Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei J. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi patenkino atsakovės J. A. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą už akių pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei J. A. dėl skolos priteisimo ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės; priėmė ieškovės patikslintą ieškinį.

8. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ko nstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad ieškovė reikalavimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo įgijo iš šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ reikalavimo perleidimo pagrindu, tačiau šioms aplinkybės pagrįsti ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų.

10. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovės argumentus, nurodo, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo sutartis yra nuomos sutartis, o reikalavimo teisių į 2017 m. kovo 29 d. buvusią atsakovės skolą perleidimas yra pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti prievolę.

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2002 m. vasario 1 d. ieškovė, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, remiantis kuria Vilniaus energijai 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turtas bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorinius klientų įsiskolinimus. Nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. licezijuotą šilumos energijos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. 2017 m. kovo 29 d. nuomos sutartis baigė galioti ir nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė. Vykdant nuomos sutarties 13 priedo sąlygas, kurių pagrindu buvo susitarta, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui, nuomininkas (UAB „Vilniaus energija“) įsipareigoja perleisti reikalavimo teisę į iš vartotojų gautinas sumas, o nuomininkas (ieškovė) įsipareigoja perimti reikalavimo teisę į iš vartotojų gautinas sumas, 2017 m. kovo 29 d. ieškovei buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, papildomas sumas, taip pat ir teisę į delspinigius (2, 3, 5 punktai), įskaitant ir į atsakovės skolą. Reikalavimo perleidimo procedūra buvo baigta 2017 m. birželio 15 d. Nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. birželio 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ patvirtino apie reikalavimo teisių į turimas vartotojų skolas, apibrėžtas 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutarties 13 priede perleidimą ieškovei ir 2017 m. birželio 22 d. dokumentų perdavimo – priėmimo akto priedu perdavė naujajai kreditorei, t. y. ieškovei dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę. Iš į bylą pateikto 2017 m. gegužės 4 d. „Gautinų sumų patvirtinimo ataskaita duomenys“ išrašo matyti, kad ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės būtent į atsakovės 739,22 Eur skolą.

12. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Byloje nustatytų visų faktinių aplinkybių pagrindu, teismo vertinimu, UAB „Vilniaus energija“ ir ieškovė nuomos sutartyje aiškiai įtvirtino reikalavimo perleidimą. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad šalys gali sudaryti mišrias sutartis, t. y. sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 23 punktas). Tokiu atveju spręstina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė reikalavimą į atsakovės skolą įgijo reikalavimo perleidimo pagrindu iš šilumos tiekėjos UAB „Vilniaus energija“.

14. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą atsakovei 2017 m. birželio mėn. kartu su sąskaita buvo pateiktas pranešimas, o taip pat buvo viešai skelbiama ieškovės interneto svetainėje, be to, atsakovei yra įteiktas pradinis ieškinys su jo priedais bei patikslintas ieškinys su jo priedais (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

15. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), registruotas V. A. vardu, kuri mirė (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro 2019 m. liepos 25 d. duomenų matyti, kad minėtą butą paveldėjo atsakovė J. A.. Nors atsakovė iki šiol ir nėra įregistravusi nuosavybės teisės į pavedėtą turtą, tačiau pažymėtina, kad įregistravimas viešame registre atlieka ne nuosavybės teisės sukuriančią, o jas išviešinančią funkciją. Taigi nuosavybės teisė per įregistravimą nėra įgyjama (CK 1.75 straipsnis, 4.47 straipsnis, 4.49 straipsnio 2 dalis), todėl būtent atsakovei, kaip buto savininkei, nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), kyla pareiga už tiekiamas paslaugas atsiskaityti su ieškove.

16. Bylos duomenys tvirtina, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo būdas – centralizuotas šildymas iš centralizuotų sistemų, VĮ Registrų centras 2020 m. vasario 25 d. duomenimis – deklaruotas asmenų skaičius bute – 1, butui ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta UAB „Vilniaus energija“ mokesčių paskaičiavimo pažyma už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 15 d. (kodas ((duomenys neskelbtini)), gyventojų skaičius 2), iš kurios nustatyta, kad apskaičiuota atsakovės skola už į butą patiektą šilumos energiją / karštą vandenį sudaro 739,22 Eur. Į bylą pateikta ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažyma už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (kodas ((duomenys neskelbtini)), gyventojų skaičius 2, nuo 2020 m. vasario 1 d. gyventojų skaičius 1), iš kurios nustatyta, kad ieškovės apskaičiuota atsakovės skola už į butą patiektą šilumos energiją / karštą vandenį sudaro 1 730,18 Eur, į šią sumą įskaitant ir iš UAB „Vilniaus energija“ perduotą 739,22 Eur skolos likutį.

17. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠŪĮ) bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. I-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas), o taip pat Komisijos nutarimais patvirtinti šilumos paskirstymo metodai ir šių metodų taikymo taisyklės.

18. Energetikos įmonės tiekiamos šilumos energijos/karšto vandens vartotoju yra laikomas buto (patalpos) savininkas, kai jo buto (patalpos) įrenginiai prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, atitinkamai šalių tarpusavio santykius reguliuoja rašytinė sutartis dėl šilumos/karšto vandens pirkimo – pardavimo pagal individualiai aptartas sąlygas, o tuo atveju, kai nėra sudarytos minėtos individualios rašytinės sutarties dėl šilumos/karšto vandens pirkimo – pardavimo, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas šių sutarčių standartines sąlygas (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.391 straipsnis, ŠŪĮ 2 straipsnio 8, 33, 47 punktai, 12 straipsnis, 15 straipsnis, 19 straipsnis, Taisyklių 20.1 punktas, 26-28 punktai, 163.1 punktas, 164-165 punktai, Taisyklių 8 priedo Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 3 punktas, Aprašo 5-6 punktai).

19. Laikotarpiu, kai butas nuosavybės teise priklausė atsakovei, šilumos tiekėja su atsakove nebuvo sudariusi individualios rašytinės energijos pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau buto šilumos / karšto vandens tiekimo - vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad pagal CK 6.384 straipsnio, 1.71 straipsnio reikalavimus, šilumos energijos tiekėja konkliudentiniais veiksmais su atsakove buvo sudariusi neterminuotą energijos pirkimo - pardavimo sutartį (Šilumos pirkimo – pardavimo sutartį su buitiniu šilumos vartotoju/karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį) ir atsakovei buto nuosavybės laikotarpiu atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais.

20. Šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos remiantis ŠŪĮ 32 straipsnio tvarka. Mokėjimai už šilumos energiją/karštą vandenį yra skaičiuojami pagal ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalį: „Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartotos šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas“.

21. Bylos duomenimis skolos susidarymo laikotarpiu daugiabučiame gyvenamajame name visa suvartota šilumos energija apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį, o suvartotas šilumos/karšto vandens kiekis vartotojams (įskaitant atsakovę) paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles (nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir šiuo metu pagal Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles).

22. Atsakovės pareiga atsiskaityti už į butą patiektą šilumos energiją / karštą vandenį numatyta teisiniu reguliavimu (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis, ŠŪĮ 12 straipsnio 3 dalis, Taisyklių 133.2 punktas, 235.2 punktas, Bendrųjų sąlygų 15 punktas, 22 punktas, Aprašo 15.1 punktas, 30 punktas, 32 punktas). Kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymo ir sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Šilumos tiekėjo prievolės yra nustatytos ŠŪĮ, jis įpareigotas nenutrūkstamai tiekti vartotojams šilumos energiją šildymui, karštam vandeniui ir cirkuliacijai, o taip pat teisingai apskaičiuoti mokesčius. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę kai netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos.

23. Atsakovė už butui patiektą šilumos energiją pilnai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad ji netinkamai vykdė teisės aktų nustatytą pareigą mokėti už šildymą ir karštą vandenį, dėl ko atsakovei pagrįstai kyla pareiga atsiskaityti su ieškove. Atsakovė iš esmės savo pareigos atsiskaityti su ieškove neginčija ir ją pripažįsta.

24. Byloje kilo ginčas dėl prašomos priteisti iš atsakovės skolos dalies 739,22 Eur paskaičiavimo pagrįstumo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 15 d., kurią ieškovė įgijo reikalavimo perleidimo pagrindu iš buvusios šilumos tiekėjos UAB „Vilniaus energija“.

25. Atsakovė teigia, kad nuo (duomenys neskelbtini) po motinos V. A. mirties, ji bute gyvena viena. Tačiau už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. ieškovei perduoto UAB „Vilniaus energija“ skolos likučio 739,22 Eur įkainis paskaičiuotas taikant normatyvą dviem asmenis, neatsižvelgiant į tai, kad po atsakovės motinos V. A. mirties ((duomenys neskelbtini)), atsakovė bute faktiškai gyveno viena. Anot atsakovės, bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažinimo, kad dalis paslaugų įkainių jos atžvilgiu buvo taikomi nepagrįstai ir atliko priteistinos skolos perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., skaičiuojant normatyvą vienam asmeniui bei sumažino ieškinio reikalavimų apimtį. Šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad iš atsakovės reikalaujama priteisti skola už ankstesnį laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. taip pat paskaičiuota neteisingai - įkainio normatyvą taikant dviem asmenims. Atsakovės įsitikinimu, buvusio šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ neteisėtai suformuluotos sąskaitos ir jų pagrindu paskaičiuota 739,22 Eur skola, kurią yra perėmusi ieškovė atsakovės atžvilgiu, negalėtų būti teisėtas jau nekvestionuojamas pagrindas šią skolą priteisti iš atsakovės.

26. Ieškovė neginčija aplinkybių, kad UAB „Vilniaus energija“ perduoto 739,22 Eur skolos likučio, perskaičiavimai nebuvo atlikti, t. y. kad įkainis paskaičiuotas taikant normatyvą dviem asmenis. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikta UAB „Vilniaus energija“ mokesčių paskaičiavimo pažyma už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 15 d., iš kurios matyti, kad atsakovės apskaičiuota skola už į butą patiektą šilumos energiją / karštą vandenį (gyventojų skaičius - 2) sudaro 739,22 Eur. Ieškovė paaiškina, kad neturi teisės atlikti šilumos energijos ir karšto vandens kiekio / mokesčių perskaičiavimo dalyje dėl 739,22 Eur skolos, nes skaičiavimus atliko kitas šilumos ir karšto vandens tiekėjas UAB „Vilniaus energija“, o ieškovė neperėmė UAB „Vilniaus energija“ teisių ir pareigų vartotojos (atsakovės) atžvilgiu. Be to, anot ieškovės, pati atsakovė kaip šilumos vartotoja pažeidė Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių 133.4 punkte ir Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 19.9 punkte numatytą pareigą per 10 darbo dienų informuoti šilumos tiekėją apie pasikeitusius duomenis, kurie susiję su šilumos vartojimu ir (ar) paskirstymo skaičiavimais. Atsakovė ieškovei prašymą atlikti perskaičiavimą pateikė tik 2020 m. liepos 23 d., todėl būtent atsakovei už savalaikį pareigos nevykdymą, ir tenka atsiskaityti už karšto vandens kiekį, kuris buvo nustatytas UAB „Vilniaus energija“ tiekimo laikotarpiu skaičiuojant normatyvą dviem asmenims.

27. Teismo vertinimu, ieškovės byloje išreikšta pozicija, kad atsakovei kyla pareiga mokėti buvusio šilumos tiekėjo apskaičiuotą įsiskolinimą visa apimtimi, kadangi ieškovė neperėmė UAB „Vilniaus energija“ teisių ir pareigų vartotojų atžvilgiu, yra nepagrįsta. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovei perėjo ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos kitos papildomos teisės (teisė į delspinigius ir panašiai) ir jų pagrindu atsirandančios pareigos (CK 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalys). Į bylą pateiktos nuomos sutarties 13 priedo sąlygų 5 punkte nurodyta, kad kartu su vartotojų sąrašu nuomininkas (UAB „Vilniaus energija“) pateikia nuomotojui (ieškovei) visus duomenis, patvirtinančius reikalavimo teises į iš vartotojų gautinas sumas bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į delspinigius. Tačiau ieškovės cituojama sutartinė nuostata neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog ieškovė, esant teisėtam pagrindui, negali atlikti skolos perskaičiavimo remiantis tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės , UAB „Vilniaus energija“ ir Dalkia nuomos sutarties pagrindu, kadangi, minėta, kad ieškovė yra įgijusi papildomas teises.

28. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su ieškovės pozicija, kad dėl atsakovės savalaikės pareigos nevykdymo – informuoti šilumos tiekėją apie duomenų, susijusių su šilumos vartojimu ir (ar) paskirstymo skaičiavimais, pateikimą, atsakovei tenka prisiimti visas iš to išplaukiančias pasekmes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. I-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punkte numatyta šilumos vartotojo pareiga pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo–pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti, o Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 15.9 punkte numatyta šilumos vartotojo pareiga raštu per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi buitinis šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys, susiję su šilumos vartojimu ir (ar) paskirstymo skaičiavimais. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad minėti teisės aktai, be kita ko, numato teises bei pareigas ir pačiam šilumos tiekėjui vartotojų atžvilgiu. Tuo tarpu, bylos duomenimis ieškovė neatliko jokių bendradarbiavimo su vartotoju veiksmų, o apsiribojo tik nuolatiniais vartotojui siunčiamais priminimais dėl skolos buvimo ir jos padengimo. Svarbi aplinkybė ir ta, kad iš į bylą pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. matyti, jog ieškovė dar 2020 m. vasario 25 d., patikrinusi Gyventojo registro duomenis apie deklaruotų asmenų skaičių, bute adresu (duomenys neskelbtini), ir nustačiusi, kad bute deklaruotas tik vienas asmuo, savo iniciatyva mokesčius už suteiktas paslaugas pradėjo skaičiuoti įkainio normatyvą taikant tik vienam asmeniui, nors tuo metu ir nebuvo gavusi atsakovės prašymo atlikti perskaičiavimo (atsakovė prašymą dėl perskaičiavimo pateikė tik 2020 m. liepos 23 d.). Ši aplinkybė sudaro pagrindą vertinti tai, kad ieškovė perskaičiavimus gali atlikti ir savo iniciatyva. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, būtų socialiai neteisinga, spręsti, kad už skolą, kuri paskaičiuota bylos duomenimis neteisingai, atsakomybę tenka tik atsakovei, kuri kaip vartotoja ir taip yra silpnesnioji šalis. Dėl ko, ieškovės reikalavimas dalyje dėl skolos 739,22 Eur paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. laikytinas nepagrįstu.

29. Atsakovė pateikdama atsiliepimą į patikslintą ieškinį, be kita ko teigė, kad atsakovei yra paskirta kompensacija už šildymą, tačiau ieškovė ieškinyje nedetalizuoja nei už kurį laikotarpį, nei kokia suma buvo įvertinta paskaičiuojant skolos dydį.

30. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 176 straipsnyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

31. Iš į bylą pateiktos 2020 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad atsakovei nustatyta teisė į būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas laikotarpiais: nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. ir nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Teismo vertinimu, ieškovė į bylą pateikė detalizuotus mokesčių paskaičiavimo pažymų išrašus, kuriuose yra atskirai nurodyta kiek per kokį laikotarpį kiekvieną mėnesį pritaikyta kompensacija atskirai tiek už karštą vandenį, tiek ir už šildymą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Iš minėtų duomenų matyti, kad kompensacija už šildymą per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 31 d. sudaro – 572,79 Eur, o kompensacija už karštą vandenį per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. sudaro – 35,21 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė pateikdama teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei vėliau teikiamus rašytinius paaiškinimus, neginčija, jog ieškovė kompensaciją paskaičiavo netinkamai. Nesant tarp šalių ginčo, teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

32. Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta bei įvertinęs byloje esančius raštinius įrodomus, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos pritesimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 990,96 Eur skolos už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., o likusioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl 739,22 Eur skolos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. priteisimo, atmestinas.

Dėl palūkanų priteisimo

33. Palūkanas pagal prievoles numato įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Taigi įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).

34. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 263,03 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (1218 dienų) taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą 5 procentų metinių palūkanų normą. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nustačius, jog atsakovė nesilaikė pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove, t. y. atsakovė prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas laiku neįvykdė, taip pažeidė savo prievolę, todėl ši aplinkybė nepaneigia ieškovės teisės reikalauti palūkanų priteisimo įstatymo numatytu pagrindu, dėl ko ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra tenkintas iš dalies, atitinkamai ir šis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistina 165,34 Eur palūkanų (990,96 Eur x 5 proc./365 x 1218 dienų).

Dėl procesinių palūkanų

35. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 156,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl blinėjimosi išlaidų

36. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Byloje ieškovės bylinėjimosi išlidas sudaro: 45,00 Eur žyminis mokestis ir 4,87 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro bei Gyventojų tarnybos registro duomenų išrašus, viso 49,87 Eur. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (58 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistina 28,92 Eur (1 156,30 Eur x 58 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

37. Atsakovė remiantis Valtybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. liepos 1 d. spredimu Nr. (8.1)TP-20-T-1351-6956 atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Bylos duomenimis valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 389,00 Eur. CPK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Taigi iš ieškovo valstybei priteistina 163,38 Eur (389,00 Eur x 48 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

38. Ieškovė kreipdmasi į teismą su pradiniu ieškiniu sumokėjo 57,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovės turtinių reikalavimų suma, patikslinus ieškinio reikalavimus, sudarė 1 993,21 Eur (1 730,18 + 263,03), todėl mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje yra 45,00 Eur. Įvertinus tai, kad ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymas, ieškovei grąžintina dalis 12,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

40. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

41. Analizuojant atsakovės turtinę padėtį nustatyta, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 43 733,00 Eur. Iš pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad atsakovė kas mėnesį gauna netekto darbingumo pensiją – 237,56 Eur ir transporto išlaidų kompensaciją – 9,75 Eur, viso 247,31 Eur. Iš Antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad atsakovės atžvilgiu šiuo metu nėra vykdomi jokie priverstinio išieškojimo veiksmai (CPK 179 straipsnis). VĮ Regitros duomenimis atsakovės vardu nėra registruotų transporto priemonių.

42. Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, darytina išvada, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad atsakovei yra teikiama kompensacija už šildymą bei karštą vandenį, atsakovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, o tai tik dar labiau patvirtina, jog atsakovės materialinė padėtis yra pakankamai sunki. Taigi teismo vertinimu, sprendimu priteista suma 1 156,30 Eur yra ženkli atsakovei, dėl ko atsakovė negali iš karto sumokėti visos priteistos sumos ieškovei.

43. Pastebėtina, kad prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokios nuomonės dėl atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, kaip ir prieštaravimų, nors šie procesiniai dokumentai ieškovei ir buvo siunčiami. Todėl teismas konstatuoja, kad yra pagrindas išdėstyti priteistos sumos mokėjimą, siekiant jo įvykdymo.

44. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo išdėstyti priteistos skolos iš ieškovės vykdymą trijų metų laikotarpiui.

45. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomas 36 mėnesių terminas, kuriam prašoma išdėstyti skolos vykdymą, įvertinus priteistos sumos dydį (1 156,30 Eur) bei atsakovės turtinę padėtį, atitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat nepažeistų išieškotojos interesų. Teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas, išdėstant 1 156,30 Eur skolos įvykdymo mokėjimą 36 mėnesių terminui, įpareigojant atsakovę 34 įmokas ieškovei mokėti po 32,12 Eur kas mėnesį, o likusias 2 įmokas po 32,11 Eur, nurodytas įmokas sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 95 straipsniu, 96 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai 990,96 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt eurų ir 96 ct) skolos, 165,34 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus ir 34 ct) palūkanų, 5 procentus dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 156,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28,92 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, 2020 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymu sumokėto žyminio mokesčio dalį 12,00 Eur (dvylika eurų ir 00 ct), išaiškinant, jog minėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia teismo nutartimi.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, į valstybės biudžetą 163,38 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus ir 38 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo įvykdymą tenkinti.

Išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu priteistos sumos – 1 156,30 Eur skolos ir palūkanų įvykdymą, priteistą sumą išdėstant lygiomis dalimis 36 (trisdešimt šešių) mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 34 įmokas mokant po 32,12 Eur (trisdešimt du eurus ir 12 ct) kas mėnesį ir 2 įmokas mokant po 32,11 Eur (trisdešimt du eurus ir 11 ct), nurodytas įmokas sumokant iki paskutinės mėnesio dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.