- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-43-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- A. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erinijos Kazlauskienės ir Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 579,24 Eur negrąžintą kreditą, 146,70 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 578,53 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp vartojimo kredito davėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „4finance“ ir atsakovo A. S. 2013 m. spalio 15 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9895201002, kuria atsakovui buvo suteiktas 579,24 Eur vartojimo kreditas dvidešimt keturių mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 582,11 Eur bendrą vartojimo kredito kainą (palūkanas) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2017 m. birželio 29 d. tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir ieškovės UAB Legal Balance buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau –VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis. Ieškovė 2017 m. liepos 3 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija, todėl laikytina, kad ieškovė tinkamai perėmėm pradinės kreditorės teisę reikalauti iš atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kartu su aksesorinėmis teisėmis, įvykdymo. Pažymėjo, kad atsakovas nėra įvykdęs savo prisiimtų prievolių.
3. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo A. S. ieškovei UAB Legal Balance 579,24 Eur negrąžintą kreditą, 146,70 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 64,80 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 91,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Nurodė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir ieškovės UAB Legal Balance 2017 m. birželio 29 d. buvo sudaryta paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija, todėl laikė, kad ieškovė tinkamai perėmė pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovą.
6. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 579,24 Eur negrąžintą kreditą ir 146,70 Eur bendrą vartojimo kredito kainą.
7. Ieškovės reikalavimą priteisti 578,53 Eur dydžio vėlavimo palūkanas, paskaičiuotas taikant 78,23 proc. metinę palūkanų normą už 466 dienas tenkino iš dalies. Įvertinęs, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, sumažino iki 0,05 procento. Vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, palūkanų dydis skaičiavo už 180 dienų ir nurodė, kad 64,80 Eur kompensuojamų palūkanų suma laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius.
8. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
9. Bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 91,50 Eur (patenkinta 61 procentas reikalavimų).
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 578,53 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Apeliantė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo. Atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik grąžinti suteiktą 579,24 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 582,11 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, kurios metinė norma – 113,40 proc., per 24 mėnesių laikotarpį, bet ir sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 113,40 proc.
10.2. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo dienos normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 466 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2013 m. spalio 15 d. sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti beveik 4 metus.
10.3. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtintame mokėjimo grafike paskaičiuota bendra vartojimo kredito kaina, preziumuojant, kad visos įmokos bus mokamos laiku.
10.4. Teismas nepagrįstai sutapatino mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas su kompensuojamąją funkciją atliekančiomis palūkanomis.
10.5. Kadangi teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, apeliantei priteisintos visos jos turėtos 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
11. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą nepateiktas
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
14. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria sumažintos ieškovei priteistos palūkanos nuo 578,53 Eur iki 64,80 Eur sumos ir atitinkamai sumažintos bylinėjimosi išlaidos, apeliantė motyvuoja argumentais, jog teismas netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, neatsižvelgė, kad ieškovė ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo dienos normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo už trumpesnį laikotarpį. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra plačiai išnagrinėjęs palūkanų ir netesybų santykį. Palūkanų ir netesybų institutai turi bendrų bruožų. Pavyzdžiui, tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Praktikoje kompensuojamoji palūkanų ir netesybų paskirtis pasireiškia tuo, kad, kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Kita vertus, palūkanų institutą nuo netesybų skiria tai, kad netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos. Kreditorius, siekiantis gauti pelną už pinigų perleidimą naudoti skolininkui, turėtų sutartyje nustatyti skolininko pareigą mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas, nes netesybos kompensuoja tik dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą už akių nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptarta mokėjimo, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarka.
16. Ieškinio reikalavimas priteisti 578,53 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos yra kilęs iš 2013 m. spalio 15 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 9895201002. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1. punkte nurodyta, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.2. punkte nurodyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. 6.5 punktu šalys susitarė, kad iki kol bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos, sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir / ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti kredito davėjui pagal sutartį mokėtinas sumas; kredito gavėjo mokėtinos sumos yra apskaičiuojamos šios sutarties 4, 5 ir 7 skyriuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Sutarties specialiųjų sąlygose nurodyta, kad kredito suma yra 579,24 Eur, vartojimo kredito metinė palūkanų norma - 78,23 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 113,40 proc., bendra kredito gavėjo mokama suma – 1161,35 Eur.
17. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik grąžinti suteiktą 579,24 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 582,11 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, kurios metinė norma – 113,40 proc., per 24 mėnesių laikotarpį, bet ir sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 113,40 proc.
18. Pažymėtina, kad sutarties specialiosiose sąlygose nustatytos 113,40 procentų metinės palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo.
19. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovės prašomos priteisti palūkanos, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos. Šiuo atveju vartojimo kredito sutartimi ieškovė atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, kitas sutartyje numatytas sumas ieškovės naudai. Atsakovo, kaip kredito gavėjo, pareiga mokėti nustatytas palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo.
20. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas sutiko su vartojimo kredito sutarties sąlygomis ir patvirtino, kad sutinka su tokiu palūkanų dydžiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015). Nagrinėjamos bylos atveju, kaip teisingai pažymi ir apeliantė, šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų kaip mokesčio už pinigų skolinimą.
21. Kaip teisingai atkreipė dėmesį apeliantė, mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2013-01-08 apžvalga Nr. AC-37-1).
22. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Apeliantė pagrįstai pažymėjo, jog atsakovas nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip sutartines netesybas ir jas mažinti.
23. Taip pat sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas, mažindamas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, nepagrįstai rėmėsi VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi. 2013 m. spalio 15 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 9895201002 sudarymo metu galiojusiame VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31d.) buvo nurodyta, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog sutartyje įtvirtinta 113,40 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitiko tuo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji (113,40 proc.), nei sutartyje įtvirtinta 78,23 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, o negalėjo būti mažinama.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir aplinkybę, jog ieškovė sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo dienos normą ir šias palūkanas paskaičiavo tik už 466 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2013 m. spalio 15 d. sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti beveik 4 metus.
25. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teisme nereiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip sutartines netesybas ir jas mažinti.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo sutartyje numatytas palūkanas ir nepagrįstai sprendė, kad jų dydis yra aiškiai per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).
28. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 150,00 Eur išlaidų, iš jų 29,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur atstovavimo išlaidos. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovei visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – už ieškinį sumokėtą 29,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur atstovavimo išlaidas, iš viso 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
29. Ieškovė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) negrąžinto kredito sumą, 146,70 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 70 ct) bendrą vartojimo kredito kainą, 578,53 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 53 ct) mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą