Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kisieliaus, Artūro Šumsko, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktais, R. K. įpareigotas per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį pradėti dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

- BK 22 straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL (1 883 EUR) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL (1 883 EUR) bauda ir 1 metų laisvės apribojimas, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį pradėti dirbti, ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 68, 72 ir 72² straipsniais, R. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) įpareigotas per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metams ir 5 mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 3) konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė – R. K. priklausantis automobilis „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. K. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-11-22, 11.15 val. iki 2017-11-23, 11.15 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir O. R., tačiau dėl jos apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliantas R. K. apeliaciniu skundu prašo netaikyti jam nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimo, todėl baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje. Patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo aspektu, darytina išvadą, kad teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko apeliantui, nagrinėjamu atveju, buvo pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

6. Šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio pasikėsino vairuoti R. K., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

7. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas R. K. transporto priemonę pasikėsino vairuoti būdamas neblaivus, kai nustatyta 2,95 promilės etilo alkoholio koncentracija kraujyje, yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe už analogiškus pažeidimus – vairavimą neblaiviam (b.t. 1, b.l. 137-141). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 31d. nutarimu už transporto priemonės vairavimą apeliantui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę 48 mėnesius, po nutarimo įsiteisėjimo šios nuobaudos terminas yra nuo 2013 m. sausio 7d. iki 2017 m. sausio 6d. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir leidžia daryti išvadą, kad pastarasis savo elgesio nekeičia ir vis tiek nesilaiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančios aplinkybės (jis neteistas, jo paaiškinimu – registruojasi Darbo biržoje) buvo įvertintos jam skiriant bausmę ir nustatant kitą baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kitų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcingas baudžiamojo byloje nenustatyta, o apelianto nurodomos aplinkybės, kad automobilis reikalingas buityje – nėra vada naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Nekyla abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

8. Nagrinėjamoje byloje R. K. pasikėsino vairuoti kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žymiai viršijęs ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jo kraujyje buvo nustatyta 2,95 promilės etilo alkoholio. Neabejotina, jog tokio apsvaigimo nuo alkoholio laipsnio vairuotojo reakcija yra vangesnė, orientacija apsunkinta, todėl dėmesingai ir saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinį bei tinkamai įvertinti situacijas kelyje būna sudėtinga, visiškai realu, jog vairuotojas gali nebepajėgti priimti tinkamiausią sprendimą dėl automobilio valdymo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apeliantas sėdo prie vairo po to, kai vartojo alkoholį, taigi, žinodamas, jog yra išgėręs ir negali vairuoti transporto priemonės, tokiu būdu keldamas grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų visuomenės narių gyvybei bei sveikatai. Akivaizdu, jog savo automobiliu – padidinto pavojaus šaltiniu, jis naudojosi visiškai lengvabūdiškai, nesusimąstydamas, kokį pavojų jis kelia.

9. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka proporcingumo principą ir padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl naikinti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę nėra jokio pagrindo. Esant aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.