbai neatitinka ieškovo lūkesčių ir interesų.
30. Visu pirma, byloje yra ginčas dėl šalių sudarytos žodinės sutarties kvalifikavimo. Ieškovas įrodinėjo, kad ginčo šalis siejo vartojimo rangos sutartis. Atsakovas įrodinėjo, kad susiklostę santykiai negali būti laikomi vartojimo rangos santykiais, kadangi atsakovas yra skulptorius, menininkas, atliko darbus ne verslo tikslais, bet siekdamas realizuoti kūrybinį potencialą, o pats ieškovas yra profesionalus architektas. Pirmosios instancijos teismas nepripažino atsakovo verslininku ir atmetė ieškovo argumentus, jog tarp šalių buvo susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, konstatavęs, jog atsakovas veikė kūrybiniais tikslais. Ieškovas skunde su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹ straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.
32. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktas ir kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020).
33. Tam, kad asmuo būtų laikomas vartotoju, turi būti įvykdytos abi kumuliatyvios sąlygos, t. y. vartotojas turi būti fizinis asmuo ir jis turi veikti siekdamas tikslo, nesusijusio su jo verslu, prekyba ar profesija. Kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo sutartį, svarbios abi sutartinių santykių šalys, todėl visais atvejais kartu su vartotoju būtina identifikuoti ir kitą sutarties šalį – verslininką (prekių ar paslaugų pardavėją (tiekėją). Teisės aktuose nėra įtvirtintos vienodos sąvokos, skirtos kitai (priešingai vartotojui) vartojimo sutarties šaliai apibūdinti. Teisės doktrinoje suformuluota apibendrinamoji verslininko sąvoka vartojama ir praktikoje. Verslininko kaip ir vartotojo sąvoka yra autonominė ES teisės sąvoka, kurią reikia aiškinti vienodai Sąjungos teritorijoje, nepaisant valstybių narių kvalifikavimo, todėl jos aiškinimui ir taikymui yra aktuali ESTT praktika. Prekybininkas (verslininkas) gali būti fizinis arba juridinis asmuo, reglamentuojamas viešosios arba privatinės teisės, kuris su vartotoju užmegztuose santykiuose veikia vykdydamas komercinę ar profesinę veiklą, o tai leidžia daryti prielaidą, jog jis vykdo nuolatinę veiklą, kuria siekia pelno. Atitinkamai ESTT praktikoje išaiškinta, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas prekybininko (verslininko) sąvoką apibrėžė ypač plačiai; ji apima bet kurį fizinį arba juridinį asmenį, jeigu jis vykdo atlygintiną veiklą. ESTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad verslo tikslai yra nustatomi kiekvieno konkretaus sandorio atžvilgiu, dėl to kiekvienu konkrečiu atveju bylą nagrinėjantis teismas turėtų įsitikinti, ar fizinis asmuo veikia siekdamas verslo tikslų ir todėl gali būti laikomas verslininku. Minėtų aplinkybių nustatymas ir vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020).
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, neturi pagrindo abejoti, kad ieškovas nagrinėjamu atveju veikė kaip vartotojas ir siekė konkretaus ir aiškaus tikslo, nesusijusio su verslu ir naudos gavimu (t. y. sutvarkyti (atnaujinti) artimųjų kapavietes), dėl šios priežasties ieškovas kreipėsi į atsakovą, kuris buvo rekomenduotas pažįstamų. Sprendžiant dėl atsakovo, ar šis galėtų būti laikomas verslininku (veikė komerciniais tikslais), ar vis dėl to veikė ne verslo tikslais (t. y. veikė kaip menininkas kūrybiniais tikslais), pabrėžtina, kad konkrečiu atveju byloje nėra pateikta tikėtinų įrodymų, jog atsakovas buvo sutikęs dirbti ieškovui pagal šio užsakymą be jokio atlygio ir pelno (t. y. vien tik siekdamas realizuoti savo kūrybinį potencialą kaip menininkas (skulptorius), šie argumentai iš esmės grindžiami tik paties atsakovo paaiškinimais teisme (atsikertant į ieškovo ieškinį) ir faktais, jog atsakovas pagal profesiją yra skulptorius, pripažintas menininkas). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas pagal profesiją yra skulptorius ir pripažintas menininkas, nepatvirtina, kad visais atvejais toks asmuo veikia kūrybiniais tikslais, o ne kaip verslininkas. Priešingai, byloje pateiktų įrodymų ir aplinkybių visuma patvirtina, kad ginčo atveju atsakovas, užmegztuose santykiuose su vartotoju, veikė verslo siekiais (siekė konkrečių pajamų gavimo) ir pageidavo už kiekvieną užsakytą darbą (kapavietę) iš ieškovo konkretaus ir ženklaus atlygio, ne tik faktiškai patirtų išlaidų atlyginimo, ir jam tai buvo viena iš esminių sąlygų. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui tai buvo įprasta (nuolatinė) veikla (šias aplinkybes patvirtino ir trečiojo asmens (kapinių priežiūros įmonės) darbuotojai, nurodydami, kad atsakovas jau anksčiau ne kartą buvo matytas kapinėse, kai vykdė panašius užsakymus. Be to, atsakovas buvo įsigijęs verslo liudijimą. Tarp šalių nėra ginčo, jog sutarta trijų kapaviečių sutvarkymo darbų kaina buvo 16 000 Eur. Sutarties vykdymo eigoje paaiškėjo, kad atsakovas negali rekonstruoti vienos iš kapaviečių, dėl to sutiko rekonstruoti tik dvi likusias kapavietes, tačiau atsakovas darbų kainos ieškovui nesumažino. Visų šių aplinkybių visuma patvirtina, jog užmegztuose su vartotoju santykiuose atsakovas, pasinaudodamas savo kaip skulptoriaus įgūdžiais ir patirtimi tvarkant kapavietes, veikė vykdydamas komercinę veiklą už konkretų atlygį. Atsakovo argumentai, kad jis veikė vien kūrybiniais tikslais laikytini nepagrįstais.
35. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada nekvalifikuoti ginčo šalių santykių kaip vartojimo rangos santykių padaryta nenustačius ir neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių ir ginčo situacijoje užsimezgusių šalių santykių.
36. Kadangi tarp šalių sudaryta rangos sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių ir kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 straipsnio 1 dalis), sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turėjo būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsnis), kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Be to, vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės (CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas gali pasinaudoti bendraisiais užsakovo teisių gynybos būdais, nustatytais rangos „Bendrosiose nuostatose“, taip pat atskirų pagal dalyką rangos rūšių institutuose nustatytais užsakovo teisių gynimo būdais ir kaip papildomą apsaugą suteikiančiais specialiaisiais vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose.
37. Pabrėžtina, kad vertinant vartotojo keliamo reikalavimo (grąžinti sumokėtus pinigus ir kapaviečių būklę į padėtį, buvusią iki neteisėtai atsakovo pradėtų rangos darbų pradžios) pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys, jog ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turėjo atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių bei šalių ginčas būtų išspręstas galutinai. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad: vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).
38. Nagrinėjamu atveju, nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė pirmosios instancijos teismo būti aktyviam (t. y. padėti galutinai išspręsti šalių ginčą), jei ieškovo pasirinkta priemonė pažeistai teisei yra neadekvati, taikyti alternatyvų ieškovo pažeistos teisių gynybos būdą (sutarties kainos sumažinimą), tačiau pirmosios instancijos teismas, netinkamai kvalifikavęs šalių santykius, nebuvo aktyvus ir neišsprendė šalių ginčo (ieškinį atmetus nurodytais pagrindais, ieškovas būtų priverstas kreiptis į teismą kitu teisių gynybos būdu). Tokia situacija teisiškai ydinga, kadangi realiai neapginamos vartotojo teisės, nors faktinės aplinkybės rodo, jog buvo tam tikri darbų trūkumai, kuriuos atsakovas sutinka pašalinti.
39. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014; kt.). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012)
40. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes tyrimo apimtis susiaurina apeliacinio skundo ribos. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bet kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais iš naujo (teismas turėtų įvertinti pagal vartojimo rangos santykius ieškovo pasirinkto teisių gynybos būdo pagrįstumą, o jam nesant pagrįstam, svarstyti dėl alternatyvaus ieškovo pažeistos teisių gynybos būdo (pasiūlyti ieškovui tikslinti ieškinį), o tai neatitiktų apeliacijos prasmės, nes apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo kontrolės forma ir byla apeliaciniame procese nenagrinėjama iš naujo. Tai reiškia, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo, t. y. šiuo atveju yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos.
41. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, netinkamai kvalifikavęs šalių teisinius santykius, neišsiaiškinęs esminių (svarbiausių teisinių ir faktinių) bylos aplinkybių, nebuvęs aktyvus, neatskleidė bylos esmės, todėl ji perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
42. Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nebedaro įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
43. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.