Vilniaus miesto apylinkės teismo papildomas sprendimas

Atsakovės vertinimu, ieškovės prašoma priteisti suma yra neproporcinga, neadekvati realioms teisinės pagalbos sąnaudoms byloje. Byla yra tipiška, nesudėtinga, ieškinio turinys yra standartizuotas, faktinių aplinkybių analizė, teisinė argumentacija yra minimalios apimties. Išlaidų suma turėtų būti sumažinta iki realiai patirtų, pagrįstų išlaidų.

Pažymi, jog ieškovė per 2024 m.-2025 m. Lietuvos teismuose yra inicijavusi apie 180 identiško pobūdžio civilinių bylų, kuriose reikalavimai grindžiami tais pačiais teisiniais argumentais pagal Reglamentą (EB) Nr. 261/2004, tapačios struktūros ir turinio ieškiniais, tik minimaliai redaguotais duomenimis (keleivių pavardės, užsakymo numeriai, skrydžių datos).

Ieškovės parengti ieškiniai, jų priedai yra tipiniai ir šabloniniai, tokie procesiniai dokumentai parengti remiantis vieną kartą parengta šablonine forma, be būtinybės kiekvienu atveju skirti analogišką darbo laiką bei teisinę analizę, negali būti vertinami tapačia bylinėjimosi išlaidų suma.

Ieškovė yra profesionali įmonė, turinti ne tik teisinę, bet ir organizacinę, administracinę infrastruktūrą, leidžiančią automatizuoti pretenzijų, ieškinių rengimo procesą, todėl bylų rengimo kaštai neturėtų būti tapatinami su individualiais, vienkartiniais ginčais, kuriuose būtina specifinė analizė ar individualus teisinis vertinimas.

Nagrinėjama byla nėra teisiškai sudėtinga, nėra kilę teisės aiškinimo klausimų, kurių sprendimas reikalauja specialių žinių, teisinės analizės. Atsakovė neginčija ieškinio reikalavimo. Bylos pobūdis lemia, jog faktinės aplinkybės yra aiškios ir ribotos apimties, o ginčas iš esmės susijęs tik su Reglamento Nr. 261/2004 nuostatų techniniu taikymu, todėl nėra pagrindo manyti, kad atstovavimo išlaidos pasiekė tokią apimtį, kokią deklaruoja ieškovė.

Teismų formuojamoje praktikoje formuojama aiški tendencija šabloninio pobūdžio bylose taikyti proporcingumo, ekonomiškumo bei teisingumo principus, vertinant bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismų praktikoje egzistuoja ne vienas atvejis, kai bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šabloninių ar analogiškų procesinių dokumentų rengimu, buvo žymiai mažinamos, atsižvelgiant į jų turinio pasikartojamumą bei minimalias faktines sąnaudas.

Atkreipia dėmesį, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas atbaido keleivius kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Teigia, jog keleiviai bijo ir nenori patirti papildomų išlaidų teisinėms paslaugoms, o avialinijos, įskaitant atsakovę, tuo naudojasi, visais būdais apsunkindamos keleiviams galimybę atgauti kompensacijas, nes žino, jog dauguma keleivių nesiryš ginti teisių teisme, naudotis advokato paslaugomis. Atsakovei itin nenaudinga ieškovės veikla, nes jos informuoja keleivius apie galimybes gauti kompensacijas, padeda jas gauti.

Atsakovė galėtų nepatirti jokių bylinėjimosi išlaidų, jei atsakovė ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje įvykdytų reikalavimus. Atsakovės elgesys lėmė tai, jog ieškovė turėjo kreiptis į teismą dėl kompensacijos mokėjimo. Ieškovei pateikus pretenziją, atsakovė kompensacijos nesumokėjo, o tai parodo atsakovės nesąžiningus veiksmus, nenorą bendradarbiauti ikiteisminėje stadijoje.

Atsakovė kompensacijos neginčija, o tai reiškia, jog ieškinio dalykas, pagrindas buvo teisėtas, pagrįstas, o tai sudaro pagrindą, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmusias priežastis, priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas išlaidas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga kyla tai šaliai, kurios atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas. Atsakovė sutinka su kompensacijos sumokėjimu, iš atsakovės ieškovės naudai turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Nors teisinė argumentacija iš esmės panaši, tačiau būtina įvertinti, jog ieškinio reikalavimai ir pagrindas formuojami atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurių įvertinimas sudaro didžiąją dalį ieškinio parengimui reikalingo laiko. Tikslus faktinių aplinkybių surinkimas, analizė, taip pat turimų įrodymų įvertinimas, teisinių argumentų kiekvienai konkrečiai situacijai suformulavimas negali būti vertinamas kaip analogiškas darbas. Priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis negali būti apskaičiuojamas tik pagal pateikiamo ieškinio turinį, tačiau taip pat turi būti įvertintos laiko sąnaudos, reikalingos ieškinio medžiagai surinkti, išanalizuoti, apibendrinti, parengti tiek patį ieškinį, tiek jo priedus.

Pažymi, jog turi būti atsižvelgiama į tos pačios grandies teismų priimtus sprendimus bylose, kuriose egzistuoja analogiškos faktinės aplinkybės ir kuriose teismai priteisė visą 1 573 Eur sumą patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti. Ieškovės prašoma priteisti suma atitinka formuojamo precedento turinį.

Nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2A-127-656/2025 nutarė, kad vertinant priteisiamas bylinėjimosi išlaidas taikytinas ir universalus protingumo bei sąžiningumo principas, nulemtas viešojo intereso užkirsti kelią vienos iš ginčo šalių nepagrįstam išlaidavimui užkraunant antrai šaliai dideles ir neprotingas bylinėjimosi išlaidas. Reikšminga aplinkybė, jog abi ginčo šalys yra verslo įmonės. Byloje ginčijamų bylinėjimosi išlaidų suma nėra reikšminga atsakovės veiklai, todėl teismui ex officio (pagal pareigas) mažinti bylinėjimosi išlaidas nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta teismo, priėmusio byloje sprendimą, teisė dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė ieškiniu teismo pašė priteisti iš atsakovės visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodydama, kad jas patvirtinantys įrodymai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2025-08-21) teismui nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi atlyginimo. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gautas 2025-08-25, kuriuo prašoma priteisti 1 573 Eur sumą. Ieškovė teismui pateikė 2025-08-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ZIP-2268 1 573 Eur sumai. Sąskaitoje nurodoma, jog prašoma priteisti suma susidarė už bylos dokumentų analizę, vertimą, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą klientui byloje (c. b. Nr. e2-34724-937/2025) (4 keleiv./Sav./5eab3c74). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog sąskaita buvo faktiškai apmokėta.

Atsakovė nesutinka su prašymu. Atsakovės vertinimu, ieškovės prašomos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos, neatitinkančios realių sąnaudų, nes nagrinėjama byla yra nesudėtinga, standartinio pobūdžio, su minimaliu faktinių aplinkybių, teisinės analizės kiekiu. Pažymėjo, kad ieškovė per 2024–2025 m. inicijavo apie 180 analogiškų bylų, kuriose ieškiniai grindžiami tapačiais teisiniais argumentais ir yra šabloniniai, tik minimaliai redaguoti duomenimis. Tokie procesiniai dokumentai parengti remiantis vieną kartą sukurta forma, todėl jų rengimui nereikia kiekvieną kartą skirti tokio paties darbo, laiko sąnaudų. Be to, ieškovė, būdama profesionali įmonė su atitinkama infrastruktūra, turi galimybę automatizuoti pretenzijų bei ieškinių rengimo procesą, todėl jos patiriami kaštai negali būti prilyginami individualiems ginčams, kuriuose būtina specifinė analizė ar individualus teisinis vertinimas. Nagrinėjama byla nereikalauja specialių žinių ar sudėtingos teisinės analizės, atsakovė ieškinio reikalavimo neginčija, faktinės aplinkybės yra aiškios ir ribotos apimties, o ginčas susijęs tik su Reglamento Nr. 261/2004 techniniu taikymu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šabloninio pobūdžio bylose turi būti taikomi proporcingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principai, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su analogiškų procesinių dokumentų rengimu, paprastai mažinamos dėl jų pasikartojančio turinio ir minimalių faktinių sąnaudų.

Ieškovė pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas neturi tapti kliūtimi keleiviams ginti savo teises, nes oro bendrovės, tarp jų ir atsakovė, vilkina kompensacijų mokėjimą, tikėdamasi, jog keleiviai nesikreips į teismą. Atsakovė ikiteisminėje stadijoje nesumokėjo kompensacijos, nors jos neginčija, todėl ieškinio pagrindas buvo teisėtas ir pagrįstas, o bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovės. Prašoma suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos patvirtintus rekomenduojamus dydžius, yra kelis kartus mažesnė už nustatytą maksimalų dydį, todėl laikytina protinga ir teisinga. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiu, jog ieškiniai šabloniniai, nes parengiant konkretų ieškinį buvo reikalingas faktinių aplinkybių vertinimas, įrodymų analizė, dokumentų vertimas, o tai sudarė papildomas sąnaudas. Teigia, jog net ir standartinių dokumentų parengimas užima laiko, todėl išlaidos negali būti automatiškai mažinamos. Ieškovė remiasi teismų praktika, kurioje už analogiškas bylas buvo priteistos visos patirtos teisinės pagalbos išlaidos. Ji nurodo apeliacinės instancijos sprendimą byloje Nr. e2A-127-656/2025, kuriame konstatuota, jog teismas neturi ex officio mažinti išlaidų, kai nėra tam faktinio ar teisinio pagrindo, o bylinėjimosi išlaidų dydis nėra reikšmingas verslo įmonėms, todėl prašoma priteisti visa ieškovės deklaruota bylinėjimosi išlaidų suma kaip pagrįsta ir atitinkanti teisingumo bei protingumo principus.