Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas, I2-82-320/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-01-10
Bylos Nr.: I2-82-320/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00047-2019-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas: T. G.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Utenos rajono savivaldybės, atstovaujamos Utenos rajono savivaldybės administracijos
Advokatai: Arvydas Montrimas

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala
20.2.3.2Neturtinė žala
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. I2-82-320/2020Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00047-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3.

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS2020 m. sausio 10 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjui T. G., jo atstovui advokatui Arvydui Montrimui,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atstovui Albertui Kilevičiui,

atsakovės Utenos rajono savivaldybės, atstovaujamos Utenos rajono savivaldybės administracijos, atstovams Zitai Jasiunavičienei, Astai Vainiūtei- Misiukevičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, ir Utenos rajono savivaldybei, atstovaujamai Utenos rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas T. G. teismui paduotu skundu (t. 1, b. l. 2-13) prašė priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas, ir AAD), ir Utenos rajono savivaldybės, atstovaujamos Utenos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), 6 277,33 Eur turtinės žalos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad 2014 m. balandžio 4 d., vykdydamas žemės kasimo darbus jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Utenos sen., Utenos r. (toliau – ir Sklypas), rado užkastas neaiškios kilmės chemines medžiagas. Apie tai pranešė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir Utenos RAAD). Utenos RAAD pareigūnas 2015 m. sausio 29 d. surašė Privalomą nurodymą Nr. (11-KE)-04, kuriuo įpareigojo pareiškėją organizuoti iki šio Privalomojo nurodymo surašymo nesurinktų cheminių medžiagų surinkimo darbus aplinkai saugiu būdu (toliau- ir Privalomasis nurodymas Nr.1). Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1029-739/2015 panaikino Privalomąjį nurodymą Nr.1. Utenos RAAD Utenos rajono agentūros vedėjas E. P. 2015 m. gegužės 13 d. davė Privalomąjį nurodymą Nr. (11-KE)-35 Administracijos direktoriui J. S., kuriuo įpareigojo skubos tvarka organizuoti visų cheminių medžiagų, rastų Sklype, išvežimą ir utilizaciją iki 2015 m. birželio 4 d. (toliau- ir Privalomasis nurodymas Nr.2), kurio įvykdymo terminą Utenos RAAD 2015 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (4.2)-s-823 pratęsė iki 2015 m. rugsėjo 4 d. bei pakeitė Privalomojo nurodymo Nr.2 įpareigojimą iš cheminių medžiagų utilizavimo į įpareigojimą paimti chemines medžiagas iš aplinkos ir užtikrinti paimtų cheminių medžiagų pridavimą įgaliotiems subjektams tolesniam tvarkymui arba saugoti teisės aktų nustatyta tvarka ir saugiu aplinkai būdu. Pagal Lietuvos Respublikos geologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) 2015 m. liepos 9 d. raštą Nr. (6)-1.7-MGĮ, atlikus tyrimus nustatyta, kad šiame Sklype aptiktos cheminės medžiagos yra insekticidai - patvarūs chlororganiniai teršalai, kurių skilimo gamtinėje aplinkoje pusperiodis siekia 150 ir daugiau metų: heksachlorciklolieksanas (HCH), heksachlorbenzenas (HCB), dichlomiltrichloretaras (DDT) ir jo skilimo produktai -dichlordifenildichloretanas (DDD) bei dichlordifenildichloretikas (DDE), taip pat toksafenas; iškastame grunte vyrauja DDT (jo izomerai bei metabolitai), kurio kiekiai beveik 25 kartus viršija ribinę vertę (toliau – ir RV), nurodytą Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (toliau – ir Reikalavimai), kitame kasinyje pat vyravo DDT (bei jo metabolitai), kurio kiekiai viršijo RV iki 7 kartų, buvo ir heksachlorc-doheksano, kurio izomerų bendras kiekis iki 1,67 kartų viršijo RV. Dar neiškasto grunto kasinyje Nr. 1 nustatytas toksafenas, kurio kiekis vos ne 100 kartų viršijo orientacines RV, tebegaliojančias Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Rusijos Federacijoje. Kasinio Nr. 1 grunto mėginyje iš 0,4 m gylio ribinis visų pesticidų bendras kiekis (0,1 mg/kg) viršytas 452 kartus, maišuose saugomame grunte - daugiau nei 31 kartą, likusiuose grunto mėginiuose - iki 18 kartų. Sklype rastos cheminės medžiagos 2015 m. liepos 28 d. buvo iškastos ir išvežtos, atlikti užterštos teritorijos ekogeologiniai tyrimai ir parengtas teritorijos tvarkymo planas, tačiau iškastas gruntas paliktas, teritorija neišvalyta. Praėjus beveik vieneriems metams nuo pavojingų cheminių medžiagų išvežimo iš Sklypo, klausimas dėl likusių pavojingų atliekų pašalinimo nebuvo išspręstas, todėl pareiškėjas 2016 m. gegužės 5 d. skundu kreipėsi į Administraciją dėl Privalomojo nurodymo Nr.2 nevykdymo. Pareiškėjo teigimu, praėjus dar pusei metų, Sklype nebuvo pradėti darbai, cheminėmis medžiagomis užteršta teritorija taip ir toliau liko nesutvarkyta. Dėl Utenos RAAD bei Utenos rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) T. G. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris 2017 m. spalio 24 d. pažymoje Nr. 4D-2016/2-219 konstatavo, kad nors pavojingos cheminės medžiagos iš Sklypo pašalintos iki Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo bei dotacijos teikimo sutarčių pasirašymo, vis dėlto, visos cheminės medžiagos iš Sklypo buvo išvežtos praėjus daugiau nei vieneriems metams po jų radimo žemės sklype, o teritorija, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo pavojingų cheminių medžiagų iškasimo, vis dar nėra sutvarkyta ir taip yra ribojama pareiškėjo teisė naudotis žemės sklypu. T. G. teigimu, tiek Panevėžio apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pripažino, jog Utenos RAAD bei Administracijos pareigūnai neveikė tinkamai spręsdami cheminių medžiagų šalinimo iš Sklypo klausimą. Pareiškėjas nurodė, jog Sklype planavo statyti gyvenamąjį namą, tačiau šiuo metu yra priverstas su šeima nuomotis butą. Mano, kad dėl Utenos RAAD ir Administracijos neveikimo patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, kadangi nuo cheminių medžiagų radimo Sklype dienos paėjus keleriems metams Utenos rajono savivaldybės administracija nepradėjo Sklypo tvarkymo darbų. Sklypo tvarkymo darbai buvo pradėti tik 2018 m. vasario 13 d. UAB „Grota“ 2018 m. kovo 16 d. pateikė „Potencialaus taršos židinio Nr. 2284 (buvęs pesticidų sandėlis Utenos r. sav., Utenos šen., (duomenys neskelbtini)) užterštos teritorijos sutvarkymo kokybės kontrolinio tyrimo ataskaitą (registracijos Nr. 8273-2018)“, kurioje konstatavo, kad UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ atliko visus tvarkymo darbus, numatytus plane, chlororganinių pesticidų koncentracija nei viename iš paimtų mėginių neviršijo RV II jautrumo taršai kategorijos; palikto grunto kokybė visame tvarkytame plote atitiko cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Be to, 2018 m. kovo 9 d. T. G. į savo mobilųjį telefoną gavo SMS žinutę iš Utenos rajono savivaldybės darbuotojos, patvirtinančią, kad pavojingos cheminės medžiagos iš Sklypo pašalintos ir teritorija yra sutvarkyta. Apie tai, kad cheminės medžiagos pašalintos iš Sklypo ir jo teritorija sutvarkyta, elektroniniu laišku informavo ir teritorijos tvarkymo darbus atlikusi UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“. Turėdamas tokio turinio kompetentingų institucijų išvadas, pareiškėjas siekdamas išlieti pamatus ir pabaigti įvesti vandentiekio vamzdį, 2018 m. kovo 16 d. sudarė sutartį su UAB „Utenos kasyba“, kuri iškasė ir išvežė iš Sklypo gruntą bei jį supylė ant keliuko. Pareiškėjas nurodė, jog pajuto analogišką anksčiau sklidusiam kvapą, todėl apie tai pranešė Savivaldybei bei Utenos RAAD. 2018 m. gegužės 4 d. į Sklypą atvyko Savivaldybės ir Utenos RAAD atstovai bei paėmė tyrimui papildomus grunto bandinius. Pareiškėjui kilus abejonių dėl UAB „Grota“ ataskaitos teisingumo, jis 2018 m. gegužės 10 d. sudarė sutartį su UAB „Ekometrija“, kurios darbuotojai paėmė mėginius iš grunto, kuris buvo iškastas ir supiltas ant keliuko. UAB „Ekometrija“ 2018 m. birželio 4 d. išvadoje nurodyta, kad tirtas gruntas viršija RV, nustatytas Reikalavimų II jautrumo taršai grupei. Dėl šios priežasties T. G. mano, kad Sklypo teritorijos tvarkymo darbai buvo atlikti netinkamai. 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas raštu informavo Savivaldybę ir Utenos RAAD apie susidariusią situaciją. Be to, 2018 m. birželio 24 d. klodamas vandentiekio trasą pareiškėjas iškasė gyvulių kaulus ir baltos bei violetinės spalvos pusiau kietos būsenos neaiškios kilmės medžiagų. 2018 m. birželio 25 d. buvo atliktas sklypo patikrinimas bei 2018 m. birželio 26 d. surašytas patikrinimo aktas Nr.(11-KD)-129, tačiau pareiškėjas nebuvo informuotas apie priimtus sprendimus. Pareiškėjas teigė, kad dėl atsakovų atstovų vilkinimo atlikti jų kompetencijai atlikti veiksmus, nuo 2014 m. chemikalai iš sklypo nebuvo pašalinti ir Sklypas nebuvo tinkamai sutvarkytas. Mano, kad padaryta 6 157,33 Eur žala, kadangi už skundų, prašymų įvairioms institucijoms surašymą teisininkams sumokėjo 210 Eur, už papildomus grunto tyrimus - 181,50 Eur, 120 Eur – antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą. Be to, pareiškėjo žmona 2016 m. spalio 21 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 20161021 su D. M. R. dėl dviejų kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Utena, nuomos, pagal kurią kas mėnesį pareiškėjas nuomotojai moka 120 Eur nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius. Šios išlaidos sudaro 5 765,83 Eur. Mano, kad butą pareiškėjas su šeima yra priverstas nuomotis dėl Sklypo teritorijos sutvarkymo vilkinimo, todėl šias išlaidas privalo atlyginti atsakovai, kurie netinkamai ir aplaidžiai vykdo savo pareigas. Sužinojus apie cheminėmis medžiagomis užterštą sklypą ir apie tai, kad šiame sklype artimiausiu metu neįmanomos namo statybos, pablogėjo pareiškėjo sutuoktinės J. G. sveikata – 2014 m. gegužės pabaigoje jai persodinta širdis. Dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai toliau neigiamai veikia ne tik J. G., bet ir pareiškėjo sveikatą – 2017 m. lapkričio 20 d. jam diagnozuota odos liga – psoriazė, kurios viena iš priežasčių – emocinė įtampa. Mano, kad atsakovai privalo atlyginti patirtą neturtinę žalą, kuri iš dalies kompensuotų patirtą stresą ir pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, savivertės sumažėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, su pareiškėjo ieškiniu nesutiko. Atsiliepime teismui (t. 2, b. l. 64-69) AAD nurodė ir šios institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18, 20 straipsniais, T. G. 2015 m. sausio 20 d. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. 11-KE-02 uždengti nepilnai sutvarkytas atkastas pavojingas chemines medžiagas, 2015 m. sausio 29 d. buvo duotas kitas Privalomasis nurodymas Nr. (11-KE)-04 organizuoti nesurinktų cheminių medžiagų surinkimo darbus aplinkai saugiu būdu. AAVKĮ nustatyta, kad aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontroles institucijos ir pareigūnai esant šiame įstatyme numatytiems pagrindams, duoda fiziniams ir juridiniams asmenims privalomuosius nurodymus (3 straipsnio 8 punktas, 18 straipsnis). Siekdami užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, tikslu išvengti neigiamo poveikio aplinkai, pareigūnai įvykdė įstatymu numatytą pareigą imtis aktyvių veiksmų fiziniams ir juridiniams asmenims surašant ir pateikiant privalomuosius nurodymus, tai pažymėjo ir Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. el-2019-739/2015. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai neįmanoma nustatyti cheminių medžiagų savininko arba kai jis neegzistuoja, nustatyta pareiga organizuoti cheminių medžiagų ir preparatų ar gaminių tvarkymą tenka savivaldybei. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkte savivaldybėms priskirta viena iš funkcijų: aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, o 32-1 straipsnio 4 dalis reglamentuoja prevencinių ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymą. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio nuostatas savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Administracijos direktoriui 2015 m. gegužės 13 d. buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. 2. Cheminės medžiagos 2015 m. liepos 28 d. buvo iškastos ir išvežtos. Administracija kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl lėšų skyrimo pavojingų atliekų sutvarkymui, sudarė paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, tačiau Sklype cheminių medžiagų tvarkymo darbai užsitęsė. Mano, kad pareiškėjo prašomos turtinę žalą sudarančios negali būti pripažintos tinkamomis ir pagrįstomis, nes nuomos sutartį Nr. 20161021 2016 m. spalio 21 d. sudarė D. M. R. ir J. G.. Kaip matyti iš sutarties, J. G. turi gyvenamąją vietą, o pareiškėjas gyvenamąją vietą nurodo adresu (duomenys neskelbtini), Kuktiškių mstl., Utenos r. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.278 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nuomos sutartis trunka ilgiau nei vienerius metus, ji nėra įregistruota viešame registre, todėl nekyla pareiga ir neatsiranda reikalavimo teisė į tokį neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo prašomos priteisti sumos už teisininkų paslaugas - 120 Eur; už grunto tyrimus -181,50 Eur; antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą - 120 Eur. negali būti priteisiamos, nes papildomus grunto tyrimus pareiškėjas atliko savo iniciatyva, o ne įpareigotas institucijų; faktinių aplinkybių konstatavimas taip pat atliktas savo iniciatyva dar iki bylos iškėlimo teisme. Sprendžiant, ar atsakovai turi atsakyti solidariai, pažymėtina tai, jog solidariai už atsiradusią žalą atsako asmenys, bendrai padarę žalos, t. y. solidarioji atsakomybė atsiranda dėl bendrų veiksmų, su padariniai susijusių tiesioginių priežastiniu ryšiu (CK 6.279, 6.296 straipsniai). Pareiškėjas neįrodė, kad AAD priėmė neteisėtus sprendimus ar atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių jis patyrė žalą, todėl AAD civilinė atsakomybė negalima ir vadovaujantis bendraisiais teisės principais. Abstraktūs teiginiai, nėra ir negali būti tinkami bei pakankami, pagrindžiantys pareiškėjo reikalavimus. AAD pareigūnai veikė tiek, kiek jiems galių suteikia įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, t. y. vykdė prevencinę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkciją, siekdami užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė nei vienos AAD civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jog AAD elgėsi neteisėtai ar atliko bet kokius įstatymui prieštaraujančius ar kaltus veiksmus; neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio bei priežastinio ryšio tarp AAD neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtų nuostolių.

Atsakovė Utenos rajono savivaldybė, atstovaujama Utenos rajono savivaldybės administracijos, su pareiškėjo ieškiniu nesutiko. Atsiliepime teismui (t. 2, b. l. 99-104) atsakovės atstovė nurodė ir Administracijos atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nenurodė kokie konkretūs Administracijos veiksmai tvarkant pavojingas chemines medžiagas prieštaravo Lietuvos Respublikos įstatymams, dėl ko būtų galima konstatuoti, kad atsakovė elgėsi neteisėtai, taip pat pareiškėjas nenurodė kaip, jo manymu, pagal įstatymus atsakovė privalėjo veikti, bet neveikė. Pareiškėjas skunde apsiriboja tik deklaratyviomis frazėmis. Administracija, siekdama sutvarkyti pavojingas chemines medžiagas Sklype, veikė įstatymais suteiktos kompetencijos ribose, nepažeisdama gero (atsakingo) administravimo reikalavimų. Cheminių medžiagų sutvarkymas užsitęsė, nes šių medžiagų sutvarkymo procese dalyvavo net kelios viešojo administravimo institucijos, buvo teikiamos paraiškos finansavimui gauti, kurių svarstymas vyko įstatymų nustatyta tvarka tam tikrą laiko tarpą, buvo vykdomos viešojo pirkimo procedūros. Administracija, tik gavusi informaciją apie neaiškios kilmės medžiagas, ėmėsi veiksmų ir aktyviai veikė iki kol Geologijos tarnyba patvirtino, kad sutvarkyta teritorija nekelia didesnio pavojaus aplinkai. 2014 m. balandžio 10 d. sušauktas Utenos rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame buvo nuspręsta rastas užkastas chemines medžiagas traktuoti kaip ekstremalųjį įvykį, kai kyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui ir aplinkai; pavesti Utenos rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyriui, gavus laboratorinių tyrimų rezultatus, skubos tvarka organizuoti medžiagų išvežimą ir utilizaciją, o išlaidas, susijusias su medžiagų utilizavimu, teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti iš savivaldybės lėšų. Įvykdžius viešojo pirkimo procedūras, 2014 m. gegužės 19 d. atsakovė su UAB „Žalvaris“ sudarė Pavojingų medžiagų surinkimo, išvežimo ir utilizavimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. S3-47 dėl pavojingų cheminių medžiagų ir pavojingomis medžiagomis užteršto grunto (apie 0,5 - 1,3 t) iškasimo, išvežimo ir pridavimo utilizuoti. UAB „Žalvaris“ vykdant sutartimi sulygtus darbus paaiškėjo, kad rastų nežinomų medžiagų kiekiai itin dideli, viršija sutartimi nustatytus kiekius. Taigi, pagal pasirašytą sutartį buvo sutvarkyta tik dalis medžiagų. Siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą likusios neiškastos medžiagos buvo uždengtos polietilenine plėvele, iškasa aptverta „STOP“ juosta. Paaiškėjus, jog reikalinga tvarkyti žymiai didesnius cheminių medžiagų bei jomis užterštų pavojingų atliekų kiekius ir tą padaryti viena Administracija buvo nepajėgi, Administracija 2014 m. liepos 2 d. Aplinkos ministerijai pateikė paraišką dėl projekto „Rastų senų pavojingų cheminių medžiagų sutvarkymas Utenos rajone“ finansavimo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymą. Įvykdžiusi Aplinkos ministerijos duotus nurodymus, atsakovė 2015 m. kovo 27 d. dar kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama pakartotinai svarstyti paraišką dėl projekto finansavimo, pabrėždama, kad reikia kuo skubiau neaiškių medžiagų utilizavimo klausimą, o 2015 m. birželio 8 d. pateikė Aplinkos ministerijai naują paraišką pagal jos nurodytus reikalavimus. Administracijos direktoriui 2015 m. gegužės 13 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas Nr. 2 Administracija, dar negavusi Aplinkos ministerijos patvirtinimo, kad bus skirtos lėšos, atliko viešųjų pirkimų procedūras ir 2015 m. liepos 10 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. S3-84 su UAB „Utenos komunalininkas“, dėl cheminės medžiagos iš Sklypo buvo pašalintos dar 2015-07-28, Reikalavimas Nr.2 įvykdytas, kas konstatuota Utenos RAAD 2015 m. spalio 27 d. Patikrinimo aktu Nr. (11-KD)-202. Administracija 2015 m. lapkričio 30 d. sudarė paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Grota“ dėl ekogeologinių tyrimų Sklype atlikimo (galimos taršos išplitimo nustatymo) ir teritorijos tvarkymo plano parengimo. UAB „Grota“ 2016 m. vasario 25 d. atliko teritorijos detalų ekogeologinį tyrimą bei parengė užterštos teritorijos tvarkymo planą. Administracijai pateikus naują paraišką dėl projekto (II etapo darbų) finansavimo, o Aplinkos ministerijai šią paraišką patenkinus, Administracija vykdė viešųjų pirkimų procedūras paslaugai (Tvarkymo plano įgyvendinimui) pirkti, tačiau iš pirmo karto nepavyko nupirkti paslaugos, nes visi konkurso dalyvių pasiūlymai buvo atmesti, kadangi buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Pakartotinai įvykdžius viešojo pirkimo procedūras, atsakovė 2017 m. rugpjūčio 18 d. sudarė Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. S3-80 su UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“. 2018 m. balandžio 24 d. paslaugų perdavimo-priėmimo aktu buvo užfiksuota, kad užteršta teritorija sutvarkyta vadovaujantis užterštos teritorijos tvarkymo planu. Sutvarkymo faktas pagrįstas Potencialaus taršos židinio Nr. 12284 užterštos teritorijos sutvarkymo baigiamąja ataskaita, užterštos teritorijos sutvarkymo kokybės kontrolinio tyrimo ataskaita, Geologijos tarnybos 2018 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (6)-l.7-1671 „Dėl užterštos teritorijos (duomenys neskelbtini), Utenos r. sav. kontrolinių tyrimų ir baigiamosios ataskaitos vertinimo“. Geologijos tarnyba 2018 m. birželio 5 d. patvirtino, kad atliktos teritorijos tvarkymo ir aplinkos atkūrimo priemonės yra pakankamos, o sutvarkyta teritorija nekelia didesnio pavojaus aplinkai. Utenos RAAD 2018 m. birželio 7 d. Patikrinimo aktu Nr. (11-KD)-120 pateikta išvada, kad Administracija, organizuodama užterštos teritorijos sutvarkymo baigiamuosius darbus, įvykdė dotacijos teikimo sutartyje nustatytas sąlygas ir sutvarkyta teritorija nekelia didesnio pavojaus aplinkai, o tvarkymo ir aplinkos atkūrimo priemonės yra pakankamos. Administracija atliko visus veiksmus, kad būtų pašalintos cheminės medžiagos, pareiškėjo teiginiai dėl Administracijos veiksmų neteisėtumo yra nepagrįsti ir teismo turėtų būti atmesti. Pareiškėjas nurodo, kad patyrė 6 277,33 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos, tačiau nedetalizuoja dėl kokių konkrečiai Administracijos veiksmų minėta žala atsirado. Pareiškėjas yra žemės sklypo, kuriame buvo rastos cheminės medžiagos, savininkas, todėl turi pareigą rūpintis savo turtu, prireikus atlikti grunto, vandens ir kitus tyrimus, todėl sumokėtos sumos dėl grunto tyrimo negali būti traktuojamos kaip pareiškėjo patirta žala. Nėra pagrindo pripažinti, kad sumokėtos sumos teisininkams už skundų, prašymų įvairioms institucijoms, faktinių aplinkybių protokolo surašymą yra pareiškėjo patirta žala dėl atsakovės teisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepagrįstai reikalauja žalos atsiradusios dėl nuomos mokesčio mokėjimo, kadangi net ir tuo atveju, jeigu būtų statęsis namą žemės sklype, būtų turėjęs kur nors gyventi, t. y. nuomotis būstą ir už jį mokėti nuomą, be to, nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas iš tiesų būtų pastatęs namą, per kiek laiko tai padaręs ir pan. T. G. teiginiai apie jo žmonos sveikatą nevertintini, nes pareiškėjo žmona J. G. nėra proceso šalis šioje administracinėje byloje. Be to, minėti sveikatos sutrikimai buvo nustatyti prieš ginčo įvykius. Pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, nepagrindžia jo nurodytos patirtos žalos priežastinio ryšio su galimai neteisėtais Administracijos veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kad Administracijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo organizuojant pavojingų atliekų sutvarkymą pareiškėjo žemės sklype nebuvo, nėra teisinio pagrindo savivaldybės deliktinei atsakomybei kilti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjai kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų (neveikimo) šalinant rastas pavojingas chemines medžiagas iš T. G. priklausančio žemės sklypo, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kai ji padaroma valstybės bei savivaldybės institucijų ar jų darbuotojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 53 straipsnio 2 dalis), ir kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Pagal administracinių teismų praktiką, teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos konkrečios pareigos, šių pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1812-492/2017, 2017 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3594-520/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2121-624/2017, 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3609-624/2017 ir kt.).

Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui T. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Utenos sen., Utenos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 66-69). Pareiškėjas, vykdydamas žemės kasimo darbus, 2014 m. balandžio 4 d. Sklype rado užkastas neaiškios kilmės chemines medžiagas ir apie tai informavo Utenos RAAD Utenos rajono agentūrą, prašydamas padėti sutvarkyti šias medžiagas (t. 1, b. l. 18). Utenos RAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus darbuotojai 2014 m. balandžio 7 d. iš Sklypo paėmė rastų medžiagų mėginius. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentui atlikus šių medžiagų mėginių tyrimus nustatyta, jog paimtuose mėginiuose yra bis(dimetilkarbamil)sulfido, 2,5-bis(metiltio)tiaozolo, 1,2-oksiciklofenildimetiltio-karbamato ir kitų tyrimų protokoluose nurodytų cheminių medžiagų (t. 1, b. l. 19-38). Utenos RAAD 2014 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (11-s)-112 nurodė Administracijos kuo skubiau imtis priemonių cheminėms medžiagoms surinkti ir sandėliuoti aplinkai saugiu būdu, apie priimtas priemones informuoti Utenos RAAD Utenos rajono agentūrą (t. 2, b. l. 105). 2014 m. balandžio 10 d. buvo sušauktas Utenos rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kurio metu nuspręsta Sklype rastas pavojingas chemines medžiagas traktuoti kaip ekstremalų įvykį, pavesti Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyriui, gavus laboratorinių tyrimų rezultatus, organizuoti pavojingų cheminių medžiagų išvežimą bei utilizaciją, išlaidas apmokėti iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos Ekstremalių ekologinių situacijų, avarijų, įvykių padariniams likviduoti skirtų lėšų ir/ar iš Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo (t. 2, b. l. 106-107).

Administracija 2014 m. gegužės 19 d. su UAB „Žalvaris“ pasirašė pavojingų medžiagų surinkimo, išvežimo ir utilizavimo paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutartį Nr. S3-47, kurios 1.2 punktu ir 2.1.1 punktu UAB „Žalvaris“ įsipareigojo iškasti, išvežti ir priduoti utilizuoti pavojingas chemines medžiagas ir pavojingomis cheminėmis medžiagomis užterštą gruntą (apie 0,5-1,3 t) (t. 2, b. l. 108-114). Pradėjus vykdyti darbus pagal šią sutartį paaiškėjo, jog Sklype užkastos senos talpos yra pažeistos, todėl reikalinga tvarkyti ne tik chemines medžiagas, bet ir jomis užterštą gruntą (nuo 18 iki 25 t) didesniame plote. Be to, rastas liudininkas nurodė, kad 1978 m. buvo nugriautas ir kartu su visomis cheminėmis medžiagomis užkastas kolūkio cheminių medžiagų, skirtų grūdų beicavimui, sandėlis. Atsižvelgdama į tai ir siekdama išvengti požeminio vandens taršos cheminėmis medžiagomis išplitimo, Administracija 2014 m. liepos 2 d. pateikė paraišką Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis finansuojamam projektui finansuoti, planuodama likviduoti taršos židinį iškasant ir utilizuojant pavojingas medžiagas bei jomis užterštą gruntą (t. 2, b. l. 114-121).

Aplinkos ministerija 2014 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (9-1)-D8-9163 informavo Utenos rajono savivaldybės administraciją, kad sprendimas dėl lėšų skyrimo atidėtas iki tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus patvirtinta, kad atliekos yra bešeimininkės (t. 2, b. l. 122). Utenos rajono savivaldybės administracija 2015 m. sausio 4 d. raštu Nr. (3.24)-s-28 informavo Utenos RAAD apie tai, kad sprendimas dėl lėšų skyrimo projekto „Rastų senų pavojingų cheminių medžiagų sutvarkymas Utenos rajone“ finansavimui gauti atidėtas iki tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus patvirtina, kad rastos pavojingos cheminės medžiagos yra bešeimininkės (t. 2, b. l. 123).

Utenos RAAD Utenos rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius R. M. 2015 m. sausio 29 d. surašė Privalomą nurodymą Nr. (11-KE)-04, kuriuo nurodė T. G. iki 2015 m. kovo 29 d. organizuoti neaiškios kilmės cheminių medžiagų, rastų Sklype, surinkimo darbus aplinkai saugiu būdu; baigus darbus informuoti Utenos RAAD Utenos rajono agentūrą dėl dirvožemio tyrimų atlikimo (t. 1, b. l. 40, t. 2, b. l. 72-73). T. G., 2015 m. kovo 12 d. surašytu skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Privalomą nurodymą Nr.1 (t. 1, b. l. 47-50).

Taip pat byloje nustatyta, kad Utenos RAAD 2015 m. gegužės 13 d. Administracijos direktoriui davė Privalomą nurodymą Nr. (11-KE)-35, kuriuo įpareigojo skubos tvarka organizuoti visų cheminių medžiagų, rastų Sklype 2014 m. balandžio mėn., išvežimą ir utilizaciją iki 2015 m. birželio 4 d. (t. 2, b. l. 126-127). Administracija, nesutikdama su minėtu Privalomuoju nurodymu, 2015 m. gegužės 22 d. Utenos RAAD direktoriui pateikė skundą, kuriuo prašė minėtąjį nurodymą panaikinti. Utenos RAAD, išnagrinėjęs Administracijos skundą, 2015 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (4.2)-s-823 iš dalies tenkino šį skundą, pratęsdamas Privalomojo nurodymo Nr.2 įvykdymo terminą iki 2015 m. rugsėjo 4 d. ir pakeisdamas privalomojo nurodymo įpareigojimą iš cheminių medžiagų utilizavimo į įpareigojimą paimti chemines medžiagas iš aplinkos ir užtikrinti paimtų cheminių medžiagų pridavimą įgaliotiems subjektams tolesniam tvarkymui arba saugoti teisės aktų nustatyta tvarka ir saugiu aplinkai būdu. Šį sprendimą Utenos rajono savivaldybės administracija apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1029-739-2015 nutarta sujungti administracines bylas, kuriose buvo ginčijami Privalomasis nurodymas Nr.1 ir Privalomasis nurodymas Nr.2, į vieną administracinę bylą, kuriai suteiktas Nr.eI-1029-739/2015.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1029-739/2015 (t.1, b.l.52-65) pareiškėjo T. G. skundas patenkintas visiškai, o Utenos rajono savivaldybės administracijos skundas atmestas (t. 1, b. l. 52-65). Panevėžio apygardos administracinis teismas minėtame sprendime konstatavo, kad skundžiamo privalomojo nurodymo davimas T. G. yra nepagrįstas, kadangi toks nurodymas yra objektyviai neįmanomas įvykdyti asmeniui, neturinčiam nei specialių žinių, nei techninių galimybių ar apsauginių priemonių. Minėtoje byloje taip pat nustatyta, jog Sklype rastos cheminės medžiagos buvo paslėptos apie 1978 metus, buvusiam kolūkiui užkasant sandėlį, kuriame jos buvo laikomos, rastų cheminių medžiagų (atliekų) turėtojo nustatyti neįmanoma; konstatuota, kad pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio nuostatas atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti, tvarkymas priskirtas savivaldybės veiklos sričiai.

2015 m. gegužės 28 d. Geologijos tarnybos specialistai Utenos RAAD prašymu Sklype atliko grunto ir iškastų cheminių medžiagų mėginių ėmimą. Iš Geologijos tarnybos 2015 m. liepos 9 d. raštu Nr. (6)-1.7-2316 siųstos išvados apie T. G. Sklype 2015 m. gegužė 28 d. surinktų kietųjų medžiagų junginių tyrimus matyti, kad Sklype aptiktos cheminės medžiagos yra insekticidai – patvarūs chlororganiniai teršalai, kurių skilimo gamtinėje aplinkoje pusperiodis siekia 150 ir daugiau metų: heksachlorciklohcksanas (HCH), heksachlorbenzenas (HCB), dichlordifeniltrichloretar ts (DDT) ir jo skilimo produktai dichlordifemldichloretanas (DDD) bei dichlordifenildichloretile nas (DDE), taip pat - toksafenas. Maišuose ir krūvoje iškastame deponuojamame grunte vyrauja DDT (jo izomerai bei metabolitai), kurio kiekiai beveik 25 kartus viršija RV, nurodytą Reikalavimuose. Kasinyje Nr. 3 taip pat vyrauja DDT (bei jo metabolitai), kurio kiekiai viršija RV iki 7 kartų. Šiame kasinyje yra ir heksachlorciakloheksano, kurio izomerų bendras kiekis iki 1,67 kartų viršija RV. Dar neiškasto grunto kasinyje Nr. l nustatytas toksafenas, kurio kiekis vos ne iki 100 kartų viršija orientacines RV, tebegaliojančias Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Rusijos Federacijoje. Kasinio Nr. 1 grunto mėginyje iš 0,4 m gylio ribinis visų pesticidų bendras kiekis yra viršytas 452 kartus, maišuose saugomame grunte – daugiau nei 31 kartą, o likusiuose grunto mėginiuose – iki 18 kartų. Geologijos tarnyba minėtoje išvadoje sprendė, kad atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, kuriais aptikta itin ženkli grunto tarša patvariais chlororganiniais teršalais, nustatyta, jog reikia atlikti detalų teritorijos ekogeologinį tyrimą, kurio metu būtų apskaičiuotas viso neleistinai užteršto grunto plotas ir tūris bei požeminio vandens užimtumas, ir pastarųjų patikslintų duomenų pagrindu parengtas teritorijos tvarkymo planas (t. 1, b. l. 71-74).

Atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos 2014-12-11 rašte Nr.(9-1)-D8-9163 duotą nurodymą, Administracija 2015-01-07 kreipėsi į Utenos RAAD, o šiam pateikus neigiamą atsakymą, ir į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad šios institucijos inicijuotų rastų senų cheminių medžiagų pripažinimo bešeimininkėmis atliekomis procesą, tačiau minėtos institucijos inicijuoti tokį procesą atsisakė, paaiškindamos, jog tokį procesą jos inicijuoti jos neturi pagrindo ( t.2, b.l.123-125). Administracija 2015-03-27 pakartotinai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama pakartotinai svarstyti jos pateiktą paraišką dėl darbų finansavimo, į kurį Aplinkos ministerija 2015 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (9-1)-d8-3838 pasiūlė šią paraišką išskaidyti į dvi dalis – skubių prevencinių priemonių įgyvendinimo finansavimui ir cheminių medžiagų bei užterštos teritorijos sutvarkymo programos įgyvendinimo finansavimui, nurodydama, jog kiekvienam darbų etapui atlikti turėtų būti teikiama nauja paraiška (t. 2, b. l. 128). Atsižvelgdama į šį siūlymą, Utenos rajono savivaldybės administracija Aplinkos ministerijai 2015-06-08 pateikė paraišką Aplinkos apsaugos rėmimo programos 2015 m. lėšomis finansuojamam projektui „Skubių prevencinių priemonių įgyvendinimas, siekiant saugiai sutvarkyti rastas chemines medžiagas Utenos rajone“ (t. 2, b. l. 129-142). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. D1-557 šiam projektui ( I darbų etapui- cheminėmis medžiagomis užterštų atliekų iškasimui bei išvežimui, ekogeologiniams tyrimams bei teritorijos sutvarkymo plano parengimui) skirta 10 351 Eur dotacija, apie tai Savivaldybė informuota 2015-08-07 (t. 2, b. l. 143-152).

Utenos rajono savivaldybės administracija, 2015 m. liepos 10 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. S3-84 su UAB „Utenos komunalininkas“, pagal kurią minėta bendrovė įsipareigojo suteikti Sklype rastų cheminių medžiagų ir jomis užterštų pavojingų atliekų saugaus išėmimo iš aplinkos (iškasant), jų ištyrimo, kiekio nustatymo, supakavimo, transportavimo į saugojimo vietą ir sandėliavimo (laikino saugojimo) paslaugas (t. 2, b. l. 153-156, 159). Numatytas iškastų pavojingų medžiagų kiekis – nuo 2 iki 15 t (t. 2, b. l. 157-158). UAB „Utenos komunalininkas“ 2015 m. liepos 28 d. Sklype atliko sutartimi numatytus rastų cheminių medžiagų iškasimo, identifikavimo, svorio nustatymo, supakavimo ir laikino sandėliavimo darbus. Šiuos darbus stebėjo Utenos rajono savivaldybė administracijos direktoriaus sudaryta stebėtojų komisija ir T. G. (t. 2, b. l. 74-75).

Iš Utenos RAAD Utenos rajono agentūros 2015 m. spalio 27 d. patikrinimo aktu Nr. (11-KD)-202 konstatuota, kad Privalomasis nurodymas Nr. 2 įvykdytas (t. 2, b. l. 160-162).

Iš Geologijos tarnybos 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (6)-1.7-2924 siųstos išvados apie T. G. Sklype pakartotinai 2015 m. liepos 28 d. surinkto grunto tyrimus matyti, kad vizualiai neužteršto iškasto grunto krūvoje nustatyti itin dideli insekticidų kiekiai: heksachlorcikioheksano izomerų bendras kiekis iki 5,2 kartų viršija RV, dichlordifeniltrickloretano (DDT) - iki 117 kartų, o bendras pesticidų kiekis, kuriuose vyrauja uždraustasis toksafenas, net iki 5 tūkst. kartų viršija RV, nurodytą Reikalavimuose. Iškastų senų pesticidų duobės dugne taip pat išliko neleistinai užterštas smėlio gruntas – ribinis visų pesticidų bendras kiekis (0,1 mg/kg) čia yra viršijamas nuo 15 kartų iki 9,5 tūkst. kartų. Vyrauja toksafenas, kurio kiekis nuo 3 iki 1850 kartų viršija orientacines RV, tebegaliojančias Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Rusijos Federacijoje. Vis dar neiškastas 1,7 m gylyje esantis gruntas tebėra užterštas DDT, kurio kiekiai 1,4—158 kartus viršija RV, taip pat heksachlorcikloheksanu, iki 12,5 karto viršijančiu RV pagal Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Minėtame rašte nurodyta, jog atsižvelgiant į pakartotinų tyrimų rezultatus, kuriais vis dar nustatoma itin ženkli tiek iškasto ir deponuojamo krūvoje, tiek neiškasto grunto tarša patvariais chlororganiniais teršalais, taip pat remiantis Ekogeologinių tyrimų reglamento nuostatomis reikia atlikti detalų teritorijos ekogeologinį tyrimą, kurio metu būtų nustatytas viso neleistinai užteršto grunto plotas ir tūris bei požeminio vandens užterštumas, ir pastarųjų tikslių duomenų pagrindu parengtas teritorijos tvarkymo planas (t. 1, b. l. 68-70).

Administracija 2015 m. lapkričio 30 d. su UAB „Grota“ sudarė Paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. S3-117, pagal kurią minėta bendrovė įsipareigojo atlikti Sklypo ekogeologinius tyrimus cheminių medžiagų buvimo (galimos taršos išplitimo) teritorijoje ir parengti teritorijos tvarkymo planą (t. 2, b. l. 163-170). UAB „Grota“ 2016-02-07 parengė Buvusio pesticidų sandėlio (potencialus taršos židinio Nr. 12284) Utenos r., (duomenys neskelbtini) užterštos teritorijos tvarkymo planą (toliau- ir Tvarkymo planas), kuriame nurodyta, jog atliekant detalųjį tyrimą, pagrindinis dėmesys buvo skirtas trims objektams: 1) palaidotų ir iškastų pesticidų vietoje esančios duobės sienelių ir dugno grunto užterštumo tyrimui; 2) iškasant pesticidus kartu iškasto pagal akivaizdžius požymius pesticidais užteršto grunto užterštumo tyrimui; 3) palaidotų pesticidų vietos prieigų grunto ir gruntinio vandens užterštumo tyrimui; tyrimo metu iš viso buvo išgręžta 11 gręžinių, paimti ir laboratorijoje ištirti 22 grunto ir 4 gruntinio vandens bandiniai; pagal gautus tyrimo duomenis buvo įvertinta tiksli užterštos terpės slūgsojimo padėtis, geometriniai parametrai, teršalų migracijos galimybės ir galimas poveikis jautriems taršai aplinkos elementams, taip pat įvertintas užteršimo tvarkymo poreikis ir apimtys. Tvarkymo plane padaryta išvada, kad siekiant pagrindinio užterštos teritorijos tvarkymo tikslo- virš RVp pesticidais užterštą gruntą pašalinti (iškasti) ir tokiu būdu likviduoti jo negatyvų poveikį aplinkai ir žmogui, pašalintą gruntą nukenksminti specialiose užteršto grunto valymo aikštelėse, taikant techniškai ir aplinkosauginiu požiūriu efektyvius bei saugius būdus- tikslinga atlikti tokias užduotis: 1) iš teritorijos į spec. Valymo aikštelę išvežti ir priduoti utilizavimui dvi virš RV pesticidais užteršto grunto krūvas; 2) iš esančios duobės dugno iškasti virš RV pesticidais užterštą gruntą ir jį išvežti į spec. Valymo aikštelę utilizavimui; 3) rekultivuoti išvalytą teritoriją, iškasų vietas užpilant švariu gruntu. Tvarkymo plane įvertinti tvarkymo procese būtini atlikti darbai bei paskaičiuota preliminari užterštos teritorijos sutvarkymo darbų kaina, taip pat nurodyta, jog baigus užterštos teritorijos tvarkymą parengiama baigiamoji užterštos teritorijos tvarkymo darbų ataskaita, kurią rengia tvarkymo darų vykdytojas ir kartu su tvarkymo darbų kokybės kontrolės rezultatais teikia Geologijos tarnybai įvertinimui, kurios teigiamas įvertinimas reiškia, kad tvarkymas laikomas atliktas kokybiškai (t. 1, b. l. 93-116).

Tvarkymo plano įgyvendinimui Savivaldybė vykdė viešųjų pirkimų procedūras paslaugai pirkti. Pagal Administracijos atstovų paaiškinimus, pirmą kartą viešasis pirkimas buvo inicijuotas 2016-08-06, tačiau pirkimas neįvyko (laikomas pasibaigusiu nuo 2017-01-28). 2017-02-21 Administracija inicijavo naują viešąjį pirkimą, 2017 m. rugpjūčio 18/21 d. sudarė paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. S3-80 su UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, pagal kurią ši bendrovė įsipareigojo suteikti buvusio pesticidų sandėlio ((duomenys neskelbtini), Utenos r.) užterštos teritorijos tvarkymo paslaugas, vadovaudamasis Tvarkymo planu. Šias paslaugas sudarė užteršto grunto iškasimas ir išvežimas utilizavimui, teritorijos rekultivavimas, išvalytos teritorijos kontrolinis tyrimas (t. 2, b. l. 182-188). Atlikus Sklypo tvarkymo darbus, UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ parengė Potencialaus taršos židinio Nr.12284 (buvęs pesticidų sandėlis Utenos r. sav., Utenos sen., (duomenys neskelbtini)) užterštos teritorijos sutvarkymo baigiamąją ataskaitą (t.1, b.l.145-153), UAB „Grota“ parengė ( o 2018 m. kovo 16 d. pateikė ir pareiškėjui) „Potencialaus taršos židinio Nr. 2284 (buvęs pesticidų sandėlis Utenos r. sav., Utenos sen., (duomenys neskelbtini)) užterštos teritorijos sutvarkymo kokybės kontrolinio tyrimo ataskaitą (registracijos Nr. 8273-2018)“ (toliau- ir Ataskaita). Ataskaitoje nurodyta, kad vykdant Sklypo tvarkymo darbus, buvo iškasta ir išvežta 134,38 t grunto. Kontrolinio tyrimo metu buvo paimti penki grunto bandiniai, tačiau chlororganinių pesticidų koncentracija nei viename mėginyje neviršijo RV II jautrumo taršai kategorijos teritorijai, o palikto grunto kokybė atitinka cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus; į paliktus kasinius atvežtas ir supiltas švarus gruntas (t. 1, b. l. 154-173).

2018 m. balandžio 24 d. Paslaugų perdavimo-priėmimo aktu pagal 2017 m. rugpjūčio 18/21 d. paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. S3-80 UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ perdavė, o Utenos rajono savivaldybės administracija priėmė paslaugą – buvusio pesticidų sandėlio užterštos teritorijos tvarkymą. Šiuo aktu abi sutarties šalys patvirtino, kad užteršta teritorija sutvarkyta vadovaujantis UAB „Grota“ parengtu Buvusio pesticidų sandėlio (potencialus taršos židinio Nr. 12284) Utenos r., (duomenys neskelbtini) užterštos teritorijos tvarkymo planu (t. 3, b. l. 22).

Geologijos tarnyba 2018 m. birželio 5 d. raštu Nr. (6)-1.7-2711 informavo UAB „Grota“ Utenos rajono savivaldybės administraciją, Utenos RAAD Aplinkos apsaugos agentūrą ir UAB „Vilniaus betono demontavimo techniką“, kad išnagrinėjo UAB „Grota“ pateiktą papildomą informaciją „Dėl toksafeno koncentracijų grunte tyrimo rezultatų“ ir pakeitė 2018 m. kovo 13 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. (6)-1.7-1154 parengtą išvadą dėl užterštos teritorijos (duomenys neskelbtini), Utenos r. sav., kontrolinių tyrimų ir baigiamosios ataskaitos vertinimo. Minėtame rašte nurodoma, jog papildomų tyrimų metu Sklypo grunte toksafeno nebeaptikta. Atsižvelgiant į papildytų kontrolinių ekogeologinių tyrimų rezultatus, atliktos teritorijos tvarkymo ir aplinkos atkūrimo priemonės yra pakankamos, o sutvarkyta teritorija nekelia didesnio pavojaus aplinkai (t. 1, b. l. 194, 195-199).

Utenos RAAD 2018 m. birželio 7 d. Patikrinimo aktu Nr. (11-KD)-120 pateikta išvada, kad Administracija, organizuodama užterštos teritorijos sutvarkymo baigiamuosius darbus, įvykdė dotacijos teikimo sutartyje nustatytas sąlygas ir sutvarkyta teritorija nekelia didesnio pavojaus aplinkai, o tvarkymo ir aplinkos atkūrimo priemonės yra pakankamos (t.3, b.l.26-29).

Dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos veiksmų

Nagrinėjamojoje byloje nekyla ginčas dėl to, kad Sklype 2014 metais rastos atliekos buvo cheminės medžiagos. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis bei Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis pareigą organizuoti tokių atliekų - cheminių medžiagų ir preparatų ar gaminių tvarkymą, kai neįmanoma nustatyti jų savininko arba kai jis neegzistuoja, priskiria savivaldybės institucijoms. Vadovaudamasis aukščiau išvardintų Administracijos atliktų veiksmų seka, teismas sprendžia, kad Administracija, itin operatyviai sureagavo į Utenos RAAD Utenos rajono agentūros 2014 m. balandžio 7 d. rašte pateiktą informaciją apie Sklype rastas chemines medžiagas, t.y. jau 2014-04-10 buvo sušauktas Utenos rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kurio metu nuspręsta Sklype rastas pavojingas chemines medžiagas traktuoti kaip ekstremalų įvykį, pavesti Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyriui, gavus laboratorinių tyrimų rezultatus, organizuoti pavojingų cheminių medžiagų išvežimą bei utilizaciją, išlaidas apmokėti iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos Ekstremalių ekologinių situacijų, avarijų, įvykių padariniams likviduoti skirtų lėšų ir/ar iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo; 2014 m. gegužės 19 d. su UAB „Žalvaris“ pasirašė pavojingų medžiagų surinkimo, išvežimo ir utilizavimo paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutartį. Paaiškėjus, jog Sklype cheminėmis medžiagomis užterštas ir gruntas, t.y. nustačius žymiai didesnę tvarkymo darbų apimtį, Administracija 2014 m. liepos 2 d. pateikė paraišką Aplinkos ministerijai projektą finansuoti Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Administracija, nepagrįstai delsdama, taršos židinį pašalino tik po 1 metų, o teritoriją sutvarkė tik po 4 metų, skaičiuojant nuo chemikalų radimo Sklype momento. Pareiškėjas ir pats neneigia aplinkybės, jog pranešdamas Utenos RAAD informaciją apie Sklype aptiktus chemikalus, jis savo iniciatyva jokių Sklypo užteršimo masto tyrimo nebuvo atlikęs, jokių duomenų apie rastų teršalų pobūdį, sudėtį, kiekį suinteresuotoms institucijoms nepateikė. Taigi, nei Utenos RAAD, nei Administracijai Sklypo užteršimo mastas bei jo sutvarkymui reikalingų lėšų kiekis negalėjo būti žinomas. Ir tik UAB „Žalvaris“ pradėjus darbus Sklype, paaiškėjo, jog taršos mastas yra kur kas didesnis nei buvo manyta. Kaip paaiškino Administracijos atstovė, Utenos rajono savivaldybės rezerve buvo tik 10000 Lt, 2014 metais UAB „Žalvaris“ atliko darbų tik už šią sumą. Teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju buvo būtina pašalinti ne tik Sklype rastus chemikalus, bet jais užterštą gruntą, kuriame teršalų koncentracijos buvo labai didelės ( kai kuriais atvejais net šimtus kartų viršijančios ribines vertes), rastų chemikalų bei jais užteršto grunto kiekis buvo gana didelis ( preliminariai galėjo siekti iki 25 t), buvo būtina sutvarkyti nemažą Sklypo plotą, be to, su kvalifikuotų specialistų pagalba reikėjo nustatyti taršos vietas, mastą, parengti Tvarkymo planą, todėl akivaizdu, jog chemikalų pašalinimo iš Sklypo ir jo sutvarkymo kaštai buvo gana dideli (pagal pirminius Savivaldybės preliminarius paskaičiavimus galėjo siekti 227000 Lt). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo įstatymo, nustatančio Aplinkos apsaugos rėmimo programos (toliau – Programa) lėšų šaltinius bei jų naudojimo tvarką, 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2014-06-27) numatyta, kad Programos lėšos naudojamos priemonėms, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala, kraštovaizdžio kompleksams ar elementams atkurti, aplinkosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti, aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti, gamtos ištekliams atkurti ir gausinti. Todėl Administracijos sprendimas kreiptis į Aplinkos ministeriją su prašymu skirti Programos lėšas Sklype rastų chemikalų pašalinimui ir Sklypo sutvarkymui buvo teisėtas ir logiškai pagrįstas. Kaip minėta Programos lėšų skyrimas ( I darbų etapui) buvo patvirtintas 2015-07-20, o Administracija apie tai informuota Aplinkos ministerijos 2015-08-07 raštu. Pažymėtina ir tai, kad dar iki Programos lėšų skyrimo Utenos rajono savivaldybės administracija, 2015 m. liepos 10 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. S3-84 su UAB „Utenos komunalininkas“, pagal kurią minėta bendrovė 2015 m. liepos 28 d., t.y. iki Reikalavimo Nr.2 nustatyto termino pabaigos, Sklype atliko sutartimi numatytus rastų cheminių medžiagų iškasimo, identifikavimo, svorio nustatymo, supakavimo ir laikino sandėliavimo darbus, t.y. likvidavo taršos židinį. 2015 m. liepos 28 d. buvo pakartotinai paimti grunto mėginiai, o 2015-09-02 iš Geologijos tarnybos gavusi išvadą apie grunto tyrimus (vizualiai neužteršto iškasto grunto krūvoje nustatyti itin dideli insekticidų kiekiai, pateiktos rekomendacijos grunto išvalymo darbams atlikti), per protingą terminą (įvertinus terminus viešajam pirkimui įvykdyti) 2015 m. lapkričio 30 d. su UAB „Grota“ sudarė Paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. S3-117, pagal kurią minėta bendrovė įsipareigojo atlikti Sklypo ekogeologinius tyrimus cheminių medžiagų buvimo (galimos taršos išplitimo) teritorijoje ir parengti teritorijos tvarkymo planą. Tvarkymo planas buvo parengtas 2016-02-07.

Bylos medžiaga patvirtina, kad cheminių medžiagų pašalinimui bei Sklypo sutvarkymui darbai buvo suplanuoti trimis etapais, kiekvienam iš etapų Administracija teikė atskirą paraišką, Programos lėšos buvo skiriamos kiekvienam iš trijų etapų atskirai. Administracija II etapui paraišką pateikė 2015-10-30 ( supakuotų cheminių medžiagų ir užteršto grunto išvežimui iš sandėliavimo vietos ir perdavimui atliekų tvarkytojui utilizuoti) dotacija šiam projektui skirta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. d1-150, darbai įvykti 2016-11-21.

Paraišką III etapo projektui finansuoti Administracija galėjo teikti, tik atlikusi I etapo darbus. Parengus Tvarkymo planą. Paraiška III etapui buvo pateikta 2016-04-08, dotacija skirta 2016-05-26. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prie kiekvieno etapo darbų finansavimo Utenos rajono savivaldybė prisidėjo 30 procentų kiekvieno etapo projekto vertės, tam buvo reikalingas savivaldybės tarybos pritarimas. Toks Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimas priimtas 2016-06-30. Dotacijos sutartis su Aplinkos ministerija pasirašyta 2016-09-07. Administracija dar iki Dotacijos sutarties pasirašymo 2016-08-06 inicijavo viešąjį pirkimą Tvarkymo įgyvendinimo paslaugai pirkti. Pirmajam viešajam pirkimui neįvykus (2017-01-29), Administracija operatyviai inicijavo antrąjį viešąjį pirkimą, kurio išdavoje buvo pasirašyta 2017 m. rugpjūčio 18/21 d. sutartis su UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“. Šiai bendrovei atlikus Tvarkymo plane numatytus darbus, UAB „Grota“ parengus Ataskaitą, kuriai 2018-06-05 pritarė Geologijos tarnyba, teismas neturi pagrindo abejoti kvalifikuotų specialistų Tvarkymo plane, Ataskaitoje bei Geologijos tarnybos išvadoje padarytoms išvadoms, todėl laiko, kad Cheminių medžiagų pašalinimo iš Sklypo ir Sklypo sutvarkymo darbai buvo atlikti tinkamai. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu paminėti, kad kiekvieno iš trijų etapų darbų atlikimui Administracija privalėjo vykdyti viešuosius pirkimus, viešųjų pirkimų procedūros vykdomos teisės aktų griežtai nustatyta tvarka bei terminais. Atsižvelgiama ir į tai, kad periodiškai buvo atliekami Sklypo grunto tyrimai, kurie užtrukdavo tam tikrą laiką, o nuo tyrimų rezultatų priklausė tolimesni Sklypo tvarkymo darbai. Aukščiau išvardinti duomenys leidžia daryti išvadą, jog Administracija paraiškas projektams finansuoti teikė bei viešuosius pirkimus darbų atlikimui kiekviename etape organizavo per protingus terminus gana operatyviai. Vien tos aplinkybės, jog III etapo darbams atlikti pirmasis viešojo pirkimo konkursas neįvyko dėl objektyvių priežasčių, ir Administracijai nustatytų procedūrų tvarka antrą kartą teko vykdyti viešąjį pirkimą, pagrindu negalima konstatuoti, jog Administracija vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pareiškėjas teigia, kad dėl Administracijos neveikimo ilgą laiką Sklype rastos ir pradėtos kasti cheminės medžiagos buvo laikytos neuždengtos, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad jos buvo uždengtos bei aptvertos 2014 m. UAB „Žalvaris“ atlikus dalį cheminių medžiagų iškasimo darbų, papildomai uždengti atkastas medžiagas Utenos RAAD duotu 2015-01-20 privalomuoju nurodytu buvo įpareigotas pats pareiškėjas (t.2, b.l.70-71), šis privalomasis nurodymas nebuvo ginčytas, ir pagal Departamento paaiškinimus, buvo įvykdytas. Todėl toks pareiškėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas savo skundą grindžia ir ta aplinkybe, kad Administracija netinkamai sutvarkė Sklypą, nes iš Sklypo vėliau iškastame grunte nustatytas pesticidų RV viršijimas. Tokį savo argumentą pareiškėjas grindžia UAB „Ekometrija“ atlikto grunto tyrimo rezultatais. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Ekometrija“ ir T. G. 2018 m. gegužės 2 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 1904, kuria UAB „Ekometrija“ įsipareigojo atlikti grunto mėginių tyrimus (t. 1, b. l. 177-178). UAB „Ekometrija“ 2018-05-28 tyrimo protokole Nr.3182 užfiksuota, kad mėginyje Dlchlordifemltrichioretaao (DDT) izomerų suma siekia 0,735 mg/kg ir ribinę vertę (0,1 mg/kg) viršija 7,35 karto. Pesticidų suma siekė 0,269 mg/kg ir ribinę vertę (0,1 mg/kg) viršijo 2,69 karto (t. 1, b. l. 179-180, 191). Tačiau 2018-05-28 tyrimo protokole Nr.3182 užfiksuota ir tai, kad 2018 m. gegužės 10 d. grunto mėginys buvo paimtas iš supilto grunto kaupo (duomenys neskelbtini) kaime, Utenos r. Iš UAB „Ekometrija“ T. G. 2018-06-04 raštu Nr.99 (t.1, b.l.191) matyti, kad laboratoriniais tyrimais nustatyta, jog tirtas gruntas viršija II jautrumo taršai grupei nustatytas ribines vertes. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-04-30 įsakymu Nr.D1-230 patvirtintų Reikalavimų 2 priede nustatyta, kad Antros grupės (jautrios) teritorijoms priskiriama žemės ūkio paskirties žemė, teritorijos, kuriose yra ar planuojama statyti/įrengti gyvenamosios, gydymo, viešbučių, mokslo, sporto, administracinės, poilsio paskirties pastatus/patalpas požeminio vandens VAZ 3-iosios juostos 3a sektorius rekreacinės teritorijos. Kaip paaiškino pats pareiškėjas bei fiksuota minėtame tyrimo protokole, gruntas tyrimui paimtas Meldeikių kaime nuo viešo keliuko. Toks objektas nepatenka į Reikalavimų 2 priede nurodytas antros grupės ( jautrias) teritorijas, todėl šiai grupei nustatytos RV tiriant 2018-05-10 paimtą grunto mėginį, negalėjo būti taikomos. Paties pareiškėjo paaiškinimu, šis gruntas jo paties buvo iškastas Sklype 2018 m. kovo mėnesį, atnaujinus vandentiekio tiesimo darbus, išvežtas ir supiltas gretimame kaime ((duomenys neskelbtini)) ant lauko keliuko. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog gruntas, kurio tyrimo rezultatai užfiksuoti UAB „Ekometrija“ 2018-05-28 tyrimo protokole Nr.3182, buvo iškastas būtent Sklype. Šia aplinkybe verčia abejoti ir paties pareiškėjo pateikti paaiškinimai, kad jis gruntą kasė ir įtartiną kvapą pajuto dar 2018 m. kovo mėnesį, bet mėginiai tyrimui atlikti buvo paimti tik 2018-05-10, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad paties pareiškėjo užsakymu dar 2018-03-16 buvo paimti keli grunto mėginiai iš (duomenys neskelbtini) kaimo vietovėje supilto grunto krūvų ( jo teigimu, išvežtų iš Sklypo), ir nė viename mėginyje chemikalų ar pesticidų RV viršijimo nebuvo nustatyta (t.1, b.l.181-190). Be to, net ir darant prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) kaime 2018-05-10 paimtas grunto mėginys galėjo būti paimtas iš grunto, išvežto iš Sklypo, jo tyrimo rezultatai negali būti laikomi tinkamu įrodymu, paneigiančiu cheminių medžiagų pašalinimo iš Sklypo ir Sklypo sutvarkymo tinkamumą, jau vien dėl to, kad šis gruntas viešoje vietoje ilgą laiką (apie du mėnesius) paliktas jokiu būdu neapsaugotas, todėl nėra atmetama galimybė, jog galėjo būti papildomai užterštas asmenų ar atmosferos reiškinių.

Pareiškėjas savo skunde nenurodė ir nedetalizavo, kokie teisės aktai ir kokiais terminais įpareigoja Administraciją atlikti skunde aptartus veiksmus, taip pat nenurodė, kokius teisės aktus ar juose nustatytus terminus Administracija nagrinėjamu atveju pažeidė; savo skundą grindė iš esmės Seimo kontrolieriaus pažyma bei Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015-11-11 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr.I-1029-739/2015 nustatytomis aplinkybėmis. Teismas pažymi, kad prejudicinę galią teismui gali turėti tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Minėtoje administracinėje byloje buvo ginčijamas Utenos RAAD Utenos rajono agentūros 2015 m. gegužės 13 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriui duotas Privalomas nurodymas Nr. (11-KE)-35. Nors Utenos rajono savivaldybės administracija ir ginčijo duotą privalomąjį nurodymą teismine tvarka, tačiau ji atliko privalomajame nurodyme įvardintus veiksmus dar 2015-07-28, t.y. dar iki nustatyto įvykdymo termino pabaigos bei iki teismo sprendimo priėmimo, kas konstatuota ir Utenos RAAD Utenos rajono agentūros 2015 m. spalio 27 d. patikrinimo aktu Nr. (11-KD)-202. Minėtoje administracinėje byloje šios aplinkybės nebuvo vertintos, kaip nebuvo vertinta ir tai, jog po 2014 metais pradėtų cheminių medžiagų iškasimo darbų paaiškėjo, kad būtina tvarkyti ne tik privalomajame nurodyme nurodytas chemines medžiagas, bet ir jomis užterštą gruntą, tam atlikti buvo reikalinga atlikti didelės apimties darbus (atlikti grunto tyrimus, parengti Tvarkymo planą ir kt.), nebuvo vertinti viešųjų pirkimų bei grunto tyrimų atlikimo kiekiai ir terminai, nebuvo vertinta ir tai, kad Administracija organizavo ir atliko ženkliai daugiau darbų, negu buvo įpareigota jai duotu privalomuoju nurodymu. Todėl teismas sprendžia, jog administracinėje byloje Nr.I-1029-739/2015 nustatytos aplinkybės dėl Administracijos veiksmų tinkamumo prejudicinės galios šioje nagrinėjamojoje byloje neturi.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Utenos rajono savivaldybės administracija ginčo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų ar jas vykdė nepateisinamai aplaidžiai, t.y. nėra pagrindo Utenos rajono savivaldybės administracijos veiksmus pripažinti neteisėtais.

Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (buvusio Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento) veiksmų teisėtumo

Kaip neteisėtus Departamento veiksmus, sukėlusius jam žalą, pareiškėjas įvardina tai, kad Utenos RAAD pareigūnas 2015 m. sausio 29 d. surašė Privalomą nurodymą Nr. (11-KE)-04, kuriuo įpareigojo pareiškėją organizuoti iki šio Privalomojo nurodymo surašymo nesurinktų cheminių medžiagų surinkimo darbus aplinkai saugiu būdu, ir kuris teismo buvo panaikintas, bei tai, kad privalomąjį nurodymą Administracijai Utenos RAAD surašė nepagrįstai delsdamas- tik 2015-05-13.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32-1 straipsnio 3 dalis nustato, kad esant žalos atsiradimo grėsmei ar žalai atsiradus, Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija bet kuriuo momentu turi teisę ir pareigą (be kitų šioje teisės normoje numatytų teisių ir pareigų) pati imtis būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 5 straipsnį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje organizuoja Aplinkos ministerija, o šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisė šio Įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims.

Bylos medžiaga patvirtina, kad gavęs pareiškėjo pranešimą apie Sklype rastas neaiškios kilmės medžiagas, tuometinis Utenos RAAD operatyviai reagavo į gautą pranešimą- 2014 m. balandžio 7 d. iš Sklypo paėmė rastų medžiagų mėginius, 2014 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (11-s)-112 nurodė Utenos rajono savivaldybės administracijai kuo skubiau imtis priemonių cheminėms medžiagoms surinkti ir sandėliuoti aplinkai saugiu būdu, apie priimtas priemones informuoti Utenos RAAD Utenos rajono agentūrą. Kaip konstatuota aukščiau, Administracija, gavusi šį pranešimą, per protingus terminus vykdė jos kompetencijai priskirtus ir logiškai pagrįstus veiksmus tiek iki Privalomojo nurodymo Nr.1 bei Privalomojo nurodymo Nr.2 priėmimo, tiek iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr.I-1029-739/2015 priėmimo, todėl teismas konstatuoja, jog neteisėtu pripažinto privalomojo nurodymo Nr.1 davimas 2015-01-29 pačiam pareiškėjui bei Privalomojo nurodymo Nr.2 davimo data – 2015-05-13 - cheminių medžiagų pašalinimo iš Sklypo trukmės niekaip neįtakojo. Bylos medžiaga bei teisme duoti atsakovų atstovų paaiškinimai patvirtina, kad Administracija bei Utenos RAAD cheminių medžiagų iš Sklypo pašalinimo procedūroje palaikė glaudžius ryšius, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui buvo žinoma apie Administracijos vykdomus veiksmus, byloje nepateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog Privalomasis nurodymas Nr.2 privalėjo būti teikiamas kuriuo nors kitu konkrečiu metu.

Vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei nustatytomis aplinkybėmis, teismas pareiškėjo skunde nurodytu aspektu neturi pagrindo konstatuoti Departamento (buvusio Utenos RAAD) veiksmų neteisėtumo.

Teismas pažymi ir tai, kad pagal byloje surinktą medžiagą Utenos RAAD pareigūnai laiku ir tinkamai atsakė tiek į pareiškėjo, tiek į kitų institucijų raštus, kreipimusis, aiškinosi cheminių medžiagų atsiradimo Sklype aplinkybes (2014-05-29, 2014-10-23 apklausė liudytoją), rūpinosi grunto mėginių tyrimais tiek cheminių medžiagų aptikimo bei jų pašalinimo metu, tiek Sklypo sutvarkymo metu, tiek pareiškėjo prašymu po Sklypo sutvarkymo (tiriant gruntą, išpiltą (duomenys neskelbtini) kaime ant keliuko), atliko jos kompetencijai priskirtus patikrinimus (t.1, b.l.19-38, 43-46, 66-74, 195, t.2, b.l.4-17, t.3, b.l.26-29, 40-44, 89-99).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Utenos RAAD ginčo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų ar jas vykdė nepateisinamai aplaidžiai, t.y. nėra pagrindo Utenos RAAD veiksmus pripažinti neteisėtais.

Taigi, aukščiau aptartais motyvais teismas konstatuoja, kad šalinant iš Sklypo chemines medžiagas bei sutvarkant Sklypą, nei Administracija, nei Utenos RAAD neteisėtų veiksmų neatliko. Nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios (deliktinės) civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. veiksmų neteisėtumo, Utenos rajono savivaldybei, atstovaujamai Administracijos bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Departamento, nekyla prievolė atlyginti pareiškėjui jo prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo T. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, ir Utenos rajono savivaldybei, atstovaujamai Utenos rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė