Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Oritai Griciūtei, dalyvaujant pareiškėjos J. J. atstovei advokatei A. M., trečiojo asmens Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarei S. M., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą atsakovui Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, tretiesiems asmenims Akmenės rajono 2-ajam notarų biurui, valstybės įmonės registrų centro Mažeikių filialui dėl Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymo dėl palikimo priėmimo bei paveldėjimo liudijimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės įmonės registrų centro Mažeikių filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esantys dokumentai civilinės metrikacijos skyriaus įrašas Nr. 112 patvirtina, kad A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2001-10-12 (b.l.12). Iš 2003-11-26 pensininko pažymėjimo matyti, kad J. J. yra senatvės pensininkė (b.l.13). 2004-06-01 išduotame invalidumo pažymėjime nurodoma, kad J. J. nustatyta visiška negalia, jai reikalinga nuolatinė slauga (b.l. 14). 2010-05-24 Skuodo rajono apylinkės teismo rašte nurodoma, kad po 2004-06-01 bylų dėl J. J. pripažinimo neveiksnia ir globos jai paskyrimo nebuvo nagrinėta (b.l. 16). 2009-09-14 įgaliojimu J. J. įgaliojo E. Š. atstovauti jos interesus (b.l. 17,18). 2010-05-30 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) atnaujintas terminas jos vyro A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) mirusio 2001-10-12 palikimui pagal įstatymą priimti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (b.l. 20). Ieškovė pateikė techninės apskaitos bylą, nurodė, kad butas yra trejų kambarių ir kalbama apie butą pažymėtą plane Nr. 17/47, J. A. priklausiusių 17,47 kv. metrų gyvenamojo ploto. 0,53 dalis buto priklausė L. P. (b.l. 59-73). Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės įregistruotos J. J. vardu nuo 2009-10-21, 235/1000 A. J. vardu, 53/100 L. P. vardu nuo 2006-10-16 (b.l. 132,133). 2010-07-30 Nutarimu Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. M. atsisakė priimti pareiškimą palikimui priimti mirus 2001-10-12 A. J.. Nurodė, kad informavus J. J. dėl nuosavybės teisės liudijimo atsiėmimo, 2009-10-21 jai buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas. Neatsiradus paveldėtojams į likusią dalį buto (bešeimininkio) 2009-11-19 paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas Lietuvos valstybei. A. J. vardu neliko jokio turto, todėl ir pareiškimo nėra dėl ko priimti (b.l 21). Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarė pateikė 2008-08-25 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą mirus A. J. (b.l. 32). 2006-09-15 Naujosios Akmenės seniūnijos raštą, kad mirus A. J. butas adresu (duomenys neskelbtini) ( 47/100 buto) Naujosios Akmenės mieste liko tuščias be šeimininko. (b.l. 33). 1941-10-07 santuokos sudarymo įrašą Nr. 42 iš kurio matyti apie sudarytą santuoką (b.l. 36). 2007-07-20 antstolės Elenos Miliauskienės palikimo apyrašą dėl 47/100 dalių trejų kambarių buto, ½ pastato sandėlio (b.l. 37, 38). 2008-11-07 raštą Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriuo nutarė neišduoti mirus 2001-10-12 A. J. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą valstybei nes A. J. mirė santuokoje, o sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (b.l.134). 2009-10-16 raštą advokatei A. M., kuriame nurodyta, kad 2007-07-11 Akmenės rajono apylinkės teismas įregistravo testamentų registre juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas buvo priimtas, mirus 2001-10-13 A. J. ir palikimą priėmė valstybė, kuriai atstovavo valstybinė mokesčių inspekcija. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas nustačius, kad mirusysis buvo sudaręs su 1941-10-07 santuoką su J. B. (J.). Mirusiojo sutuoktinei priklauso ½ dalis 47/700 dalių buto. (b.l. 136). 2009-10-21 E. Š. atstovaudama J. J. interesus kreipėsi su prašymu į notarę dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į ½ dalį 47/100 dalių butą ir į ½ dalį ½ dalies pagalbinio ūkio pastato –sandėlio, įgytų santuokos metu su sutuoktiniu A. J., mirusiu 2001-10-12 (b.l. 135). 2009-10-21 Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M. išduotame nuosavybės teisės liudijime, nurodyta, kad J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), yra pergyvenusi sutuoktinį A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusį 2001-10-12 ir jai priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto šiems sutuoktiniams gyvenant santuokoje. Bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio nurodytos dalies nuosavybės teise tvirtinama, J. J., šiuo liudijimu, sudaro: 47/100 dalys patalpos-buto, esančio gyvenamajame name, pastatas, kuriame yra butas: (duomenys neskelbtini), 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio viso bendro ploto penkiasdešimt keturis ir aštuoniasdešimt penkias šimtąsias kv.m., adresu (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), ½ dalis pagalbinio ūkio pastato-sandėlio 2711p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas aštuoni kv.m., adresu (duomenys neskelbtini) viso buto su sandėliu vidutinė rinkos vertė 18357 Lt, priklausančių palikėjui pagal Valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialo 2008 m. rugsėjo12 d. pažymą Nr.44-2391097, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialo 2008-09-12 pažymą Nr.44-2391096, registro įrašo Nr.97/32004, pagal pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-8963, patvirtintą 1992-10-22 Akmenės rajono notarinės kontoros notarės. 2009-11-19 Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M. išduotame palikimo perėjimo valstybei liudijime nurodyta, kad A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2001-10-12 turtas paveldėjimo teise atitenka valstybei. Paveldimą turtą sudarė 235/1000 dalys patalpos- buto, esančio gyvenamajame name, pastatas, kuriame yra butas: (duomenys neskelbtini), 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio viso bendro ploto penkiasdešimt keturis ir aštuoniasdešimt penkias šimtąsias kv.m., adresu (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis pagalbinio ūkio pastato-sandėlio 2711p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas aštuoni kv.m., adresu (duomenys neskelbtini) viso buto su sandėliu vidutinė rinkos vertė 32700 Lt, priklausančių palikėjui pagal Valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialo 2009 m. lapkričio 3d. pažymą Nr.44-2724758, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialo 2009-11-03 pažymą Nr.44-2724759, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-8963, patvirtintą 1992-10-22 Akmenės rajono notarinės kontoros notarės.(b.l. 8). 2007-06-11 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi pavesta antstoliui sudaryti A. J. mirusio 2001-10-12 gyvenusio (duomenys neskelbtini) turto apyrašą (b.l. 130).

Ieškinys netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai CK 5.57 str.

Ieškovės atstovė nurodė kad apie palikimą ieškovė sužinojo tik 2009-10-21, kai sužinojo apie tai, kad ji turi teisę į pusę sutuoktinio turto. Nurodė, kad ieškovė dėl sveikatos būklės, tai, kad ji gyveno Skuodo rajone palikimo atsiradimo momentu objektyvios galimybės atlikti veiksmus, reikalingus palikimui priimti, neturėjo. Byloje esančiais duomenimis 2010-03-15 ieškovė per atstovą kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą dėl palikimo priimti termino atnaujinimo. 2010-05-30 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi J. J. atnaujintas terminas jos vyro A. J., mirusio 2001-10-12 palikimui pagal įstatymą priimti trims mėnesiams (b.l. 20). Vėliau ieškovė kreipėsi į notarą ir 2010-07-30 Nutarimu Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. M. atsisakė priimti ieškovės pareiškimą palikimui priimti mirus 2001-10-12 A. J.. Nurodė, kad neatsiradus paveldėtojams į likusią dalį buto (bešeimininkio) 2009-11-19 paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas Lietuvos valstybei. A. J. vardu neliko jokio turto (b.l 21).

Paveldėjimo teisę nustatančios teisės normos garantuoja kiekvienam visuomenės nariui teisę savo sukurtą turtą palikti artimiesiems ar giminėms. Konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su sutuoktiniu negyveno, yra pagrindo manyti, kad apie jo mirtį 2001m. nežinojo. Notarė S. M. paaiškino, kad jai paaiškėjus, kad yra sutuoktinė, notarė pati ieškojo sutuoktinės, informavo ją apie nuosavybės teisę ir bylos duomenimis 2008-11-07 raštu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pranešė apie atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą valstybei. (b.l.134) 2009-10-16 rašė raštą advokatei A. M., atstovaujančiai ieškovės interesus, kuriame nurodė, kad 2007-07-11 Akmenės rajono apylinkės teismas įregistravo testamentų registre juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą priėmė valstybė, kuriai atstovavo valstybinė mokesčių inspekcija. (b.l. 136). 2009-10-21 E. Š. atstovaudama J. J. interesus kreipėsi su prašymu į notarę dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į ½ dalį 47/100 dalių butą ir į ½ dalį ½ dalies pagalbinio ūkio pastato –sandėlio, įgytų santuokos metu su sutuoktiniu A. J., mirusiu 2001-10-12 (b.l. 2009-10-21 Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. M. išdavė nuosavybės teisės liudijimą J. J. pergyvenusiai sutuoktinį A. J., dėl nuosavybės teisės ½ dalį bendro turto. (b.l. 10).

Ieškovės atstovė nurodė, kad tuo metu, kai jai 2009-10-21 buvo išduotas nuosavybės dokumentas į ½ turto, buvo aišku, kad ji tvarkosi dokumentus dėl palikimo, be to 2009-11-09 su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Ieškovės atstovė nurodė, kad vadovaujantis CK 5.62 str. Valstybė turtą paveldi tuomet, kai palikėjas neturi įpėdinių, kai nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Apie tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą buvo žinoma tiek notarei, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau nepaisant to notarė 2009-11-19 išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

Ieškovės atstovės argumentas, kad valstybei paveldėjimo teisės liudijimas 2009-11-19 buvo išduotas iš esmės suklydus bei liudijimo išdavimas neatitinka įstatymo reikalavimų, nepagrįstas.

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti 2010-03-15. Bylos duomenimis valstybinė mokesčių inspekcija 2007-05-28 kreipėsi į teismą dėl A. J. turto apyrašo, 2007-06-11 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi pavesta antstoliui sudaryti turto apyrašą (b.l.130,131). Palikimo apyrašas sudarytas 2007-07-20d. (b.l. 37). 2009-10-16 raštu notarė S. M. informavo advokatę A. M., kad palikimą priėmė valstybė atstovaujama Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (b.l. 136). Paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai. Tačiau tai, kad ieškovei išduotas nuosavybės dokumentas į ½ turto mirus sutuoktiniui, nereiškia, kad ji įgyvendino savo teisę į po vyro mirties jai tenkančią dalį, kad priėmė palikimą. Jei vertinti, kad ieškovė apie palikimą sužinojo, kai buvo išduodamas nuosavybės dokumentas, tai ji neišreiškė jokios valios dėl palikimo, nesiekė įgyvendinti paveldėjimo teisės. Jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą įpėdinis nepasinaudojo, nepriėmė palikimo, vadovaujantis CK 5.62 str. palikimas pereina valstybei. Valstybei teisė paveldėti pagal įstatymą pereina esant skirtingiems pagrindams, todėl tokia teisė ne visais atvejais atsiranda mirus palikėjui kaip nurodyta CK 5.3 str. Jei paveldėjimo teisė valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, tai valstybei atstovaujanti institucija gali pareikšti apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 4 d.). Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės. Jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko. Tokios nuostatos atitinka teisinio apibrėžtumo principą, nes, kitų asmenų teisė paveldėti gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu įpėdiniai, kurių teisė paveldėti atsiranda palikėjo mirties dieną, palikimo nepriima.

Paveldėjimo teisė reiškia atitinkamų institucijų pareigą netrukdyti paveldėtojams ir leisti jiems laisvai įgyvendinti šią teisę. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 str. 3 d.). Šis terminas nėra naikinamasis, tačiau tai ir ne vien senaties terminas. Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Termino praleidimo pasekmės nustatytos CK 5.57 str. 2 d.

Taigi laikoma, kad palikimas priimtas, kai palikimo vietos notarui paduodamas pareiškimas apie palikimo priėmimą, kai kreipiamasi į palikimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, kai turtą įpėdinis faktiškai pradeda valdyti (CK 5.50 str. 2d.). Įpėdiniai gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, bet gali ir neprašyti, tai yra jų teisė, kylanti iš CK 5.66 str.1 d. aiškinimo. Tai priklauso nuo įpėdinių valios ir nuožiūros, kaip jie tvarkys paveldėtą turtą. Tokia pat tvarka išduodamas paveldėjimo liudijimas tada, kai paveldimas turtas pereina valstybei CK 5.66 str. 2 d.

Notarė atliko savo funkcijas nepažeisdama Notariato įstatymo nuostatų. Pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 str. nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiuo įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Nors notarui keliami padidinti reikalavimai, tačiau tai nereiškia, kad notaras turi būti rūpestingas ir aktyvus tiek, kad turi rūpintis už kitus asmenis ir įgyvendinti už juos jų teises ir pareigas. Bylos duomenimis Valstybinė mokesčių inspekcija įgyvendino valstybės teisę paveldėti A. J. turtą 2007-05-28 kreipdamasi į teismą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.50 str. 2 d.) (b.l. 28). 2007-06-11 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi pavesta antstoliui sudaryti A. J. mirusio 2001-10-12 gyvenusio (duomenys neskelbtini) turto apyrašą. Turto apyrašas sudarytas 2007-07-20. Pareiškimą priimti palikimą valstybės vardu ir išduoti paveldėjimo liudijimą Šiaulių valstybinė mokesčių inspekcija padavė 2008-08-25 (2008-08-25, raštas Nr. 12.8-60S-15196) (b.l. 31, 120). Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. M. pagrįstai 2009-11-19 išdavė A. J. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 2-9360 (b.l. 8). Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009-11-19 palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu įregistravo nuosavybę Nekilnojamo turto registre, registro Nr. 97/31999 (b.l. 132). Kaip matyti, ieškovės nurodytas turtas, galėjęs būti paveldėjimo objektu yra sąžiningai valdomas valstybės.

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo 2010-03-15, ir nors 2010-05-30 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi terminas palikimui priimti buvo atnaujintas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas ir nuosavybės teisė valstybei įregistruota jau iki kreipimosi į teismą. Todėl ieškovės atstovės argumentas, kad notarė žinodama, apie ieškovės norą paveldėti A. J. palikimą, nepagrįstai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą valstybei, nepagrįstas. Atnaujinus terminą ir kreipusis ieškovei į notarę, 2010-07-30 Nutarimu Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. M. atsisakė priimti ieškovės pareiškimą palikimui priimti mirus 2001-10-12 A. J.. Nurodė, kad neatsiradus paveldėtojams į likusią dalį buto (bešeimininkio) 2009-11-19 paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas Lietuvos valstybei. A. J. vardu neliko jokio turto (b.l 21). Ieškovė šio atsisakymo neginčijo. Vadovaujantis CK nuostatomis jei terminas palikimui priimti pratęsiamas, galimo įpėdinio teisės gintinos atsižvelgiant į CK 5.57 str. 2 d. įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Numatytais atvejais įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, perduodama iš jam priklausančio turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus jam priklausantį turtą.

Vadovaujantis CK nuostatomis asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.). Ieškinio senaties termino pradžia nustatoma taikant subjektyvųjį (kada asmuo sužinojo) ir objektyvųjį (kada asmuo turėjo sužinoti) kriterijus. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė sužinojo apie sutuoktinio mirtį 2009-10-21, ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Bylos duomenimis ieškovė dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu kreipėsi 2010-09-22 (b.l. 2). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d). Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė ginama, o praleistas terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Priešingu atveju- tai pagrindas reikalavimą atmesti dėl senaties. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Konkrečiu atveju byloje klausimas dėl ieškinio senaties taikymo nebuvo keliamas ir nebuvo prašoma taikyti ieškinio senatį.

Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė dėl ligos negalėjo susitvarkyti dokumentų, nes sunkai sirgo, jai buvo reikalinga slauga, neturėjo lėšų, kreipėsi į antrinę teisinę pagalbą į Klaipėdą, advokatė buvo paskirta iš Plungės, tai taip pat apsunkino dokumentų rengimą, ieškovės įgaliotas asmuo dukra E. Š. neturėjo laiko. Ieškovė suklydo, kad neparašė pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kai buvo išduotas nuosavybės dokumentas. Kreipdamasi į teismą dėl termino atnaujinimo nežinojo apie tai, kad valstybei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškinį prašo tenkinti atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad dėl ieškinio neprieštarauja valstybinė mokesčių inspekcija.

Kaip jau aptarta ieškovė sužinojusi apie palikimą, kaip teigia 2009-10-21 neišreiškė savo valios dėl sutuoktinio A. J. palikimo priėmimo, nors tokią galimybę turėjo. Ieškovės interesus atstovavo jos dukra E. Š., advokatė A. M.. Ieškovė bylos duomenimis per atstovus buvo informuota, kad palikimą priėmė valstybė, atstovaujama valstybinės mokesčių inspekcijos. Ieškovė turėjo galimybę pasinaudoti teisine pagalba, atstovaujama kitų asmenų galėjo pasinaudoti ir kita vieša oficialiose duomenų bazėse esančia informacija ( registro duomenimis ir kita). Teismui yra pagrindo manyti, kad ieškovės atstovės nurodytos ieškovės gyvenimo aplinkybės negalėjo būti kliūtimi pasinaudoti savo teisėmis. Ieškovė nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių jai išreikšti savo valią, ginčyti palikimo priėmimą, kreiptis į teismą. Teismas spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą atsižvelgęs į ieškovės nurodytas priežastis dėl sveikatos būklės tenkino prašymą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo ir šis klausimas išspręstas jau po to, kai valstybė priėmė palikimą, kai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, buvo įregistruota nuosavybės teisė, vien tik termino atnaujinimo aplinkybių buvimas negali sukurti ieškovei paveldėjimo teisinių padarinių, tai yra termino pratęsimo klausimas nėra pakankamai teisiškai reikšmingas, esant kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Kitos ieškovės nurodytos priežastys negali būti vertinamos, svarbiomis, esminėmis ir suteikiančiomis pagrindą tenkinti ieškinį, t.y. panaikinti 2008-09-05 (2008-08-25, raštas Nr. 12.8-60S-15196) prašymą palikimui priimti bei 2009-11-19 palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Ieškovės, ar jos atstovės nerūpestingumu, ar įvardintu suklydimu negalima pateisinti kitų asmenų teisėtų interesų suvaržymo. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.) Ieškovė prašydama panaikinti prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir paveldėjimo teisės liudijimą neginčijo palikimo priėmimo teisėtumo bei minėtų dokumentų teisėtumo. Ieškovė neginčijo atsakovės palikimo priėmimo teisėtumo, todėl ieškovė negali būti laikoma priėmusia palikimą (CK 5.9str. 2d.). Vien tai, kad ieškovė per vienerius kreipėsi teisminės gynybos reikšdama reikalavimus CK 5.8 str. nustatytais pagrindais, nesudaro pagal įstatymą reikalingų sąlygų visumos pažeistai teisei ginti. Šiaulių valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja dėl ieškinio ir iš byloje esančių duomenų matyti, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra suinteresuota bylos baigtimi. Tačiau esant tokiai atsakovo pozicijai taip pat nėra įstatyminio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau LR CPK ) nuostatose yra imperatyviai įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, nurodanti, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi ir grindžia ieškinio reikalavimus.(178 str.). Teismo procese įrodinėjama tik įstatymų nustatytomis priemonėmis ir tvarka. Tam tikri paaiškinimai, aplinkybių nurodymas, jei jie nepagrįsti įrodymais, teismo negali būti vertinami kaip įrodymai, kurių pagrindu teismas galėtų padarytų išvadas. Įvertinus ieškovės ieškinio reikalavimus, jos atstovės paaiškinimus, byloje ištirtų įrodymų visumą, teismas nenustatė aplinkybių bei teisinio pagrindo ieškinio reikalavimams tenkinti, todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Ieškovei 2010-06-30 Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1012-10 dėl teisinės pagalbos suteikimo, paskirta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l.5).

Vadovaujantis LR CPK 96 str. 1 d., 4 d. atsižvelgiant į tai, kad ieškovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos, bylinėjimosi išlaidos valstybei padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 str., 5.8 str., 5.9 str., 5.13 str., 5.50 str., 5.53 str., 5.57 str., 5.62 str., 5.66 str., 5.67 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 str. 2d., 42 str., 46 str., 178 str., 96 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovės J. J. ieškinio reikalavimus dėl 2008-09-05 ( 2008-08-25) Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymo dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo ir dėl 2009-11-19 Akmenės rajono 2-ojo notarų biure išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Sprendimo nuorašus išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.Teisėja Vilija Valantienė