Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-30 · Administracinė byla Nr. eI2-6484-505/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-30
Bylos Nr.
eI2-6484-505/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00297-2024-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-6484-505/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00297-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 51.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 30 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas 1) ir 2024 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas 2, abu kartu – ir Sprendimai) bei įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S. S. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimu 1 buvo nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, Sprendimu 2 buvo nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo (duomenys neskelbtini). Teigė, kad jis su Sprendimais nesutinka, kadangi pats pildydamas jam pateiktą anketą-klausimyną, o vėliau ir apklausos pas atsakovą metu informavo apie tai, kad jis (duomenys neskelbtini) metais dirbo (duomenys neskelbtini), kur nebuvo (duomenys neskelbtini), neatlikinėjo specialių (duomenys neskelbtini), o, privalėdamas atlikti (duomenys neskelbtini), pasirinko vairuoti (duomenys neskelbtini) transporto priemonę minėtoje (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog visa tai vyko daugiau kaip prieš (duomenys neskelbtini) metų. Nuo to laiko jis dirbo (duomenys neskelbtini) privačiose (duomenys neskelbtini) bendrovėse ir su (duomenys neskelbtini) valstybinėmis įstaigomis / institucijomis neturėjo jokių specifinių reikalų. Pareiškėjo nuomone, iš esmės bet kuris (duomenys neskelbtini) pilietis (išskyrus tuos, kurie yra persekiojami) turėtų būti laikytinas keliančiu grėsmę Lietuvos Respublikai, kadangi kiekvienas valstybės pilietis, turintis tos valstybės pasą, turi būti tam tikra prasme lojalus tai šaliai. Pareiškėjui neaišku, kodėl, vairavęs (duomenys neskelbtini) transporto priemonę (duomenys neskelbtini)daugiau kaip prieš (duomenys neskelbtini) metų, jis laikytinas galinčiu būti išnaudotu (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui labiau nei bet kuris kitas (duomenys neskelbtini) pilietis. Akcentavo, kad jis turi socialinių ir (ar) ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika jau nuo (duomenys neskelbtini), kai jam buvo išduota nacionalinė viza. Taip pat jis nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar dirba Lietuvoje ir nėra jokių duomenų, kad per šį laikotarpį būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kurie rodytų, kad jis yra išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, keltų grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, veiktų prieš Lietuvos Respubliką. Nurodė, kad grįžta į (duomenys neskelbtini) tik trumpam aplankyti ten gyvenančius vaikus. Pareiškėjo manymu, grėsmė valstybės saugumui turi būti reali, o ne grindžiama spėjimais ir (ar) prielaidomis. Teigė, kad Sprendimai iš esmės grindžiami ne realia ir akivaizdžia grėsmės valstybės saugumui galimybe, o iš esmės jo pilietybe, sureikšminant aplinkybę apie jo darbą (duomenys neskelbtini). Mano, jog atsakovas automatiškai perkėlė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą ir jos pagrindu priėmė Sprendimus, išvadą apie grėsmę padaręs formaliai, o ne grįsdamas objektyviais duomenimis. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą pažymėjo, kad pareiškėja, 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, ketindamas dirbti (duomenys neskelbtini). Teigė, jog klausimyne pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais dirbo (duomenys neskelbtini). Akcentavo, kad gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Paaiškino, kad įvertinus VSD išvadą ir kitus duomenis buvo priimti ginčijami Sprendimai remiantis kompetentingos institucijos VSD pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymėjo, kad atsakovas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. (duomenys neskelbtini) politinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė (duomenys neskelbtini) propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skunde vardijamos aplinkybės, kad jis pildydamas klausimyną nurodė visą informaciją, jo darbo funkcijos ir pobūdis, darbo santykių su (duomenys neskelbtini) institucija pabaiga tolimesnis darbas, nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus. Atkreipė dėmesį, kad išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę yra pagrįsta darbu (duomenys neskelbtini) institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėjo susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla), o ne spėjimais ir įtarimais. Mano, kad reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Teigė, jog grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pažymėjo, kad jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui. Nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad ginčijami Sprendimai yra grindžiami ne realia ir akivaizdžia grėsmės valstybės saugumui, o iš esmės jo pilietybe, sureikšminant aplinkybę apie pareiškėjo darbą (duomenys neskelbtini). Mano, kad Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pažymėjo, kad iš Sprendimo 1 turinio matyti, kad, nors esminis jo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad buvo atliktas pareiškėjo vertinimas, todėl negalima teigti, jog atsakovas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Pastebėjo, jog pareiškėjo akcentuojamas darbo Lietuvoje laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą, nors pareiškėjas gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje nuo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau iki šiol nesiekė gauti leidimo nuolat gyventi, o tai rodo, jog jis nėra pakankamai integravęsis į Lietuvos visuomenę. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Sprendimai priimti pagal VSD kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

VSD vertinimu, pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Mano, jog pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Nurodė, kad Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis

VSD vertinimu, atsakovo Sprendimų turinys patvirtina, kad nors esminis Sprendimų pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog atsakovas atliko pareiškėjo vertinimą turimų Lietuvos Respublikoje socialinių bei ekonominių ryšių aspektu bei nustatė, kad pareiškėjui buvo išduotos nacionalinės vizos, SODROS informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas dirba Lietuvoje nuo (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, byloje nenustatyta, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas teisėto buvimo Lietuvoje laikotarpiu dažnai grįžta į kilmės valstybę, pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto integracijos lygio Lietuvos Respublikoje, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. VSD vertinimu, priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (atsakovas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, mano, kad jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2024 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta pareiškėjui S. S. pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei 2024 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. S. 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikė atsakovui Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, ketindamas dirbti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo pateiktas užpildyti klausimynas, kuriame jis, be kita ko, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais dirbo (duomenys neskelbtini).

Atsakovas 2023 m. spalio 25 d. raštu Nr. 18-11310 gavo VSD vertinimą, kuri nurodė, kad atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir nustatė, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus.

VSD, atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pil. S. S. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Prašė, įvertinus visas susijusias aplinkybes, jeigu bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, įtraukti jį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

Migracijos departamentas:

- vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui;

- vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 4, 6, 15 ir 20 punktais ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 5, 37 ir 38.3 punktais, 2024 m. sausio 15 d. priėmė dar vieną sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkis metus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtais sprendimais ir juose atliktu aplinkybių vertinimu, kreipėsi į teismą.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 punktas).

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-846-756/2020, yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT, tiek ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus).

LVAT praktikoje pabrėžiama, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, kuri cituojama, pvz., 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023).

Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą, kad situacija susijusi su nacionaliniu saugumu, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą skundžiamuose Sprendimuose padaryti išvadą, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Teismas, visų pirma, pabrėžia, kad kompetentinga institucija – VSD, atlikusi pareiškėjo S. S. (užsienietis, kuris yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis) keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pateikė vienareikšmę išvadą, jog jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kur gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Tad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Minėta, kad pagal teismų praktiką tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamento skundžiamuose Sprendimuose padaryta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui šiuos reikalavimus atitinka. Tad pareiškėjo argumentai, kad atsakovo sprendimai yra pagrįsti tik prielaidomis ir spėlionėmis, atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamuose Sprendimuose turi būti nurodyti konkretūs veiksmai ir duomenys, pagrindžiantys pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Minėta, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, t. y. Lietuvai atvirai priešiškos šalies pilietis. Jis (duomenys neskelbtini) metais dirbo (duomenys neskelbtini) Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, t. y. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijoje. VSD turimi duomenys rodo, kad tokie asmenys privalo būti lojalūs (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką; (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ir įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Be to, tokiems asmenims esant užsienio šalyse, ypač režimui priešiškose NATO bei ES valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, jie gali būti lengvai išnaudojami (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų tam tikroms užduotims, priešingoms Lietuvos interesams, vykdyti kaip lojalūs ir patikimi (duomenys neskelbtini) valdžiai asmenys; beje, tam naudojant ir įvairias neteisėtas priemones, tokias kaip šantažą ir kt.

Pareiškėjas skunde nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateiktos informacijos teisingumu ir pagrįstumu.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jo darbo pobūdis buvo visai kitoks, t. y. jis nebuvo (duomenys neskelbtini) tarnautojas, neatlikinėjo specialių (duomenys neskelbtini) valstybinių institucijų ir (ar) tarnybų užduočių, o, privalėdamas atlikti (duomenys neskelbtini), pasirinko vairuoti (duomenys neskelbtini) transporto priemonę minėtoje (duomenys neskelbtini). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia byloje padarytų išvadų dėl jo lojalumo ir patikimumo (duomenys neskelbtini) režimui ir dėl to atsirandančių grėsmių Lietuvos valstybės saugumui. Neatsižvelgiant į tai, kokias pareigas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ir įmonėse asmenys eina, jų patikimumas ir lojalumas yra kontroliuojamas; juo labiau pareiškėjo joje išdirbtas ne vienų metų laikas ((duomenys neskelbtini) metai). Pati (duomenys neskelbtini) tikėtina tiek kiek naudinga yra susijusi su žiniasklaida, per kurią režimas daro įtaką žmonėms ir skleidžia savo propagandą.

Taigi, byloje nustatytas faktas, susijęs su pareiškėjo darbu ir darbo trukme, pats savaime suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pareiškėjas gali būti lojalus ir patikimas asmuo, vykdantis (duomenys neskelbtini) Respublikos valdžios užduotis.

Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) režimas ne tik priešiškai nusiteikęs Lietuvos atžvilgiu, vykdo hibridines atakas prieš Lietuvą, bet ir padeda (duomenys neskelbtini), kuri pradėjo ir vykdo precedento neturinčią plataus masto agresiją prieš Ukrainą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios neabejotinai tvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) politikai ir jo veikimą prieš režimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Migracijos departamento skundžiamuose Sprendimuose visiškai pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada daroma turint omenyje paskutiniu metu ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) nusikalstamų režimų agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu. Tad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas.

Toks vertinimas, esant panašioms situacijoms, iš esmės atitinka ir LVAT formuojamą praktiką (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024).

Kaip matyti iš bylos, pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno klausimus, pažymėjo, kad nepritaria (duomenys neskelbtini) kariniams veiksmams Ukrainoje ir laiko (duomenys neskelbtini) dalimi, tačiau tai savaime nepaneigia grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl pareiškėjo požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo dažno lankymosi (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo visa šeima. Minėta, kad pareiškėjas yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.

Kaip matyti iš bylos, pareiškėjui anksčiau buvo išduoti trys leidimai laikinai gyventi. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad vien tai, jog ankstesniais laikotarpiais pareiškėjui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nereiškia, kad jam ir toliau leidimas laikinai gyventi turėjo būti išduotas (pakeistas) automatiškai. Šiuo metu, minėta, kardinaliai yra pasikeitusi geopolitinė situacija. Paskutiniu metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys režimui palankūs asmenys. Be to, tokie asmenys, minėta, yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis (duomenys neskelbtini) jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, tad siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms. Tad tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) piliečių prašymai išduoti (pakeisti) leidimus gyventi Lietuvoje šiuo metu, minėta, vertinami atsiradusių naujų grėsmių kontekste.

Pažymėtina, jog teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos, Migracijos departamentas pakankamai išsamiai vertino pareiškėjo tiek ekonominius, tiek ir socialinius (šeiminius) ryšius Lietuvoje. Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, taip pat šiandieninę geopolitinę situaciją, padarė išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu Migracijos departamento vertinimu; atsisakymas pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.

Dėl atitikties proporcingumo principui esant panašiai situacijai yra pasisakęs ir LVAT (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023).

Apibendrinant konstatuotina, kad Migracijos departamentas Sprendimu1 visiškai pagrįstai pareiškėjui atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Kaip minėta, kad, pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Pagal to paties straipsnio 8 dalį, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Taigi, Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1 papunktis); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2 papunktis).

Kaip matyti iš bylos, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą.

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punktu, atsakovas pareiškėjui nustatė maksimalų 5 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpį. VSD būtent ir siūlė pareiškėjui nustatyti tokį draudimo atvykti laikotarpį. Tad toks terminas, teisėjų kolegijos nuomone, laikytinas proporcinga ir adekvačia priemone, taikoma pareiškėjui pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teismų praktikoje užsieniečiams, kurie pripažinti keliančiais grėsmę Lietuvos saugumui, nustatomas 5 metų draudimo atvykti terminas paprastai laikomas proporcinga priemone (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021).

Tad Migracijos departamentas Sprendimu2 taip pat visiškai pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiami Migracijos departamento Sprendimai iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, motyvų išdėstymas yra aiškus, pakankamas ir adekvatus, priimant minėtus Sprendimus buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, be to, juos priėmė tam kompetentingas subjektas – Migracijos departamentas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiami Migracijos departamento Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, tad juos panaikinti nėra jokio pagrindo.

Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisDaina KukalienėAsta Vailionė