Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. V. ir N. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymo numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėjančio teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad palikėjas P. V. mirė 2024 m. spalio 31 d., būdamas našliu. Testamentų registro duomenimis P. V. neturėjo sudarytų testamentų, taip pat po palikėjo mirties palikimo niekas nepriėmė. Byloje pateikta valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pažyma ir pareiškėjų gimimo įrašai patvirtina pareiškėjų O. V. ir N. V. bei P. V. giminystės ryšius, t. y. P. V. yra O. V. ir N. V. tėvas. Taigi, pareiškėjos yra palikėjo P. V. pirmosios eilės įpėdinės, paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių ir VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad palikėjo P. V. vardu registruotos 64/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Po P. V. mirties pareiškėjos gyvena minėtame bute, moka už jį mokesčius, prižiūri. Pareiškėjos nurodo, kad terminą palikimui priimti praleido, nes nežinojo įstatymo numatytų terminų palikimui priimti, galvojo, jog palikimą galima priimti per vienerius metus. Pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja O. V. nuo 2021 m. turi tik 40 proc. darbingumo lygį , o jos sesuo pareiškėja N. V. ją slaugo ir prižiūri. D. O. V. sveikatos būklės ir kitų susiklosčiusių aplinkybių pareiškėjos laiku į notarą nesikreipė.

10. Kaip jau minėta teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti aplinkybių visumą. Šiuo atveju, teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios individualios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad jos negalėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą, juolab kad praleistas terminas nėra neprotingai didelis; pareiškėjos neturėdamos teisinio išsilavinimo, galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo termino ir procedūrų. Nustatytų aplinkybių visuma neteikia pagrindo konstatuoti, kad nustatytu terminu nepriėmusios palikimo, pareiškėjos elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidžios ir rūpestingos. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjos praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties paduoti dėl svarbių priežasčių.

11. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pateikę, byloje nėra duomenų apie kitus galimus P. V. įpėdinius, palikimas po palikėjo mirties nėra niekieno priimtas. Teismo vertinimu, atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjų teisės priimti palikimą neįgyvendinimo laiku pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, nustačius, kad jokie kiti asmenys palikimo nėra priėmę. Termino palikimui priimti atnaujinimas jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels ir nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o pareiškėjoms leis paveldėti jų tėvo turtą, tokiu būdu realizuoti savo teisę paveldėti šeimos narių paliktą turtą.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, aptartam teisiniam reglamentavimui ir jį aiškinančiai kasacinio teismo praktikai, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui pagal įstatymą priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Todėl CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjų pareiškimas tenkinamas pareiškėjoms atnaujinant terminą kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą po jų tėvo P. V., mirusio 2024 m. spalio 31 d., mirties (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjoms išaiškinama, kad trijų mėnesių termino kreiptis į notarą eiga pradedama skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2024 m. spalio 31 d., palikimui priimti.

Išaiškinti pareiškėjoms O. V. ir N. V., kad trijų mėnesių terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal P. V., mirusio 2024 m. spalio 31 d., paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą pradedamas skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.