- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- 2A-372-357/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01023-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 34.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja V. Valantienė Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01023-2010-7
NUTARTIS
2011 m. rugsėjo 9 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-98-440/2011 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pareiškimo priimti palikimą ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. J. ieškiniu (2–4 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (113–116) prašė panaikinti 2008-09-05 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą dėl palikimo išdavimo ir panaikinti 2009 m. lapkričio 19 d. Akmenės rajono 2-jame notaro biure išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
Ieškovė nurodė, kad jos vyras A. J., su kuriuo ji ilgus metus nebegyveno, tačiau santuoka nebuvo nutraukta, nuosavybės teisėmis valdė 47/100 buto ir 1/2 dalį pastato-sandėlio. 2001 m. spalio 12 d. A. J. mirė, o po jo mirties liko jo vardu registruotas turtas. Dėl ligos ieškovė negalėjo susitvarkyti paveldėjimo dokumentų, nes sunkiai sirgo, o nuo 2004 m. birželio l d. jai buvo nustatyta visiška negalia. Akmenės rajono apylinkės teismas 2010-05-30 nutartimi atnaujino ieškovei terminą palikimui pagal įstatymą priimti trims mėnesiams. Nežiūrint į tai, kad ieškovė tvarkėsi dokumentus palikimo priėmimui, 2009 m. lapkričio 19 d. Akmenės rajono 2-jo notaro biuro notarė S. M. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą į likusią A. J. turto dalį. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimas neatitinka įstatymų reikalavimų, nes paveldimas turtas pereina valstybei, tuo atveju, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba jeigu nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. 2010 m. liepos 26 d. ieškovė kreipėsi į Akmenės rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė atsisakė priimti jos pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Akmenės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu (147–152) ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad 2010-03-15 ieškovė per atstovą kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą dėl palikimo priimti termino atnaujinimo. 2010-05-30 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi J. J. buvo atnaujintas terminas jos vyro A. J., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimui pagal įstatymą priimti trims mėnesiams. Vėliau ieškovė kreipėsi į notarą, tačiau 2010-07-30 Nutarimu Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. M. atsisakė priimti ieškovės pareiškimą palikimui priimti 2001-10-12 mirus A. J.. Nurodė, kad neatsiradus paveldėtojams į likusią dalį buto (bešeimininkio) 2009-11-19 paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas Lietuvos valstybei.
Teismas nurodė, kad ieškovė su sutuoktiniu negyveno, todėl apie jo mirtį 2001 m. nežinojo. Notarė S. M. nurodė, kad paaiškėjus, jog yra sutuoktinė, notarė pati ieškojo sutuoktinės, informavo ją apie nuosavybės teisę ir 2008-11-07 Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą valstybei. 2009-10-16 rašė raštą advokatei A. M., atstovaujančiai ieškovės interesus, kuriame nurodė, kad 2007-07-11 Akmenės rajono apylinkės teismas įregistravo testamentų registre juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą priėmė valstybė, kuriai atstovavo valstybinė mokesčių inspekcija. 2009-10-21 E. Š., atstovaudama J. J. interesus, kreipėsi su prašymu į notarę dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į ½ dalį 47/100 dalių butą ir į ½ dalį ½ dalies pagalbinio ūkio pastato-sandėlio, įgytų santuokos metu su sutuoktiniu A. J.. 2009-10-21 Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. M. išdavė nuosavybės teisės liudijimą J. J., pergyvenusiai sutuoktinį A. J., dėl nuosavybės teisės ½ dalį bendro turto. Ieškovės atstovė negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių ieškovė nepareiškė prašymo dėl palikimo priėmimo, neišreiškė savo valios dėl palikimo išduodant notarei nuosavybės dokumentą, nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti (CK 5.57 str.) ar paveldėjimo teisės ginčijimo ( 5.8 str., 5.9 str.).
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija 2007-05-28 kreipėsi į teismą dėl A. J. turto apyrašo, 2007-06-11 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi pavesta antstoliui sudaryti turto apyrašą, palikimo apyrašas sudarytas 2007-07-20 d. 2009-10-16 raštu notarė S. M. informavo advokatę A. M., kad palikimą priėmė valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad notarė atliko savo funkcijas nepažeisdama Notariato įstatymo nuostatų. Valstybinė mokesčių inspekcija įgyvendino valstybės teisę paveldėti A. J. turtą 2007-05-28 kreipdamąsi į teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Turto apyrašas sudarytas 2007-07-20, pareiškimą priimti palikimą valstybės vardu ir išduoti paveldėjimo liudijimą Šiaulių valstybinė mokesčių inspekcija padavė 2008-08-25, Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. M. pagrįstai 2009-11-19 išdavė A. J. palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009-11-19 palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu įregistravo nuosavybę Nekilnojamo turto registre.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo 2010-03-15. Nors 2010-05-30 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi terminas palikimui priimti buvo atnaujintas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas ir nuosavybės teisė valstybei įregistruota jau iki kreipimosi į teismą. Todėl ieškovės atstovės argumentą, kad notarė žinodama apie ieškovės norą paveldėti A. J. palikimą, nepagrįstai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą valstybei, teismas laikė nepagrįstu. Atnaujinus terminą ir kreipusis ieškovei į notarę, 2010-07-30 Nutarimu Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. M. atsisakė priimti ieškovės pareiškimą palikimui priimti, nurodydama, kad neatsiradus paveldėtojams į likusią dalį buto (bešeimininkio) 2009-11-19 paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas Lietuvos valstybei. A. J. vardu neliko jokio turto. Ieškovė šio atsisakymo neginčijo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad ieškovė apie sutuoktinio mirtį sužinojo 2009-10-21, į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu kreipėsi 2010-09-22, todėl nepraleido ieškinio senaties termino.
Teismas nurodė, kad ieškovė, sužinojusi apie palikimą, neišreiškė savo valios dėl sutuoktinio A. J. palikimo priėmimo, nors tokią galimybę turėjo. Ieškovės interesus atstovavo jos dukra E. Š. bei advokatė A. M.. Ieškovė per atstovus buvo informuota, kad palikimą priėmė valstybė, atstovaujama valstybinės mokesčių inspekcijos. Ieškovė turėjo galimybę pasinaudoti teisine pagalba, atstovaujama kitų asmenų, galėjo pasinaudoti ir kita vieša informacija. Teismas konstatavo, kad ieškovės gyvenimo aplinkybės negalėjo būti kliūtimi pasinaudoti savo teisėmis. Ieškovė nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių jai išreikšti savo valią ginčyti palikimo priėmimą, kreiptis į teismą. Termino atnaujinimo klausimas buvo išspręstas jau po to, kai valstybė priėmė palikimą, kai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, buvo įregistruota nuosavybės teisė. Vien tik termino atnaujinimo aplinkybių buvimas negali sukurti ieškovei paveldėjimo teisinių padarinių, tai yra termino pratęsimo klausimas nėra pakankamai teisiškai reikšmingas, esant kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Kitos ieškovės nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis, esminėmis ir suteikiančiomis pagrindą ieškinį tenkinti, t. y. panaikinti 2008-09-05 prašymą palikimui priimti bei 2009-11-19 palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Ieškovės, ar jos atstovės nerūpestingumu ar įvardintu suklydimu negalima pateisinti kitų asmenų teisėtų interesų suvaržymo. Ieškovė prašydama panaikinti prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir paveldėjimo teisės liudijimą, neginčijo palikimo priėmimo teisėtumo bei minėtų dokumentų teisėtumo. Vien tai, kad ieškovė per vienerius metus kreipėsi teisminės gynybos, reikšdama reikalavimus CK 5.8 str. nustatytais pagrindais, nesudaro pagal įstatymą reikalingų sąlygų visumos, pažeistai teisei ginti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (154–156 b. l.) ieškovė J. J. prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-03-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiuo argumentu:
Teismas, atmesdamas ieškinį, nesivadovavo Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimu – atsakovas sutiko su ieškiniu. Nesivadovavo ir teisingumo bei protingumo kriterijais, o bylą išsprendė formaliai vadovaudamasi įstatymu. A. J. nuosavybėje buvo 47/100 buto arba vienas 17,47 kv. m. dydžio kambarys prie bendros virtuvės. Išdavus į pusę to turto Nuosavybės teisės liudijimą J. J., kita pusė kambario atiteko valstybei pagal Palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Praktiškai neįsivaizduojama, kaip valstybė ir J. J. galėtų įgyvendinti savo teises į jiems priklausantį turtą, valdant po 1/2 dalį 17,47 kv. m. ploto kambario prie bendros virtuvės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (163–165 b. l.) atsakovas Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo 2011-03-07 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad buvęs turto savininkas A. J. mirė(duomenys neskelbtini). Palikėjas testamento nepaliko, niekas iš įpėdinių palikimo faktiniu valdymu nepriėmė, palikimui priimti nustatytas terminas yra pasibaigęs, todėl palikimas, vadovaujantis LR CK 5.62 str. 1 d. paveldėjimo teise perėjo valstybei. 2009-11-19 Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. M., remdamasi Lietuvos Respublikos CK 5.62 str. patvirtino, kad A. J., mirusio(duomenys neskelbtini), turtas paveldėjimo teise atitenka valstybei. Paveldimą turtą kuriam išduotas paveldėjimo liudijimas, sudarė: 235/1000 dalys patalpos-buto, esančio gyvenamajame name adresu(duomenys neskelbtini): ¼ dalis pagalbinio ūkio pastato - sandėlio, esančio(duomenys neskelbtini). 2009-12-18 aukščiau minėtas nekilnojamas turtas ir daiktinės teisės į jį įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, valstybės vardu. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė dėl termino atnaujinimo palikimui priimti į teismą kreipėsi tik 2010 kovo mėnesį, o aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre jau 2009-12-18 buvo įregistruotos valstybės vardu. Šiaulių AVMI atliko procedūras, susijusias su paveldėjimo liudijimo išdavimu, nepažeisdama teisės aktų nustatytos tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį ginčams, įskaitant kylančius iš paveldėjimo santykių, taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas CK 5.8 straipsnį ir taikydamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės vyras A. J. mirė (duomenys neskelbtini) (11 b. l.). Santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)įrodo, kad ieškovė J. J. buvo jo žmona, jų santuoka nenutraukta (36 b. l.). Iki pat mirties A. J. gyveno adresu(duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisėmis valdė 47/100 buto ir ½ dalį pastato-sandėlio. Kita buto dalis: 53/100 buto ir ½ pastato-sandėlio nuosavybės teisėmis priklausė L. P. (132–133 b. l.). LR CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą ir kt. atvejais. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.). Kaip nurodė ieškovė J. J., ji per įstatymų nustatytą terminą minėtų veiksmų neatliko dėl ligos. LR CK 5.57 straipsnis numato, kad 3 mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė J. J. kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą, prašydama atnaujinti terminą jos vyro A. J. palikimui priimti. Akmenės rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – atnaujino terminą palikimui priimti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (20 b. l.). Byloje tai pat nustatyta, kad 2010 m. liepos 26 d. ieškovė pateikė Akmenės rajono 2-ąjam notaro biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir šis faktas konstatuotas 2010 m. liepos 30d. dokumente dėl notarinių veiksmų. Kadangi ieškovė J. J. pareiškimą apie palikimo priėmimą padavė nepraleidusi 3 mėnesių termino, todėl ieškovės pareiškimą notarė S. M. privalėjo įregistruoti. Vien pareiškimo padavimas notarui laikytinas palikimo priėmimu, todėl kolegija vertina, kad ieškovė palikimą priėmė per nustatytą terminą, todėl jai gali atsirasti įpėdinio teisės numatytos CK 5.57 straipsnio 2 dalyje.
Taikant civilinio kodekso 5.57 straipsnio 2 dalies nuostatas ir šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais pratęsus terminą palikimui priimti, įpėdiniui praleidusiam terminą palikimui priimti perduodama iš jam priklausančio ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį. Todėl kolegijos vertinimu, šia tvarka ir turi būti realizuojama ieškovės paveldėjimo teisė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr.3k-3-441/2009 priimtoje Nutartyje 2009 m. spalio 16d. yra nurodęs, kad siekiant įgyvendinti teises, įtvirtintas CK 5.57 straipsnio 2 dalyje, turi būti reiškiamas reikalavimas dėl turto perdavimo natūra, nes pripažinimas negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimo nesuponuoja natūra esančio turto perdavimo terminą prasitęsusiam įpėdiniui.
Iš papildomai apeliacinėje instancijoje pateiktos civilinės bylos Nr.2-642-440-2010 ir paveldėjimo bylos kopijos matyti, kad ieškovė J. J. kreipėsi ieškiniu į Akmenės rajono apylinkės teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo 2010 03 15, nors palikimo perėjimo valstybei liudijimas jau buvo išduotas 2009 11 19 iki teismo sprendimo priėmimo dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vien tik termino atnaujinimo aplinkybių buvimas negali būti pagrindu naikinti paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovės nurodytos priežastys dėl notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ydingumo nepagrįstos, negali būti laikomos esminėmis ir suteikiančiomis pagrindą panaikinti 2009-11-19 palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2009-11-19 paveldėjimo teisės liudijimas valstybei buvo išduotas neatsiradus paveldėtojų į likusią dalį buto ir paveldėjimo byloje nebuvo duomenų apie kokį nors kitą paveldimą turtą, į kurį galėtų pretenduoti terminą praleidęs įpėdinis.
Apeliantė motyvuoja, kad valstybinė mokesčių inspekcija sutiko su ieškiniu, tačiau kolegija pažymi, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir apeliacinį skundą prašo atmesti.
Pagrindai, kuriems esant pirmosios instancijos sprendimas turi būti panaikintas ar pakeistas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, yra nurodyti CPK 329, 330 str. Būtent tokie pagrindai, grindžiantys sprendimą ar jo dalies neteisėtumą, ar nepagrįstumą, turi būti nurodyti apeliaciniame skunde, kuriuo prašoma pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovė savo apeliaciniame skunde nenurodo nė vieno iš minėtų pagrindų, pagrindžiančių skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą, o taip pat ir kitų argumentų, kurie sudarytų pagrindą skundžiamą sprendimą ar jo dalį pakeisti ar panaikinti.
Atmesdama apeliacinį skundą kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-536/2010; ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Netenkinus apeliacinio skundo iš ieškovės J. J. priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str.1d.,3p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės J. J. 5.10 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.