Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nesusijusius su valdymo netekimu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, J. A. ir O. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sutvarkyti pašalinant 0,100 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), priklausančiame ieškovei, atkastą antžeminę nesandarią metalinę talpą kartu su jame išsiliejusiu ir nutekėjusiu į sklypą bitumu, pašalinant atliekas, ir išlyginti žemės sklypą.

2. Ieškovė nurodė, kad ji yra A. A. (toliau – palikėjas) įpėdinė, paveldėjusi jam Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Aplinkos ministerijos) (toliau – NŽT) (duomenys neskelbtini) sprendimu neatlygintinai perduotą žemės sklypą. Žemės sklypas palikėjui buvo perduotas atkūrus jo nuosavybės teisę į buvusio savininko valdytą žemę. Pradėjus tvarkyti perduotą žemės sklypą paaiškėjo, kad jis užterštas pavojingomis atliekomis (bitumu) ir netinkamas naudoti pagal naudojimo paskirtį. Pagal preliminarius 2019 m. birželio mėn. kainų lygio duomenis, žemės sklypo išvalymo ir sutvarkymo darbų kaina būtų 29 717,60 Eur. Ieškovė dėl kompensacijos už žemės sklypo sutvarkymą arba kito tinkamo žemės sklypo suteikimo kreipėsi į atsakovę, tačiau ji nurodė, kad savivaldybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos privačių žemės sklypų tvarkymui. Atsakovė kreipėsi į NŽT, kuri nurodė, kad už suformuotų žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti tinkamumą naudoti pagal paskirtį yra atsakingos savivaldybių administracijos. Ieškovė pažymėjo, kad žemės sklype esančių bešeimininkių atliekų tvarkymas savo lėšomis yra atsakovei įstatymu deleguota funkcija, be to, atsakovei buvo žinoma, kad žemės sklypas neatitinka numatytos veiklos pobūdžio. Pagal teismų praktiką, iki nuosavybės teisių atkūrimo žemės sklypuose susikaupusių atliekų sutvarkymas, užteršto dirvožemio išvalymas, nesant galimybės nustatyti teršėjų, pripažįstamas savivaldybės neįvykdyta pareiga tvarkyti bešeimininkes atliekas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą ir išaiškino teisę su skundu atsakovei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

4. Teismas nurodė, kad ieškovė ginčą kildina iš viešojo administravimo subjekto veiksmų, t. y. atsakovės atsisakymo atlikti bešeimininkių šiukšlių ir atliekų tvarkymą, nepagrįstumo, o ne iš šalis siejančių civilinių teisinių santykių.

5. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, tokio pobūdžio ginčas yra nagrinėjamas ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme.

6. Teismo išvada dėl ginčo prigimties daroma ir atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką (2014 m. gegužės 5 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-50/2014, 2015 m. sausio 30 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-16/2015, 2017 m. vasario 13 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-13/2017 ir 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-94/2020).

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Skundžiamoje nutartyje nurodytos nutartys nėra aktualios nei precedento, nei teisės taikymo požiūriu, jose nurodytas teisinis santykis šios bylos subjektų elgsenai netaikomas.

7.2. Tarp šalių buvę civiliniai ir administraciniai teisiniai santykiai buvo pasibaigę ir priimtas sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės. Ieškinio reikalavimas atsakovei suformuluotas kaip ūkiniam, bet ne viešo administravimo subjektui, nes jo tenkinimas nuosavybės teisės atkūrimui įtakos neturės.

7.3. Administracine tvarka yra skundžiami sprendimai, susiję su savivaldybės priimtais sprendimais. Ginčo atveju yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138, 4.93 ir 4.98 straipsniais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).

11. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad NŽT (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2019 m. sausio 21 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo) palikėjui buvo atkurta nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą (elektroninės bylos tomas (toliau – e. b. t.) 1, elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 17–20). Ieškovė yra palikėjo paveldėtoja (e. b. t. 1, e. b. l. 16). Ieškovė (apeliantė) 2019 m. birželio 26 d. paaiškinimu Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (e. b. t. 1, e. b. l. 40) nurodė, kad pradėjus žemės sklypo valymo darbus, 1.20–1.50 m. gylyje ir šalia buvo rastos įvairios šiukšlės, automobilių padangos, atkasti nenustatytos kilmės juodos spalvos luitai, kurie pakilus oro temperatūrai išsilydė, tapo skysta mase ir pradėjo skleisti kvapą.

12. Ieškovė (apeliantė) 2019 m. liepos 2 d. raštu (e. b. t. 1, e. b. l. 41) kreipėsi į atsakovę, prašydama kompensuoti žemės sklypo gelmių valymo išlaidas arba suteikti kitą ne mažesnės vertės ir dydžio žemės sklypą, kurį galima naudoti pagal paskirtį. Atsakovė 2019 m. liepos 10 d. atsakymu (e. b. t. 1, e. b. l. 61) informavo ieškovę (apeliantę), kad savivaldybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos privačių žemės sklypų tvarkymui, taip pat kad prašymą persiuntė nagrinėti NŽT. NŽT ieškovei (apeliantei) nurodė, kad už suformuotų žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti tinkamumą naudoti pagal paskirtį yra atsakingos savivaldybės (e. b. t. 1, e. b. l. 62, 63). Ieškovė (apeliantė) 2019 m. spalio 15 d. prašymu (e. b. t. 1, e. b. l. 42–45) pakartotinai paprašė atsakovės atlyginti žemės sklypo išvalymo ir sutvarkymo darbų išlaidas.

13. 2022 m. sausio 10 d. prašymu (e. b. t. 1, e. b. l. 47–53) ieškovė (apeliantė) kreipėsi į atsakovę prašydama ginčo žemės sklypą pakeisti į kitą lygiavertį žemės sklypą. Atsakovė 2022 m. sausio 26 d. raštu (e. b. t. 1, e. b. l. 56–59) informavo ieškovę (apeliantę), kad jos 2022 m. sausio 10 d. prašymas persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją NŽT. NŽT 2022 m. vasario 14 d. atsakymu pakartotinai nurodė ieškovei (apeliantei), kad už suformuotų žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti tinkamumą naudoti pagal paskirtį yra atsakingos savivaldybės (e. b. t. 1, e. b. l. 64–66).

14. Ieškovė (apeliantė) kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydama įpareigoti atsakovę savo lėšomis sutvarkyti žemės sklypą, pašalinant atkastą antžeminę nesandarią metalinę talpą kartu su jame išsiliejusiu bitumu, pašalinant atliekas, ir išlyginti žemės sklypą.

15. Alytaus apylinkės teismas skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama, kad ieškinio reikalavimas atsakovei suformuluotas ne kaip viešojo administravimo subjektui, o kaip ūkiniam subjektui, ir jo tenkinimas neturės įtakos nuosavybės teisės atkūrimui. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad ieškinyje vadovaujamasi CK 1.138, 4.93 ir 4.98 straipsniais.

16. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad rūšinis teismingumas reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2013, 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-219/2019).

17. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Tuo tarpu administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus; savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus; žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) ir kt. (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis).

18. Pagal CPK 36 straipsnio 2 dalį, ABTĮ 21 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2012, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-1075/2020).

19. Atkreipiamas dėmesys, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų siekiant tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Tai lemia, jog teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) aiškintis, ar asmuo teisę kreiptis į teismą įgyvendina tinkamai, inter alia (be kita ko), ar konkreti byla teisminga atitinkamam teismui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) savo reikalavimą sieja su tuo, kad palikėjui buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypą, kuris dar iki nuosavybės atkūrimo buvo užterštas bitumu, atliekomis, kabeliais ir kt. (toliau kartu – atliekos) Ieškovės (apeliantės) nuomone, atsakovė žemės sklypą turi sutvarkyti, nes atliekos yra bešeimininkės ir įstatymu nustatyta, jog jų tvarkymas yra savivaldybėms (taigi, ir atsakovei) deleguota funkcija.

21. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 8 , t. y. priimant (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo) 32¹ straipsnio 1 dalį, esant neišvengiamai (realiai) žalos aplinkai grėsmei, ūkio subjektas, dėl kurio veiksmų kilo ši grėsmė, privalo nedelsdamas imtis visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje nustatytų pareigų taikyti žalos aplinkai prevencijos priemones, būtinus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir / arba kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir / arba aplinkos atkūrimo priemones ar neprivalo atlyginti žalos aplinkai prevencijos ir / arba aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nėra nustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, savivaldybės ir / arba valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo būtinas priemones.

22. ATĮ 25 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d.) reglamentuojama, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, viena iš savivaldybių gaunamų lėšų, skirtų aplinkos apsaugos užtikrinimui, panaudojimo paskirčių yra atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymo priemonių įgyvendinimas.

23. Minėta, kad ieškovė (apeliantė) jos nurodomas žemės sklype esančias atliekas, keliančias žalą aplinkai, prilygina bešeimininkėms, bei pažymi, kad atliekos žemės sklype atsirado jam dar esant valstybinės žemės sklypu. Taigi, iš aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų ir ieškovės nurodomo ieškinio pagrindo daroma išvada, kad tokių atliekų tvarkymas valstybinės žemės sklypuose yra teisės aktais numatytas (deleguotas) savivaldybėms, įskaitant ir atsakovę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad tai yra viešojo administravimo funkcijos ir dėl įpareigojimo atsakovę jas įvykdyti turėjo būti kreipiamasi ne į bendrosios kompetencijos, tačiau į specializuotą (administracinį) teismą.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos Specialiosios teisėjų kolegijos nutartys teismingumo bylose Nr. T-50/2014, T-16/2015, T-13/2017 ir T-94/2020 nėra aktualios nagrinėjamam atvejui. Šiose nutartyse yra sprendžiamas teismingumo klausimas bylose, kuriose keliami reikalavimai, susiję su vietinės rinkliavos už tvarkomas atliekas priteisimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi netinkama Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, nėra pagrindas tokią nutartį panaikinti, nes jos rezultatas (atisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui) yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas (CPK 328 straipsnis).

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad panašaus pobūdžio bylos, kuriose teikiamas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (sutvarkyti atliekas žemės sklype) yra nagrinėjamas administracine tvarka (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-503/2010, Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-640-320/2022).

26. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį, kai ginčas neteismingas tam teismui, todėl ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas atmetamas ir Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.