- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- e2-982-516/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00310-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- J. Ž.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-3486-577/2017 pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl kompensacijos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovas J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės J. Ž. 118 744,21 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą 118 744,21 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, kurių vertė 118 744,21 Eur, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, o pinigines lėšas naudoti, valdyti bei disponuoti jomis. Nurodė, kad ieškinio suma yra itin didelė, atsakovė yra fizinis asmuo, neturinti jokio kito vertingo turto; ieškovo žiniomis, atsakovės pajamos nėra didelės. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turi galimybę perleisti jai priklausantį turtą, dėl ko teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovo J. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinį (t. y. ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei įrodymų turinį ir ieškinio reikalavimus), konstatavo, kad negalima daryti išvados dėl ieškinio prima facie pagrįstumo. Ieškovas nenurodė ir nepridėjo įrodymų, kuriais grindžiamos ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės dėl turto įgijimo ieškovo lėšomis, dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę ir kt.Teismas nurodė, kad nors ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė didele ieškinio suma, tačiau šiuo metu aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Teismo nuomone, šiuo atveju nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie atsakovės nesąžiningumą. Teismas taip pat išaiškino ieškovui, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio bet kurioje civilinio proceso stadijoje vėl kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis jungtinę veiklą, taip pat vadovaujantis teismų praktika bylose dėl turto įgijimo asmenims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, akivaizdu, kad jungtinė veikla galima ne tik esant piniginiams įnašams, todėl teismo argumentas, kad su ieškiniu nepateikta įrodymų, už kokias lėšas buvo įgytas turtas, visiškai nepagrįstas. Prie ieškinio pridėti laiškai akivaizdžiai parodo, kad šalys vedė bendrą gyvenimą, ūkį, buvo sukūrę šeimą, jiems gimė dukra. Šalių dukra S. Ž., rašydama apie šalių įgytą žemės sklypą, 2008 m. liepos 28 d. laiške ieškovui nurodo: „Dėl sklypo. Aš nesutinku už jokius pinigus jo parduot. Pagalvok tėti apie ateitį, jūs ten gyvensit su mama, taigi ten mūsų svajonė, tėti! Tokių sklypų kaip mūsų išvis nėra“, t.y. patvirtina, kad žemės sklypas buvo įgytas šalių ir buvo jų bendra nuosavybė.Niekuo nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pradinėje bylos stadijoje, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti; teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–239/2006, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-330/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-445/2009). Didelė ieškinio suma būtent ir yra viena iš tokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad yra grėsmė, jog vėlesnis teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba išvis tapti neįmanomu.Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera. Vienintelis jai priklausantis vertingas turtas yra atsakovei priklausantis butas. Atsižvelgiant į jos turtinę padėtį ir aplinkybę, kad ji yra fizinis asmuo, itin didelė ieškinio suma - 118’744,21 Eur – yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovė gali siekti nuslėpti jai priklausančią nuosavybę ir perleisti ją tretiesiems asmenims, dėl ko vėlesnis teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų ar taptų neįmanomu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą apie atsakovei priklausantį butą ir krautuvo pirkimo–pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas spręstas pagal ieškovo prašymą, naujai pateikiami įrodymai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui, o ieškovas nemotyvavo, kodėl jų neteikė pirmosios instancijos teismui. Kitas pateiktas įrodymas (krautuvo pirkimo–pardavimo sutartis) nėra aprašytas atskirajame skunde ir nesusijęs su sprendžiamu klausimu. Dėl išdėstytų priežasčių pateikiamus įrodymus atsisakytina pridėti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės.Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.Ieškovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškinio tikėtino pagrindimo įvertinimu. Kaip ne kartą pasisakyta nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo ieškinio pagrindą ir dalyką, pateiktus įrodymus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir kt.). Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė atsakovės laiškus, kurie patvirtina artimus ryšius tarp ieškovo ir atsakovės, bet jie nėra susiję su ieškovės ir atsakovo gyvenimo drauge faktu (siųsti iš Lietuvos į Lenkiją laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2009 metų) ar bendro turto sukūrimu ar bendro ūkio tvarkymu. Kiti kartu su ieškiniu pateikti įrodymai taip pat su šiais faktais nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai susiję. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad aplinkybes dėl šalių bendro gyvenimo, jeigu atsakovė jas neigtų, patvirtins liudytojai, tačiau konkrečių liudytojų nenurodė. Taigi, kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina artimus ieškovo ir atsakovės ryšius, bendro vaiko turėjimo faktą, tačiau nepateikta jokių įrodymų dėl sukurto bendro turto.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pateikti naujus įrodymus (inter alia kviesti liudytojus), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio aplinkybes bei prie jo pateiktus įrodymus, šioje proceso stadijoje pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškovo ieškinio preliminaraus pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien tik ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017).Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017).Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.