- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-378-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04196-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- M. Š., R. Š., A. Š.
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 3.2.6.6.3Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarka
- 3.3.2.5Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-9528-1041/2017 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams R. Š., A. Š., A. Š. ir M. Š. dėl skolos už buto nuomą priteisimo, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Kauno miesto savivaldybė 2017 m. vasario 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. Š., A. Š., A. Š. ir M. Š., kuriame prašė: 1) nutraukti su atsakovu A. Š. 2001 m. gegužės 25 d. sudarytą gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį; 2) priteisi solidariai iš atsakovų 1 704,65 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą, susidariusią nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d.; 3) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų R. Š., A. Š., A. Š. ir M. Š. ieškovei Kauno miesto savivaldybei 1 704,65 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 704,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukė su atsakovu A. Š. 2001 m. gegužės 25 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinę sutartį dėl gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) bei nusprendė iškeldinti atsakovus iš ginčo gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų po 28,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovė M. Š. 2017 m. lapkričio 9 d. pateikė teismui prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, kuriame prašė atnaujinti atsakovei M. Š. terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-9528-1041/2017 paduoti.
Nurodė, kad terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėtų būti atnaujintas dėl to, kad teismas turėtų įgyvendinti ne formalų, o realų teisingumą šioje byloje. Atsakovės atžvilgiu procesas dėl skolos išieškojimo buvo pradėtas neteisėtai ir nepagrįstai. Atsakovė faktiškai nebuvo informuota apie vyksiantį teisminį procesą ir apie jį sužinojo tik tada, kai teismo sprendimas buvo pradėtas vykdyti priverstine tvarka per antstolius, todėl neturėjo galimybių apginti savo interesus ar atsikirsti į ieškovės jos atžvilgiu pareikštą akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą. Pažymėjo, kad atsakovės atžvilgiu už akių priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovei priteistas įsiskolinimas yra paskaičiuotas už laikotarpį jai būnant nepilnamete (solidariai neatsakinga), kitu laikotarpiu studijuojant profesinėje mokykloje ir būnant pilnai išlaikomai tėvų. Negana to, teismo priteista skola už patalpų nuomą yra 1 704,65 Eur, tuo tarpu pagal ieškovės teismui pateiktas skolos susidarymo pažymas matyti, kad už ginčo laikotarpį atsakovams yra priskaičiuota viso 1 568,88 Eur, apie papildomas paskaičiuotas skolos sumas ieškovė nei teismui pateiktame ieškinyje, nei kartu su juo pateiktuose įrodymuose nėra užsiminusi.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsakovės M. Š. prašymą dėl termino atnaujinimo ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti bei grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei registruota pašto siunta 2017 m. kovo 1 d. išsiųstas atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Teismas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustatė, kad atsakovė nedirba. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta sutapo su ieškinyje nurodytu adresu, kuriuo ir buvo teismo siųsti bei neįteikti procesiniai dokumentai. Byloje nesant duomenų apie kitą atsakovės galimą gyvenamąją ar darbo vietą bei nesant galimybės paskirti kuratoriaus, procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu – 2017 m. balandžio 3 d. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi konstatavus, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma. Per nustatytą terminą negavęs atsakovų atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, 2017 m. gegužės 5 d. teismas priėmė sprendimą už akių. 2017 m. birželio 27 d. teismas ieškovei išdavė vykdomąjį raštą.
Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės teismui pateiktus įrodymus, neva patvirtinančius aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovės nebuvo Lietuvoje, kadangi ji buvo išvykusi ir dirbo (duomenys neskelbtini), laikė, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bylos nagrinėjimo metu, ji buvo išvykusi iš Lietuvos, todėl sprendė, jog terminas buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių.
Teismas nurodė, jog siekdamas atsakovei tinkamai įteikti procesinius dokumentus ir sudaryti galimybę dalyvauti bylos nagrinėjimo procese, ėmėsi visų reikalingų veiksmų nustatant jos gyvenamąją bei darbo vietas. Be to, teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti vienam iš atsakovų, t. y. atsakovės broliui A. Š., o procesiniai dokumentai adresuoti atsakovei M. Š. buvo įteikti jos tėvui A. Š.. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų vertinti, jog atsakovė su savo broliu ir savo tėvu turi priešingą suinteresuotumą, bei į tai, kad pareiškimą padavė praėjus 6 mėnesiams nuo sprendimo už akių priėmimo, t. y. praleidusi naikinamąjį trijų mėnesių terminą, teismas atsakovės prašyme nurodytų termino praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis.
Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovės teiginiai dėl skolos už nuomą mokesčio (1 568,88 Eur) laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d., nepagrįsti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d.) atsakovė buvo nepilnametė, tačiau ji gyveno nuomojamame bute ir jai skolos susidarymo laikotarpiu iš esmės buvo 17 metų (gimusi (duomenys neskelbtini)), laikė, jog ji už skolą atsako bendrais pagrindais, kadangi nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų pagal įstatymą turi visišką civilinį procesinį veiksnumą, jeigu turi visišką civilinį materialųjį veiksnumą (CK 6.276 straipsnis, CPK 38 straipsnio 3 dalis).
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė M. Š. prašo atnaujinti atsakovei terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-9528-1041/2017 paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
Pirmosios instancijos teismams, skundžiamoje nutartyje, nepagrįstai nurodė, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovės tėvui ir broliui yra tinkamas procesinių dokumentų įteikimas pačiai atsakovei, kadangi CK 6.588 straipsnio prasme jie negali būti laikomi atsakovės šeimos nariais, nes kartu negyvena. Be to, teismui konstatavus, kad atsakovų gyvenamosios vietos yra nežinomos, nebuvo jokio teisinio pagrindo jų laikyti solidariais atsakovais CK 6.589 straipsnio 1 dalies prasme.
Pirmosios instancijos teismo išvada, jog trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleistas dėl nesvarbių priežasčių, yra nepagrįsta ir neteisinga, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino atsakovės nurodomų aplinkybių, jog bylos nagrinėjimo metu ji buvo išvykusi ir negyveno Lietuvoje, jos brolis su tėvu negyveno, o tėvas nuo visų šeimos narių slėpė aplinkybes, susijusias su buto skolomis.
Pirmosios instancijos teismas taikė netinkamas teisės normas, todėl tiek teismo priimtas sprendimas už akių, kurį yra prašoma peržiūrėti, tiek skundžiama teismo nutartis priimti pažeidžiant CK įtvirtintą teisės imperatyvą, kurio nepanaikinus liktų galioti įstatymui prieštaraujantis teismo sprendimas.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi CK 6.276 straipsniu, reglamentuojančiu atsakomybę už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą ir nepagrįstai taikė deliktinę atsakomybę reguliuojančias teisės normas, kadangi byloje ginčo dėl delikto nėra.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pagal savo tėvo skolas galėjo atsakyti bendraisiais pagrindais yra niekuo nepagrįsta prieštaraujanti teisei, kadangi nuomos sutartis buvo sudaryta su atsakovu A. Š., atsakovė M. Š. nebuvo nuomos sutarties šalimi, todėl jai atsakomybė galėjo būti taikoma tik pagrindinio nuomininko šeimos nario pagrindu (CK 6.589 straipsnis).
Atsiliepimas
Ieškovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės M. Š. atskirąjį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį – teisingą, teisėtą ir pagrįstą – palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės M. Š. prašymo dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su procesine situacija asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, t. y. padarė išvadą, kad atsakovė laiku ir tinkamai buvo informuota apie procesą, todėl turėjo galimybę ginčyti jai pateiktus ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad ji pritaria pirmosios instancijos teismo atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimui, laiko, jog atsakovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad bylos nagrinėjimo metu, ji buvo išvykusi iš Lietuvos, nelaikytina, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ir motyvuotai argumentavo atsakovės kaip gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nario teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties bei solidariąją atsakomybę už įsiskolinimus, susidariusius nuomos sutarties galiojimo laikotarpius. Jokių įrodymų, paneigiančių Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugas teikiančios UAB Kauno būtų ūkis atliktus nuomos mokesčio paskaičiavimus, taip pat atsakovės pareigą solidariai atsakyti už gyvenimą nuomojamame bute, taip pat nepateikta. Apeliantė nepateikė jokių argumentų, leidžiančių abejoti sprendimo už akių pagrįstumu, nepateikė įrodymų, kad panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą būtų galima priimti kitokį sprendimą.
Atsakovai A. Š. ir R. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės M. Š. atskirąjį skundą tenkinti ir atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-9528-1041/2017 peržiūrėjimo pateikti. Atsiliepime nurodo, jog visiškai sutinka su apeliantės atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis. Patvirtina, kad buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su ieškove Kauno miesto savivaldybe buvo sudaryta atsakovo A. Š. vardu, sąskaitos už buto nuomą taip pat visada buvo išrašomos jo vardu. Šeima gyveno nepritekliuje, todėl susidarė skolos. Apie susidariusias skolas šeimos nariai nežinojo, kadangi atsakovas A. Š. šią informaciją slėpdavo, teismo siųstų dokumentų niekam neperdavinėdavo, sunaikindavo. Nežinodami apie teisinius procesus šeimos nariai prarado galimybes ginti savo pažeistas teises. Taip pat nurodo, kad apeliantė pilnametystės sulaukė tik 2016 m. rugpjūčio 10 d., todėl skola daugiau nei už metus laiko jai buvo skaičiuojama dar esant nepilnametei. Apeliantė nebuvo sudariusi nuomos sutarties su ieškove, jai apmokėjimui nebuvo pateiktos jokios sąskaitos, todėl toks skolos skaičiavimas ir jos priteisimas iš apeliantės yra nepagrįstas, neteisėtas bei prieštaraujantis galiojantiems įstatymams (Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 6 daliai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, taip pat ir tais atvejais, kai tai būtina siekiant teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomą įrodymą bilieto į (duomenys neskelbtini) nuotrauką. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgia į tai, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui narinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, todėl jo nepriima, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo apeliantės pateikto naujo įrodymo nevertina ir dėl jo nepasisako.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, (CPK 285 straipsnio 5 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Aptartas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog pareiškėjui, siekiančiam atnaujinti praleistą terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, keliami du pagrindiniai reikalavimai: 1) terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir 2) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos nėra praėję trys mėnesiai. Įtvirtintas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra procesinė teisė ar procesinė pareiga; šis terminas negali būti atnaujinamas. Taigi, sprendimas už akių negali būti peržiūrėtas, jeigu nuo jo priėmimo dienos praėjo daugiau negu trys mėnesiai. Toks įstatyme nustatytas reglamentavimas grindžiamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, skatina bylos dalyvius aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis ginant savo interesus teisme, tačiau nei CPK 287 straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra tiesiogiai reglamentuota procesinė situacija, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda šalis, kuri nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir neturėjo galimybės ginčyti jai pateiktų ieškinio reikalavimų.
Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu už akių, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą atnaujinti pareiškimo padavimo terminą, jos teigimu, praleistą dėl to, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo procesą bei dėl to, kad ji nesutinka su teismo sprendimu už akių priteistu skolos dydžiu.
Sprendžiant klausimą dėl CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyto 20 dienų termino atnaujinimo yra ypač svarbu nustatyti, ar sprendimą už akių teismas priėmė, nepažeisdamas sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančių teisės normų. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatini šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 straipsnio 5 dalis), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
Sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, aktualiu tampa klausimas, ar asmeniui, prašančiam peržiūrėti sprendimą už akių, buvo tinkamai pranešta apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Apeliantė tvirtina, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą teisminį procesą, kadangi procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškovės ieškinyje nurodytu apeliantės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o ši tuo metu buvo išvykusi ir dirbo Airijoje. Teismo procesinių dokumentų jai niekas neperdavė, apie bylos nagrinėjimą nepranešė.
Byloje nustatyta, kad ieškovei pateikus ieškinį, teismas jį 2017 m. vasario 24 d. priėmė ir nustatė atsakovams, tame tarpe ir apeliantei M. Š., 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti. Procesiniai dokumentai pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. kovo 17 d. buvo išsiųsti ieškovės ieškinyje nurodytais atsakovų gyventojų registre deklaruotos gyvenamosios vietos adresais (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo neįteikti su pašto žymomis – neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi, atsakovams ieškinio ir jo priedų kopijas ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, nutarė įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovui A. Š. (apeliantės broliui) procesiniai dokumentai buvo įteikti jo darbovietės adresu. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Teismo sprendimas už akių 2017 m. gegužės 9 d. įteiktas atsakovams adresu (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir atsakovei M. Š. – pasirašęs asmuo A. Š. (apeliantės tėvas). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, jai procesiniai dokumentai buvo siunčiami tiek jos pačios gyventojų registre deklaruotu jos gyvenamosios vietos adresu, tiek apie bylos nagrinėjimą paskelbiant viešo paskelbimo būdu bei procesinius dokumentus įteikiant kartu su ja savo gyvenamąsias vietas deklaravusiems jos šeimos nariams. Įstatymas reglamentuoja, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis). CPK 123 straipsnio 3 dalis numato, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Šios normos paskirtis – įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų pareigą rūpintis ir domėtis bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis), tame tarpe ir tinkamai deklaruoti gyventojų registre su jo asmeniu susijusius duomenis. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai ir jos procesinės teisės būti išklausytai nebuvo suvaržytos. Juo labiau, kad teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti jos šeimos nariams, t. y. kitiems byloje dalyvaujantiems ir tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu gyvenantiems atsakovams. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė ir įrodymais nepagrindė aplinkybių, kurios po Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. per 20 dienų terminą jai būtų objektyviai kliudžiusios kreiptis į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso įstatymai turi būti aiškinami ir taikomi, atsižvelgiant į juose įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslus bei bendruosius principus. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma gali būti taikoma tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Šiuo atveju apeliantė prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavė 2017 m. lapkričio 9 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po teismo sprendimo už akių priėmimo, t. y. praleidusi naikinamąjį trijų mėnesių terminą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti apeliantės prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti bei pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pavėluotas pareiškimo ir prašymo atnaujinti terminą pareiškimui paduoti, nagrinėjamoje byloje nesudaro pagrindo konstatuoti išskirtinę teisinę situaciją, lemiančią pagrindą atnaujinti pareiškėjai praleistą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą, nes kaip nustatyta, procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai.
Negalima, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti ir su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu už akių neteisingai apskaičiavo ir priteisė skolą iš apeliantės, t. y. visiškai neįvertino, jog laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1d. iki 2017 m. vasario 1 d. ji buvo nepilnametė, todėl už šį laikotarpį skola iš jos negalėjo būti priteista. CK 6.588, 6.589 straipsniai reglamentuoja nuomininko šeimos narių teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Pareiga sumokėti nuompinigius ir kitus pagal sutartį nustatytus mokėjimus už paslaugas atsiranda tiek nuomininkui, tiek sutartyje nurodytiems, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turintiems teisę gyventi jo šeimos nariams, t. y. atsiranda skolininkų daugetas prievolėje, jiems kyla solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors apeliantė dalį skolos susidarymo laikotarpio ir buvo nepilnametė, jai buvo 17 metų, tačiau jau ieškinio pateikimo teismui ir bylos nagrinėjimo teisme metu ji turėjo visišką materialųjį ir civilinį procesinį veiksnumą, todėl laiko, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių pagrįstai vertino atsakovės, kaip gyvenamosios patalpos šeimos nario teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties bei tinkamai aiškino ir taikė solidariąją atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis teisinga ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti ar keisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.