Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos U. D. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl asmeninio testamento patvirtinimo

5. Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 5.27 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nurodytiems asmenims, jis turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateiktas teismui ir jo patvirtintas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.

6. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: 1) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; 2) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; 3) testatoriaus valios išraiška; 4) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėja D. S.. Gyvenamąją vietą palikėja nuo 2003 m. liepos 7 d. (iki mirties) buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenys ir pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad palikėja D. S. mirė būdama netekėjusi, duomenų apie palikėjos vaikus viešuose registruose nėra. Vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, palikėjos tėvas P. S. mirė (duomenys neskelbtini), motina I. S. – (duomenys neskelbtini). Palikėjos tėvai kitų vaikų, be palikėjos, neturėjo. Pareiškėja pateikė tvirtinti mirusios D. S. 2024 m. gegužės 15 d. surašytą asmeninį testamentą.

8. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pateikė palikėjos D. S. ranka surašytus dokumentus. Teismas, įvertinęs tai, kad pateiktų dokumentų (skolos raštelio, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, pareiškimo Švenčionių rajono Pabradės apylinkės agrarinės reformos tarybai) rašysena iš esmės sutampa (įrašai skirtinguose dokumentuose padaryti panašiu raštu, panašiomis raidėmis), daro išvadą, kad prašomas patvirtinti 2024 m. gegužės 15 d. asmeninis testamentas buvo surašytas D. S. ranka; tuo labiau bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, jog prašomas patvirtinti testamentas surašytas palikėjos ranka.

9. Nagrinėjamu atveju teismui vertinant į bylą pateiktą asmeninį D. S. vardu 2024 m. gegužės 15 d. surašytą testamentą nustatyta, kad asmeniniame testamente yra nurodyta testamento sudarymo data – 2024 m. gegužės 15 d., jo sudarymo vieta – (duomenys neskelbtini), taip pat testatorės vardas, pavardė; testamentas yra pasirašytas testatorės D. S.. Kaip minėta, tai, kad asmeninis testamentas surašytas D. S. ranka ir jos pasirašytas, neginčija nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo.

10. Asmeniniame testamente, be kita ko, yra aiškiai išreikšta testatoriaus valia, t. y. testamente aptariamas turto paveldėjimo po D. S. mirties klausimas, šio klausimo turinys yra pakankamai tikslus ir konkretus – jame nurodyta, kad testatorė visą savo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka pareiškėjai. Be to, testamente tiksliai įvardinta paveldėtoja – pareiškėja U. D., testamente yra nurodytas paveldėtojos asmens kodas ir deklaruota gyvenamoji vieta, taip pat nurodytas palikėjos ir paveldėtojos ryšys, t. y., kad paveldėtoja yra pareiškėjos krikšto dukra.

Motyvuojamoji dalis

11. Įvertinęs auksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad iš pateikto D. S. vardu 2024 m. gegužės 15 d. surašyto testamento matyti, jog jis atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus asmeniniam testamentui privalomus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo tenkintinas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis).

12. Teismas pažymi, jog asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi, asmeninio testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra tik suteikti asmeniniam testamentui oficialaus testamento statusą, tačiau tokios procedūros negalima tapatinti su nuginčijimo procedūra.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

13. CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-759-357/2021). Pagal CK 5.57 straipsnį, įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

14. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

15. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

16. Šiuo atveju pareiškėja į teismą su prašymu dėl palikėjos D. S. asmeninio testamento patvirtinimo kreipėsi 2024 m. lapkričio 29 d., t. y. paskutinę termino kreiptis į notarą dėl D. S. palikimo priėmimo dieną ((duomenys neskelbtini) (palikėjos mirties diena) + 3 mėnesiai). Taigi, šios nutarties priėmimo metu terminas D. S. palikimui priimti yra praleistas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti pareiškėjai jos praleistą terminą palikimui priimti, nes šiuo atveju terminas iš esmės buvo praleistas dėl to, kad pareiškėja turėjo kreiptis į teismą, kad palikėjos D. S. surašytas asmeninis testamentas būtų patvirtintas teismo CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

17. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl termino palikimui priimti praleidimo pripažįsta svarbiomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui, atnaujina pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po D. S. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 442 straipsnio 13-14 punktais, 578 straipsniu, 582 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos U. D. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir termino atnaujinimo tenkinti.

Patvirtinti D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 15 d. surašytą ir pasirašytą asmeninį testamentą.

Nutarčiai įsiteisėjus, testamento originalą grąžinti pareiškėjai, byloje paliekant šio dokumento kopiją.

Nutarčiai įsiteisėjus, nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Atnaujinti pareiškėjai U. D., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai U. D., kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.