Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-790-278/2017 Teisėja Jovita Einikienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15534-2017-7

2017 m. spalio 26 d.

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-22122-816/2017 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams M. P., I. P., tretiesiems asmenims G. K., akcinei bendrovei „Swedbank“, notarei O. Ž. dėl atpirkimo teisės ir servituto pripažinimo, sandorio nuginčijimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

20. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

22. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas A. K. teismui padavė ieškinį dėl atpirkimo teisės ir servituto pripažinimo, sandorio nuginčijimo bei skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą konstatavo, jog reikšdamas reikalavimą pripažinti ieškovui ir sutuoktinei priklausiusio turto atpirkimo teisę iš esmės prašoma leisti pakeisti šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir jokiu pagrindu neprašoma sutarties pripažinti negaliojančia, be to, reikalaujama pripažinti teisę atpirkti bute esantį kilnojamąjį turtą, nors nėra duomenų, kad šis turtas buvo perleistas ir ieškovui trukdoma susigrąžinti jį. Nurodė, jog ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovų solidariai 23 550 Eur, nors notarine tvarka patvirtintoje sutartyje nurodoma, kad ši suma gauta iki sandorio sudarymo; ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti pakvitavimą negaliojančiu, tačiau pakvitavimas nėra pripažįstamas sandoriumi, o pareikštas reikalavimas pripažinti servitutą yra tapatus išnagrinėtam reikalavimui kitoje civilinėje byloje. Teismas darė išvadą, kad iš ieškinio turinio nėra galimybės nustatyti faktinio ieškinio pagrindo, nėra aišku kokių įrodinėjamų faktų pagrindu reikalaujama materialinių teisinių padarinių iš atsakovų, todėl turi būti tikslinamas ieškinio pagrindas (aplinkybės). A. K. nesutinka su teismo nutartimi kuria jis įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus, todėl spręstina ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą A. K. pašalinti ieškinio trūkumus.

23. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas, nes tik tinkamai įformintas procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Civilinio proceso kodekse nustatyti imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du pagrindiniai elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-43/2010; Nr. 3K-3-302/2013). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d., 2, 4 p.). Be to, ieškinyje taip pat turi nurodyti įrodymus, kurie patvirtina faktinį ieškinio pagrindą, juos pridėti prie ieškinio arba nurodyti įrodymų buvimo vietą (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl paminėto, bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014). Teisėjas, priimdamas ieškinio pareiškimą, nustato tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai ją įgyvendina. Todėl civilinio proceso įstatyme nenurodoma galimybė atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, pavyzdžiui, nesant ginčo dėl teisės, praleidus ieškinio senaties terminą ir pan.. Teisė pareikšti ieškinį yra procesinė teisė, todėl ji negali priklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, kurios, kaip materialiojo teisinio pobūdžio faktai, reikšmingos teisei į ieškinio patenkinimą, o ne teisei į ieškinio pareiškimą.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ir nurodymų; teismas yra ribojamas tik faktinio ieškinio pagrindo, t. y. aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bet ne ieškinyje nurodytų materialiųjų teisės normų. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 str.1 d., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Kaip minėta, ieškinyje privaloma nurodyti faktinį ieškinio pagrindą bei ieškinio dalyką, todėl esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta.

26. Kadangi suformuluoti bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą yra išimtinė ieškovo ir (arba) atsakovo teisė, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovų pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, teismas savarankiškai sprendžia klausimą tik dėl ginčo santykio kvalifikavimo, teisinio argumentavimo ar taikytinų teisės normų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008, 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

27. Iš A. K. ieškinio turinio matyti, kad 2015-04-27 pirkimo – pardavimo sutarties ieškovas nelaiko negaliojančiu sandoriu ir jos neginčija. Ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės ir įrodinėjama, kad jo valia sudarant 2015-04-27 buto su terasa ir garažo pirkimo – pardavimo sutartį buvo siekis į sutartį įrašyti sąlygą dėl daikto atpirkimo, nes sutarties sudarymo tikslas buvo ginčo turto išsaugojimas ir lėšų atsiskaitymui su kreditoriumi gavimas. Daikto atpirkimo sąlygos neįtraukus į pirkimo – pardavimo sutartį, ieškiniu A. K. siekia savo teisių pripažinimo, o būtent to, kad būtų pripažinta, jog pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta su atpirkimo teise. Be to, iš ieškinio turinio matyti, kad jokių aplinkybių ir teiginių, sudarančių pagrindą manyti, kad ieškovas A. K. siekia ir 2015-04-27 pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, ieškovas nenurodo. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje sprendė, kad ieškovas A. K., reikšdamas reikalavimą pripažinti atpirkimo teisę pagal pirkimo – pardavimo sandorį, turėjo pareikšti reikalavimą ir dėl pačios 2015-04-27 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Kita vertus, jeigu teismas laiko, kad ieškovas siekia pirkimo – pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu (apsimestiniu ar pan.), netenka prasmės ieškovo reikalavimas pripažinti jį turint atpirkimo teisę į ginčo butą. Dėl paminėto, darytina išvada, kad ieškovas, siekdamas apginti jo manymu pažeistas jo teises ir interesus, pats pasirinko ir suformavo savo teisių gynimo būdą konkrečiu atveju, o būtent jis siekia jas apginti reikšdamas reikalavimą pripažinti, kad jis turi teisę atpirkti atsakovams perleistą turtą. Pats A. K. ieškinyje nurodo, kad tiesioginis atpirkimo teisės ir jos įgyvendinimo sąlygų neįrašymas į pirkimo – pardavimo sutartį nedaro jos negaliojančia. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog teismui nebuvo pagrindo ieškinio trūkumu pripažinti aplinkybės, kad ieškovas jokiu pagrindu neprašo pačios sutarties pripažinti negaliojančia. Tai, jog A. K. nurodo aplinkybę, kad negavo iš atsakovų 23 550 Eur už parduotą butą ir prašo šią sumą priteisti, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog, prašydamas pripažinti jam atpirkimo teisę į turtą, kartu turi reikšti reikalavimą ir dėl pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

28. Be to, pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nemotyvavo, kodėl ieškinys reiškiamas vieno iš sutuoktinių vardu, nors nekilnojamas ir kilnojamas turtas priklausė ieškovui ir G. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškinyje nurodoma, kad jis kartu su sutuoktine G. K. nereikalauja solidariai pripažinti atpirkimo teisės, nes sutuoktinė nesutinka reikšti tokio reikalavimo atsakovams, tuo pagrindu G. K. į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. yra laisva spręsti, kokius ginčus jai inicijuoti spręsti teismine tvarka, todėl teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad ieškinys reiškiamas vieno iš sutuoktinių vardu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškinys pareikštas tik vieno sutuoktinio, t. y. A. K., netrukdo spręsti kilusio ginčo atsižvelgiant į konkrečius ieškovo reikalavimus, o aplinkybė, ar ieškovas A. K. pagrįstai reikalauja priteisti jam iš atsakovų 23 550 Eur, teismo gali būti įvertinta tik priimant galutinį sprendimą civilinėje byloje.

29. Ieškiniu teismo prašoma pripažinti negaliojančiu 2015-05-05 pakvitavimą dalyje dėl 23 550 Eur atsiskaitymo su juo ir G. K., kaip sudarytą dėl akių (CK 1.86 str.), nesudaro pagrindo sutikti su teismo išvada, kad A. K. šį reikalavimą turėtų tikslinti arba pasirinkti kitą savo teisių gynimo būdą. Teismas šią išvadą grindė tuo, kad pakvitavimas, nebūdamas sandoriu, negali būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais. Šioje ieškinio dalyje aiškiai suformuotas ieškinio dalykas ir pagrindas, todėl tik priimant byloje sprendimą teismas gali spręsti dėl reikalavimo pagrįstumo ar galimumo jį reikšti. Konstatuotina, jog ieškovas, ginčydamas prievolės tinkamą įvykdymą turi teisę pats spręsti, kokiu pagrindu ir būdu jis gins savo pažeistas teises. Tuo tarpu ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas galimas ir vėliau (CPK 141 str. 1 d.), dėl ko teismo nuoroda, jog aptariamas ieškinio reikalavimas tikslintinas, nepagrįsta.

30.Taip pat nepagrįstai bei ieškinio priėmimo stadijoje, iš anksto, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas, prašydamas pripažinti teisę atpirkti ginčo bute likusį nekilnojamąjį turtą, nepateikia jokių duomenų, kad šis turtas buvo perleistas ir atsakovui trukdoma jį susigrąžinti, jeigu dėl perleidimo nebuvo tartasi. Ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovo teisę atpirkti ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, teisme gali būti nagrinėjamas, nes nurodoma, jog dalis daiktų, esančių bute yra fiksuoti turto vertinimo ataskaitoje ir prašoma teismo išreikalauti iš UAB „Butas Tau“ ataskaitos originalą, tuo tarpu, koks konkretus nekilnojamasis turtas atsakovams buvo perleistas, ar apskritai jis buvo perleistas, kurie konkrečiai daiktai laikytini buto priklausiniais, nustatinėtina bylos nagrinėjimo metu.

31. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas, spręsdamas A. K. ieškinio priėmimo klausimą dėl aukščiau nurodytų reikalavimų, ieškinio trūkumų šalinimo institutą aiškino ir taikė formaliai, netinkamai įvertinęs pareikštam ieškiniui priimti reikšmingų aplinkybių bei priėmimo stadijoje iš dalies pasisakydamas dėl reikalavimų pagrįstumo.

32. Vertindamas ieškovo A. K. ieškinio priėmimo klausimą dėl pareikšto reikalavimo pripažinti jam servitutą naudotis butu, teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4795-833/2016, teismas atmetė A. K. ieškinį, kuriuo jis prašė pripažinti jo teisę naudotis butu su terasa ir garažu, esančiais (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovus M. P. ir I. P. per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti jam raktus nuo minėto buto bei garažo. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad iš esmės nurodytoje byloje yra išnagrinėtas tapatus reikalavimas, pakartotinai keliamas šioje byloje.

33. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-290/2010; Nr. 3K-3-362/2010; kt.). Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinio reikalavimas dėl servituto pripažinimo yra tapatus ieškinio reikalavimui, išnagrinėtam Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4795-833/2016, nes tuomet jis reikalavo teismo pripažinti jam teisę naudotis ginčo nekilnojamuoju turtu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. K., reikalaudamas pripažinti jam servitutą naudotis butu, siekia to paties tikslo kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje šalys ieškovas, atsakovai, tretysis asmuo yra tos pačios, – naudojimosi ginčo butu su terasa ir garažu, savo teisių gynimą pasirinkdamas per servituto nustatymą. Tiek nauju ieškiniu, tiek jau išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas iš esmės teigė, kad jis turi teisę gyventi bute ir nekilnojamuoju turtu naudotis kaip savo turtu, nes tokia buvo šalių valia sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas darė pagrįstą išvadą, jog reiškiamas ieškinys yra tapatus išnagrinėtam.

34. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Nors iš LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4795-833/2016 nėra įsiteisėjęs, dėl jo yra paduotas apeliacinis skundas, tačiau konstatuotina, jog pirma teismo instancija jau yra priėmusi sprendimą dėl tapataus A. K. reikalavimo ir pakartotinai jo reikalavimas naujame ieškinyje teismo negali būti priimamas nagrinėjimui (CPK 137 str. 2 d., 279 str. 3 d.).

35. Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalis nustato, jog už kiekvieną savarankišką reikalavimą yra mokamas žyminis mokestis, todėl prašydamas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovas turi nurodyti nuo kokio konkrečiai dydžio sumos teikiamas prašymas. Tik pašalinus iš ieškinio prieš tai aptartą ieškinio trūkumą ir prašydamas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovas turi nurodyti nuo kokios konkrečiai žyminio mokesčio sumos teikiamas prašymas. Byloje pastebima, kad teismas darė nepagrįstą išvadą, jog teikdamas pirminį ieškinį, A. K. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansinę padėtį. Iš ieškinio turinio matyti, kad prašydamas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, ieškovas nurodė, kad Kupiškio rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl jo ir jo sutuoktinės G. K. santuokos nutraukimo. Teigė, kad šioje byloje teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, o 2016-01-07 nutartimi iš asmeninės sąskaitos leido disponuoti tik 1 MMA dydžio lėšomis pragyvenimui. Patikrinti šias aplinkybes ieškovas teismo prašė CPK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Minėta įstatymo nuostata numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Teismas ieškovo prašymu šių veiksmų galimai neatliko, nes nenurodydamas, ar šie teiginiai pagrįsti LITEKO duomenimis, darė išvadą, kad A. K. nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams dėl turtinės padėties pagrįsti.

36. Teismas pagrįstai nurodė, kad VGTPT sprendimas 2016-09-13 yra priimtas teikti ieškovui teisinę pagalbą byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau tokio reikalavimo A. K. 2017-04-03 ieškinyje nėra. Nors ieškinį pasirašė pats ieškovas A. K., tačiau paminėta aplinkybė, kad ieškovui teisinė pagalba teiktina byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kyla abejonių dėl atstovo įgaliojimų apimties, kurie teismo pagrįstai skundžiama nutartimi pripažintini šalintinais ieškinio trūkumais. CPK 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą. Kaip minėta, pavedimas šioje byloje yra dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Kadangi A. K. ieškinys pareikštas dėl kitų reikalavimų, pagrįstai spręsta, jog tikslintina pavedimo dėl teisinės pagalbos apimtis. Nors apeliantas atskiruoju skundu nurodo, kad per EPP sistemą jau pateikė teismui patikslintą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo, kaip atitinkantį ieškinio reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šios aplinkybės nenustatė.

37. Kaip minėta, teismas bylos nagrinėjimo procesą privalo organizuoti taip, jog jis atitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principus. Vykdydamas šią užduotį, teismas nagrinėjimui gali priimti tik griežtus įstatymo reikalavimus atitinkančius ieškinius, nes tik tokiu būdu, t. y. kai iš pateikto ieškinio yra aiškios šalys, keliami reikalavimai, pateikiami įrodymai ir pan., galima operatyviai nagrinėti bylą. Kadangi ieškinys privalo būti vientisas dokumentas, atitikti jam CPK 135 straipsnyje keliamus reikalavimus, todėl ieškovas turi pašalinti ieškinio trūkumus ir tik pašalinus juos, ieškinį apmokėjus įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, pateikti teismui.

38. Dėl paminėtų motyvų pirmosios instancijos teismo 2017-04-27 nutartis iš dalies keistina, klausimas dėl A. K. ieškinio reikalavimo atsakovams M. P. ir I. P. iki 2020 m. balandžio 23 d. pripažinti servitutą naudotis butu (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išspręstinas iš esmės ir šioje dalyje priimti ieškinį atsisakyti. Kadangi terminas ieškinio trūkumams (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimui) terminas yra pasibaigęs, A. K. nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

39. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovai M. P. ir I. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė atsiliepimą į A. K. atskirąjį skundą, tačiau Civilinio proceso kodekso nuostatos nenumato procesinio dokumento, nei atsakovų, trečiųjų asmenų teisės bei pareigos teikti teismui atsiliepimus į nepriimtus ieškinius bei ieškovų atskiruosius skundus. Be to, atsiliepimas į atskirąjį skundą nėra priimtas. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas M. P. ir I. P. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį iš dalies pakeisti ir išdėstyti sekančiai:

atsisakyti priimti ieškovo A. K. ieškinio atsakovams M. P. ir I. P., tretiesiems asmenims G. K., notarei O. Ž., AB „Swedbank“ reikalavimą iki 2020 m. balandžio 23 d. pripažinti servitutą naudotis butu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nustatyti A. K. terminą iki 2017 m. lapkričio 15 d. pašalinus ieškinio trūkumus, pateikti teismui ieškinį, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus.

Nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.