- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-13
- Bylos Nr.
- eI3-640-320/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00431-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė (pirm.), Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- T. G., J. G.
- Atsakovas
- Utenos rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,
dalyvaujant pareiškėjui T. G., pareiškėjų J. G. ir T. G. atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,
atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovams Rositai Deveikienei, Dovydui Dateniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. G. ir T. G. skundą atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai J. G. ir T. G. teismui paduotu skundu prašė panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos (toliau- ir Administracija) 2021 m. spalio 1 d. sprendimą Nr.(6.4)S-2292 (toliau- ir Sprendimas) ir įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvalyti insekticidais (Patvariais chlororganiniais teršalais) užterštą dirvožemį 0,7460 ha žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Utenos sen., Utenos r. sav. (toliau- ir Žemės sklypas).
Pareiškėjai skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas T. G. ir pareiškėjų atstovė paaiškino, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, kuriame yra gyvenamasis namas, 2014 metais pirmą kartą buvo rastos užkastos neaiškios kilmės cheminės medžiagos. Atsakovė tvarkė užterštą teritoriją ir 2018 m. birželio 5 d. buvo patvirtinta, kad tvarkyta teritorijos dalis yra sutvarkyta ir aplinkos atkūrimo priemonės yra pakankamos. Pareiškėjai, 2021 m. vasaros pradžioje atliko žemės tvarkymo darbus Žemės sklype ir vėl rado užkastų neaiškios kilmės cheminių medžiagų. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimo departamento (toliau- ir Departamentas) Šiaurės rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyrius 2021 m. liepos 30 d. iš Žemės sklypo paėmė grunto mėginius ir nustatė, kad grunto mėginiuose yra įvairių cheminių medžiagų (heptochloras, heptochloro epoksidas, aldrinas, alfa-endosulfanas, alfa-heksachlorcikloheksanas, beta-endosulfanas, delta-heksachlorcikloheksanas, dieldrinas, endrinas, gama-heksachlorcikloheksanas, heksachlorbenzenas, izodrinas ir t.t.).
2021 m. rugpjūčio 4 d., 2021 m. rugsėjo 30 d., pakartotinai paimti mėginiai įvairiuose gyliuose ir visuose Departamento Cheminių tyrimų skyriaus tyrimo protokoluose fiksuota, kad visuose paimtuose mėginiuose rasta įvairių pavadinimų cheminių medžiagų. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau- ir Geologijos tarnyba) 2021 m. spalio 27 rašte Nr.(6)-1.7-7197 pateikė išvadas, kad tirtame plote teršiančios cheminės medžiagos yra insekticidai- patvarūs chlororganiniai teršalai, kurių skilimo gamtinėje aplinkoje pusperiodis siekia daugiau kaip 150 metų: endolsulfanas, heksachlorcikloheksanas, dichlordifeniltrichloretanas (DDT) ir jo skilimo produktai dichlordifenildichloretanas (DDD) bei dichlordifenildichloretilenas (DDE); toksafenas neaptiktas, o aldrino, dieldrino, endino, heksachlorbenzeno, heptachloro, heptachloro epoksido, izodrino, pentachlorbenzeno kiekiai mažesni už analitinio tyrimo jautrumo ribą. Insekticidai aptikti visuose tirtuose grunto sluoksniuose iki 1 metro gylio, todėl darė prielaidą, kad tyrimo plotas buvo užterštas ne vien 2014-2017 metais tvarkant gretimą lokalų taršos židinį, o tikėtinai ankstesniais 1978 metais, užkasant pesticidų sandėlyje laikytas medžiagas; visuose grunto sluoksniuose vyrauja DDT (jo izomerai bei metabolitai), kurio kiekiai beveik 2,4-8,2 kartus viršija ribinę vertę (RV-0,1 mg/kg), nurodytą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.D1-230 patvirtintų Cheminėmis medžiagomis užterįtų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų (toliau- ir Reikalavimai) 3 priede; kitų aptiktų pesticidų kiekiai atskirų RV neviršija, tačiau bendras jų kiekis viešija RV nuo 3 iki 10 kartų pagal Reikalavimus. Geologijos tarnyba nurodė, kad atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, kuriais aptikta pavojinga grunto tarša patvariais chlororganiniais teršalais, bei vadovaujantis Reikalavimų 11 punktu, reikia patikslinti pavojingai užteršto grunto plotą ir tūrį ir gruntą pašalinti, rekomendavo grunto šalinimo darbus pradėti jau ištirtame plote, jį plečiant ir gilinant remiantis lydinčių geocheminių tyrimų duomenimis.
Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau- ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsniu, kuriame įtvirtinta, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai neturi savininko arba kurių savininkas nežinomas, savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją privalo organizuoti tokių cheminių medžiagų – atskirų ir esančių cheminių mišinių ar gaminių sudėtyje – ir cheminių mišinių tvarkymą. Nurodė, kad pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu nedelsiant iš viso jiems priklausančio Žemės sklypo pašalinti chemines medžiagas ir jomis užterštas pavojingas atliekas. Tačiau atsakovė Sprendimu tai padaryti atsisakė. Mano, kad Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, atsakovė nepagrįstai rėmėsi poįstatyminiu aktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.D1-230 „Dėl cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų patvirtinimo“ (toliau- ir Įsakymas Nr.D1-230), kai prievolė sutvarkyti chemines medžiagas jai nustatyta aukštesnės galios teisės aktais- įstatymais. Teigė, kad nagrinėjamu atveju Įsakymas Nr.D1-230 negali būti taikomas, nes ne pats pareiškėjas užteršė Žemės sklypą, o tai, kad cheminės medžiagos yra grunte, nešalina atsakovės atsakomybės. Pareiškėjų nuomone, 2014- 2018 m. buvusi faktinė padėtis nėra tinkamas administracinio sprendimo faktinis pagrindas, nes pareiškėjų 2021 m. rugsėjo 1 d. pateiktas prašymas buvo grindžiamas 2021 metų situacija. Pažymėjo, kad dar 2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio nutartyje administracinėje byloje Nr.A-502-503/2010 buvo konstatuota, jog iki nuosavybės teisių atkūrimo buvusioje žemėje susidariusių atliekų išvalymas yra savivaldybės pareiga.
Atsiliepimas
Atsakovė Utenos rajono savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir jos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė, įgyvendindama projektą „Skubių prevencinių priemonių įgyvendinimas, siekiant saugiai sutvarkyti rastas chemines medžiagas Utenos rajone“ taršos cheminėmis medžiagomis židinį iš Žemės sklypo likvidavo dar 2015-07-28. Įvertinus Geologijos tarnybos pateiktas rekomendacijas, jog „reikia atlikti detalų teritorijos ekogeologinį tyrimą, kurio metu būtų nustatytas viso neleistinai užteršto grunto plotas ir tūris bei požeminio vandens užterštumas, ir pastarųjų tikslių duomenų pagrindu parengtas teritorijos tvarkymo planas“, buvo atliktas cheminių medžiagų buvimo (galimos taršos išplitimo) likusioje teritorijoje detalusis ekogeologinis tyrimas ir tyrimo pagrindu parengtas užterštos teritorijos tvarkymo planas. Vadovaujantis šiuo planu, iš tvarkomos teritorijos buvo nukastas ir išvežtas užterštas gruntas, paimti tyrimams likusio grunto bandiniai. Gavus grunto bandinių tyrimo rezultatus, kasinio vietoje paskleistas atvežtas švarus gruntas, parengtos ir Geologijos tarnybai vertinimui pateiktos užterštos teritorijos sutvarkymo kokybės kontrolinių tyrimų ataskaita bei užterštos teritorijos sutvarkymo baigiamoji ataskaita. Geologijos tarnyba 2018 m. birželio 5 d. išvadoje Nr.(6)-1.7-2711 dėl užterštos teritorijos (duomenys neskelbtini), Utenos r.sav., (toliau- ir Geologijos tarnybos 2018-06-05 išvada) konstatavo, kad tirtų chlororganinių pesticidų koncentracijos neviršijo II jautrumo taršai kategorijoms taikomų ribinių verčių, atliktos teritorijos tvarkymo ir aplinkai atkūrimo priemonės yra pakankamos, o sutvarkyta teritorija nekelia didesnio pavojaus aplinkai. Tai patvirtina ir Aplinkos apsaugos agentūros surašyti tvarkymo plano įgyvendinimo patikrinimo aktai. Atsakovė rėmėsi Įsakymu Nr. D1-230 patvirtintais Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, kurių 24 punkte nustatyta, kad cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas vykdomas remiantis pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą parengtu tvarkymo planu. Atsižvelgiant į Aplinkos atkūrimo priemonių aprašo reikalavimus, už tvarkymo plano parengimą, tvarkymo būdo pasirinkimą ir tvarkymo įgyvendinimą atsakingas ūkinės veiklos vykdytojas arba teritorijos savininkas ir (arba) naudotojas. Tvarkymo planas, išskyrus 23.1 papunktyje nurodytus atvejus, turi būti rengiamas ir įgyvendinamas vadovaujantis jau atliktų preliminariojo ir detaliojo ekogeologinių tyrimų rezultatais ir, jeigu to reikalauja taikytinų tvarkymo metodų technologija, pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą atliktais papildomais ekogeologiniais tyrimais. Esant 23.1 papunktyje nurodytoms sąlygoms, ekogeologiniai tyrimai atliekami, jei jų reikia Aplinkos atkūrimo priemonių aprašo nustatyta tvarka aplinkos atkūrimo priemonių planui parengti. Atsakovė nėra Žemės sklypo savininkė, todėl negali būti subjektu, privalančiu atlikti preliminarų ekogeologinį tyrimą ir/ar organizuoti teritorijos sutvarkymo darbus. Atsakovės nuomone, pareiškėja nepagrįstai remiasi Atliekų tvarkymo įstatymu, nes pagal šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą, šis įstatymas netaikomas „žemei, įskaitant neiškastą užterštą dirvožemį“. Taip pat atsakovės nuomone, netaikytinas ir Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas, nes Žemės sklype likę taršos požymiai nelaikytini cheminėmis medžiagomis ar cheminiais mišiniais, Žemės sklypas laikytinas cheminėmis medžiagomis užteršta teritorija. Atsakovė savo prievolę įvykdė – dar 2015 metais Žemės sklype likvidavo taršos židinį, įgyvendino užterštos teritorijos tvarkymo planą, o Geologijos tarnyba savo išvada patvirtino, kad sutvarkyta teritorija pavojaus aplinkai nekelia, o tvarkymo ir aplinkos atkūrimo priemonės yra pakankamos.
Trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepimu teismui prašė dėl skundo patenkinimo spręsti savo nuožiūra. Atsliepime nurodė, kad pareiškėjai 2014 metais vykdydami žemės kasimo darbus Žemės sklype rado užkastas neaiškios kilmės chemines medžiagas. Administracija tvarkė užterštą teritoriją ir 2018 m. buvo patvirtinta, kad tvarkyta užterštos teritorijos dalis yra sutvarkyta ir aplinkos atkūrimo priemonės yra pakankamos. Pareiškėjai 2021 m. vasaros pradžioje, atlikdami žemės tvarkymo darbus, Žemės sklype 0,5 m gylyje rado užkastų cheminių medžiagų (senų pesticidų) likučių. Aplinkos apsaugos agentūrai 2021 m. liepos 30 d. ištyrus paimtus mėginius, nustatyta, kad gruntas užterštas yra įvairiomis cheminėmis medžiagomis p,p¹-DDT, p,p¹-DDE, p,p¹-DDD, o,p¹-DDT, o,p¹-DDE ir o,p¹-DDD. Nurodytų cheminių medžiagų koncentracija tirtame grunte viršija Reikalavimuose nustatytas cheminių medžiagų ribines vertes. Pagal turimus duomenis 1978 metais užkastų pesticidų agregatinė būsena buvo sausa – granulės. 2014-2017 metais Žemės sklype buvo sutvarkytas lokalus didžiausias cheminių medžiagų-pesticidų taršos židinys. Tačiau tikėtina, kad tuomet (1978 metais) vykdant cheminių medžiagų (pesticidų) užkasimo darbus, ant technikos ratų likus cheminių medžiagų likučiams, jie buvo išbarstyti visoje sklypo teritorijoje, taip suformuojant atskirus lokalius taršos židinius. Apie rastas chemines medžiagas buvo informuota Administracija, jai pateiktas ir grunto tyrimų 2021 m. rugpjūčio 16 d. protokolas bei teiktas prašymas įvertinti pateiktą informaciją ir svarstyti užterštos teritorijos tvarkymo galimybes. Administracija informavo, kad ji organizavo ir įvykdė tvarkymo plane numatytas priemones pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Teigė, kad atsakovė, kuriai cheminių medžiagų tvarkymas priskirtinas jos veiklos sričiai, privalėjo imtis visų veiksmų šių cheminių medžiagų surinkimui, vežimui, naudojimui ir šalinimui bei organizuoti ir stebėti šias veikas, tas konstatuota ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015-11-11 sprendime Nr.eI-2019-739/2015. Mano, kad Žemės sklype grunte rastos cheminės medžiagos yra istorinė tarša nuo 1978 metų ir pagal nurodytų cheminių medžiagų koncentraciją yra tos pačios cheminės medžiagos, 2015 metais rastos tame pačiame Žemės sklype ir galimai iki galo nesutvarkytos. Todėl, Departamento nuomone, 2015 metais atsakovė turėjo sutvarkyti ne dalį Žemės sklypo, o visą Žemės sklypą, taip pat užterštos teritorijos tvarkymo planas turėjo būti parengtas ne konkrečiai sklypo daliai, kuriame buvo rastos cheminės medžiagos, o visam Žemės sklypui, siekiant išsiaiškinti, ar užterštas visas Žemės sklypas, ar tik jo dalis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos duomenimis bei prie šios nagrinėjamos bylos apžiūrai prijungtos Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų išnagrinėtos administracinės bylos Nr.I2-82-320/2020 (toliau- ir 2020 m. Administracinė byla) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjams T. G. ir J. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Utenos sen., Utenos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai, vykdydami žemės kasimo darbus, 2014 m. balandžio 4 d. Žemės sklype rado užkastas neaiškios kilmės chemines medžiagas ir apie tai informavo tuometinį Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau- ir Utenos RAAD), prašydami padėti sutvarkyti šias medžiagas. Buvo paimti Žemės sklype rastų medžiagų mėginių tyrimai ir nustatyta, jog paimtuose mėginiuose yra cheminių medžiagų. Utenos RAAD 2014 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (11-s)-112 nurodė Administracijai kuo skubiau imtis priemonių cheminėms medžiagoms surinkti ir sandėliuoti aplinkai saugiu būdu, apie priimtas priemones informuoti Utenos RAAD. Administracija 2014 m. gegužės 19 d. su UAB „Žalvaris“ pasirašė pavojingų medžiagų surinkimo, išvežimo ir utilizavimo paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutartį Nr. S3-47, o šiam pradėjus vykdyti sutartyje numatytus darbus paaiškėjo, jog Žemės sklype užkastos senos talpos yra pažeistos, todėl reikalinga tvarkyti ne tik chemines medžiagas, bet ir jomis užterštą gruntą (nuo 18 iki 25 t) didesniame plote. Administracija 2014 m. liepos 2 d. pateikė paraišką Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis finansuojamam projektui finansuoti, planuodama likviduoti taršos židinį iškasant ir utilizuojant pavojingas medžiagas bei jomis užterštą gruntą.
Utenos RAAD 2015 m. sausio 29 d. surašė Privalomą nurodymą Nr. (11-KE)-04, kuriuo nurodė T. G. iki 2015 m. kovo 29 d. organizuoti neaiškios kilmės cheminių medžiagų, rastų Žemės sklype, surinkimo darbus aplinkai saugiu būdu, o 2015 m. gegužės 13 d. Administracijos direktoriui davė Privalomą nurodymą Nr. (11-KE)-35, kuriuo įpareigojo skubos tvarka organizuoti visų cheminių medžiagų, rastų Žemės sklype 2014 m. balandžio mėn., išvežimą ir utilizaciją iki 2015 m. birželio 4 d. (t. 2, b. l. 126-127). Abu Privalomieji nurodymai buvo apskųsti teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1029-739/2015 pareiškėjo T. G. skundas patenkintas visiškai, o Utenos rajono savivaldybės administracijos skundas atmestas. Panevėžio apygardos administracinis teismas minėtame sprendime konstatavo, kad skundžiamo privalomojo nurodymo davimas T. G. yra nepagrįstas, o pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio nuostatas atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti, tvarkymas priskirtas savivaldybės veiklos sričiai.
2015 m. gegužės 28 d. Geologijos tarnybos specialistai Utenos RAAD prašymu Sklype atliko grunto ir iškastų cheminių medžiagų mėginių ėmimą. Geologijos tarnyba 2015 m. liepos 9 d. raštu Nr. (6)-1.7-2316 siųstoje išvadoje apie Žemės sklype 2015 m. gegužė 28 d. surinktų kietųjų medžiagų junginių tyrimus patvirtino, kad Žemės sklype aptiktos cheminės medžiagos yra insekticidai – patvarūs chlororganiniai teršalai, kurių skilimo gamtinėje aplinkoje pusperiodis siekia 150 ir daugiau metų: heksachlorciklohcksanas (HCH), heksachlorbenzenas (HCB), dichlordifeniltrichloretanas (DDT) ir jo skilimo produktai dichlordifenildichloretanas (DDD) bei dichlordifenildichloretilenas (DDE), taip pat - toksafenas. Maišuose ir krūvoje iškastame deponuojamame grunte vyravo DDT (jo izomerai bei metabolitai), kurio kiekiai beveik 25 kartus viršijo RV, nurodytą Reikalavimuose. Kasinyje Nr. 3 taip pat vyravo DDT (bei jo metabolitai), kurio kiekiai viršijo RV iki 7 kartų, taip pat buvo heksachlorciakloheksano, kurio izomerų bendras kiekis iki 1,67 kartų viršijo RV. Dar neiškasto grunto kasinyje Nr. l nustatytas toksafenas, kurio kiekis vos ne iki 100 kartų viršijo orientacines RV, tebegaliojančias Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Rusijos Federacijoje. Kasinio Nr. 1 grunto mėginyje iš 0,4 m gylio ribinis visų pesticidų bendras kiekis yra viršytas 452 kartus, maišuose saugomame grunte – daugiau nei 31 kartą, o likusiuose grunto mėginiuose – iki 18 kartų. Geologijos tarnyba minėtoje išvadoje sprendė, kad atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, kuriais aptikta itin ženkli grunto tarša patvariais chlororganiniais teršalais, nustatyta, jog reikia atlikti detalų teritorijos ekogeologinį tyrimą, kurio metu būtų apskaičiuotas viso neleistinai užteršto grunto plotas ir tūris bei požeminio vandens užimtumas, ir pastarųjų patikslintų duomenų pagrindu parengtas teritorijos tvarkymo planas.
Geologijos tarnybos 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (6)-1.7-2924 siųstoje išvadoje apie Žemės sklype pakartotinai 2015 m. liepos 28 d. surinkto grunto tyrimus nustatyta, kad vizualiai neužteršto iškasto grunto krūvoje nustatyti itin dideli insekticidų kiekiai: heksachlorcikioheksano izomerų bendras kiekis iki 5,2 kartų viršijo RV, dichlordifeniltrickloretano (DDT) - iki 117 kartų, o bendras pesticidų kiekis, kuriuose vyrauja uždraustasis toksafenas, net iki 5 tūkst. kartų viršijo RV, nurodytą Reikalavimuose. Iškastų senų pesticidų duobės dugne taip pat buvo išlikęs neleistinai užterštas smėlio gruntas – ribinis visų pesticidų bendras kiekis (0,1 mg/kg) čia viršytas nuo 15 kartų iki 9,5 tūkst. kartų. Vyravo toksafenas, kurio kiekis nuo 3 iki 1850 kartų viršijo orientacines RV, tebegaliojančias Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Rusijos Federacijoje. Minėtame rašte nurodyta, jog atsižvelgiant į pakartotinų tyrimų rezultatus, kuriais vis dar nustatyta itin ženkli tiek iškasto ir deponuojamo krūvoje, tiek neiškasto grunto tarša patvariais chlororganiniais teršalais, taip pat remiantis Ekogeologinių tyrimų reglamento nuostatomis reikia atlikti detalų teritorijos ekogeologinį tyrimą, kurio metu būtų nustatytas viso neleistinai užteršto grunto plotas ir tūris bei požeminio vandens užterštumas, ir pastarųjų tikslių duomenų pagrindu parengtas teritorijos tvarkymo planas.
Administracija 2015 m. lapkričio 30 d. su UAB „Grota“ sudarė Paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. S3-117, pagal kurią minėta bendrovė įsipareigojo atlikti Žemės sklypo ekogeologinius tyrimus cheminių medžiagų buvimo (galimos taršos išplitimo) teritorijoje ir parengti teritorijos tvarkymo planą. Aplinkos ministerijai skyrus dotaciją, 2016-02-07 buvo parengtas Buvusio pesticidų sandėlio (potencialus taršos židinio Nr. 12284) Utenos r., Šnieriškių k. užterštos teritorijos tvarkymo planas (toliau- ir Tvarkymo planas), kuris buvo įgyvendintas.
Žemesnės instancijos teismas
Geologijos tarnyba 2018 m. birželio 5 d. raštu Nr. (6)-1.7-2711 nurodė, jog papildomų tyrimų metu Žemės sklypo grunte toksafeno nebeaptikta, atsižvelgiant į papildytų kontrolinių ekogeologinių tyrimų rezultatus, atliktos teritorijos tvarkymo ir aplinkos atkūrimo priemonės yra pakankamos, o sutvarkyta teritorija nekelia didesnio pavojaus aplinkai.
Žemės sklypo savininkai 2021 m. vasaros pradžioje, atlikdami žemės tvarkymo darbus, vėl rado užkastų neaiškios kilmės cheminių medžiagų.Departamentas, atlikęs iš Žemės sklypo paimto grunto mėginio tyrimą, nustatė, kad kad gruntas užterštas yra įvairiomis cheminėmis medžiagomis: p,p¹-DDT, p,p¹-DDE, p,p¹-DDD, o,p¹-DDT, o,p¹-DDE, o,p¹-DDD. Nurodytų cheminių medžiagų koncentracija tirtame grunte viršija Reikalavimuose nurodytas cheminių medžiagų ribines vertes (2021-08-16 tyrimų protokolas Nr.P-001-2021-128/1). Pareiškėjai 2021-09-01 prašymu kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydami įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administraciją nedelsiant vykdyti jai pavestas funkcijas ir iš viso pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo pašalinti chemines medžiagas ir jomis užterštas pavojingas atliekas. Aplinkos apsaugos agentūra šį pareiškėjų prašymą persiuntė Departamentui nagrinėti pagal kompetenciją. Departamentas 2021-09-27 raštu Nr.(17.3)-AD5-18559 pareiškėjus informavo, kad siekiant nustatyti/įvertinti realų taršos paplitimą ir galimą likutinės taršos poveikį Žemės sklype, kreipėsi tarnybinės pagalbos į Geologijos tarnybą dėl 5-6 vnt iki 1 metro gylio grunto mėginių paėmimo vykdytų darbų 5-10 kv.m plote. Geologijos tarnybos specialistė Žemės sklype 2021-09-28 paėmė 4 jungtinius (iš 5 submėginių) grunto mėginius; jungtiniai grunto mėginiai sudaryti sumaišant 5 grunto mėginius, paimtus visų 5 seklių gręžinių tuose pačiuose gyliuose, imant nuo paviršiaus: 0-15 cm gylyje, 15-30 cm gylyje, 30-45 cm gylyje, 60-80 cm gylyje ir 80-100 cm gylyje maždaug 1 m² plote. Buvo atlikti grunto mėginių tyrimai ( 2021-10-14 tyrimų protokolai Nr.P-001-2021-200/1, Nr.P-001-2021-201/1, Nr.P-001-2021-202/1, Nr.P-001-2021-203/1, Nr.P-001-2021-204/1. Geologijos tarnyba 2021 m. spalio 27 raštu Nr.(6)-1.7-7197 pateikė atliktų grunto tyrimų vertinimą bei išvadas. Šiame Geologijos tarnybos rašte nurodyta, kad mėginiuose buvo nustatyti patvarių organinių teršalų, įtrauktų į Stokholmo Konvencijos draudžiamų naudoti medžiagų sąrašą bei reglamentuojamų Reikalavimuose – pesticidų bei jų izomerų kiekiai: aldrinas, endosulfanas (? ir ? izomerai), heksachlorcikloheksanas (?, ?, ? ? ir ? HCH izomerai), dieldrinas, endrinas, heksachlorbenzenas (HCB), heptachloras, heptachloro epoksidas, izodrinas, dichlordifenildichloretanas ( o,p¹ ir p,p¹ DDE izomerai), pentachloras ir toksafenas. Geologijos tarnyba pateikė išvadas: tirtame plote teršiančios cheminės medžiagos yra insekticidai- patvarūs chlororganiniai teršalai, kurių skilimo gamtinėje aplinkoje pusperiodis siekia 150 ir daugiau metų: endosulfanas, heksachlorcikloheksanas, dichlordifeniltrichloretanas (DDT), ir jo skilimo produktai dichlordifenildichloretanas (DDT) bei dichlordifenildichloretilenas (DDE). Tokasafenas neaptiktas, o aldrino, dieldrino, endrino, heksachlorbenzeno, heptachloro, heptachloro epoksido, izodrino, pentachlorbenzeno kiekiai mažesni už analitinio tyrimo jautrumo ribą; insekticidai aptikti visuose tirtuose grunto sluoksniuose iki 1 m. gylio, todėl darytina prielaida, kad tyrimo plotas buvo užterštas ne vien 2014-2017 metais tvarkant gretimą lokalų taršos židinį, o tikėtina, ankstesniais 1978 metais, užkasant pesticidų sandėlyje laikytas medžiagas; visuose grunto sluoksniuose vyrauja DDT (jo izomerai ir metabolitai), kurio kiekiai beveik 2,4-8,2 kartus viršija ribinę vertę (RV-0,1 mg/kg), nurodytą Reikalavimų 3 priede; kitų aptiktų pesticidų kiekiai atskirų RV neviršija, tačiau jų bendras kiekis viršija RV nuo 3 iki 10 kartų pagal Reikalavimus; atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, kuriais aptikta pavojinga grunto tarša patvariais chlororganiniais teršalais bei vadovaujantis Reikalavimų 11 punktu, reikia patikslinti pavojingai užteršto grunto plotą ir tūrį, ir gruntą pašalinti; siekiant racionalių taršos likvidavimo kaštų, bei įvertinus lokalų taršos pobūdį, rekomendavo darbus pradėti jau ištirtame plote, jį plečiant ir gilinant remiantis lydinčių geocheminių tyrimų duomenimis.
Pareiškėjai 2021-09-01 kreipėsi į Administraciją su prašymu nedelsiant vykdyti Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį ir Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 4 straipsnio 3 d. pavestas funkcijas ir iš viso jiems priklausančio Žemės sklypo grunto pašalinti chemines medžiagas ir jomis užterštas pavojingas atliekas.
Utenos rajono savivaldybės administracija 2021 m. spalio 1 d. sprendimu Nr.(6.4)S-2292 atsisakė tvarkyti chemines medžiagas Žemės sklype. Sprendime atsakovė nurodė 2015-2018 metais atliktus darbus, likviduojant taršos židinį bei organizuojant ir įgyvendinant Tvarkymo planą, konstatavo, jog ji atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir tai patvirtino Geologijos tarnybos 2018-06-05 išvada. Atsakovė rėmėsi Įsakymu Nr.D1-230, nurodė, kad ji nėra Žemės sklypo savininkė ar naudotoja, Žemės sklype ūkinės veiklos nevykdo, todėl nėra tas subjektas, kuris privalėtų atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą ir/ar organizuoti teritorijos sutvarkymo darbus.
Nesutikdami su Administracijos Sprendimu, pareiškėjai jį ginčija teisme.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau- ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 20 straipsnis nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys (įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinius) privalo laikytis Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tvarkymo reikalavimų.
Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo (toliau- ir Cheminių medžiagų įstatymas) (buvęs pavadinimas Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas) 2 straipsnyje nurodyta, kad cheminė medžiaga – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 1 punkte ir Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 2 straipsnio 7 punkte, o cheminis mišinys – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 2 punkte ir Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 2 straipsnio 8 punkte.
Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 1 punktas cheminę medžiagą apibrėžia kaip natūralų arba gamybos proceso metu gautą cheminį elementą ir cheminių medžiagų junginį, įskaitant priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties. Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 2 punktas cheminį mišinį apibrėžia kaip dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišinį ar tirpalą.
Grunto mėginių 2022-08-16, 2022-10-14 tyrimų protokolai, Lietuvos geologijos tarnybos 2021-10-27 raštu Nr.(6)-1.7-7197 pateikta išvada vienareikšmiškai patvirtina, kad iš Žemės sklypo 2022-07-30-2022-09-28 paimtuose mėginiuose rastos medžiagos yra cheminės medžiagos - patvarūs organiniai teršalai, įtraukti į Stokholmo konvencijos draudžiamų naudoti medžiagų sąrašą, bei pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr.649/2012 „Dėl pavojingų cheminių medžiagų importo ir eksporto“ 15 straipsnį priskirtos prie draudžiamų eksportuoti cheminių medžiagų ir gaminių, kuriuos Sąjungoje draudžiama naudoti siekiant apsaugoti žmonių žmonių sveikatą arba aplinką (Reglamento 649/2012 V priedas).
Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad cheminės medžiagos rastos grunte, nepaneigia jų kaip cheminių medžiagų statuso, jų daromo poveikio, jų tvarkymui turi būti taikomos Cheminių medžiagų įstatymo nuostatos.
Cheminių medžiagų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai neturi savininko arba kurių savininkas nežinomas, savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją privalo organizuoti tokių cheminių medžiagų – atskirų ir esančių cheminių mišinių ar gaminių sudėtyje – ir cheminių mišinių tvarkymą.
Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje įtvirtinta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.
Dar Panevėžio apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1029-739/2015 buvo patvirtinta Administracijos pareiga tvarkyti Žemės sklype surastas chemines medžiagas. Minėtu sprendimu teismas konstatavo, jog viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punktas), sistemiškai vertino ir Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos; sprendė, kad ginčui taikytinas ir Aplinkos apsaugos įstatymo 32¹ straipsnis, reglamentuojantis prevencinių ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymą. Nurodė, kad pagal minimo straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai nėra nustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, savivaldybė ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo būtinas priemones. Minėtoje byloje teismas rėmėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią atliekų, tame tarpe ir pesticidų, tvarkymas priskirtinas savivaldybių kompetencijai atsižvelgiant ir į Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas (pvz., žr. 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A14-854/07). Konstatavo, jog kilusiam ginčui spręsti taikytinos ir Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio normos, kurios savivaldybių veiklos sričiai priskiria atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą, nurodęs, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymą atliekos – tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato (2 straipsnio 6 punktas). Rastos užkastos cheminės medžiagos nagrinėjamoje byloje gali būti tapatinamos atliekoms minėtosios sąvokos aiškinimo prasme, kadangi jos buvo naudojamos kolūkio ūkinėje veikloje, todėl ir aplinkybė, kad cheminės medžiagos buvo paslėptos užkasant sandėlį, kuriame, jos buvo laikomos, iš esmės patvirtina kolūkio vadovybės siekį jomis atsikratyti. Teismas akcentavo, jog minėtame Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje numatyta savivaldybės pareiga organizuoti atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja tvarką, taip pat aiškintinas Atliekų tvarkymo įstatymo atliekų tvarkymo sąvokos turinio aspektu. Pažymėjo, kad iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog cheminių medžiagų Atliekų tvarkymo įstatymo teisės normų aiškinimo prasme – atliekų turėtojo nustatyti neįmanoma, kadangi cheminės medžiagos buvo paslėptos 1978 m. kolūkio vadovo nurodymu, todėl nesant galimybės šios aplinkybės patikrinti, iš esmės atliekų turėtojas neegzistuoja, nes, kaip jau buvo minėta, pareiškėjui T. G. įgijus nuosavybės teise žemės sklypą, jame rastos cheminės medžiagos savaime netapo jo nuosavybe. Teismas darė išvadą, jog minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų aiškinimo kontekste atliekų, kaip nustatyta, pavojingų cheminių medžiagų, tvarkymas priskirtinas savivaldybės veiklos sričiai, vadinasi jai kyla pareiga imtis veiksmų šių cheminių medžiagų surinkimui, vežimui, naudojimui ir šalinimui, bei organizuoti ir stebėti šias veiklas.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, kad ji savo pareigą jau įvykdė, pilnai įgyvendinusi Tvarkymo planą. Iš 2020 m. Administracinėje byloje pateikto Tvarkymo plano duomenų (Tvarkomos užterštos teritorijos charakteristika, 1.3 p.) matyti, kad atliekant detalųjį ekogeologinį teritorijos tyrimą 2015 m. pabaigoje (schema pridėta), pagrindinis dėmesys buvo skirtas trims objektams: 1) palaidotų ir iškastų pesticidų vietoje esančios duobės sienelių ir dugno grunto užterštumo tyrimui; 2) iškasant pesticidus kartu iškasto, pagal akivaizdžius požymius pesticidais užteršto grunto užterštumo tyrimui ir 3) palaidotų pesticidų vietos prieigų grunto ir gruntinio vandens užterštumo tyrimui; tyrimo metu buvo iš viso išgręžta 11 gręžinių, paimti ir laboratorijoje ištirti 22 grunto ir 4 gruntinio vandens bandiniai, pagal gautus tyrimo duomenis buvo įvertinta užterštos terpės slūgsojimo padėtis, geometriniai parametrai, teršalų migracijos galimybės ir galimas poveikis jautriems taršai aplinkos elementams, taip pat įvertintas užteršimo tvarkymo poreikis ir apimtys. Geologijos tarnybos 2018-06-05 išvadoje nurodyta, kad pagal Tvarkymo planą tvarkytos teritorijos plotas apie 0,0065 ha, kontroliniai bandiniai buvo paimti tik iš aukščiau paminėtų Tvarkymo plane nustatytų probleminių vietų. Minėti duomenys patvirtina, kad 2014-2018 m. pagal Tvarkymo planą cheminės medžiagos buvo pašalintos tik iš dalies Žemės sklypo.
Pagal Geologijos tarnybos 2021-10-27 rašte Nr.(6)-1.7-7197 pateiktus duomenis, 2021 m. rugsėjo 28 d. grunto mėginiai buvo paimti iš Žemės sklypo taškų, tam tikru atstumu nutolusių nuo 2015 m. vykdyto detalaus tyrimo 7K bei 11K gręžinių bei 2018 m. vykdyto kontrolinio tyrimo taškų Nr.7 ir Nr.1, ir juose keliuose grunto sluoksniuose iki 1 m rastos cheminės medžiagos, viršijančios RV. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2014-2018 m. cheminės medžiagos pilnai nebuvo pašalintos iš viso Žemės sklypo. Geologijos tarnyba 2021-10-27 rašte Nr.(6)-1.7-7197, įvertinusi rastų cheminių medžiagų pobūdį, jų dislokacijos vietas, sprendė, kad tyrimo plotas buvo užterštas ne vien 2014-2017 m. tvarkant gretimą lokalų taršos židinį, o tikėtina, ankstesniais 1978 metais, užkasant pesticidų sandėlyje laikytas medžiagas. Remiantis šia Geologijos tarnybos išvada bei Panevėžio apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-1029-739/2015, nustatytomis aplinkybėmis, laikytina, kad 2021 metais Žemės sklype rastų cheminių medžiagų savininko nėra galimybės nustatyti. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes bei remdamasi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei kyla pareiga iš Žemės sklypo pašalinti ir likusias chemines medžiagas.
Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad tokią Administracijos pareigą paneigia Įsakymu Nr.D1-230 patvirtintos Reikalavimų 5-6 punktų nuostatos. Minėtu Įsakymu Nr.D1-230 nėra reglamentuoti cheminių medžiagų tvarkymo atvejai, kai cheminių medžiagų, tarp jų- ir esančių grunte, savininko nėra galimybės nustatyti. Be to, sistemiškai vertinant Įsakymu Nr.D1-230 patvirtintų Reikalavimų 5-6 punktus, darytina išvada, kad šiose teisės normose nustatyti reikalavimai sietini su juridinių bei fizinių asmenų planuojama ūkine veikla, todėl nagrinėjamu atveju netaikytini.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Administracija įpareigotina iš Žemės sklypo pašalinti chemines medžiagas, esančias grunte. Pareiškėjai prašo nustatyti įpareigojimo įvykdymo terminą- 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas įvertina tai, kad Geologijos tarnybos 2021-10-27 rašte Nr.(6)-1.7-7197 konstatuota, jog atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, kuriais aptikta pavojinga grunto tarša patvariais chlororganiniais teršalais bei vadovaujantis Reikalavimų 11 punktu, reikia patikslinti pavojingai užteršto grunto plotą ir tūrį, ir gruntą pašalinti; siekiant racionalių taršos likvidavimo kaštų, bei įvertinus lokalų taršos pobūdį, rekomenduojama darbus pradėti jau ištirtame plote, jį plečiant ir gilinant remiantis lydinčių geocheminių tyrimų duomenimis. Taigi, tam, kad pašalinti žmonių sveikatai bei gamtai grėsmę keliančią taršą, būtina atlikti nemažai geocheminių tyrimų, didelės apimties darbus, kurių atlikimas gali būti susijęs ir su lėšų iš įvairių šaltinių surinkimu. Nagrinėjamu atveju šioje ginčo sprendimo stadijoje nenustačius būtinos darbų apimties, nėra galimybės nustatyti jų atlikimo laiko. Pareiškėjai byloje taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jų prašomus įpareigoti atlikti veiksmus Administracija objektyviai galėtų atlikti per jų nurodytą 3 mėnesių terminą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimu apibrėžti konkretaus įpareigojimo įvykdymo termino objektyviai nėra galimybės.
Pareiškėjai prašo priteisti žyminį mokestį bei byloje turėtas atstovavimo išlaidas (640 Eur už skundo parengimą ir 250 Eur už atstovavimą teismo posėdyje).
Pareiškėjai, pateikdami skundą teismui, sumokėjo 25 eurus žyminio mokesčio. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 35 straipsnio 1,3 dalys numato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, numatytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose, o skundus paduodant teismui vien tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Pareiškėjui T. G. grąžintina 2,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjų naudai, todėl jie įgijo teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjus J. G. ir T. G. byloje atstovavo advokatė Inga Maskoliūnaitė pagal 2021-11-03 atstovavimo sutartį. Byloje pateiktas 2021-11-08 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad T. G. už skundo surašymą advokatei sumokėjo 640 eurų, 2022-03-31 Swedbank interneto banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjas T. G. už atstovavimą teisme advokatei sumokėjo 250 eurų.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau- ir Rekomendacijos) 8.2 punktas už atsiliepimo surašymą nustato 2,5 koeficientą. Už atsiliepimo į skundą surašymą advokatui sumokėta suma- 640 Eur. neviršija Rekomendacijų 8.2 p. nustatyto maksimalaus dydžio, yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui. Rekomendacijų 8.19 punktas už vieną atstovavimo teisme valandą nustato 0,1 koeficientą nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teismo posėdis 2022-04-04 vyko 1 val., todėl maksimali už atstovavimą rekomenduojama priteisti suma yra 167,9 Eur (1679,3x0,1x1).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skundą tenkinus iš dalies, nuosekliai laikomasi taisyklės, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A756-342/2012, Nr. AS492-144/2012, Nr. AS146-113/2012, Nr. A146-85/2011, Nr. A756-1207/2010, Nr. A146-836/2010, Nr. AS146-68/2010, Nr. A146-71/2009, Nr. A575-1415/2008 ir kt.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjų skundas patenkintas iš dalies, sprendžia, kad pareiškėjams iš atsakovės priteistina 646,32 Eur. turėtų atstovavimo išlaidų ir 18 sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 1 d. sprendimą Nr.(6.4)S-2292 ir įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administraciją pašalinti insekticidus -patvarius chlororganinius teršalus, esančius grunte iš 0,7460 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Utenos sen., Utenos r. sav.
Grąžinti T. G. 2,50 eurus (du eurus ir 50 euro centų) žyminio mokesčio, sumokėto 2021-11-04.
Priteisti T. G. iš Utenos rajono savivaldybės administracijos 18 eurų sumokėto žyminio mokesčio bei 646,32 eurus atstovavimo išlaidų, iš viso 664,32 eurų (šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 32 euro centus).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.