- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- A-330-556/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01752-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB ,,3K Grupė“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,3K Grupė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,3K Grupė“ prašymą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB ,,3K Grupė“ (toliau – ir pareiškėjas) prašymu (b. l. 3–6) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. kovo 26 d. privalomuoju nurodymu ir 2014 m. spalio 22 d. sprendimu nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2016 m. gruodžio 26 d.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jo pastatytas statinys yra pagalbinio ūkio pastatas – nesudėtingas I grupės statinys, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tokio statinio statybai reikia gauti žemės sklypo, ant kurio stovi statinys, savininko sutikimą. Jokie kiti statybą leidžiantys dokumentai šiuo atveju nereikalingi. Pareiškėjo teigimu, jis yra žemės sklypo, ant kurio stovi statinys, nuomininkas ir šis žemės sklypas yra dar nesuformuotas ir nuosavybės teise priklauso valstybei. Nurodė, kad sklypas, ant kurio pastatytas statinys, yra šalia pareiškėjui priklausančio 0,3898 ha žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Teigė, kad 2012 m. gegužės 16 d., tuoj po nuomos sutarties sudarymo, siekdamas nusipirkti išsinuomotą valstybinės žemės sklypą, kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorių su prašymu organizuoti detaliojo planavimo procedūras. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. pradžioje paskelbė viešą konkursą, kurį laimėjo uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno deltos projektai“ (toliau – ir UAB „Nemuno deltos projektai“). Šiuo metu rengiamas detalusis planas ir vykdomos kitos su detaliojo plano parengimu susijusios procedūros. Šis procesas dar nėra pasibaigęs. Pasibaigus detaliojo planavimo procesui, nupirks žemės sklypą ir taps žemės, ant kurios stovi statinys, savininku. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra atlikęs visus nuo jo priklausančius aktyvius veiksmus, siekdamas nupirkti valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjo manymu, reikalavimas gauti savininko sutikimą savaime nebeteks prasmės, tokiu būdu įteisinant nesudėtingą I grupės statinį. Atsižvelgiant į tai, kad dar turi pasibaigti detaliojo planavimo procesas ir įvykti pirkimas, prašė teismo pratęsti terminą privalomajam reikalavimui vykdyti dvejiems metams.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (b. l. 44–45) prašė pareiškėjo prašyme keliamą klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjui buvo surašytas 2014 m. kovo 10 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-140310-00003 už savavališką I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamo statinio, adresu: (duomenys neskelbtini), statybą. Minėto akto pagrindu buvo duotas 2014 m. kovo 26 d. privalomasis nurodymas (reikalavimas) pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-140326-00006, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2014 m. rugsėjo 26 d. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. gruodžio 26 d. Teigė, jog privalomojo nurodymo vykdymo terminą ilgesniam laikotarpiui gali pratęsti tik teismas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prie prašymo neprideda jokių rašytinių įrodymų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu, atliktų po savavališkos statybos konstatavimo, jog pareiškėjo prie prašymo pridėti dokumentai tik patvirtina aplinkybes, kad po savavališkos statybos konstatavimo pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Pareiškėjas buvo pasyvus, siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 80–81) nurodė, kad pareiškėjas neturėjo teisės statyti valstybinėje žemėje statinių, o termino savavališkos statybos padarinių įteisinimui pratęsimas tik pratęstų neteisėtos veiklos trukmę ir neteisėtą valstybinės žemės naudojimą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu (b. l. 95– 97) prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. kovo 10 d. savavališkos statybos akte konstatuota, jog 2012 metų lapkričio mėnesį adresu: (duomenys neskelbtini), ūkio būdu buvo pastatytas I grupės nesudėtingas statinys – medinio karkaso 1 aukšto pagalbinio ūkio pastatas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. kovo 26 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-140326-00006 pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2014 m. rugsėjo 26 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą 1 aukšto pagalbinio ūkio statinį ir sutvarkyti statybvietę. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. RE-320(16.51) „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ 2014 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas pratęstas iki 2014 m. gruodžio 26 d. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-475 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ matyti, jog pareiškėjui iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo leista naudotis 0,03 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, Šilutės rajono savivaldybėje, plotu žemės ūkio veiklai vykdyti. Nurodyto įsakymo 2.8.1 punkte pažymėta, kad teisė laikinai naudotis valstybine žeme nutraukiama nepasibaigus šiame įsakyme nurodytam terminui, jeigu valstybinės žemės plotas, nurodytas įsakymo 1 punkte, naudojamas ne žemės ūkio veiklai. 2014 m. vasario 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrių, prašydamas leisti įrengti nesudėtingą statinį laikinai naudojamoje žemėje. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-285 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme, suteikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-475, nutraukimo“ leidimas laikinai naudotis valstybine žeme, suteikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-475 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, buvo nutrauktas ir pareiškėjas įpareigotas iki 2014 m. birželio 1 d. atlaisvinti valstybinę žemę, nugriaunant joje pastatytą pastatą. 2014 m. kovo 10 d. pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrių su prašymu pratęsti įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę terminą. Po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2014 m. birželio 4 d. atlikto patikrinimo dėl nurodymo iki 2014 m. birželio 1 d. pašalinti valstybinėje žemėje savavališkai pastatytą statinį, pareiškėjo direktoriaus L. J. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalį ir priimtas administracinis nurodymas savo noru sumokėti 500 litų baudą. Nustatyta, jog toks administracinis nurodymas yra įvykdytas.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2, 3 dalimis. Teismas konstatavo, kad šių, Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalių, nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog statytojui (užsakovui) nurodžius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis reikalavimas gali būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius vieno iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1–3 punktų reikalavimą, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant statybas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog po to, kai pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, jis nei vieno iš Statybos įstatyme reglamentuotų elgesio modelių nepasirinko. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas nesiekia ginčo statinio įteisinimo. Pareiškėjo tikslu yra valstybinės žemės sklypų teritorijos prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prijungimas, žemės sklypo statinių statybai suformavimas, sudarant sąlygas investicijų ir ūkinės veiklos plėtojimui. Kadangi Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies kontekste pareiškėjo inicijuotos procedūros negali būti laikytinos svarbia priežastimi reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimui, todėl prašymas netenkintinas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 101–103) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas savo sprendimą grindžia Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalių analize. Tačiau Statybos įstatymo 28 straipsnis susideda iš vienos dalies ir jo tekstas visiškai skiriasi nuo to, ką cituoja teismas. Todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis.
2. Teismas nurodo, kad pareiškėjas savavališkų statybų padarinių šalinimui nepasirinko tų elgesio modelių, kurie reglamentuoti Statybos įstatyme, t. y. nepašalino savavališkos statybos padarinių ir nesikreipė į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir gavimo. Tačiau vienintelis reikalingas statybą leidžiantis dokumentas įteisinti savavališkas statybas (statinys yra pagalbinio ūkio pastatas – nesudėtingas I grupės statinys) yra žemės sklypo savininko sutikimas. Pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įsigyti žemės sklypą, ant kurio stovi statinys. Tokiu būdu reikalavimas gauti žemės sklypo sutikimą savaime netektų prasmės. Kadangi žemės sklypas yra dar nesuformuotas ir priklauso valstybei, vienintelis būdas tai padaryti – pirmiausia atlikti detaliojo planavimo procedūras, po kurių žemės sklypas būtų suformuotas ir jį būtų galima įsigyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra ginčo, kad pareiškėjas atliko visus iki šios stadijos reikalingus aktyvius veiksmus (inicijavo detalųjį planavimą, suteikė paramą, reikalingą šioms procedūroms atlikti).
3. Teismas išaiškino, kad pareiškėjo veiksmai, atlikti siekiant įsigyti žemės sklypą, ant kurio stovi statinys, yra atlikti ne siekiant įteisinti savavališkas statybas, bet prijungti žemės sklypą prie šalia esančio nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, suformuoti žemės sklypą statinių statybai, sudarant sąlygas investicijų ir ūkinės veiklos plėtojimui. Toks teismo teiginys yra iš dalies teisingas: pareiškėjo tikslai yra ir šie. Tačiau šie tikslai yra visiškai suderinami su siekiu įteisinti savavališkas statybas. Jie ne tik, kad neprieštarauja vienas kitam, bet tik vienas kitą papildo.
4. Teismas nesiaiškino, ar statinio nugriovimas yra proporcinga priemonė, ar pastatytas statinys esmingai nepažeidžia kitų asmenų teisių. Remiantis formuojama teismų praktika, savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (žr., inter alia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013, 2008 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009, 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis rodo įstatymo leidėjo valią tais atvejais, kai savavališkai vykdyta statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų ir atitinka statybos techninių dokumentų reikalavimus, leisti statytojui pašalinti savavališką statybą ne nugriaunant statinius, o juos įteisinant. <...> Tokio pobūdžio situacijose yra labai svarbus visų suinteresuotų asmenų glaudus bendradarbiavimas, siekiant išsiaiškinti galimybes suteikti žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises, ir tik nustačius, kad nėra teisinių priemonių suteikti atsakovui žemės valdymo ir naudojimo teises prie valdomo neteisėtai pastatyto statinio, proporcinga priemone galėtų būti pripažintas statinio griovimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-388/2014). Pareiškėjas pastatė statinį, siekdamas, kad statinys užstotų prastą vaizdą (už statinio plyti ne visada tvarkomi daržai ir griūvantys tvartai), kuris būtų nesuderinamas su pareiškėjo organizuojamais europiniais renginiais, o statinys esmingai nepažeidžia kitų asmenų teisių.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 114–115) prašo apeliaciniame skunde dėstomų argumentų pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjui buvo nustatytas pakankamas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjas buvo pasyvus, siekdamas likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. pareiškėjas po savavališkos statybos konstatavimo (nuo 2014 m. kovo 10 d.) neatliko jokių veiksmų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Taip pat pareiškėjas visiškai neargumentuoja, kodėl turėtų būtų pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Todėl lieka neaišku, kokius veiksmus iki 2016 m. gruodžio 26 d. pareiškėjas turi atlikti, siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 117–118) su pareiškėjo prašymu nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko teismo sprendime išdėstytus argumentus ir motyvus, taip pat savo 2015 m. vasario 20 d. atsiliepime išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas (apeliantas), kreipėsi į teismą, siekdamas savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą pratęsti iki 2016 m. gruodžio 26 d. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą, rėmėsi netinkama Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcija.
2014 m. kovo 26 d. UAB „3K Grupė“ buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. PRN-30-140326-00006 iki 2014 m. rugsėjo 26 d. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius (b. l. 16). Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje buvo pasisakyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą (b. l. 18), kuriuo pratęsė 2014 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2014 m. gruodžio 26 d. Priimant šį sprendimą galiojo jau kita Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcija - Savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Tokia pati Statybos įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta taisyklė galiojo ir Klaipėdos apygardos administraciniam teismui priimant skundžiamą 2015 m. kovo 12 d. sprendimą. Analogiška galioja ir šio baigiamojo akto priėmimo metu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo pratęsimo termino iki 2014 m. gruodžio 26 d., turėjo patikrinti, ar tokia teisinė galimybė dar egzistavo pasikeitus Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijai, kai buvo priiminėjamas 2014 m. spalio 22 d. sprendimas bei vėliau.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje (redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d., galiojusi 2014 m. spalio 22 d., galiojanti iki dabar) buvo (yra) numatyta, kad privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas - projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Nurodytas reguliavimas suponuoja išvadą, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje (iki 2014 m. sausio 1 d.) buvusi nuostata iš principo nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo perkelta į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalį bei suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 3 mėnesiams, o suinteresuotam asmeniui išsaugojo teisinę galimybę dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui kreiptis į teismą, kas ir buvo padaryta 2014 m. gruodžio 22 d., padavus pareiškėjui prašymą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b. l. 3). Taigi, apeliacinio skundo argumentas dėl Statybos įstatymo 28 straipsnio netinkamo taikymo negali nulemti skundžiamo sprendimo naikinimo ar keitimo.
Aiškindamas ginčui spręsti aktualias Statybos įstatymo (dabar tai perkelta į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą) nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-1146/2013 yra pažymėjęs, kad bendras reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo terminas yra 9 mėnesiai. Ilgesnio termino nustatymas priskirtas teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi. Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies (dabar tai reguliuoja, kaip minėta, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 d.) reguliavimo kontekste sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą reikšmingos yra aplinkybės, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. Minėta įstatymo norma detalizuoja, kokios priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, t. y. priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas - projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo – tokia pati nuostata išdėstyta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 d. - atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas - projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Taigi svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį (dabar pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 4 d.). Vadinasi, jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų numatytų Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje (dabar pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 4 d.), t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Statybos įstatyme (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme), jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos.
Vadinasi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą bei formuojamą administracinių teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas savavališkos statybos padarinių pašalinimo termino pratęsimo klausimą, turėjo išsiaiškinti, ar buvo imtasi bei kokių veiksmų, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, atmesdamas pareiškėjo (apelianto) prašymą, nurodė, jog bendrovė, remiantis byloje surinkta medžiaga, nesiekia ginčo statinio įteisinimo, o nori tik prisijungti žemę prie turimos – taigi į klausimą, kaip ir atsakė. Tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad savavališkos statybos įteisinimas be valstybinės žemės sklypo prijungimo prie šalia esančio nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nėra galimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs skundžiamą sprendimą, tvirtina, jog jis iš esmės nepagrįstas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, administracinėje byloje esančių duomenų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas (apeliantas) ėmėsi veiksmų, kad detaliuoju planu būtų suformuotas laisvos valstybinės žemės sklypas ant kurio ir buvo atlikta savavališka statyba. Tai įrodo 2011 m. lapkričio 15 d. prašymas (b. l. 61), Prašymas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (b. l. 64), Prašymas dėl detaliojo planavimo proceso organizavimo (b. l. 23), Supaprastinto atviro konkurso sąlygos, vykdant pirkimą CVP IS priemonėmis Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šalio jo esančios laisvos valstybinės žemės detalusis planas (b. l. 24-40), 2014 m. balandžio 14 d. paramos sutartis (b. l. 68 – 69), 2015 m. sausio 29 d. pranešimas apie detalųjį planą (b. l. 71). Nėra ginčo dėl to, jog visi šie veiksmai bei surašyti dokumentai yra nukreipti į laisvos valstybinės žemės sklypo suformavimą detaliuoju planu, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nesuformavus žemės sklypo, galimo jo perleidimo (nuosavybės, nuomos, patikėjimo teise ar kt.) įmonei, iš esmės būtų paneigta ir teisinė galimybė dėl savavališkos statybos įteisinimo, todėl tvirtintina, jog veiksmai bei procedūros atlikti dėl žemės sklypo suformavimo, šiuo konkrečiu atveju, yra neatsiejami nuo siekio įteisinti savavališką statybą ir pareiškėjo prašymas negalėjo būti paneigtas vien tuo pagrindu, kad pareiškėjo tikslas buvo (yra) valstybinės žemės sklypų prijungimas prie turimos žemės.
Juk pagal Statybos įstatymą viena iš sąlygų statybai – žemės sklypo savininko sutikimas dėl statybos (žr., pvz., Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p., 7 d. 4 p. ir 6 p.)
Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo prašymą reikalinga svarstyti pirmosios instancijos teisme iš naujo, o siekiant objektyvaus bei teisingo sprendimo priėmimo spręstina, ar į procesą neturėtų būti įtraukta ir Šilutės rajono savivaldybė, kaip ginčo žemės sklypo detalaus plano organizatorius bei numatomo suformuoti žemės sklypo valdytojas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
UAB „3K Grupė“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.