Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-01-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-977-819/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-06
Bylos Nr.
2YT-977-819/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19427-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Pareiškėjas
I. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-977-819/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19427-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. B. skundą dėl antstolės veiksmų. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys – antstolė Asta Stanišauskaitė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja I. B. pateiktu skundu prašo panaikinti antstolės Astos Stanišauskaitės 2019 m. birželio 6 d. patvarkymą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/01797, ir patenkinti jos prašymą pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti iki momento, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius raštu informuos daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkus apie parduodamo žemės sklypo dalių kainą, t. y. bus sudarytos prielaidos privatizuoti žemės sklypo dalis po ginčo statiniais.

Skunde pareiškėja nurodo, jog šiuo metu vyksta valstybinio žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo statiniai – garažas, tualetas ir tvora, kurių nugriovimo siekia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), formavimas ir planuojama privatizavimo procedūra. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 627 straipsnio pagrindu antstolis gali visiškai arba iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus savo iniciatyva, todėl šiuo atveju antstolė, remdamasi teisingumo ir protingumo principais, turėjo pasinaudoti šia įstatymo nuostata. Pareiškėja pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-5656-1012/2019 pagal antstolės Astos Stanišauskaitės prašymą kitų skolininkų atžvilgiu skirti po 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus termino pasibaigimo, išieškotojo naudai. Teismas šią bylą sustabdė iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius raštu informuos daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus apie parduodamo žemės sklypo dalių kainą. Minėta nutartis apeliacinės instancijos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi palikta nepakeista. Todėl pareiškėja prašo vykdomąją bylą Nr. 0177/18/01797 sustabdyti arba pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolė Asta Stanišauskaitė 2019 m. liepos 1 d. patvarkymu skolininkės skundo netenkino. Atsisakydama tenkinti skolininkės skundą, antstolė patvarkyme nurodė, kad pareiškėjos skunde nėra nurodyto nei vieno atvejo, numatyto CPK 626 ir 627 straipsniuose, įpareigojančio antstolį arba suteikiančio teisę antstoliui stabdyti vykdomąją bylą. Pažymėjo, kad pareiškėja 2019 m. birželio 6 d. priimtu patvarkymu buvo informuota apie CPK 284 straipsnyje numatytą teisę teikti teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėja nenurodė nei vienos teisės normos, kurią antstolė būtų pažeidusi savo veiksmais. Inspekcija, nustačiusi, kad 40,55 kv. m garažas, 4,29 m tvora ir 2,56 kv. m lauko tualetas pastatyti valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), neturint valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sutikimo, 2017 m. liepos 19 d. surašė pareiškėjai privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1148. Minėtu nurodymu pareiškėjai nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 19 d. nugriauti 40,55 kv. m garažą, 4,29 m tvorą ir 2,56 kv. m lauko tualetą, pastatytus valstybinėje žemėje šalia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją ir apie įvykdymą informuoti Inspekciją. Gavusi pareiškėjos prašymą, Inspekcija 2018 m. sausio 22 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-47 pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Atlikus privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus patikrinimą, 2018 m. spalio 25 d. patikrinimo aktu Nr. RE-389 nustatyta, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas ir pažeidimai nebuvo pašalinti. Esant šiai situacijai, 2018 m. lapkričio 13 d. prašymu Nr. (23.24)-2D-16208 vykdomasis dokumentas perduotas vykdyti antstolei Astai Stanišauskaitei. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos pateiktas prašymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo vertintinas kaip galiojančio ir nenuginčyto privalomojo nurodymo įvykdymo vilkinimas, nes skunde pareiškėja nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių tolimesnis vykdymo veiksmų atlikimas galėtų būti vertinamas kaip negalimas. Pareiškėjos skunde nurodytas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos organizuoja žemės sklypo, ant kurio stovi neteisėtai pastatyti statiniai, formavimo procedūrą ir toliau planuoja privatizavimo procedūrą, neturi įtakos šios bylos nagrinėjimui ir ši aplinkybė neatleidžia pareiškėjos nuo privalomojo nurodymo vykdymo ir pasekmių, kilusių dėl jo nevykdymo, taikymo. Inspekcijos teigimu, antstolė, priimdama ginčijamą patvarkymą, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu pareiškėjos skundą prašo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, kad žemės sklypas po daugiabučiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis butas, su registre neįregistruotais ūkiniais ir kiemo statiniais yra suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 48SK-2822-(14.48.111.) šis žemės sklypas suformuotas, patvirtinti jo kadastriniai duomenys ir pasikreipta į VĮ Registrų centrą įregistruoti žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisę į jį. 2018 m. spalio 26 d. sprendimu VĮ Registrų centras atsisakė įrašyti žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes ginčo žemės sklypo ribos kerta registre neįregistruotų gretimų žemės sklypų ribas. 2019 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1203-(14.48.2.) Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pakeitė 2018 m. spalio 15 d. sprendimo 1 punktą ir pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl suformuoto žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo. Atsiliepime pažymėta, kad VĮ Registrų centrui įregistravus suformuotą žemės sklypą bus sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo po daugiabučiu gyvenamuoju namu, ūkiniais ir lauko statiniais pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/01797 surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolei Astai Stanišauskaitei 2018 m. lapkričio 19 d. buvo pateiktas ir jos priimtas vykdyti 2017 m. liepos 19 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1148 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėja buvo įpareigota nugriauti garažą (pagalbinio ūkio pastatą (viso 40,55 kv. m)), tvorą (nesudėtingą inžinerinį statinį (ilgis 4,29 m)) ir lauko tualetą (nesudėtingą inžinerinį statinį (viso 2,56 kv. m)), pastatytus valstybinėje žemėje šalia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) ir apie įvykdymą informuoti Inspekciją (v. b. l. 12-13, 14-15, 16). Privalomasis nurodymas, remiantis Inspekcijos 2018 m. sausio 22 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-47, pareiškėjos turėjo būti įvykdytas iki 2018 m. liepos 19 d. (v. b. l. 8-9). 2018 m. lapkričio 19 d. patvarkymu Nr. S018-19512 antstolė pareikalavo pareiškėją per tris dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu informuoti antstolę apie jai pateikto vykdyti Privalomojo nurodymo įvykdymą (v. b. l. 18). Reaguodama į šį antstolės patvarkymą, pareiškėja pateikė skundą (v. b. l. 17), kurį išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-3291-592/2019, jį atmetė (v. b. l. 31-32). Šią nutartį peržiūrėjo Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-831-565/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį paliko nepakeistą. 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas, atsakydamas į pareiškėjos argumentus dėl to, kad šiuo metu visi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Valstybinės žemės fondą su prašymu suformuoti valstybinės žemės sklypą, kad jį būtų galima privatizuoti, nurodė, kad antstolis vykdo jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, tačiau negali jų kvestionuoti, todėl tai, kad yra pateiktas prašymas suformuoti žemės sklypą, ar atliekami kiti veiksmai, susiję su žemės sklypo, ant kurio pastatyti ginčo statiniai, privatizavimu, negali įtakoti antstolio veiksmų vykdymo procese. Pagal CPK 625 straipsnį antstolis turi teisę atidėti ar sustabdyti vykdymo veiksmus, tačiau įstatyme nustatytų pagrindų vykdymo veiksmų atidėjimui ar sustabdymui pareiškėja nenurodė, tokio klausimo vykdomojoje byloje nekėlė.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. gegužės 22 d. antstolei priėmus patvarkymą Nr. S19-8555, kuriuo pareiškėja pakartotinai buvo įpareigota per tris dienas informuoti antstolę apie Privalomojo nurodymo įvykdymą, pareiškėja 2019 m. gegužės 29 d. pateikė antstolei prašymą pratęsti terminą. Juo pareiškėja prašė pratęsti terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius raštu informuos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkus apie parduodamo žemės sklypo dalių kainą, t. y. bus sudaryta galimybė įsigyti žemės sklypo dalis po statiniais (v. b. l. 43). Prašyme pareiškėja nurodė iki šiol Privalomojo nurodymo neįvykdžiusi, nes šiuo metu vyksta valstybinės žemės sklypo, ant kurio pastatyti statiniai, kurių nugriovimo siekia Inspekcija, formavimas ir planuojama jo privatizavimo procedūra, atliekamas žemės sklypo ribų paženklinimas. 2019 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S019-9557 antstolė šį pareiškėjos prašymą tenkinti atsisakė (v. b. l. 44-45) nesant teisinio pagrindo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/01797 atidėti ar sustabdyto. Šis antstolės patvarkymas yra ginčo objektu nagrinėjamoje byloje, todėl dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo teismas pasisako šioje nutartyje toliau.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 625 straipsnyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (1 dalis); patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas (2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo. Vertinant, ar CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse expressis verbis įtvirtintų nuostatų, t. y. pagrindų, kuriems esant antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, sąrašas yra baigtinis, atsižvelgtina į tai, kad tiek CPK, tiek kituose įstatymuose yra įtvirtinta nuostatų, kurių taikymas lemia, jog vykdymo veiksmai dėl tam tikrų aplinkybių buvimo negali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013, 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-686/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodo ne tik konkrečių CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų pagrindų, kuriems esant vykdomoji byla Nr. 0177/18/01797 privaloma būti stabdoma, bet ir kitų įstatymų nuostatų, kurių taikymas lemia, jog vykdymo veiksmai dėl tam tikrų aplinkybių buvimo šioje byloje negali būti atliekami. Prašymą stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/01797 pati pareiškėja iš esmės grindžia CPK 627 straipsnyje įtvirtinta antstolės diskrecijos teise sustabdyti vykdymo veiksmus. Teismas sutinka su pareiškėja, kad CPK 627 straipsnis numato antstolės diskrecijos teisę tam tikrais atvejais sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, tačiau pareiškėjos nurodomas pagrindas – aktyviai įgyvendinamas jos ketinimas įteisinti savavališką statybą, kurios padariniams pašalinti buvo priimtas antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/01797 vykdomas Privalomasis nurodymas, tokios diskrecijos teisės antstolei nesuteikia. Tokią išvadą patvirtina ne tik CPK 627 straipsnis, tiesiogiai nenumatantis tokio fakultatyvaus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo, bet ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatos.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Pagal Lietuvos Respublikos 11 straipsnio 9 dalį, pasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų atitinkamai nuo šios informacijos gavimo dienos arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos patikrina, ar privalomasis nurodymas tinkamai įvykdytas. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Šios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatos aiškiai liudija, kad Inspekcijos priimto privalomojo nurodymo vykdymo terminas gali būti pratęstas Inspekcijos, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Vėliau klausimas dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo gali būti sprendžiamas, tačiau tik teismine tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog diskrecijos teisės stabdyti vykdomąją bylą, iškeltą Inspekcijos priimto privalomojo nurodymo pagrindu, dėl to, kad skolininkas toliau imasi aktyvių veiksmų įteisinti savavališką statybą, kurios padariniams pašalinti priimtas privalomasis nurodymas, įstatymas antstoliui nesuteikia. Teisė (kompetencija) spręsti šį klausimą įstatymu yra suteikta teismui. Tą liudija ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojama minėtų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo praktika (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-330-556/2016).

Kadangi byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiškėja buvo/yra kreipusis į teismą dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų negali būti tenkinamas. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad ginčai, kuriais keliamas tik reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo klausimas, yra teismingi administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. T-71/2017).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

nutarė:

atmesti pareiškėjos I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė - Bashir