Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje, O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Jis, 2017 m. lapkričio 22 d., apie 10.11 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (iškvėptame ore nustatyta 1,78 promilių alkoholio), sukėlė konfliktą su savo žmona M. K., rankomis sugriebęs ją už sprando pargriovė ant grindų, keliais prispaudė jos galvą prie grindų ir sugriebęs už rankų tampė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą.

Be to, R. K. 2017 m. gruodžio 22 d., apie 13.32 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,95 promilės etilo alkoholio, tyčia, turėdamas tikslą vairuoti automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedė automobilio „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) variklį ir norėjo išvažiuoti iš teritorijos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi išvažiavimas buvo užstatytas kitu automobiliu – „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

O. R. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį kaltinama tuo, kad 2017 m. gruodžio 22 d., apie 13.35 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), siekdama išvengti R. K. baudžiamosios atsakomybės, tyčia, laikydama rankoje 150 EUR kupiūras, žodžiu pasiūlė juos savo įgaliojimus vykdančiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui P. S., įdėdama į tarnybinės uniformos šviesą atspindinčią liemenę, tokiu būdu davė 150 EUR kyšį už neteisėtą šio neveikimą, t. y. prašydama neregistruoti įvykio, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad R. K. 2017 m. gruodžio 22 d., apie 13.32 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasikėsino vairuoti automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl R. K. pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2017 m. lapkričio 22 d. nukentėjusiosios M. K. atžvilgiu vartoto smurto nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (t. 1, b. l. 8). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2018 m. gegužės 7 d. nutarimu R. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atnaujintas (t. 1, b. l. 10).

VĮ Regitra duomenimis automobilis „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. K. (t. 1, b. l. 31).

Apžiūros protokole užfiksuota liudytojos E. M. pateiktų trijų 50 eurų kupiūrų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (t. 1, b. l. 52-55).

Dėl R. K. pareikšto kaltinimo pagal 140 straipsnio 2 dalį.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog R. K. M. K. atžvilgiu vartojo smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Nurodytą teismo išvadą pirmiausia patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklės 2017 m. lapkričio 22 d. užfiksuotas M. K. pranešimas, jog ją namuose muša vyras. Papildomoje įvykio informacijoje pažymėta, kad R. K. konflikto metu smurtavo prieš savo žmoną M. K., griebė už rankos, pargriovė ant žemės. Moteriai sudraskytos rankos, ant kaktos gumbas, ant rankų daug mėlynių. Pareiškėja GMP atsisakė, pareiškimą rašyti bijo. A. S. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2017 m. lapkričio 22 d., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), kreipėsi M. K., kuri paaiškino, kad jos vyras R. K. griebė jai už rankos, pargriovė ant žemės ir keliu prispaudė galvą. Pažymėtos sužalojimų (nubrozdinimas, 2 kraujosruvos ir patinimas) vietos – ant veido ir rankų. Nurodytus sužalojimus atspindi byloje esančios fotonuotraukos. Ž. C. tarnybiniame pranešime užfiksuota iš M. K. žodžių jai suduotų smūgių lokacija ir kiekis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, jam ir nukentėjusiajai susitaikius, 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (b. l. 8). Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis iš esmės neneigė naudojęs jėgą prieš sutuoktinę ir pripažino jos atžvilgiu atliktus kaltinamajame akte išvardintus fizinius veiksmus, tačiau nurodė naują aplinkybę, jog tokie veiksmai kaip prispaudimas galvos prie grindų, tempimas rankomis iš virtuvės į koridorių, paguldymas už sprando, buvo būtini apsiginti nuo M. K., nes ji norėjo suduoti pastarajam keptuve. M. K. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad sutuoktinis buvo pačiupęs ją už rankų, pargriovęs ant grindų, tempė į koridorių ir laikė prispaudęs jos galvą prie grindų. Nurodė, kad jai skaudėjo, kai vyras buvo suėmęs už rankų, liko mėlynės, tačiau teigė, kad vyras jos nemušė. Vėliau teisme tvirtino, kad ji dėl kaltinamojo veiksmų fizinio skausmo nejautė. Tokius nukentėjusiosios parodymus teismas vertina kritiškai, siekiu palengvinti sutuoktinio padėtį. Iš aukščiau išvardintų įrodymų matyti, kad kaltinamasis 2017 m. lapkričio 22 d. konflikto metu M. K. apdraskė rankas, po jo veiksmų nukentėjusiajai ant veido liko mėlynės, gumbas, todėl tokie sužalojimai negalėjo nesukelti fizinio skausmo, kaip ir buvo nurodyta nukentėjusiosios apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu.

Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jei M. K. konflikto metu būtų sudariusi R. K. pagrindą manyti, kad siekia suduoti jam keptuve, nukentėjusiosios sutramdymui pavartotų smurtinių veiksmų kiekis ir pobūdis buvo pertekliniai. Be to, jei nurodyti veiksmai būtų buvę nukreipti vien nukentėjusiosios pasipriešinimui suvaldyti, ginantis, pastarajai nebūtų buvę jokio poreikio pabėgti iš namų (kaip pati nurodė „pavyko ištrūkti ir išbėgti į laiptinę“) ar kviesti policijos, kaip buvo šiuo atveju. Be to, iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad ji net pabijojo rašyti pareiškimą, o tai reiškia, kad jautė grėsmę iš kaltinamojo. Priešingu atveju toks pareiškimas būtų nelogiškas. Taigi, iš to, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į 2017 m. lapkričio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuotas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo R. K. veiksmai visiškai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį ir jo veika kvalifikuota teisingai.

Dėl R. K. pareikšto kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 7 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. BK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

R. K. teismo posėdyje savo kaltę dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 7 dalį neigė. Tačiau jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai yra nenuoseklūs bei prieštaringi todėl vertintini kritiškai. Pirmosios apklausos metu kaltinamasis tvirtino, kad automobilio nevairavo, tačiau pažymėjo, kad R. giminaitis, kurį ir lankė, užstatė savo automobiliu jo automobilį, kad niekas neišvažiuotų ir kvietė policiją. Pakartotinai apklaustas R. K. savo kaltę visiškai pripažino. Parodė, kad konflikto su R. giminaičiu metu būdamas neblaivas, įsėdo į automobilį ir užvedė jį, galimai norėdamas išvažiuoti iš kiemo, nes buvo neblaivas ir nesuvokė, ką darė. Dar kartą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis savo kaltę vėl neigė, tačiau pripažino, kad buvo įsėdęs į automobilį ir matė, kad jis užstatytas. Taip pat patvirtino, kad buvo užvedęs automobilio variklį, tačiau jau siekdamas pašildyti automobilio saloną. Nurodė, kad važiuoti niekur nenorėjo ir važiavimo fakto nebuvo. Teismo posėdyje R. K. neneigė, kad buvo atsisėdęs į mašiną, bet tik siekdamas ištraukti žmoną. Sakė, kad gal variklį ir buvo užvedęs, bet tik norėdamas pašildyti saloną. Negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad norėjo išvažiuoti iš kiemo, tvirtino, kad jis R. giminaičio neprašė patraukti savo mašiną. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. K. teigė, kad nevisiškai prisimena to įvykio aplinkybes, ką, teismo vertinimu, galėjo įtakoti suvartotas alkoholio kiekis. Jau vien dėl to šio kaltinamojo parodymai nelaikytini visiškai patikimais. Kita vertus, nors ir iš prieštaringų kaltinamojo parodymų matyti, kad jis patvirtino faktą, jog būdamas neblaivas buvo įsėdęs į automobilį ir užvedęs jo variklį A. T. akivaizdoje. Tai atitinka liudytojo A. T. parodymus, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, jog R. K., būdamas neblaivas, įsėdo į savo automobilį ir užvedė jo variklį. Nors R. K. neigė reikalavęs patraukti A. T. mašiną, tačiau tokie jo parodymai laikytini gynybine taktika. Byloje nėra duomenų, kad liudytojas A. T. būtų anksčiau pažįstamas su R. K. ir siektų jį apkalbėti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais. A. T., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad R. K. sakė, jog „tuoj išvažiuojame“, pareikalavo patraukti mašiną, o matydamas, jog yra kviečiama policija, minėjo, kad turės problemų. O. R. atsiklaupusi ant kelių maldavo atšaukti policiją. Nurodyta aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, jog tuo metu tiek R. K., tiek O. R. suvokė kaltinamojo teisei priešingą elgesį bei dėl to galinčias kilti pasekmes, įskaitant ir dėl nusikalstamos veikos už kurią R. K. buvo atleistas nuo atsakomybės. Iš A. T. elgesio akivaizdu, kad jis kaltinamojo veiksmus suvokė, kaip realų ketinimą vairuoti automobilį, priešingu atveju, jo pranešimas policijai apie sulaikytą akivaizdžiai neblaivų vairuotoją būtų nelogiškas. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai P. S. ir E. M. apklausti liudytojais patvirtino A. T. parodymus, nurodydami, jog įvykio vietoje pranešėjas (A. T.) paliudijo, jog vienas iš kieme buvusių asmenų, vairuotojas, bandė išvažiuoti iš kiemo teritorijos. Priešais (duomenys neskelbtini) gyvenanti kaimynė S. J. taip pat teigė mačiusi, kaip į kiemą atvykęs nepažįstamas vyriškis norėjo išvažiuoti iš kiemo, buvo atsisėdęs už vairo ir užvedęs variklį, tačiau neišvažiavo, nes mašina buvo užstatyta. Nurodytų liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo, todėl teismas laiko juos patikimais.

Transporto priemonės vairavimo sąvoka yra išaiškinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2017 m. gruodžio 1 d. redakcija) 2 straipsnio 1 dalies 73 punkte, kur nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas yra transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį byloje Nr. 2AT-30-699/2017 automobilio vairavimas yra aiškiai susietas su tokiais veiksmais, kai didesnio pavojaus šaltinis – automobilis – važiuoja, dalyvauja viešajame eisme ir yra valdomas būtent šioje transporto priemonėje prie vairo esančio asmens. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog 2017 m. gruodžio 22 d. adresu (duomenys neskelbtini) R. K. būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia 2,95 promilės alkoholio koncentracija, nors ir nepradėjo vairuoti automobilio, kadangi jis stovėjo vietoje, tačiau užvedė jo variklį, bei siekė išvažiuoti iš kiemo. Vadinasi, atliko pirminius veiksmus, skirtus valdyti, o tuo pačiu ir vairuoti transporto priemonę. Šio sumanymo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kadangi A. T. atsisakė patraukti savo automobilį ir išleisti jį iš kiemo. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 22 straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir yra kvalifikuoti teisingai.

Teismas kaltinamojo teisme duotus parodymus, jog jis neketino niekur važiuoti, o į mašiną buvo įlipęs tik norėdamas sušildyti jame miegojusią sutuoktinę, vertina kaip siekį išvengti atsakomybės. Juos paneigia ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti nuoseklūs nešališkų liudytojų A. T., P. S., E. M. ir S. J. parodymai. Kaltinamosios O. R. parodymus, kad jie neketino važiuoti automobiliu ir namo ruošėsi grįžti autobusu, kad automobilis nebuvo užvestas, teismas laiko nepatikimais ir jais nesivadovauja, kadangi pirmiausia, O. R. į kiemą išėjo vėliau, ir nematė visų R. K. veiksmų po susitikimo su A. T.. Minėti jos parodymai prieštarauja tiek paties kaltinamojo, tiek kitų liudytojų parodymams, be to, O. R. yra R. K. pažįstama ir taip pat kaltinama dėl to paties įvykio davusi kyšį pareigūnui, todėl duodama kaltinamajam palankius parodymus siekia palengvinti ne tik jo, bet ir savo padėtį.

Dėl O. R. pareikšto kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, vadinasi, įstatymas veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. BK 230 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.

O. R. pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, antrosios apklausos metu ir teisme savo kaltę neigė. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamoji patvirtino, kad kišenėje turėjo 150 EUR grynaisiais. Parodė, kad 150 EUR jai yra labai didelė, tačiau tuo pačiu teigė, kad pinigus laikė striukės kišenėje, nes manė, kad taip bus saugiau. Toks O. R. paaiškinimas yra visiškai nelogiškas, juo labiau, kad ji pripažino, jog su savimi turėjo ir piniginę. Kaltinamoji teigė, kad ji prie pareigūno pinigus iš kišenės išsitraukė tik norėdama patikrinti, ar jie ten tebėra po to, kai pareigūnė atliko jos apžiūrą, tvirtino, kad ji pareigūnui neaiškino, kodėl išsitraukė pinigus, kad pareigūnas jai kažką pasakė, bet ji nepamena ką. Taip pat manė, jog byloje nufotografuota piniginė ir pinigai yra ne jos, nes tuos 150 EUR ji vis dar turėjo striukės kišenėje, būdama policijoje. Tokius kaltinamosios parodymus paneigia liudytojo P. S. parodymai. Tiek kaltinamoji, tiek pareigūnas P. S. patvirtino, kad jie vienas kito iki įvykio nepažinojo. Teismui nenustačius aplinkybių, dėl kurių P. S. turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąją, pastarojo parodymus laiko patikimais, tuo tarpu kaltinamoji duodama aukščiau nurodytus parodymus siekia išvengti atsakomybės. Pareigūnas P. S. savo tarnybiniame pranešime nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad pakalbėjusi su porininke E. M., O. R. siūlė jam pinigus. Teismo posėdyje P. S. parodė, kad priėjusi prie jo kaltinamoji pasakė „gal susitarsime“ bei iš piniginės išėmė 50 EUR. Po įspėjimo, kad už tokį poelgį yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, O. R. pasidėjo 50 EUR, pasakė „tai yra per mažai“ ir dar išsitraukė pinigų bei bandė paduoti, kišti į liemenę ar prie liemenės. Ikiteisminio tyrimo metu P. S. parodė, kad liepos kaltinamajai pasiimti iš automobilio savo daiktus, ji iš mašinoje buvusio rankinuko išsitraukė tamsiai rudos spalvos piniginę, iš piniginės išėmė 50 eurų kupiūrą ir laikydama ją dešinėje rankoje jam pasakė: „Ar tu nefilmuoji, paimk ir paleisk R., jam nereikia nemalonumu darbe“. Jis įspėjo moterį dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimo. Tada moteris iš piniginės ištraukė dar dvi kupiūras po 50 eurų ir laikydama jas dešinėje rankoje priėjo dar arčiau jo, ir bandė dešine ranka įdėti šiuos pinigus į jo šviesą atspindinčią liemenę. Kaltinamoji turėjo rankoje piniginę, ir pirmą ir antrą kartą ji pinigus išsitraukė iš piniginės. Liudytojas suprato, kad pinigai buvo siūlomi už tai, kad nebūtų problemų. Jam buvo akivaizdu, kad tai buvo pinigai už atitinkamą veikimą. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir iš karto po įvykio surašytame P. S. tarnybiniame pranešime. Liudytojo P. S. parodymus patvirtina kartu su juo į įvykio vietą atvykusios pareigūnės E. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotos įvykio aplinkybės. Šios pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ji girdėjo, kaip O. R. P. S. sakė „paimk ir paleisk R., jam nereikia nemalonumu darbe“. Po P. S. įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą, O. R. iš piniginės ištraukė dar 2 vnt. po 50 EUR kupiūras ir visus pinigus bandė įdėti į P. S. šviesą atspindinčią liemenę. Liudytoja S. J. taip pat nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad pro langą matė kaip moteris, kuri buvo atvažiavusi pas R., prie policininko mojavo pinigine, traukė pareigūną už švarko, o jis ją atstūmė. Matė, kad ji pareigūnui (vyriškiui) kažką aiškino. Be to, tai, kad O. R. siekė, jog R. K. nebūtų nubaustas, patvirtina ir R. T. parodymai, jog kaltinamoji ant kelių jo maldavo atšaukti policiją. Taigi, nurodyti įrodymai patvirtina, jog O. R., siekdama išvengti R. K. baudžiamosios atsakomybės, siūlė savo įgaliojimus vykdančiam policijos pareigūnui 150 EUR kyšį už tai, kad nebūtų registruojamas įvykis. P. S. parodė, kad atsisakius priimti kyšį, O. R. numetė pinigus ant žemės. Juos pakėlė E. M.. Iš 2017 m. gruodžio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad po užfiksuoto įvykio pareigūnė E. M. pateikė tris 50 eurų kupiūras, tris apglamžytas kupiūras E. M. nufotografavo ir prie tarnybinio automobilio, bei nurodytą nuotrauką 2017 m. gruodžio 22 d. pateikė kartu su savo tarnybiniu pranešimu. Nurodyti įrodymai paneigia kaltinamosios teisme naujai iškeltą versiją, jog minėti pinigai jai nepriklausė.

P. S. parodė, jog buvo perspėjęs kaltinamąją, kad už tokius jos veiksmus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tokia aplinkybė nurodyta ir E. M. tarnybiniame pranešime. Pati O. R. taip pat patvirtino, kad jai išsitraukus pinigus pareigūnas kažką pasakė, bet ji neprisiminė ką. Minėti parodymai patvirtina, kad net ir žinodama pasekmes dėl kyšio valstybės tarnautojui davimo, O. R. savo ketinimų neatsisakė ir pasiūlė pareigūnui didesnę sumą už neteisėtą jo neveikimą. Tokie O. R. veiksmai atitinka BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.

Dėl skirtinų bausmių.

Skirdamas R. K. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs savo kaltę dėl fizinio skausmo M. K. sukėlimo, tačiau teismo posėdyje pakeitė parodymus ir siekdamas sumenkinti savo kaltę, teigė, kad iš esmės tik gynėsi nuo nukentėjusiosios. Tokie kaltinamojo parodymai nelaikytini nuoširdžiu prisipažinimu. Juo labiau, kad jis neišreiškė ir gailėjimosi dėl savo veiksmų. Kaltinamojo atsakomybę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivas ir tai akivaizdžiai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – nedirbantis (t. 1, b. l. 142-144), iš jo žodžių registruojasi Darbo biržoje, psichinėmis ligomis nesirgo. Teismui nekilo abejonių R. K. gebėjimu suprasti ir valdyti savo veiksmus. Kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 134-146), baustas administracine tvarka, įskaitant ir už vairavimą neblaiviam, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą (t. 1, b. l. 137-141). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę su papildomais kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos turėsiančiais įpareigojimais: per visą šios bausmės atlikimo laikotarpį pradėti dirbti, ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda, areštas ar terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Siekiant sudaryti galimybę kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą bei išsaugoti esančius socialinius ryšius, už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą R. K. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. BK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimą gali būti paskirta bauda nuo 50 iki 2 000 MGL. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra bedarbis, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir dėl pastarojo nusikaltimo nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui, taikant MGL dydį, galiojusį iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. 1 MGL = 37,66 EUR.

Atsižvelgiant į tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje numatyti nusikaltimai itin skiriasi pagal savo rūšį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, kaltinamajam paskirtos bausmės subendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu.

Kadangi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas buvo padarytas prieš šeimos narį, kaltinamajam skirtina ir BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nors nusikalstamos veikos padarymo metu R. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau šios teisės neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimą įgyti specialiąją teisę teismo nustatytu terminu. Šiuo atveju, įvertinus R. K. nustatytą didelį girtumo laipsnį ir tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą traukimas atsakomybėn už vairavimą neblaiviam (2013 m. rugsėjo 19 d. nubaustas už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas 2,74 promilių girtumas), kas rodo ypač didelį kaltinamojo abejingumą Kelių eismo taisyklių reikalavimams, savo ir aplinkinių saugumui, R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų ir 5 mėnesių laikotarpiui.

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Ši norma yra imperatyvi, todėl kaltininkui priklausanti nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais, išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017). Šiuo atveju kaltinamajam priklausantis automobilis „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti R. K. (t. 1, b. l. 89-91), laikytinas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl konfiskuotinas.

Skirdamas bausmę O. R. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, siekiant išvengti R. K. baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą kaltinamoji padarė būdama neblaiva ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – dirba (t. 1, b. l. 145-147), psichinėmis ligomis nesirgo. Teismui nekilo abejonių O. R. gebėjimu suprasti ir valdyti savo veiksmus. Kaltinamoji anksčiau neteista (t. 1, b. l. 148-150), vieną kartą (2013 m.) bausta administracine tvarka, bauda sumokėta (t. 1, b. l. 151-152). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojo nauja BK 47 straipsnio, numatančio už atskiras nusikalstamas veikas skirtinų baudų dydžius, redakcija, kuri ir turėtų būti taikoma šiuo atveju. Pagal naujos redakcijos 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą yra skirtina nuo 100 MGL iki 4 000 MGL dydžio bauda. Nors nagrinėjamoje byloje O. R. savo kaltės nepripažino bei nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, vis tik, teismas atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus O. R. sankcijos minimumui artimą baudos dydį. Taikant MGL dydį, galiojusį iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. 1 MGL = 37,66 EUR.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, O. R. priklausantys 150 EUR grynieji pinigai – 3 vnt. 50 EUR kupiūros, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Materialinio aprūpinimo skyrių (t. 1, b. l. 56-57), pripažintini nusikalstamos veikos dalyku ir konfiskuotini.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. lapkričio 22 d., 11.15 val. iki 2017 m. lapkričio 23 d., 11.15 val., t. y. vieną dieną (t. 1, b. l. 78, 79), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam R. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 86, 98) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai O. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 122) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi paskirtas R. K. priklausančio automobilio „Volvo S80“, valstybinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas (t. 1, b. l. 39-42) paliktinas galioti iki nuosprendžio dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktais, R. K. įpareigoti per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį pradėti dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje ir per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje, bei skirti jam 50 MGL (1 883 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 50 MGL (1 883 EUR) baudą ir 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį pradėti dirbti, ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje ir per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68, 72 ir 72² straipsniais, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: 1) įpareigoti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 3) konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – R. K. priklausantį automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 22 d., 11.15 val. iki 2017 m. lapkričio 23 d., 11.15 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą R. K. priklausančio automobilio „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos, vėliau panaikinti.

R. K. bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

O. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 100 (vieno šimto) MGL (3 766 EUR) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti O. R. priklausančius 150 EUR (3 vienetai po 50 EUR kupiūrų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Materialinio aprūpinimo skyrių.

O. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

O. R. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.