Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Ieškinio pareiškimo kopija su priedais bei teismo pranešimas atsakovui G. B. įteikti 2020-05-05 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu – jo šeimos nariui (mamai). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepateikė, o ieškovė ieškinyje yra išdėsčiusi prašymą priimti sprendimą už akių, taigi yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

4. Nustatyta, jog pradinė kreditorė AB „Swedbank“ (buvęs „Hansabankas“) ir G. B. 2010-11-19 sudarė sutartį Nr. 10-085366-RK pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovui suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas sutartyje numatytas sumas. AB „Swedbank“ savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, suteikė kreditą, tačiau atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė sutartį. Taip pat nustatyta, kad reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pradinė kreditorė AB „Swedbank“ perleido UAB „Gelvora“ pagal 2013-02-22 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-13-6294/13-20-10.

5. Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovui nevykdant sutartinės prievolės pradinei kreditorei laiku grąžinti paimtą kreditą, į kurią reikalavimo teisė perleista naujajai kreditorei, atsakovui kylą sutartinė atsakomybė, dėl ko ieškovės reikalavimas priteisti naujajai kreditorei iš atsakovo 1159,29 Eur skolą, 1739,69 Eur palūkanų, 7,18 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 24 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (1159,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurie yra protingo dydžio bei atitinka sąžiningą skolinimo verslo praktiką, yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 2 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalys).

7. Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad sutartyje numatytos palūkanos yra aiškiai per didelės. Pažymėtina, kad sutarties specialiosiose sąlygose nustatytos metinės palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismui, kitaip nei kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Vartojimo kredito sutartimi ieškovė atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, kitas sutartyje numatytas sumas ieškovės naudai. Atsakovo, kaip kredito gavėjo, pareiga mokėti nustatytas palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Atsakovas sutiko su vartojimo kredito sutarties sąlygomis ir patvirtino, kad sutinka su tokiu palūkanų dydžiu. Atsakovui nepareiškus reikalavimo mažinti palūkana nėra teisinio pagrindo mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip sutartines netesybas ir jas mažinti (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-43-460/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-24 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-42-459/2019 ir kt. ).

8. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012 ir kt.).

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-04-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

10. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

11. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

12. Ieškovė, be kita ko prašo grąžinti sumokėto žyminio permoką 6 Eur. Nustatyta, kad už ieškinį turėjo būti sumokėtas 65 Eur dydžio žyminis mokestis, tuo tarpu iš pateikto 2020-04-14 mokėjimo pranešimo matyti, kad ieškovė sumokėjo 71 Eur žyminį mokestį, todėl 6 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš atsakovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 159,29 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus ir 29 ct.) skolos, 1 739,69 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 69 ct) palūkanų, 7,18 Eur (septynis eurus ir 18 ct) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 (penkis) proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 906,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24 (dvidešimt keturių) proc. dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (1159,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, 6 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020-04-14 mokėjimo nurodymu Nr. AG-19.

Pareiškėjai išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti sprendimą už akių priėmusiam teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.