Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-02-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-5887-868/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-27
Bylos Nr.
e2YT-5887-868/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01244-2025-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Suinteresuotas asmuo
UAB „Miliauta“, U. L., UAB „Šilutės restoranas“
Civilinė byla Nr. e2YT-5887-868/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01244-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuotieji asmenys – UAB „Miliauta“, U. L., UAB „Šilutės restoranas“ ir antstolė Asta Stanišauskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti antstolės Astos Stanišauskaitės 2025 m. sausio 8 d. patvarkymą Nr. S-25-177-1520.

Pareiškėja nurodė, kad antstolė chaotiškai siuntė patvarkymą bet kokiems juridiniams asmenims, nenustačius, kad pas kitus asmenys yra pareiškėjai priklausantis turtas, todėl tokiais veiksmais ji daro žalą pareiškėjos dalykinei reputacijai, atskleidžia kitiems asmenims, kurie nėra skolingi pareiškėjai jos duomenis. Tai reiškia, kad antstolė savo darbe nesivadovauja duomenų apsaugos reglamentu bei atskleidžia tretiesiems asmenims ne tik pareiškėjo juridinio asmens duomenis, tačiau ir fizinio asmens išieškotojo. Pažymėjo, kad antstolė savo darbe turi vadovautis įstatymais, todėl šiuo atveju patvarkymo chaotiškas siuntimas atsitiktiniams juridiniams asmenims, nenustačius, kad jie turi pareiškėjo turto, turtinių teisių nėra suderinamas su teisės aktais reglamentuojančiais antstolės darbą. Pareiškėja teigia, kad vykdo skolinius įsipareigojimus kreditoriui, bendradarbiauja su antstole yra linkusi grąžinti skolą, todėl skubotas patvarkymo priėmimas nepagrįstai apriboja pareiškėjos teises. Antstolės chaotiškas veikimas taip pat pažeidė pareiškėjos ir skolininkės teises, kadangi dėl antstolės veiksmų pareiškėjos potencialūs klientai (ne pareiškėjos skolininkai, antstolė neįsitikino ir jokiais būdais nepatikrino kas skolingas pareiškėjai) atsisakė dirbti su pareiškėja, todėl pareiškėjas negali gauti pelno ir atsiskaityti su kreditoriumi. Pareiškėja nurodo, kad patvarkymas turi būti panaikintas, kadangi sudarydama jį antstolė pažeidė teisės aktų reikalavimus. Antstolės veikimas nėra suderinamas su teisės aktų reikalavimais, todėl patvarkymas negali likti galioti.

Antstolė Asta Stanišauskaitė patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino, nurodydama, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasi įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo U. L. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad jo ir pareiškėjos jau virš metų tęsiasi ginčas dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teigia, kad ginčo metu buvo iškeltos trys bylos (eL2-6327-920/2024, e2-14248-989/2024 ir e2-13944-925/2024). Visos jos išspręstos suinteresuoto asmens naudai, įpareigojant pareiškėją atlyginti turtinę žalą bei patirtas išlaidas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad vieną po kitos pralaimint bylas, UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ valdantys asmenys, galimai siekdami išvengti lėšų praradimo, veiklą toliau vykdė kitos įmonės, identišku pavadinimu – UAB „Mokėjimu prevencijos tarnyba MPT” vardu. Tuo tarpu pareiškėjos turtą sudarė tik iš ankščiau likę jos naudai vykdomi išieškojimai. Kai tapo akivaizdu, kad pralaimėtose bylose išieškojimo išvengti nepavyks, pareiškėja pradėjo perleidinėti jos naudai vykdomus išieškojimus kitoms įmonėms, sudarydama kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartis. Dėl to, antstolės priimtas patvarkymas taikyti laikinas apsaugos priemones buvo būtinas siekiant užtikrinti išieškojimą. Taip pat, pritaria antstolės nuomonei, kad tokio skundo, remiantis neargumentuotais bei deklaratyviais argumentais, pateikimas turėtų būti vertinamas, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Suinteresuotas asmuo UAB „Miliauta“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/24/02485 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-13944-925/2024 dėl 537 Eur skolos, 5 442,80 žyminio mokesčio (skolos) ir 16,40 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, išieškotojo U. L. naudai. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/24/02557 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. eL2-12326-1150/2024 dėl 181,50 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, išieškotojo UAB „Milauta“ naudai. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/25/00088 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. eB2-737-1092/2024 dėl 1 913,50 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, išieškotojo UAB „Šilutės restoranas“ naudai. Antstolė 2025 m. sausio 8 d. priėmė patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis arešto Nr. S-25-177-1520, pagal kurį juridiniai asmenys įpareigoti per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, raštu pateikti detalius duomenis apie tai, ar pas juos yra skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pinigų bei kitokio turto, taip pat ar privalo išmokėti skolininkei pinigų sumas arba duoti kitokį turtą. Antstolė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsniu ir 749 straipsniu areštavo visas esamas ir būsimas skolininkės atžvilgiu išmokėtinas lėšas 6 660,92 Eur sumai (iš jų 15,74 Eur palūkanos, 714,93 Eur skola, 5 324,72 Eur žyminis mokestis (skola) ir 605,53 Eur vykdymo išlaidos). Nurodė, kad areštuotas lėšas prašo nedelsiant pervesti į skolininkės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, b/k AGBLLT2X. Jeigu juridiniai asmenys yra įvykdę visus finansinius įsipareigojimus skolininkės atžvilgiu, prašė pateikti atsiskaitymus patvirtinančius dokumentus. 2025 m. sausio 13 d. gautas UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ skundas dėl antstolės veiksmų.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlikdamas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.

Taigi įstatymo nuostatos, įtvirtinančios antstolio teisę rinkti ir gauti informaciją, reikalingą antstolio funkcijoms atlikti, neriboja šaltinių, iš kurių ši informacija gali būti gaunama, išskyrus bendrąjį antstolio veiklai taikytiną reikalavimą laikytis teisėtumo principo ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-823/2021). Teisėti antstolio reikalavimai yra privalomi ne tik proceso šalims, bet ir kitiems asmenims (ne tik vykdymo proceso dalyviams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad antstolė chaotiškai siuntė patvarkymą bet kokiems juridiniams asmenims, nenustačius, kad pas kitus asmenis yra pareiškėjai priklausantis turtas, todėl tokiais veiksmais ji daro žalą pareiškėjos dalykinei reputacijai, atskleidžia kitiems asmenims, kurie nėra skolingi pareiškėjai jos duomenis.

Teismas sprendžia, kad antstolė turi teisę rinkti ir gauti informaciją, reikalingą antstolės funkcijoms atlikti, be kita ko, ir iš kitų juridinių asmenų. Nagrinėjamu atveju, antstolė gavusi informaciją iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus apie laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 22 d. gautas įmonės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pajamas, nurodė konkretiems juridiniams asmenims, kurie į pareiškėjos sąskaitą numatytu laikotarpiu atliko pavedimą ar/ir pavedimus. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, jog antstolė pagrindė, kad jos įpareigojimas pateikti informaciją buvo susijęs su jos funkcijų vykdymu konkrečiai nustatyti ir surasti trečiuosius asmenis, kurie gali turėti skolininkei UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ priklausantį turtą. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju antstolė priimdama ir siųsdama patvarkymą konkretiems (žinomiems) juridiniams asmenims viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska