- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-09
- Bylos Nr.
- e2VP-10625-1144/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02483-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Podlipskas
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. K., Ž. L.
- Advokatai
- Saulius Dambrauskas, Nikas Borneika
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Ž. K. ir jos atstovui advokatui Nikui Borneikai, suinteresuotam asmeniui Ž. L. ir jos atstovui advokatui Sauliui Dambrauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės V. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui Ž. L. ir suinteresuoto asmens Ž. L. savarankišką reikalavimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, suinteresuotas asmuo Ž. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
antstolė Virginija Paunovienė (toliau – ir antstolė) kreipėsi į teismą prašydama skirti suinteresuotam asmeniui Ž. L. (toliau – ir suinteresuotas asmuo, skolininkė) baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
Pareiškime nurodė, kad antstolės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo Ž. L. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustiprinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) stogo konstrukcijas virš buto, esančio(duomenys neskelbtini) vadovaujantis STR 2.05.04:2003 “Poveikiai ir apkrovos“ ir įrengti patalpas (duomenys neskelbtini) su atsakovei priklausančiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėmis pastatų sienomis keliami reikalavimai. Vykdymo procese buvo nustatyta, kad skolininkė įpareigojimo atlikti veiksmus pagal teismo sprendimą ir vykdomąjį raštą neįvykdė, todėl 2023 m. gruodžio 1 d. antstolė surašė Sprendimu?, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akta? Nr. (duomenys neskelbtini), bei kreipėsi į teismą prašydama spręsti klausimą dėl baudos skolininkei Ž. L. skyrimo.
Teisme 2024 m. gegužės 28 d. gautas ir buvo priimtas suinteresuoto asmens Ž. L. atstovo pasirašytas prašymas pakeisti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytą vykdymo tvarką dalyje dėl įpareigojimo per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustiprinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas virš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ ir įrengti patalpas (duomenys neskelbtini) su atsakovei priklausančiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėms pastatų sienoms keliami reikalavimai šį įpareigojimą pakeičiant ieškovės (išieškotojos) Ž. K. teise atlikti už skolininkę jos lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus. Prašoma nepriteisti šalims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Ž. L. teismo posėdžio metu nesutiko su baudos skyrimu ir paaiškino, kad 2023 m. balandžio 24 d. Ž. K. buvo siųsti stogo sustiprinimo brėžiniai parengti konstruktoriaus (duomenys neskelbtini), tačiau jokio atsakymo iš Ž. K. negavo. 2023 m. rugsėjo 26 d. siųsta mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) darbo brėžiniai, tačiau Ž. K. paprašė pateikti projektą su specialisto parašais, paaiškinti darbų apimti ir terminus, supažindinti kaip atliekami darbai, jos gyvenamų sąlygų pasikeitimą statybos metu. 2023 m. spalio 17 d. prie esamų MB (duomenys neskelbtini) brėžinių buvo prijungta ugniasienė. 2023 m. gruodžio 14 d. advokatas siuntė dar kartą MB (duomenys neskelbtini) brėžinius. 2023 m. gruodžio 18 d. gavo iš Ž. K. atsakymą, kad ji sutinka su darbo brėžiniuose pateiktais tarp buitinės sienos šiltinimo ir konstrukcijų stiprinimo sprendiniais, tačiau nesutinka su sprendiniu dėl palikto praėjimo į sandėliuką, kadangi dėl šio praėjimo yra pažeidžiamas ugniasienės vientisumas ir keičiama valdų atskyrimo riba, nustatyta pirminiame rekonstrukcijos projekte, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Nors šio praėjimo (ugniasienės vientisumo pažeidimo) ginčas teisme dar neišspręstas, tai netrukdo atlikti sienos šiltinimo ir konstrukcijų stiprinimo darbus, todėl ji prašo kuo skubiau organizuoti jų atlikimą. Taip pat ji prašo pateikti informaciją apie pasirinktą rangovą ir numatomų darbų atlikimo eigą, bei pateikti duomenis ar rangovas suteiks įstatyme nustatytus garantinius terminus numatytiems atlikti darbams. 2023 m. gruodžio 20 d. į objektą apžiūrėti darbų apimtį buvo atvykęs uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovas, tačiau Ž. K. pareiškė, kad darbų vykdyti iš savo namo pusės neleis. 2023 m. gruodžio 21 d. ji gavo iš UAB (duomenys neskelbtini) atsakymą, kad jie negali vykdyti rangos darbų pagal MB (duomenys neskelbtini) parengtus darbo brėžinius objekte esančiame (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) namo dalies savininkė savo nuosavybės dalyke vykdyti darbus nesutiko. Darbus galės pradėti, kai (duomenys neskelbtini) savininkė leis vykdyti darbus savo namo dalyje pagal projekto sprendimus. 2023 m. gruodžio 21 d. vakare UAB (duomenys neskelbtini) raštą ir susiklosčiusios situacijos aprašymą išsiuntė antstolei Virginijai Paunovienei. 2024 m. vasario 12 d. buvo surasti nauji rangovai – UAB (duomenys neskelbtini), kuriems buvo nusiųstas pačios Ž. K. užsakymu 2022 m. lapkričio 22 d. rengtas dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos padarynių šalinimo aktas, nes šiame akte buvo sudėtos objekto nuotraukos ir rangovas galėjo įvertinti situaciją be atvykimo į objektą, bei paprašė parengti darbų lokalinę sąmatą. 2024 m. vasario 23 d. buvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai parengti lokalinę sąmatą nurodant darbų kaina pagal projektą. 2024 m. balandžio 28 d. buvo atvykę nauji rangovai, tačiau Ž. K. atsisakė įleisti apžiūrėti objektą. Darbai dėl stogo konstrukcijos ir patalpų sienos bei dėl sandūros zonos mazgo turi būti įvykdyti namo dalyje, kuri priklauso ieškovei, Ž. K., todėl jie gali būti atliekami ne tik jai sutinkant, bet ir sudarant tinkamas sąlygas rangovui dirbti, tačiau Ž. K. pradžioje atsisakė suderinti jai pateiktus projektinius sprendinius, o vėliau, juos suderinusi, atsisakė leisti skolininkės rangovui vykdyti darbus pagal projektą. Ji bandė įtikinti Ž. K. leisti jos pasamdytiems rangovams apžiūrėti ir įvertinti statybos apimtis ir apžiūrėti statybos vietą, tačiau ji ne tik atsisakė leisti rangovams apžiūrėti vietą, bet ir nurodė, kad ji iš viso nebesutinkanti, kad darbai būtų vykdomi jos namo dalyje, o siena šildoma iš jos gyvenamosios dalies pusės, todėl skolininkė negali įvykdyti teismo sprendimuose nustatytų įpareigojimų.
Suinteresuoto asmens Ž. L. atstovas advokatas Saulius Dambrauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal teismų sprendimus darbai dėl stogo konstrukcijos ir patalpų sienos bei dėl sandūros zonos mazgo turi būti įvykdyti namo dalyje, kuri priklauso Ž. K., todėl jie gali būti atliekami ne tik sutinkant jai, bet ir sudarant tinkamas sąlygas rangovui dirbti pozityviai bendradarbiaujant tiek su rangovu šiam atliekant darbus, tiek ir su jo atstovaujamąja, kaip darbų užsakove. Tuo tarpu darbus dėl priešgaisrinės užtvaros skolininkė turi galimybę atlikti nepriklausomai nuo išieškotojos Ž. K., todėl ši teismo sprendimo dalis faktiškai yra įvykdyta. Ž. L. norint įvykdyti teismo sprendimus, kuriais ji įpareigota pašalinti statybos darbų trūkumus dėl stogo konstrukcijos ir patalpų sienos bei dėl sandūros zonos mazgo, tačiau išieškotoja atsisakė leisti vykdyti darbus neparuošus ir su ja nesuderinus tinkami parengto projekto. Todėl išieškotojos reikalavimu buvo parengtas trūkumų šalinimo projektas ir nors parengtam trūkumų šalinimo projektui išieškotoja pritarė, tačiau įgyvendinti projektinius sprendinius Ž. L. vis tiek negali, nes išieškotoja nesudaro sąlygų rangovui vykdyti darbus. Skolininkė ne kartą prašė leisti įvykdyti jos pasamdytiems rangovams darbus pagal teismų sprendimus bei projektą, tačiau išieškotoja su tuo nesutikdavo, o jeigu ir sutikdavo, tai galiausiai darbai vis tiek negalėdavo būti pradėti dėl įvairių priežasčių, susijusių su bendradarbiavimo stoka. Iki šiol skolininkė negali pradėti vykdyti darbų ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių. Skolininkė ne kartą bandė įtikinti išieškotoją leisti jos pasamdytiems rangovams apžiūrėti ir įvertinti statybos apimtis ir apžiūrėti statybos vietą, tačiau išieškotoja ne tik atsisako leisti rangovams apžiūrėti vietą, bet ir nurodo, kad ji iš viso nebesutinkanti, kad darbai būtų vykdomi jos namo dalyje, o siena šildoma iš jos gyvenamosios dalies pusės. Tokiu būdu skolininkė dėl išieškotojos kaltės realiai nebegali įvykdyti teismo sprendimo. Ginčo šalių konfliktas yra labai gilus, ir tai patvirtina visas dviejų bylų faktinių aplinkybių turinys. Todėl skolininkė realiai negali įvykdyti teismo sprendimuose nustatytų įpareigojimų pašalinti darbų trūkumus. Net ir paskyrus baudą skolininkė teismo sprendimų įvykdyti faktiškai vis tiek negalės dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių. Sprendimus pradėjusi vykdyti antstolė 2023 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo (civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) prašyme nurodydama, kad 2023 m. gruodžio 1 d. yra surašytas aktualių sprendimų neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad toks aktas yra surašytas, o prašymas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo nurodytu pagrindu turi būti sprendžiamas šį aktą perdavus teismui, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 3 dalimi spręstinas klausimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.
Suinteresuotasis asmuo Ž. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad baudos skyrimas skolininkei yra tikslingas, nes po teismo sprendimo įsiteisėjimo (2023 m. sausio 12 d.) skolininkė beveik pusmetį neatliko jokių veiksmų, o 2023 m. birželio 16 d. skolininkė teikė teismui prašymą, kuriuo prašė pratęsti teismo sprendimo nustatytą terminą, motyvuodama tuo, kad išieškotoja nepagrįstai reikalauja, kad darbai būtų vykdomi pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją. Skolininkei net ir po 2023 m. liepos 11 d. nutarties toliau nevykdant teismo įpareigojimo išieškotoja pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir kreipėsi į antstolę su prašymu pradėti vykdomąją bylą. Projekto rengimo darbų skolininkė ėmėsi tik po to, kai sužinojo apie antstolių kontoroje jos atžvilgiu užvestą vykdomąją bylą. Parengusi numatomų atlikti statybos darbų brėžinius skolininkė pateikė juos susipažinti, tuomet ji išreiškė savo pastabas, o skolininkė tokius veiksmus vertino kaip trukdymą jai įvykdyti teismo sprendimą ir kreipėsi į antstolę su prašymu stabdyti išieškojimą bei kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo. Išsamius darbo brėžinius su atitinkamo specialisto parašais skolininkė pateikė įvertinti tik 2023 m. gruodžio 6 d., t. y. po to, kai antstolė vykdomojoje byloje 2023 m. gruodžio 1 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Praėjus kelioms dienoms po 2023 m. gruodžio 18 d. elektroninio laiško – atsakymo, skolininkė susisiekė su ja ir paaiškino, kad nori su rangovu užeiti apžiūrėti jos buto sienas. Ji tam neprieštaravo. Tos pačios dienos vakare skolininkė atvyko su jai nežinomu asmeniui, skolininkė šio asmens nepristatė, taip pat nenurodė iš kokios jis yra įmonės, jis apžiūrėjo patalpas ir išvyko. Jai nėra žinoma, ar šis asmuo yra kažkaip susijęs su bendrove UAB (duomenys neskelbtini). Išieškotoja pati kreipėsi į įmonę UAB (duomenys neskelbtini), prašydama paaiškinti situaciją. 2024 m. balandžio 10 d. ji gavo atsakymą, kuriame UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) darbų adresu (duomenys neskelbtini) nevykdo, įmonės atstovai buvo atvykę į objektą apžiūrai, tačiau jokių matavimų, sąmatinių skaičiavimų nebuvo skolininkei pateikę, rangos sutarčių su skolininke UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo sudariusi. Darbus atliekant jos gyvenamosiose patalpose ir remontuojant jos turtą, ji turi būti tikra, jog darbai bus atlikti tinkamai ir kokybiškai. Be to, yra akivaizdu, kad statybos darbų atlikimas jos gyvenamųjų patalpų viduje paveiks jos gyvenimo sąlygas, kadangi remiantis MB (duomenys neskelbtini) darbo brėžiniais, statybos darbai bus gana intensyvūs – bus griaunamos ir perstatomos sienos vonios kambaryje, koridoriuje, laiptinėje patekimui į miegamąjį, dalis virtuvės sienos, maisto sandėliuko siena, drabužinės, dalies verandos siena. Esant tokiai darbų apimčiai, ji turi teisę žinoti, kiek laiko truks darbai, įsivertinti, ar darbų atlikimo laikotarpiu jai nereiks persikelti gyventi kitur. Tuo tikslu ji prašė skolininkės prieš pradedant darbus pateikti duomenis apie rangovus, darbų etapus ir terminus. Jos pageidavimas žinoti rangovus, kurie atliks darbus jos bute, taip pat prieš pradedant darbus būti informuotai apie statybos darbų atlikimo eigą, negali būti laikomas kliudymu skolininkei įvykdyti sprendimą.
Suinteresuoto asmens Ž. K. atstovas advokatas Nikas Borneika paaiškino, kad aptariamame teismo sprendime skolininkei nustatytas įpareigojimas (per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustiprinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) stogo konstrukcijas virš buto, esančio (duomenys neskelbtini) vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ ir įrengti patalpas (duomenys neskelbtini) su atsakovei priklausančiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėmis pastatų sienomis keliami reikalavimai) turėjo būti įvykdytas ne vėliau, kaip iki 2023 m. liepos 12 d., tačiau sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, t. y. sprendimas nėra vykdomas jau daugiau kaip 10 mėnesių. Teismo sprendimo nevykdymą skolininkė ne kartą teisino tuo, jog neva išieškotoja trukdo jai įvykdyti teismo sprendimą, tačiau visais atvejais šie skolininkės argumentai dėl išieškotojos nebendradarbiavimo ar trukdymo įvykdyti teismo sprendimą buvo atmesti, kaip nepagrįsti ir pripažinta, kad sprendimas nėra vykdomas dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios skolininkės. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo skolininkė beveik pusmetį neatliko jokių veiksmų, o 2023 m. birželio 16 d. Skolininkė teikė teismui prašymą, kuriuo prašė pratęsti teismo sprendimo nustatytą terminą, motyvuodama tuo, kad išieškotoja nepagrįstai reikalauja, kad darbai būtų vykdomi pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją. Projekto rengimo darbų skolininkė ėmėsi tik po to, kai sužinojo apie antstolių kontoroje jos atžvilgiu užvestą vykdomąją bylą. Išsamius darbo brėžinius su atitinkamo specialisto parašais skolininkė išieškotojai pateikė įvertinti tik 2023 m. gruodžio 6 d., tik po to, kai antstolė vykdomojoje byloje 2023 m. gruodžio 1 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Darbus atliekant išieškotojos gyvenamosiose patalpose ir remontuojant jos turtą, išieškotoja turi būti tikra, jog darbai bus atlikti tinkamai ir kokybiškai. Be to, statybos darbų atlikimas išieškotojos gyvenamųjų patalpų viduje paveiks išieškotojos gyvenimo sąlygas, todėl išieškotoja turi teisę žinoti, kiek laiko truks darbai, įsivertinti, ar darbų atlikimo laikotarpiu jai nereiks persikelti gyventi kitur. Išieškotojos pageidavimas žinoti rangovus, kurie atliks darbus jos bute, taip pat prieš pradedant darbus būti informuotai apie statybos darbų atlikimo eigą, negali būti laikomas kliudymu skolininkei įvykdyti sprendimą. Skolininkės argumentai, jog išieškotoja trukdo įvykdyti teismo sprendimą apskritai sunkiai suprantami ir stokoja logikos, kadangi būtent išieškotojos reikalavimu ir jos naudai sprendimu buvo nustatytas šis įpareigojimas. Išieškotoja yra pati tiesiogiai suinteresuota, jog skolininkė įvykdytų teismo sprendimą ir tai padarytų kuo skubiau. Skolininkei nevykdant teismo sprendimo, išieškotoja toliau patiria žalą, jai tenka gyventi nesaugiame name, kurio stogo konstrukcija yra pažeista, taip pat, name, kurio buvusi vidinė siena dėl skolininkės neteisėtų veiksmų tapo išorinė siena, ji nėra apšiltinta, neatitinka išorinėms sienoms keliamų reikalavimų. Absurdiška manyti, kad išieškotoja, kuri pati kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti atitinkamą įpareigojimą, siekdama, jog būtų ištaisyti statybos darbai, padarę žalą išieškotojos turtui, vykdymo procese yra suinteresuota vilkinti tokių remonto darbų atlikimą. Kaltindama išieškotoją trukdymu vykdyti teismo sprendimą, skolininkė paprasčiausiai siekia sukuri dirbtines kliūtis sprendimo įvykdymui ir tuo pateisinti jai priskirtų įpareigojimų nevykdymą. Tenkinus skolininkės prašymą ir pakeitus sprendimo vykdymo būdą tokiu būdu, kokiu prašo skolininkė, būtų pažeisti išieškotojos lūkesčiai, kuriuos ji turėjo kreipdamasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Išieškotojai tektų pačiai organizuoti darbus, t. y. perimti visą skolininkės neteisėtai atliktais darbais sukeltų padarinių šalinimo naštą. Šiuo požiūriu skolininkės siūlomas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas būtų patogus skolininkei, tačiau visiškai nepriimtas išieškotojai. Nors pareikštu savarankišku reikalavimu neprašoma įpareigoti skolininkę sumokėti konkretaus dydžio kompensaciją, o prašoma nustatyti išieškotojai teisę skolininkės lėšomis atlikti sprendime nurodytus darbus, tačiau prašymo esmė yra – skolininkė siekia, kad ji būtų atleista nuo prievolės atlikti darbus, kuriuos ji yra įpareigota atlikti teismo sprendimu ir kad šiuos darbus atliktų pati išieškotoja skolininkės lėšomis. Todėl išieškotojos nuomone, nagrinėjamoje byloje antstolė pagrįstai kreipėsi su prašymu į teismą dėl baudos skyrimo. Tokioje procesinėje situacijoje teismas įvertina, ar sprendimas yra įvykdytas, o nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, teismas gali spręsti dėl sprendimo neįvykdymo padarinių taikymo paskiriant skolininkei baudą. Esamoje procesinėje situacijoje, nesant atitinkamo antstolės prašymo, nėra pagrindo spręsti dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nustatant išieškotojai teisę atlikti už skolininkę jos lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus. Bylos dalį dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo prašo nutraukti, nes skolininkės prašymas buvo nagrinėtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo atmestas, kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Pareiškėja antstolė Virginija Paunovienė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl baudos skyrimo tenkinamas.
Pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolės V. P. kontoroje (duomenys neskelbtini) gautas ir priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl įpareigojimo Ž. L. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustiprinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas virš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ ir įrengti patalpas (duomenys neskelbtini) su atsakovei priklausančiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėmis pastatų sienomis keliami reikalavimai. Antstolė (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paragino Ž. L. per 10 dienų įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Nustačius, kad sprendimas neįvykdytas, išieškojimą vykdanti antstolė 2023 m. gruodžio 1 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), bei su pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą spręsti klausimą dėl baudos Ž. L. skyrimo.
Skolininko atsakomybė už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešant išieškotojui ir skolininkui, o pastariesiems neatvykus išnagrinėjant šį klausimą jiems nedalyvaujant.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tam, kad būtų patenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkui CPK 771 straipsnio pagrindu teismas turi nustatyti, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo.
Nagrinėjamu atveju Ž. L. buvo įpareigota per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustiprinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas virš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ ir įrengti patalpas (duomenys neskelbtini) atsakovei priklausančiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėmis pastatų sienomis keliami reikalavimai.
Tą aplinkybę, kad teismo sprendimo ir nutarties pagrindu 2023 m. liepos 31 d. išduotas vykdomasis raštas nėra įvykdytas, patvirtintina antstolės į vykdomąją bylą prie Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtos fotonuotraukos bei suinteresuotų asmenų ir jų atstovų paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu. Ginčo dėl minėto teismo sprendimo neįvykdymo fakto nėra. Taigi, teismo sprendimas nuo paskutinės termino jį įvykdyti dienos, t. y. nuo 2023 m. liepos 12 d. iki šiol nėra įvykdytas.
Sprendimų vykdymo terminai nėra nustatomi be tikslo, jais užtikrinamas prisiimtų/nustatytų įpareigojimų apibrėžtumas ir atlikimo operatyvumas, todėl skolininkei neįvykdžius sprendimo nustatytais terminais, jai sąmoningai pasirenkant pasyvią poziciją – neveikimą, tenka ir dėl tokio elgesio kylančios neigiamos pasekmės. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjo skolininkės 2023 m. birželio 20 d. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir 2023 m. liepos 11 d. nutartyje nurodė, kad „teismo sprendimo vykdymo operatyvumas iš esmės priklausė nuo atsakovės atliekamų veiksmų operatyvumo (atsakovė (turėjo būti nurodoma ieškovė) jai nekliudė, priešingai bendradarbiavo), tačiau atsakovė nedėjo pastangų (dėjo nepakankamai), kad teismo sprendimas realiai per trumpiausią laiką būtų įvykdytas”.
Iš vykdomojoje byloje esančio vykdymo proceso šalių ir/ar jų atstovų susirašinėjimo el. paštu tiek iki vykdomojo rašto išdavimo, tiek ir po vykdomojo rašto išdavimo, matyti, kad išieškotoja ar jos atstovas atsakydavo į skolininkės ar jos atstoto siunčiamus el. laiškus. Ž. K. 2023 m. rugsėjo 26 d. el. laiške skolininkei Ž. L. nurodė, kad MB (duomenys neskelbtini) nurodyti išieškotojai priklausančios namo dalies sienos šiltinimo sprendiniai ją tenkina. Taigi, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad išieškotoja bendradarbiavo su skolininke iki antstolė 2023 m. gruodžio 1 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė, vykdanti teismo sprendimą, taip pat nenustatė aplinkybių, kad išieškotoja būtų vengusi bendradarbiauti su skolininke ar kitaip trukdžiusi vykdyti teismo sprendimą.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Ž. K. paaiškino, kad praėjus kelioms dienoms po 2023 m. gruodžio 18 d. elektroninio laiško – atsakymo, skolininkei susisiekus su ja ir paaiškinus, kad nori su rangovu užeiti apžiūrėti jos buto sienas, ji tam neprieštaravo, o vakare skolininkei atvykus su jai nežinomu asmeniui, išieškotojos gyvenamosios patalpos buvo apžiūrėtos. Šios aplinkybės rodo, kad išieškotoja ir tuo metu bendradarbiavo su skolininke. Iš kitų išieškotojos paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu matyti, išieškotoja nori išsiaiškinti ketinamų atlikti rangos darbų pradėjimo laiką, apimtis, terminus, susipažinti su atliktinų darbų eiga ir kt., kas nelaikytina priežastimis, trukdančiomis skolininkei vykdyti teismo sprendimą ar galinčiomis pateisinti teismo sprendimo nevykdymą, ar spręsti dėl išieškotojos pareigų, numatytų CPK 640 straipsnyje, pažeidimo, kadangi ketinami atlikti rangos darbai tiesiogiai susiję su išieškotojos teisėmis į saugias gyvenimo sąlygas, jos naudojamoje namo dalyje, kuri turi atitikti teismo sprendime nurodytos higienos normos ir statytos techninių reglamentų visus reikalavimus.
Suinteresuoto asmens Ž. L. pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 21 d. raštas dėl to, kad namo dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkė atsisako įleisti vykdyti darbus jos dalyje, nepatvirtina, kad rangos darbai negalėtų būti vykdomi šiuo metu, kadangi teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Ž. K. nurodė, kad sutinka su darbų atlikimu ir tuo, jog sienos šiltinimo darbai galėtų būtų atliekami ir iš jos namo dalies, juolab, kad išieškotoja pati turi teisinį interesą, kad jos gyvenamo namo dalis būtų atstatyta į būklę, užtikrinančią tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas. Be to, kaip matyti iš byloje pateikto 2024 m. balandžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsakymo į Ž. K. 2024 m. balandžio 8 d. prašymą, UAB (duomenys neskelbtini) darbų (duomenys neskelbtini) nevykdo, darbų vadovas buvo atvykęs į objektą apžiūrai, tačiau jokių matavimų, sąmatinių skaičiavimų skolininkei neteikė, UAB (duomenys neskelbtini) rangos sutarčių su skolininke nesudarė, kas rodo, kad skolininkė nesiekė bendradarbiauti. Byloje pateiktas 2024 m. gegužės 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame išdėstytas nesutikimas vykdyti rangos darbus adresu (duomenys neskelbtini) dėl konfliktinės situacijos tarp ginčo šalių, teismo vertinimu, nelaikytinas priežastimi pateisinančia teismo sprendimo nevykdymą, kadangi skolininkė veikdama operatyviai ir siekdama kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimo turėjo susirasti ir kreiptis į kitus rangovus. Šiuo atveju skolininkė per visą teismo sprendimo vykdymo laiką, skaičiuojant nuo jo įsiteisėjimo (2023 m. sausio 12 d.) iki šios bylos nagrinėjimo, t. y. per daugiau nei 1,5 metų kreipėsi į vos du rangovus UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl rangos darbų, reikalingų teismo sprendimo įvykdymui, atlikimo, kas vertintina kaip skolininkės nepakankamos pastangos siekiant tinkamo teismo sprendimo įvykdymo.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nėra jokių objektyvių ar kitokių pateisinančių priežasčių dėl kurių skolininkė negalėjo arba kurios trukdė jai įvykdyti teismo sprendimą per jame nustatytą terminą. Darytina išvada, kad teismo sprendimas neįvykdytas dėl skolininkės Ž. L. pastangų nepakankamumo, aktyvesnio bendradarbiavimo su išieškotoja stokos. Nesant aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininkę nuo paskirtos baudos ar kitokių teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo yra pagrindas spręsti dėl baudos skolininkei skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Teismas, nustatęs, kad skolininkas teismo sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
Nustatant konkretų baudos, skaičiuojamos už kiekvieną pažeidimo dieną, dydį, reikšminga tai, kad bauda turi skatinti teismo sprendimo vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo teismo sprendimo nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Teismas, nustatydamas baudos dydį atsižvelgia į tai, kad ginčas kilęs iš to, kad skolininkė, atlikdama savo gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, pažeidė išieškotojai priklausančios gyvenamojo namo dalies vientisumą, pablogino jos statinio būklę, dėl ko išieškotoja yra privesta gyventi namo dalyje, kurios stogo konstrukcijos neatitinka STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ reikalavimų, šalių patalpas skirianti siena netenkina visų HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėmis pastatų sienomis keliamų reikalavimų. Dėl teismo sprendimo nevykdymo nukenčia išieškotojos gyvenimo kokybė, kyla grėsmė pablogėti išieškotojos sveikatai dėl jos gyvenimo statinyje, kuris netenkina nurodytų teisės aktų reikalavimų. Įvertinus išieškotojos interesų, ginamų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, svarbą, atsižvelgus į pirmiau nurodytas teismo sprendimo nevykdymo priežastis kartu siekiant paskatinti skolininkę imtis aktyvesnių veiksmų realiam teismo sprendimo vykdymui bei vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teisinga, protinga, adekvati bauda skirtina skolininkei yra 3,00 Eur už kiekvieną Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neįvykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Skolininkui elgiantis nesąžiningai, toliau netęsiant aktyvių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, galima pakartotinai kreiptis į teismą dėl baudos padidinimo. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos įvykdyti teismo sprendimą (CPK 771 straipsnio 7 dalis).
Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo
Suinteresuoto asmens Ž. K. atstovas prašė bylos dalį dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes skolininkės prašymas buvo nagrinėtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo atmestas, kaip nepagrįstas. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sprendžiamas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas, teismo sprendimu nustatytus įpareigojimus skolininkei Ž. L. pakeičiant pinigine prievole – įpareigojimu išmokėti 3 763,94 Eur dydžio išmoką išieškotojai. Nagrinėjamu šioje byloje atveju skolininkė prašo pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką pakeičiant išieškotojos Ž. K. teise atlikti už skolininkę jos lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus. Šiuo atveju, skolininkės prašymo dalykas yra skirtingas nei teismo buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagrindo nutraukti nagrinėjamos bylos dalį pagal CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013; kt.). CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo ir yra nulemtos objektyvių priežasčių.
CK 4.103 straipsnis numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama <..> Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą, o teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.
Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustiprinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas virš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vadovaujantis STR 2.05.04:2003 “Poveikiai ir apkrovos“ ir įrengti patalpas (duomenys neskelbtini) su atsakovei priklausančiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005„Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėmis pastatų sienomis keliami reikalavimai). Taigi, sprendžiant ginčą iš esmės buvo konstatuota, kad skolininkės atliktos rekonstrukcijos padariniai (pažeidimai ieškotojos turtui) turi būti pašalinti vieninteliu, t. y. projekto parengimo ir jo įvykdymo (konkrečiai nurodyta rezoliucinėje dalyje) būdu.
Kaip minėta, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. Be kita, ko Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartyje (nutarties 23 punktas) nurodyta, kad ieškovė neprivalo parengti konkretų projektą ir konkrečiai išdėstyti, kaip pataisyti jos pastato daliai padarytus pakenkimus, o būtent atsakovės, šiuo atveju Ž. L., pareiga yra ištaisyti padarytą žalą: parengti atitinkamą projektą ir jį įvykdyti. Taigi, skolininkės Ž. L. prievolė nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra asmeninio pobūdžio.
Teismo vertinimu, skolininkės Ž. L. pareikšto prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tenkinimas esamoje situacijoje reikštų išieškotojos Ž. K. teisių gynimo būdo pakeitimą, išieškotoja būtų priversta pati atlikti statybos rangos darbus tam, kad būtų atstatyta jos gyvenamojo namo dalies būklė, pabloginta skolininkės veiksmais, į būklę atitinkančią teismo sprendime nurodytus higienos normos ir statybos techninių reglamentų reikalavimus. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pagal skolininkės prašymą atveju, išieškotojai tektų pačiai ieškoti rangovų statybos darbams atlikti, rūpintis sutarčių sudarymu, spręsti apmokėjimo už darbus klausimus ir t. t., taigi, iš esmės visa statybos rangos darbų atlikimo našta tektų ne skolininkei, ką ji privalo atlikti vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, o išieškotojai, kas būtų nesuderinama ir su teisingumo principo reikalavimais (CK 1.5 straipsnis).
Esant išdėstytoms aplinkybėms skolininkės prašymas pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, leidžiant pakeičiant išieškotojos teise atlikti už skolininkę jos lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus, reikštų nepagrįstą įsiteisėjusio teismo sprendimo esmės pakeitimą, kas, remiantis paminėta kasacinio teismo CPK 284 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika, nėra galima, todėl skolininkės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).
Pagal byloje pateiktus duomenis išieškotoja Ž. K. šiame procese patyrė 800 Eur išlaidas, kurias sudaro 300 Eur išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, 300 Eur už atsiliepimo į skolininkės savarankišką reikalavimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarko pakeitimo surašymą, 200 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. liepos 2 d. teismo posėdyje. Išieškotojos patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių atlygintinų dydžių už tokias teisines paslaugas.
Tenkinus antstolės pareiškimą dėl baudos skolininkei skyrimo bei atmetus skolininkės savarankišką reikalavimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarko pakeitimo, spręstina, kad galutinis procesinis sprendimas šioje byloje priimtas išieškotojos naudai, todėl jos bendrai visame šiame procese patirtos 800 Eur išlaidos priteistinos iš skolininkės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 771 straipsnio 6 dalimi, 290, 291 straipsniais,
nutaria:
Antstolės Virginijai Paunovienei pareiškimą tenkinti.
Skirti skolininkei Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,00 Eur (trijų eurų 00 ct) dydžio baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neįvykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. liepos 12 d. iki visiško teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, išieškotojos Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Suinteresuoto asmens Ž. L. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti.
Priteisti iš suinteresuoto asmens Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Virginijai Paunovienei vykdomąją bylą Nr. Virginijai Paunovienei.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.