Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei E. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir sandorių nuginčijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. Ž., B. O. A., R. A., D. Ž., R. A., J. I., R. T., I. A., A. O., M. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas V. Ž. apeliaciniame skunde, be kita ko, reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą pripažinti 2008 m. balandžio 21 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktą Nr. 7ŽR-152 negaliojančiu už kurį turi būti mokamas 519 Eur žyminis mokestis, todėl nurodė sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Apeliantas nesutinka su teismo įpareigojimu sumokėti 519 Eur žyminį mokestį, nurodydamas, kad apeliaciniu skundu neprašo taikyti restitucijos, todėl reikalavimas nelaikytinas turtiniu ir apeliantas neturi pareigos mokėti žyminį mokestį pagal turto vertę.

5. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas ieškinys yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu ir jo sumokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti teismui pateikiamas kartu su ieškiniu. Turtiniuose ginčuose, kuriose ieškinio suma yra iki trisdešimt tūkstančių eurų, žyminis mokestis mokamas – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. CPK 80 straipsnyje nustatytas žyminis mokestis yra indeksuojamas tuo atveju, jeigu ieškinio pateikimo dienos ketvirčio vartojimo kainų indeksas yra didesnis nei 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtus duomenis, vartotojų kainų indeksas žyminiam mokesčiui indeksuoti nuo 2022 m. lapkričio 1 d. yra 140,60. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad ieškinio suma nustatoma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija.

6. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Taigi, ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi, t. y. tuo atveju, jeigu dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis – ji gerėja ar blogėja.

7. Nagrinėjamu atveju apeliantas V. Ž. apeliaciniu skundu siekia nuginčyti 2008 m. balandžio 21 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktą Nr. 7ŽR-152. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu reiškiamas reikalavimas dėl 2008 m. balandžio 21 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo – priėmimo akto Nr. 7ŽR-152 nuginčijimo yra turtinio pobūdžio. Nors apeliantas ir nurodo priešingai, iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas siekia turtinio pobūdžio padarinių – nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu būtų priimtas atsakovei nepalankus teismo sprendimas, jos turtinė padėtis pablogėtų, o apelianto turtinė padėtis pagerėtų – apeliantas įgytų nuosavybės teisę, kurios šiuo metu neturi. Teismas pažymi, kad pagal reikalavimo turinį ir siekiamus padarinius apeliantas siekia tam tikros turtinės naudos, todėl reikalavimas dėl 2008 m. balandžio 21 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo – priėmimo akto Nr. 7ŽR-152 nuginčijimo kvalifikuotinas kaip turtinis. Nors apeliantas nurodo, kad apeliaciniu skundu prašoma priteisti žemės sklypą ne tik ieškovui, bet ir kitiems įpėdiniams, todėl žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo apeliantui priteistino turto vertės, tačiau apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais nesutinka, kadangi ginčijamas visas žemės sklypo perleidimo sandoris, o ne jo dalis. Be to, teismui pripažinus 2008 m. balandžio 21 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktą Nr. 7ŽR-152 negaliojančiu, būtų sprendžiamas viso, o ne dalies, kurią prašo jam priteisti apeliantas, 0,6000 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės klausimas. Šiuo atveju apeliacinio skundo sumos nustatymas siejamas su turtu, kurį atsakovė turės grąžinti pripažinus sandorį negaliojančiu, ir nesiejama su tuo, kam atsakovė turės grąžinti turtą. Apeliantas žyminį mokestį moka ir nuo grąžintinos apeliantui ir kitiems asmenims turto vertės sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457-686/2016). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad reikalavimas pripažinti 2008 m. balandžio 21 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktą Nr. 7ŽR-152 negaliojančiu pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinamas kaip turtinio pobūdžio, todėl žyminis mokestis skaičiuotinas pagal minėto turto rinkos vertę. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 17 294 Eur, todėl už reikalavimą pripažinti 2008 m. balandžio 21 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktą NR. 7ŽR-152 negaliojančiu turi būti mokamas 519 Eur (17 294 x 3 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnio 1 dalis, CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas teismui pateiktu apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po senelio V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė A. A., mirusi (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti; taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po senelės A. A., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė jos dukra O. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti. Nors apeliaciniu skundu prašoma nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad žyminis mokestis mokėtinas tik už vieną prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje tikslinama nurodant, kad už du prašymus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mokėtinas 140 Eur (2 x 70 Eur) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, CPK 82 straipsnio 1 dalis).

9. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai apeliantui taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo ją panaikinti. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista. Tačiau, siekiant išvengti to, kad apeliacinėje instancijoje, gavus apeliacinį skundą, vėlgi nebūtų sprendžiama dėl apeliacinio skundo trūkumų bei laikantis proceso operatyvumo ir koncentruotumo principų pirmosios instancijos teismo nutartis patikslintina, nurodant, kad už prašymus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mokėtinas ne 70 Eur, o 140 Eur žyminis mokestis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš viso už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 799 Eur (70 Eur + 70 Eur + 140 Eur + 519 Eur), apeliantas sumokėjęs 15 Eur, todėl trūkstama žyminio mokesčio dalis yra 784 Eur.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, apeliantui nustato naują 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios apeliacinio teismo nutarties įteikimo dienos, pašalinti skundžiamoje bei šioje teismo nutartyje nurodytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui V. Ž. naują 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos už apeliacinį skundą sumokėti trūkstamą 784 Eur žyminio mokesčio dalį ir pašalinti kitus Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.