- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-759-357/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00743-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- V. Ž.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą priimti palikimą po senelio V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2021 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, grąžino pareiškėjui V. Ž. 30,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. rugsėjo 19 d.
3. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodo, jog 2020 m. balandžio 20 d. tvarkant palėpę radęs senelio žemės ir pastatų nuosavybę patvirtinančius dokumentus, datuotus 1947-1949 metais, todėl prašo atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelio V. A. mirties bei senelės A. A. mirties, tačiau byloje nepateikta duomenų, jog pareiškėjo rastuose dokumentuose nurodytas turtas realiai egzistuoja bei kad jis priklausė V. A. bei A. A. nuosavybės teise pastarųjų mirties momentu. Pažymėjo, kad pareiškėjo rastuose dokumentuose nurodomas nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas, nuosavybės teisės į jį neatkurtos, todėl toks turtas, neatkūrus į jį nuosavybės teisių, negalėtų būti paveldėtas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjo prašymo patenkinimas jam nesukels materialiųjų teisinių padarinių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas V. Ž. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Teismas neįvertino dokumentų, kuriuose yra realus turtas (nekilnojamas turtas (žemės sklypas), pastatai: namas, sandėliai, malkinė, garažas, daržinė) adresu (duomenys neskelbtini), kurie neaišku kaip atsirado pas ieškovo tetą, ir 60 arų, kurie taip pat buvo ieškovo senelio nuosavybė ir kuris taip pat atsirado pas tetą. Visa tai patvirtino išrašas iš Registrų centro.
4.2. Jis ir jo giminaičiai visą laiką manė, kad neturėjo pagrindo netikėti pagyvenusia, garbaus amžiaus savo teta, kad visi senelio paveldėjimo dokumentai yra sutvarkyti ir visą senelio turtą paveldėjo jo teta. Niekam nekilo nei mažiausios abejonės, kad senelio namą ir kitus pastatus bei žemę paveldėjo teta E. M., ji pati visą laiką tą tvirtino, nors dokumentų neparodė. 2020-04-20 tvarkant palėpę, rūšiuojant knygų krūvas, vienoje iš knygų rado senelio žemės ir pastatų nuosavybę patvirtinančius dokumentus, datuotus 1947-1949 metais, apie kuriuos nebuvo niekam žinoma. Nusiuntė šių dokumentų kopijas į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu paaiškinti, kokių veiksmų imtis, gavo atsakymą, jog piliečiai dėl nuosavybės teisų atkūrimo turėjo kreiptis iki 2001-12-31, o piliečiai, neįrodę teisių į nuosavybę bei giminystės ryšį su savininku turėjo kreiptis iki 2003-12-31. Tačiau jis dokumentus rado 2020 balandžio mėnesį.
4.3. 2020-05-28 iš Kauno regioninio valstybės archyvo buvo gautas dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodantis, kokį turtą jo senelis valdė nuo 1958 metų, pranešė, kad (duomenys neskelbtini) valstybinės notarinės kontoros archyvinio fondo 1989-1992 metų dokumentuose žinių apie V. A. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Kreipęsis į Nekilnojamojo turto registro centrą gavo atsakymą, kad visą senelės, A. A., turtą nuosavybės teisėmis valdo jo teta, E. M. ir kad turtą ji paveldėjo, tai parodė turto įregistravime nurodytas įregistravimo pagrindas: 1990-09-26 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-12-01 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjį notarų biurą, dėl tikslaus išsiaiškinimo, kam priklauso jo rasti senelio dokumentai. Gautas atsakymas 2020-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini), kad nei V. A., o po jo mirties turtą paveldėjo senelė, nei A. A. paveldėjimo bylos nėra užvestos. 2020-12-01 kreipėsi į Kauno regioninį valstybės archyvą dėl informacijos apie senelių paveldėjimo bylų. Senelis mirė (duomenys neskelbtini), o senelė mirė (duomenys neskelbtini). 2020-12-01 gavo dvi pažymas: pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl senelio turto buvo parašyta, kad 1989-1992 dokumentuose žinių apie V. A. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra, o pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuotas, kad išduoti A. A. palikimo paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 1990 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) valstybinėje notarinėje kontoroje, negalima, vadovaujantis LR Notariato įstatymu 14 str. reikalavimais. Jo žiniomis, 2008 metais E. M. išpirko senelio turėtus 60 arų.
4.4. Teismui nebuvo keliamas reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo, tai yra kito teisminio proceso dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo pareiškimą tuo pagrindu, kad pareiškėjo prašymo patenkinimas jam nesukels materialiųjų teisinių padarinių (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
8. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
9. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tai yra, įpėdinis išreiškia savo valią ir atlieka tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
10. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, todėl tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes.
12. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
13. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo, įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nepateikta duomenų, jog pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. tvarkant palėpę rastuose senelio žemės ir pastatų nuosavybę patvirtinančiose dokumentuose, datuotuose 1947-1949 metais, nurodytas turtas realiai egzistuoja bei kad jis priklausė V. A. bei A. A. nuosavybės teise pastarųjų mirties momentu. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo rastuose dokumentuose nurodomas nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas, nuosavybės teisės į jį neatkurtos, todėl toks turtas, neatkūrus į jį nuosavybės teisių, negalėtų būti paveldėtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodė, kad teismui nebuvo keliamas reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo, ir jam suprantama, kad tai yra kito teisminio proceso dalykas.
15. Pažymėtina, kad apelianto suformuluotas reikalavimas, kai prašoma vien atnaujinti terminą priimti palikimą po senelio V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, nenurodant konkrečių siekiamų materialiųjų rezultatų (pvz., nuginčyti konkretų paveldėjimo liudijimą ar pan.), negali sukelti teisinių padarinių.
16. Teismo vertinimu, apeliantas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi iš esmės apelianto reikalavimas, įvertinus jo pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, reiškia, ne termino palikimo priėmimui atnaujinimą, o termino prašymui dėl nuosavybės teisės atkūrimo atnaujinimą, ką reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Minėto įstatymo 17 straipsnis reglamentuoja, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
17. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
18. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
20. Ieškinio dalykas yra atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, konkrečiai nukreiptas į asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluotas reikalavimas. Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad pareiškėjo pareiškimas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, nepagrįstai pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjui atskiruoju skundu nurodžius, kad teismui nebuvo keliamas reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo, ir jam suprantama, kad tai yra kito teisminio proceso dalykas, darytina išvada, kad jis, prašydamas termino palikimo priėmimui atnaujinimo netinkamai įgyvendino teises, nepareikšdamas materialiojo reikalavimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo. Šią aplinkybę nustatęs pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti pareiškimą.
22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta pažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normas, todėl atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo V. Ž. pareiškimo dėl termino priimti palikimą atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. Ž. pareiškimo dėl termino priimti palikimą atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.