- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- e2S-1420-861/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01244-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Miliauta“, U. L., UAB „Šilutės restoranas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties, suinteresuotieji asmenys UAB „Miliauta“, U. L., UAB „Šilutės restoranas“, antstolė A. S. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti antstolės A. S. 2025 m. sausio 8 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad antstolė chaotiškai siuntė patvarkymą bet kokiems juridiniams asmenims, nenustačius, kad pas kitus asmenys yra pareiškėjai priklausantis turtas, todėl tokiais veiksmais ji daro žalą pareiškėjos dalykinei reputacijai, atskleidžia kitiems asmenims jos duomenis. Tai reiškia, kad antstolė savo darbe nesivadovauja duomenų apsaugos reglamentu bei atskleidžia tretiesiems asmenims ne tik pareiškėjo juridinio asmens duomenis, tačiau ir fizinio asmens išieškotojo.
3. Pareiškėja teigė, kad vykdo skolinius įsipareigojimus kreditoriui, bendradarbiauja su antstole ir yra linkusi grąžinti skolą, todėl skubotas patvarkymo priėmimas nepagrįstai apriboja pareiškėjos teises. Antstolės veikimas pažeidė pareiškėjos ir skolininkės teises, kadangi dėl antstolės veiksmų pareiškėjos potencialūs klientai atsisakė dirbti su pareiškėja, pareiškėja negali gauti pelno ir atsiskaityti su kreditoriumi.
4. Antstolė A. S. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino, nurodydama, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasi įstatymo keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo U. L. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad tęsiasi ginčas dėl nepagrįsto praturtėjimo tarp jo ir pareiškėjos; ginčo metu buvo iškeltos trys bylos, kurios išspręstos suinteresuoto asmens naudai, įpareigojant pareiškėją atlyginti turtinę žalą bei patirtas išlaidas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad vieną po kitos pralaimint bylas, UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ valdantys asmenys, galimai siekdami išvengti lėšų praradimo, veiklą toliau vykdė kitos įmonės, identišku pavadinimu – UAB „Mokėjimu prevencijos tarnyba MPT” vardu.
6. Kai tapo akivaizdu, kad pralaimėtose bylose išieškojimo išvengti nepavyks, pareiškėja pradėjo perleidinėti jos naudai vykdomus išieškojimus kitoms įmonėms, sudarydama kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartis. Dėl to, antstolės priimtas patvarkymas taikyti laikinas apsaugos priemones buvo būtinas siekiant užtikrinti išieškojimą.
Atsiliepimas
7. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
8.1 teismas nurodė, jog vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų;
8.2 nustatė, kad antstolė 2025 m. sausio 8 d. priėmė patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis arešto Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį juridiniai asmenys įpareigoti per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, raštu pateikti detalius duomenis apie tai, ar pas juos yra skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pinigų bei kitokio turto, taip pat ar privalo išmokėti skolininkei pinigų sumas arba duoti kitokį turtą;
8.3 antstolė areštavo visas esamas ir būsimas skolininkės atžvilgiu išmokėtinas lėšas 6 660,92 Eur sumai ir nurodė, kad areštuotas lėšas prašo nedelsiant pervesti į skolininkės sąskaitą;
8.4 paaiškino, kad jeigu juridiniai asmenys yra įvykdę visus finansinius įsipareigojimus skolininkės atžvilgiu, turi pateikti atsiskaitymus patvirtinančius dokumentus;
8.5 antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti;
8.6 sprendė, kad antstolė turi teisę rinkti ir gauti informaciją, reikalingą antstolės funkcijoms atlikti ir iš kitų juridinių asmenų;
8.7 sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju antstolė, priimdama ir siųsdama patvarkymą konkretiems (žinomiems) juridiniams asmenims, viršijo jai suteiktus įgaliojimus.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: tenkinti pareiškėjos skundą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1 pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai ir formaliai įvertino antstolės veiksmus, o nutartis nėra tinkamai motyvuota. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ne pagal pareiškėjos skunde nurodomus argumentus, o dėl visai kitų aplinkybių, kurių pareiškėja net neskundė, tačiau dėl skundo esmės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė;
9.2 byloje nėra ginčo, kad antstolė gali rinkti informaciją apie pareiškėjo esamas pajamas ir gautinas pinigines įplaukas, turtines teises ir pan. Pareiškėja nenurodo, kad nesutinka, jog antstolė rinko informaciją apie pareiškėją; ginčas yra kilęs dėl to, kad antstolė surinkusi informaciją, išsiuntė ją visiems asmenims, nenustačius, kad pareiškėja turi kažkokių turtinių teisių į tuos asmenis;
9.3 antstolė chaotiškai siuntė patvarkymą bet kokiems juridiniams asmenims, nenustačiusi, kad pas kitus asmenis yra pareiškėjai priklausantis turtas, todėl tokiais veiksmais ji daro žalą pareiškėjos dalykinei reputacijai, atskleidžia kitiems asmenims pareiškėjos duomenis, kai tuo tarpu įstatymas numato antstolės pareigą surasti pas kitus asmenis skolininko turtą, jį aprašyti ir tuomet imtis tam tikrų veiksmų, ko padaryta nebuvo;
9.4 teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja vykdo skolinius įsipareigojimus, bendradarbiauja su antstole ir yra linkęs grąžinti skolą savanoriškai. Skubotas patvarkymo priėmimas nepagrįstai apriboja pareiškėjos teises.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo antstolė A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1 vykdymo proceso teisinis reguliavimas visu pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesu apsaugai, o įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese;
10.2 vykdymo procese areštuotos skolininkei UAB Mokėjimų prevencijos tarnyba” priklausančios piniginės lėšos, esančios ir/ar būsiančios LR kredito įstaigose. Pažymėjo, kad įmonė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi; iki 2025 m. kovo 13 d. iš sąskaitų buvo išieškota tik 565,56 Eur suma;
10.3 įmonės atstovai nuo pat vykdymo proceso veiksmų nebuvo susisiekę su antstole dėl planuojamų skolininkų įsipareigojimų mokėjimų, neteikė informacijos apie įmonės veiklą, turtinę padėtį;
10.4 2024 m. gruodžio 19 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriui buvo išsiųstas prašymas pateikti skolininkei priklausančių banko sąskaitų išrašą, tuomet, įvertinus kredito įstaigos pateiktą informaciją ir atitinkamu laikotarpiu gautas pajamas, buvo priimtas Patvarkymas dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, o patvarkymas buvo skirtas konkretiems juridiniams asmenims, kurie į UAB Mokėjimų prevencijos tarnyba” sąskaitą nurodytu laikotarpiu atliko pavedimus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis).
12. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų ir aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
14. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, nurodydama, kad teismas priėmė nepagrįstą nutartį, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nutartis nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
15. Byloje nustatyta, kad antstolė A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-13944-925/2024 dėl 537 Eur skolos, 5 442,80 žyminio mokesčio (skolos) ir 16,40 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ išieškotojo U. L. naudai. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. eL2-12326-1150/2024 dėl 181,50 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ išieškotojo UAB „Milauta“ naudai. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. eB2-737-1092/2024 dėl 1 913,50 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ išieškotojo UAB „Šilutės restoranas“ naudai.
16. Antstolė 2025 m. sausio 8 d. priėmė patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis arešto Nr. S-25-177-1520, pagal kurį juridiniai asmenys įpareigoti per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti detalius duomenis apie tai, ar pas juos yra skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pinigų bei kitokio turto, taip pat ar privalo išmokėti skolininkei pinigų sumas arba duoti kitokį turtą. Taip pat antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsniu ir 749 straipsniu, areštavo visas esamas ir būsimas skolininkės atžvilgiu išmokėtinas lėšas 6 660,92 Eur sumai (iš jų 15,74 Eur palūkanos, 714,93 Eur skola, 5 324,72 Eur žyminis mokestis (skola) ir 605,53 Eur vykdymo išlaidos) ir nurodė, kad areštuotas lėšas prašo nedelsiant pervesti į skolininkės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, b/k AGBLLT2X.
17. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis), tačiau be to antstolis dar ir privalo griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlikdamas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.
18. Taigi akivaizdu, kad įstatymo nuostatos, įtvirtinančios antstolio teisę rinkti ir gauti informaciją, reikalingą antstolio funkcijoms atlikti, neriboja šaltinių, iš kurių ši informacija gali būti gaunama, be to, teisėti antstolio reikalavimai yra privalomi ne tik proceso šalims, bet ir kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023).
19. Nors pareiškėja teigia, kad antstolė chaotiškai siuntė patvarkymą bet kokiems juridiniams asmenims, nenustačiusi, kad pas kitus asmenis yra pareiškėjai priklausantis turtas, taip darydama žalą pareiškėjos dalykinei reputacijai, apeliacinės instancijos teismas su tokiais motyvais nesutinka. Teismas aiškiai nurodė, jog sprendžia, kad antstolė turi teisę rinkti ir gauti informaciją, reikalingą antstolės funkcijoms atlikti, be kita ko, ir iš kitų juridinių asmenų ir pažymėjo, jog antstolė, gavusi informaciją iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus apie laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 22 d. gautas įmonės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pajamas, įpareigojimus nurodė konkretiems juridiniams asmenims, o būtent tiems, kurie į pareiškėjos sąskaitą numatytu laikotarpiu atliko pavedimą ar/ir pavedimus. Tad pirmosios instancijos teismas aiškiai pagrindė savo sprendimo motyvus ir atmetė pareiškėjos motyvą dėl chaotiškų antstolės veiksmų.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog teismas taip pat įvertino, kad antstolė pagrindė aplinkybes, jog įpareigojimas pateikti informaciją buvo susijęs su jos funkcijų vykdymu konkrečiai nustatyti ir surasti trečiuosius asmenis, kurie gali turėti skolininkei UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ priklausantį turtą.
21. LR CPK 665 str. reglamentuoja išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eilę, kurią antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus taikė ir įvertino. Kaip nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, pareiškėja nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta, be to, kaip nustatyta, iki 2025 m. kovo 13 d. iš pareiškėjos išieškota tik 565,56 Eur suma.
22. Apeliacinės instancijos teismas ypatingą dėmesį atkreipia į aplinkybę, kad UAB Mokėjimų prevencijos tarnyba” tiek antstolei pateiktame skunde, tiek apeliaciniu skundu teismui nurodė, jog ji vykdo skolinius įsipareigojimus išieškotojui, bendradarbiauja su antstole ir yra linkusi grąžinti skolą, todėl skubotas patvarkymo priėmimas nepagristai apriboja jos teises. Teismas sutinka su antstolės argumentu, jog taip skolininkė piktnaudžiauja savo teisėmis, nes, kaip teigia antstolė, įmonės atstovai nebuvo susisiekę su antstole, negana to, neteikė informacijos apie įmonės veiklą, turtinę padėtį ir pan. Tad teismas mano, kad pareiškėjos nurodoma informacija yra deklaratyvi, nes tokių argumentų ji nepagrindžia jokiais įrodymais.
23. Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad antstolė tinkamai vykdė savo įstatymines pareigas priimdama skundžiamą patvarkymą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal įstatymų suteiktus įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir neatliko neteisėtų veiksmų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
nutaria:
atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.