Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. T. patikslintą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-15810-615/2018 dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja (atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-15810-615/2018) K. T. 2019 m. sausio 31 d. pareiškė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-15810-615/2018; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15810-615/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės K. T. atžvilgiu tenkinti iš dalies, priteisiant iš jos 726,97 Eur solidarią skolą už 2014 m. birželio 14 d. – 2015 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu patiektą šilumos energiją (e. b. kopijos b. l. 40-42).

Apie tai, kad teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, sužinojo tik 2018 m. spalio 24 d. 2018 m. spalio 23 d. tikrindama per elektroninę bankininkystę savo sąskaitą pamatė, kad ji areštuota ir, kad iš jos sąskaitos pervesta 7,22 Eur antstoliui Virginijui Kučinskui. Kitą dieną nuvykusi pas antstolį sužinojo apie priimtą teismo sprendimą.

Iš EPP duomenų matyti, kad tiek procesiniai sprendimai, tiek pats sprendimas už akių civilinėje byloje buvo įteikti atsakovės motinai G. T., todėl tikėtina, kad apie priimtą sprendimą atsakovė žinojo, tačiau savalaikiai nesiėmė jokių procesinių veiksmų. Antra, civilinėje byloje priimtas sprendimas nepažeidžia atsakovės teisių, jame nėra padarytų teisės taikymo klaidų. Ieškovės įsitikinimu, teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, pagrįstai solidariai iš visų atsakovų priteisė susidariusią skolą už šilumos energiją. Teisinės reikšmės neturi atsakovės argumentas, kad dalyje skola susidarė tuomet, kai atsakovė buvo nepilnametė. CK 6.588, 6.589 straipsniai reglamentuoja nuomininko šeimos narių teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Taigi nors atsakovė dalį skolos susidarymo laikotarpio ir buvo nepilnametė, tačiau jau ieškinio pateikimo teismui ir bylos nagrinėjimo teisme metu ji turėjo visišką materialųjį ir civilinį procesinį veiksnumą (dėl šio ginčo nėra). Todėl ieškovė daro išvadą, kad civilinę bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vertino atsakovės, kaip gyvenamosios patalpos šeimos nario teises ir pareigas bei tinkamai aiškino ir taikė solidariąją atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra jokio pagrindo atsakovės patikslinto prašymo tenkinimui ir proceso atnaujinimui. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė teisminę praktiką, kuria grindė savo poziciją.

Byla dėl proceso atnaujinimo nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Apie teismo posėdį paskelbta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka (e. b. kopijos b. l. 76). Proceso dalyviai apie teismo posėdį papildomai informuoti teismo pranešimais (e. b. kopijos b. l. 77-82).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2018 m. gegužės 22 d. ieškovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ teismo rūmuose pareiškė ieškinį solidariems atsakovams G. T., D. S. ir K. T., gyvenantiems Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute R(duomenys neskelbtini), dėl skolos už patiektą šilumos energiją už 2003 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (e. b. l. kopijos b. l. 3-6).

Procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais bei pranešimas dėl atsilipimo pateikimo) atsakovams įteikti įstatymo nustatyta tvarka – pasirašytinai vienam iš solidarių atsakovų G. T. (e. b. kopijos b. l. 1-21).

Atsakovai nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė, todėl Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. rašytinio proceso tvarka nepranešus šalims išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė sprendimą už akių ieškovės ieškinį patenkindamas visiškai – ieškovei solidariai iš visų trijų atsakovų priteisė 7 670,87 Eur skolą, 282,30 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kiekvieno atsakovo ieškovei priteisė po 73,17 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. kopijos 22-24).

Sprendimai už akių atsakovams grįžo neįteikti ir saugomi byloje (e. b. kopijos b. l. 29-31).

2018 m. liepos 20 d. ieškovę atstovaujančiai advokatų profesinei bendrijai išsiųsti vykdomieji dokumentai (e. b. kopijos b. l. 32).

2019 m. sausio 24 d. gautas pirminis atsakovės K. T. prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuris po patikslinimo priimtas 2019 m. sausio 31 d. (e. b. kopijos b. l. 34-36, 40-42).

Elektroniniai laiškai patvirtina, kad dėl sąskaitos arešto ir susidariusio įsiskolinimo tarp atsakovės K. T. ir antstolio Virginijaus Kučinsko susirašinėjimas vyko 2018 m. spalio 23 d.

Pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, kad atsakovė K. T. pilnamete tapo (duomenys neskelbtini).

Atsakovės prašymu, Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti išieškojimo veiksmai antstolio Virginijaus Kučinsko vykdomojoje byloje Nr. 0072/18/00978 vykdant Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-15810-615/2018 atsakovės K. T. atžvilgiu (e. b. kopijos b. l. 43-45).

Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas ir iš atsakovų solidariai priteista skola, priimtas 2018 m. birželio 18 d., įsiteisėjo 2018 m. liepos 10 d. Sprendimas už akių apeliacine tvarka neperžiūrėtas. Taigi iš esmės atsakovė kitu būdu, kaip tik reikšdama prašymą dėl proceso atnaujinimo savo galimai pažeistų teisių apginti negali. Kaip jau minėta, įstatymas numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Atsakovė nurodo, kad apie priimtą teismo sprendimą, galimai pažeidžiantį jos teises ji sužinojo tik 2018 m. spalio 24 d., jau prasidėjus vykdymo procesui. Ieškovė su tokia pozicija nesutinka ir nurodo, kad terminas pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo praleistas, nes apie bylą atsakovei buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka – pasirašytinai motinai G. T.. Iš tiesų bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – pasirašytinai motinai G. T. ir ji apie iškeltą bylą žinojo, atsiliepimo nepateikė, tačiau bylos duomenys taip pat patvirtina, kad teismo sprendimas už akių atsakovei įteiktas nebuvo, jis saugomas byloje (e. b. kopijos b. l. 29). Todėl daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovei buvo žinoma apie teismo priimtą sprendimą už akių, negalima. Atsakovės pateiktas banko sąskaitos išrašas bei pateiktas elektroninis susirašinėjimas su antstoliu Virginijumi Kučinsku tikėtinai pagrindžia, jog atsakovė apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik prasidėjus vykdymo procesui, t. y. 2018 m. spalio mėnesio pabaigoje. Pirminis prašymas dėl proceso atnaujinimo pareikštas 2019 m. spalio 24 d., tačiau įvertintina ir tai, kad atsakovė kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kurios suteikimas taip pat užtrunka, todėl vertintina, kad termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovė nepraleido.

Dėl proceso atnaujinimo.

CPK XVIII skyrius numato atvejus kai gali būti atnaujinamas procesas bylose, užbaigtas nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Vienas iš proceso atnaujinimo atvejų gali būti tada, pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaip teisingai nurodė pastebėjo ieškovė, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatyme neatskleidžiama. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti. Padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2005; 2005 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2005; 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir kt.).

Pareiškėjos nuomone, teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos – CK 2.5 straipsnio 1 dalies – taikymo klaida, nes skola solidariai su kitais atsakovais priteista už laikotarpį kai ji dar buvo nepilnametė. Taigi iš esmės ginčo nei dėl skolos dydžio, nei dėl skolos laikotarpio nėra, tik pareiškėjos nuomone, ji nėra atsakinga ieškovei už tą laikotarpį kai dar buvo nepilnametė.

CK 6.576 straipsnyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas (CK 6.583 straipsnio 1 ir 2 dalys). Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnio 1 dalis). Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys nuomininko sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (CK 6.588 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas ir nustačius aplinkybę, kad prievolės pažeidimą, tiek pagrindiniam nuomininkui, tiek sutartyje nurodytiems, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turintiems teisę gyventi jo šeimos nariams, tenka prievolė sumokėti nuompinigius ir kitus pagal sutartį nustatytus mokėjimus už paslaugas ir šiuo atveju atsiranda skolininkų daugetas prievolėje, t. y. jiems kyla solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinio padavimo metu K. T. jau buvo pilnametė, t. y. ji turėjo visišką materialųjį ir civilinį procesinį veiksnumą, vadinasi ji tuo metu, kaip ir kiti atsakovai, turėjo solidarią pareigą mokėti ne tik einamus mokėjimus, bet ir sumokėti už ankstesnį laikotarpį susidariusią skolą už patiektą šilumos energiją, nors pačios skolos susidarymo metu ji buvo ir nepilnametė. Pažymėtina, kad tokios pozicijos panašios kategorijos bylose laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-378-260/2018).

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes teismas vertina, jog civilinę bylą Nr. e2-15810-615/2018 išnagrinėjęs teismas teisės normos – CK 2.5 straipsnio 1 dalies – taikymo klaidos nepadarė, atsakovės, kaip gyvenamosios patalpos šeimos nario teises ir pareigas bei tinkamai aiškino ir taikė solidariąją atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl konstatuotina, kad nėra įstatymo nustatytų pagrindų procesui atnaujinti.

Nesant įstatymo nustatytų pagrindų procesui atnaujinti, pareiškėjos pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos K. T. patikslintą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-15810-615/2018 atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo veiksmų sustabdytą antstolio Virginijaus Kučinsko vykdomojoje byloje Nr. 0072/18/00978 vykdant Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-15810-615/2018 atsakovės K. T. atžvilgiu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.