Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-1029-739/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-11-11
Bylos Nr.: eI-1029-739/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00060-2015-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Pareiškėjas: T. G., Utenos rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūrai
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
Advokatai: Justas Vilys, Justina Murauskaitė

Kategorijos

1.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI-1029-739/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00060-2015-1Procesinio sprendimo kategorija:1.2.3.;1.27.; 3.21. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,

dalyvaujant pareiškėjui T. G., jo atstovei advokatei Justinai Murauskaitei, pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus J. S. atstovui advokatui Justui Viliui,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros atstovams E. P. ir R. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. ir Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus J. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl privalomųjų nurodymų ir sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas T. G.( toliau - ir pareiškėjas T.G.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros 2015-01-29 privalomąjį nurodymą Nr. ((duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas ir Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros 2015-02-18 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2015-02-18 Sprendimas); 3) priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje.

Pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius(toliau - ir pareiškėjas Savivaldybės administracijos direktorius) J. S. teismui pateiktu skundu prašė: 1) panaikinti 2015-06-15 Utenos RAAD Utenos rajono agentūros( toliau – ir Utenos raj. agentūra) privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Privalomasis nurodymas, ir Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) panaikinti 2015-06-05 Utenos RAAD sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas T.G. skunde nurodė, o teismo posėdyje jis ir jo atstovė paaiškino, kad 2014-04-04 vykdydamas kasimo darbus jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Šnieriškių k., Utenos r., rado užkastas neaiškios kilmės chemines medžiagas. Apie rastą objektą pareiškėjas T.G. informavo Utenos rajono savivaldybę ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir Utenos RAAD). Utenos RAAD Utenos agentūros vyr. specialistas 2015-01-29 surašė Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo pareiškėją T.G. organizuoti cheminių medžiagų surinkimo darbus aplinkai saugiu būdu. Su tokiu reikalavimu pareiškėjas T.G. nesutiko, todėl 2015-02-02 skundu kreipėsi į Utenos RAAD, tačiau Utenos RAAD priimdamas skundžiamą 2015-02-18 Sprendimą Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nepanaikino. Pareiškėjo T.G. ir jo atstovės nuomone, Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas, kadangi ne pareiškėjas T.G., o nežinomi asmenys atliko neteisėtus veiksmus užkasdami chemines medžiagas žemės sklype. Taip pat jie akcentavo, jog pareiškėjas T.G. neturi specialiųjų žinių, kaip organizuoti cheminių medžiagų surinkimą, todėl netinkamai pasirinktas cheminių medžiagų surinkimo organizavimo būdas gali sukelti didelę žalą jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, taip pat pakenkti gamtai ir visuomenei. Pareiškėjo T.G. atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Utenos RAAD Utenos rajono agentūra surinkti chemines medžiagas buvo nurodžiusi Utenos rajono savivaldybės administracijai, tačiau dėl nežinomų priežasčių pirminis adresatas buvo pakeistas, nurodant tai atlikti pareiškėjui. Taip pat pažymėjo, kad pagal Utenos RAAD ir Utenos RAAD Utenos rajono agentūros veiklą reglamentuojančius teisės aktus, minėtosios institucijos vykdo aplinkos apsaugos kontrolę, išskyrus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo srityje, todėl Utenos rajono agentūra duodant Privalomą nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Utenos RAAD priimant skundžiamą 2015-02-18 Sprendimą, veikė viršydami jiems suteiktus įgaliojimus. Papildomai nurodė, kad skundžiami aktai yra nemotyvuoti, nepagrįsti ir priimti subjektų, neturinčių įgaliojimų veikti cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo srityje, todėl turi būti panaikinti.

Pareiškėjas Savivaldybės administracijos direktorius skunde ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Utenos RAAD Utenos raj. agentūra 2014-04-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Utenos rajono savivaldybę( toliau – ir Savivaldybė) apie T. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype rastas pavojingas chemines medžiagas. Atsižvelgiant į tai, 2014-04-10 buvo sušauktas Utenos rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame nuspręsta rastas pavojingas chemines medžiagas traktuoti kaip ekstremalų įvykį ir pavesti Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyriui organizuoti šių medžiagų išvežimą ir utilizaciją. 2014-05-19 Utenos rajono savivaldybės administracija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė pavojingų medžiagų surinkimo, išvežimo ir utilizavimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pavojingų cheminių medžiagų ir pavojingomis cheminėmis medžiagomis užteršto grunto iškasimo, išvežimo ir pridavimo utilizuoti. Paaiškino, jog tik pradėjus atlikti šiuo darbus, paaiškėjo, kad pavojingų cheminių medžiagų bei šiomis medžiagomis užteršto grunto yra ne 0,5-1,3 t, o 18-25 t, t. y. žymiai didesnis pavojingų cheminių medžiagų kiekis, negu buvo numatyta patirti išlaidų jų pašalinimui, pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, 2014-07-02 Utenos rajono savivaldybės administracija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – ir Aplinkos ministerija) pateikė paraišką lėšų, reikalingų pavojingoms cheminėms medžiagoms bei jomis užteršto grunto sutvarkymui, gauti. Tik 2014-12-11 buvo gautas Aplinkos ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad sprendimo dėl lėšų skyrimo priėmimas atidėtas iki tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus patvirtinta, kad atliekos yra bešeimininkės. Savivaldybė 2015-03-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašymu skubos tvarka svarstyti pateiktą paraišką projektui dėl pavojingų cheminių medžiagų sutvarkymo finansavimo. 2015-05-11 įvykusiame Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos ir ekstremalių situacijų centro posėdyje nuspręsta laukti atsakymo iš Aplinkos ministerijos ir tik gavus teigiamą atsakymą, organizuoti pavojingų cheminių medžiagų tvarkymo darbus. 2015-05-13 pareiškėjas Savivaldybės administracijos direktorius gavo Utenos RAAD Utenos raj. agentūros Privalomąjį nurodymą Nr. ((duomenys neskelbtini) (toliau - ir Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo įpareigotas skubos tvarka organizuoti cheminių medžiagų, rastų T. G. priklausančiame žemės sklype, išvežimą ir utilizavimą. Su tokiu Privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas Savivaldybės administracijos direktorius nesutiko, pateikė skundą Utenos RAAD, kuris 2015-06-05 sprendimu iš dalies pakeitė privalomąjį nurodymą, pratęsdamas jo įvykdymo terminą bei pakeisdamas įvykdymo būdą.

Atsiliepimas

Atsakovai Utenos RAAD ir Utenos RAAD Utenos raj. agentūra ir jų atstovai atsiliepimuose su pareiškėjo T.G. ir pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovo Utenos RAAD atstovai paaiškino, kad pareiškėjas T.G. informavo Utenos RAAD apie jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype rastas neaiškios kilmės chemines medžiagas, kurių mėginius paėmė Utenos RAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyrius (toliau – ir Utenos RAAD VAKS). Apie susiklosčiusią padėtį buvo pranešta Utenos rajono savivaldybei. Paaiškino, kad 2015-01-20 Utenos RAAD Utenos raj. agentūros vyr. specialistas R. M. davė pareiškėjui T.G. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas papildomai apdengti atkastas chemines medžiagas, kurį pareiškėjas T.G. įvykdė. Tuomet 2015-01-27 buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas T.G. buvo įpareigotas organizuoti cheminių medžiagų surinkimo darbus aplinkai saugiu būdu. Atsakovo atstovai paaiškino, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu (toliau – ir AAVKĮ), aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Teigė, kad Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui T.G. duotas nurodymas organizuoti cheminių medžiagų surinkimo darbus saugiu būdu, reiškė proceso inicijavimą ir tolesnį organizavimą, o ne asmeniškai vykdytinus cheminių medžiagų tvarkymo darbus, atsižvelgiant į tai, kad cheminės medžiagos guli po atviru dangumi, kai kurios pakuotės pažeistos ir medžiagos gali patekti į gruntą, kas siejama su didele rizika dėl aplinkos užteršimo pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Todėl, vertinant aplinkosauginiu požiūriu, Utenos RAAD Utenos raj. agentūra turėjo pareigą duoti nurodymą pareiškėjui T.G. imtis aktyvių veiksmų medžiagų sutvarkymo organizavimui. Papildomai paaiškino, kad nepaisant Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo teismui, pareiškėjas T.G. 2015-03-16 informavo atsakovą, jog Privalomąjį nurodymą įvykdė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovai Utenos RAAD ir Utenos RAAD Utenos rajono agentūra ir jų atstovai atsiliepimuose į pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus J.Sl. skundą ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2014 m. balandžio mėn. Šnieriškių k. rastų cheminių medžiagų tvarkymą iš pradžių organizavo Savivaldybės administracija, vadovaujama Savivaldybės administracijos direktoriaus: 2014-04-10 Utenos rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio metu buvo nuspręsta rastas užkastas chemines medžiagas traktuoti kaip ekstremalų įvykį ir vykdyti šių medžiagų išvežimą ir utilizavimą. Tačiau 2015-05-11 įvykusiame Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos, vadovaujamos pareiškėjo - Savivaldybės administracijos direktoriaus, ir ekstremalių situacijų centro posėdyje nuspręsta tolimesnių veiksmų šalinant chemines medžiagas iš aplinkos nevykdyti, kol nebus gautas atsakymas iš Aplinkos ministerijos dėl darbų finansavimo. Atsakovų atstovai mano, kad toks delsimas organizuoti cheminių medžiagų pašalinimą iš aplinkos, siejant tai su Aplinkos ministerijos finansavimo skyrimu ar neskyrimu, buvo nepateisinamas ir kad pareiškėjas Utenos raj. savivaldybės administracijos direktorius privalėjo imtis aplinkos apsaugą užtikrinančių veiksmų nedelsdamas, net jei tai reiktų daryti ir Savivaldybės lėšų sąskaita. Kadangi atsakovų atstovų teigimu, pareiga užtikrinti aplinkos apsaugą yra priskirtina savivaldybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas), Savivaldybei nevykdant jai priskirtos pareigos, jos administracijos vadovui – pareiškėjui 2015-05-13 buvo surašytas ginčijamas Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pakeistas ir papildytas 2015-06-05 Utenos RAAD direktoriaus sprendimu. Mano, kad Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai suformuluoti reikalavimai, nurodytos teisės normos, kurių pagrindu jis surašytas, todėl jis atitinka teisės aktuose nustatytus formos ir turinio reikalavimus, ji priimtas esant būtinumui ir neviršijant įgaliojimų. Be to, teigia, kad Savivaldybė yra pradėjusi vykdyti ir vykdo Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime su pareiškėjo Savivaldybės administracijos direktoriaus skundu nesutinka. Atsiliepime paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas pareiga užtikrinti aplinkos apsaugą yra savivaldybės funkcija, todėl ji turi imtis visų būtinų prevencinių priemonių esant realiai grėsmei, kai gali atsirasti žala aplinkai. Mano, kad žemės sklypo savininkui nevykdant privalomojo nurodymo organizuoti cheminių medžiagų surinkimo darbus, pareiga vykdyti būtinas priemones savivaldybei atsiranda iš Aplinkos apsaugos įstatymo 32¹ straipsnio 4 dalies nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo T. G. skundas tenkintinas, o pareiškėjo Utenos raj. savivaldybės administracijos direktoriaus J. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas T. G., 2014-04-07 vykdydamas kasimo darbus jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Šnieriškių k., Utenos sen., Utenos r., rado užkastas neaiškios kilmės chemines medžiagas. Apie tai jis pranešė Utenos RAAD Utenos raj. agentūrai, kuri tą pačią dieną kartu su Utenos RAAD VAAKS laboratorijos specialistais nuvyko į pareiškėjo žemės sklypą paimti rastų cheminių medžiagų mėginius. Utenos RAAD Utenos rajono agentūra 2014-04-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prašė Utenos rajono savivaldybės administraciją kuo skubiau imtis priemonių cheminėms medžiagoms surinkti ir sandėliuoti aplinkai saugiu būdu, apie priimtas priemones informuoti Utenos raj. agentūrą. 2014-04-10 buvo sušauktas Utenos rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kurio metu nuspręsta rastas pavojingas chemines medžiagas traktuoti kaip ekstremalų įvykį (protokolo Nr. ESK-3 1 punktas), pavesti Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyriui, gavus laboratorinių tyrimų rezultatus, organizuoti pavojingų cheminių medžiagų išvežimą bei utilizaciją (protokolo Nr. ESK-3 2 punktas), išlaidas apmokėti iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos Ekstremalių ekologinių situacijų, avarijų, įvykių padariniams likviduoti skirtų lėšų ir/ar iš Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo (protokolo Nr. ESK-3 3 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas 2014-04-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Utenos RAAD apie 2014-04-07 iš T. G. žemės sklypo, esančio Šnieriškių k., Utenos sen., Utenos raj. paimtų nežinomos kilmės medžiagų mėginių identifikacinius duomenis, kartu pateikdamas tyrimų protokolus. Atitinkamai Utenos raj. agentūra 2014-04-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Savivaldybės administraciją apie Aplinkos apsaugos agentūros atliktų cheminių medžiagų identifikacinius rezultatus. Minėtieji grunto tyrimai taip pat buvo atliekami ir 2014-06-02, kurių identifikaciniai rezultatai užfiksuoti Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimo departamento pateiktame 2014-06-09 tyrimo protokole, 2014-06-18 persiųstame Utenos raj. savivaldybės administracijai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos rajono savivaldybės administracija ėmėsi veiksmų cheminių medžiagų pašalinimui ir 2014-05-19 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė pavojingų medžiagų surinkimo, išvežimo ir utilizavimo paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1.2 punktu ir 2.1.1 punktu įsipareigojo iškasti, išvežti ir priduoti utilizuoti pavojingas chemines medžiagas ir pavojingomis cheminėmis medžiagomis užterštą gruntą (apie 0,5-1,3 t). Taip pat nustatyta, kad 2014-05-29 Utenos RAAD Utenos rajono agentūros vyr. inspektorius R. M. apklausė vietinį gyventoją S. T., kuris paliudijo, kad 1978 m. buvo nugriautas ir 1,0-1,2 m gylyje užkastas 15 kv. m ploto kolūkio cheminių medžiagų sandėlis su visomis ten buvusiomis cheminėmis medžiagomis. Taigi, Utenos raj. agentūra 2014-05-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Utenos rajono savivaldybės administraciją, jog nėra galimybių pradėti administracinę procedūrą asmenims, kurie užkasė pavojingas chemines medžiagas, kadangi jie yra mirę. Atsižvelgiant į tai, 2014-07-02 Utenos raj. savivaldybės administracija raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei pateikė paraišką lėšų, reikalingų pavojingoms cheminėms medžiagoms bei jomis užteršto grunto sutvarkymui, gauti. Tik 2014-12-11 buvo gautas Aplinkos ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo informuota, kad sprendimas dėl lėšų skyrimo buvo atidėtas iki tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus patvirtinta, kad atliekos yra bešeimininkės. 2015-01-01 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos rajono savivaldybės administracija informavo Utenos RAAD Utenos rajono agentūrą apie tai, kad Savivaldybė Aplinkos ministerijai pateikė paraišką projekto „Rastų senų pavojingų cheminių medžiagų sutvarkymas Utenos rajone“ finansavimui gauti, tačiau sprendimas dėl lėšų skyrimo buvo atidėtas iki tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus patvirtina, kad rastos pavojingos cheminės medžiagos yra bešeimininkės.

Nustatyta, kad 2015-01-29 Utenos RAAD Utenos raj. agentūros vyr. inspektorius R. M. davė Privalomą nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui T. G., kuriuo įpareigojo pareiškėją organizuoti iki šio privalomojo nurodymo surašymo nesurinktų cheminių medžiagų surinkimo darbus aplinkai saugiu būdu; juos baigus, informuoti Utenos raj. agentūrą dėl dirvožemio tyrimo atlikimo. 2015-02-02 pareiškėjas T.G. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka apskundė Privalomą nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos RAAD direktoriui, kuris 2015-02-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo T.G. skundo netenkino. 2015-02-18 Sprendime Utenos RAAD direktorius nurodė, kad Utenos raj. agentūros vyr. inspektorius R. M. skundžiamą privalomąjį nurodymą davė vadovaudamasis AAVKĮ 18 straipsniu, kuriame reglamentuoti privalomo nurodymo davimo pagrindai, taip pat AAVKĮ 20 straipsniu, reglamentuojančiu privalomojo nurodymo turiniui keliamus reikalavimus, bei Utenos RAAD Utenos rajono agentūros nuostatų 5.1. punktu, agentūrai priskirta funkcija – vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę, išskyrus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo srityje. Jis pažymėjo, kad pagal LR CK 4.58 str., CPK 534 str. nei Utenos RAAD, nei Utenos raj. agentūra negali inicijuoti Utenos raj. Šnieriškių kaime rastų cheminių medžiagų pripažinimo bešeimininkėmis proceso. Iš byloje pateikto skundžiamo Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad Utenos raj. agentūros vyr. inspektorius R. M. 2015-03-16 prierašu privalomajame nurodyme patvirtina, jog jis yra įvykdytas, kadangi pareiškėjas T. G. 2015-03-16 raštu informavo Utenos raj. agentūrą, jog kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir valstybinė mokesčių inspekcija), bei pateikė atsakymo kopiją.

Byloje pateikti rašytiniai duomenys taip pat patvirtina, kad 2015-05-11 buvo sušauktas Utenos rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos ir ekstremalių situacijų operacijų centro posėdis, kuriame nuspręsta laukti atsakymo iš Aplinkos ministerijos dėl prašymo skubos tvarka pakartotinai svarstyti Savivaldybės pateiktą paraišką projektui „Rastų senų pavojingų cheminių medžiagų svarstymas Utenos rajone“ finansuoti (2015-05-11 protokolo ESK- 1 punktas); gavus iš Aplinkos ministerijos teigiamą atsakymą, organizuoti pavojingų atliekų tvarkymo darbus (2015-05-11 protokolo ESK- 2 punktas); gavus iš Aplinkos ministerijos neigiamą atsakymą, įpareigoti įstaigą, vykdančią aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, inicijuoti pavojingų atliekų pripažinimą bešeimininkėmis atliekomis (2015-05-11 protokolo ESK- 3 punktas).

2015-05-13 Utenos RAAD Utenos raj. agentūros vyr. inspektorius – vedėjas E. P. davė Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriui, J.S., kuriuo įpareigojo skubos tvarka organizuoti visų cheminių medžiagų, rastų 2014 m. balandžio mėn. T. G. priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išvežimą ir utilizaciją iki 2015-06-04; privalomąjį nurodymą įvykdžius, nedelsiant informuoti Utenos raj. agentūrą. 2015-05-22 Utenos rajono savivaldybės administracija nesutikdama su 2015-05-13 Privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), Utenos RAAD direktoriui pateikė skundą, kuriuo prašė minėtąjį nurodymą panaikinti todėl, kad Utenos raj. agentūros veiklą reglamentuojantys nuostatai, nenumato kompetencijos Utenos raj. agentūrai vykdyti cheminių medžiagų kontrolę, taip pat pažymėjo, kad to nenumato ir teisės aktai, reglamentuojantys savivaldybių veiklos sritis bei kompetenciją. Utenos RAAD, išnagrinėjęs Savivaldybės skundą, 2015-06-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies tenkino pareiškėjo Utenos raj. savivaldybės administracijos direktoriaus skundą, pratęsdamas Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą iki 2015-09-04 ir pakeisdamas Privalomojo nurodymo įpareigojimą iš cheminių medžiagų utilizavimo į įpareigojimą paimti chemines medžiagas iš aplinkos ir užtikrinti paimtų cheminių medžiagų pridavimą įgaliotiems subjektams tolesniam tvarkymui arba saugoti teisės aktų nustatyta tvarka ir saugiu aplinkai būdu.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Utenos RAAD Utenos raj. agentūros Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui T. G. ir Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui Savivaldybės administracijos direktoriui, kuriais atitinkamai, pareiškėjas T. G. buvo įpareigotas organizuoti cheminių medžiagų surinkimo darbus aplinkai saugiu būdu, o Savivaldybės administracijos direktorius – organizuoti visų cheminių medžiagų išvežimą ir utilizavimą, bei bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka Utenos RAAD priimtų sprendimų: 2015-02-18 Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atsakovų kompetencijos ir pareigos duotii pareiškėjams privalomuosius nurodymus

Iš konstitucinio imperatyvo valstybei ir kiekvienam asmeniui kyla pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalis). Tokia valstybės pareiga, be kita, pasireiškia kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijos ir pareigūnams vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė suprantama kaip valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinei atsakomybei (2 straipsnio 3 dalis). Paminėtina, kad AAVKĮ taip pat nustato ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiklos sritis, kuriomis pasireiškia aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, t. y., aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų (3 straipsnio 1 dalies 1 punktas); kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo savo pareigą saugoti aplinką (3 straipsnio 1 dalies 4 punktas); be kitų, ir esant šiame Įstatyme numatytiems pagrindams, duoda fiziniams ir juridiniams asmenims privalomuosius nurodymus (3 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taip pat pažymėtina, kad pagal AAVKĮ 6 straipsnį, valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, regionų aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pavaldžios parkų ir rezervatų direkcijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Taigi, iš paminėtų aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų sąrašo, matyti, kad regionų aplinkos apsaugos departamentams, be kitų išvardintų valstybės įgaliotų institucijų, priskirtina funkcija vykdyti valstybinę kontrolę, vadinasi, ir esant AAVKĮ nustatytiems pagrindams duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 (ginčui aktuali 2011 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. D1-55 redakcija) (toliau – ir Utenos RAAD nuostatai), 2 punktu, Utenos RAAD paskirtis sietina su teisėtumo ir teisėtvarkos užtikrinimu aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, išskyrus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo srityje, vykdymu. Be to, vienas iš departamento veiklos tikslų, yra vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, išskyrus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo srityje; kurio įgyvendinimas pasireiškia atliekant nuostatų 11 punkte nurodytas funkcijas, tarp ir jų kontroliuojant, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (11.1.1. punktas). AAVKĮ 2 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog kitos AAVKĮ vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos arba vartojamos Aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme (toliau – ir Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo įstatymas). Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas įtvirtina cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo sampratą: tai cheminių medžiagų ir preparatų gamyba, tiekimas rinkai, klasifikavimas, pakavimas, ženklinimas, apskaita, eksportas, naudojimas (2 straipsnio 6 dalis

Kadangi nagrinėjamoje byloje yra skundžiami Utenos RAAD Utenos rajono agentūros duoti privalomieji nurodymai, svarbu nustatyti, ar Utenos RAAD Utenos rajono agentūra veikdama tokiu būdu neviršijo jos kompetencijai suteiktų įgaliojimų. Utenos RAAD Utenos rajono agentūros nuostatų, patvirtintų Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012-12-28 įsakymu Nr. v-137 (toliau – ir Utenos raj. agentūros nuostatai)1 dalis nustato, kad Utenos raj. agentūra yra regiono aplinkos apsaugos departamento padalinys, vykdantis aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių kontrolę Utenos raj. savivaldybės teritorijoje. Vienas iš jos veiklai keliamų tikslų yra vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę, išskyrus aplinkos apsaugos kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo srityje, Utenos raj. teritorijoje (5.1 punktas), kas pasireiškia per jai suteiktų funkcijų visumą, t. y., kontrolę, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, naudoja, atkuria žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, kraštovaizdžio, augalijos, gyvūnijos bei kitus išteklius (6.1. punktas); pavojingų objektų kontrolę (6.11 punktas); kitų administracinio poveikio priemonių aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjams taikymą(6.20 punktas); bei kitų teisės aktuose numatytų funkcijų vykdymą). Taigi, vertinant Utenos RAAD ir Utenos RAAD Utenos rajono agentūros kompetenciją tuo aspektu, kad institucija nevykdo valstybinės kontrolės cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo srityje, akcentuotina, jog cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymas yra suprantamas taip, kaip ši sąvoka apibrėžiama Cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, o tai reiškia, kad Utenos RAAD ir Utenos RAAD Utenos rajono agentūra nevykdo cheminių medžiagų ir preparatų gamybos, tiekimo rinkai, klasifikavimo, pakavimo, ženklinimo, apskaitos, eksporto ir naudojimo valstybinės kontrolės, tačiau tai nereiškia, kad institucija nėra įpareigota vykdyti veiklos, kuria būtų užtikrintas teisėtumas ir teisėtvarka aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškiančios aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn plačiąja prasme.

Pažymėtina ir tai, kad Utenos raj. agentūros nuostatai tiesiogiai nenustato tokios Utenos raj. agentūros funkcijos kaip privalomųjų nurodymų davimas, savaime nereiškia, jog Utenos raj. agentūra neturi pareigos vadovautis AAVKĮ, kuriame nustatyta, kad aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai esant šiame Įstatyme numatytiems pagrindams, duoda fiziniams ir juridiniams asmenims privalomuosius nurodymus (3 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 18 straipsnis). Sistemiškai vertinant AAVKĮ nuostatas, teismas akcentuoja, kad AAVKĮ reglamentuojami privalomojo nurodymo davimo pagrindai, vienas kurių yra sietinas su aplinkybėmis, kai kyla grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti (18 straipsnio 1 dalies 1 punktas); taip pat kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai (18 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir kt. Duodami abu skundžiamus privalomuosius nurodymus atsakovai, be kita, vadovavosi AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta teisės norma. Taigi, sisteminė aukščiau aptartų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia daryti išvadą, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos raj. agentūrai minėtųjų teisės aktų pagrindu priskirtina vykdyti prevencinę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkciją, t. y. užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, vadinasi ir pareiga imtis aktyvių veiksmų fiziniams ir juridiniams asmenims surašant ir pateikiant privalomuosius nurodymus.

Dėl pareiškėjams duotų privalomųjų nurodymų teisėtumo ir pagrįstumo

Sprendžiant skundžiamų privalomųjų nurodymų surašymo ir pateikimo konkretiems subjektams, t. y. pareiškėjui T. G. ir Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriui J. S. teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, vertintina, ar pareiškėjui T. G. kyla prievolė organizuoti cheminių atliekų, rastų jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, surinkimo darbus, taip pat, ar savivaldybės kompetencijai priskirtinas skundžiamu Privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas įpareigojimas organizuoti jų išvežimą ir utilizaciją.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas T. G., įgydamas žemės sklypą, nežinojo aplinkybės, jog jame buvo užkastas kolūkio sandėlis su visais buvusiais pesticidais. Daikto valdymas ir turėjimas nuosavybės teise yra civilinės teisės institutai, todėl sprendžiant, ar pareiškėjui kyla pareiga pašalinti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype užkastas chemines medžiagas, vadovaujamasi ir bendrosiomis civilinių teisių atsiradimo taisyklėmis. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nėra nustatyta aplinkybių, jog pareiškėjas įgydamas nuosavybės teises į žemės sklypą, kokiu nors būdu siekė įgyti ir jame paslėptas chemine medžiagas, taip pat nenustatyta ir kitokių aplinkybių, kurios civilinės teisės normų būtų vertinamos kaip pareiškėjo nuosavybės ar valdymo teisės į chemines medžiagas atsiradimo pagrindu. Juo labiau, atrastos užkastos cheminės medžiagos, negalėtų būti laikytinos nei kolūkio sandėlio, kuris buvo užverstas žemėmis, nei pareiškėjo įgytos žemės priklausiniais, todėl pareiškėjas įgydamas žemės sklypą netapo jame užkasto sandėlio ir sandėlyje esančių cheminių medžiagų turėtoju, dėl to neatsirado pareiga jas tvarkyti savo sąskaita.

Taigi, vertinant pareiškėjui T.G. duoto Privalomo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, matyti, kad jis pagrįstas teisės akto norma, t. y. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punktu, kaip minėta, numatančiu vieną iš privalomojo nurodymo davimo pagrindų – kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. Minėtojo teisinio pagrindo nurodymas yra siejamas su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype rastomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis, nedetalizuojant nei jų kiekio, nei rastų cheminių medžiagų savybių, taip pat jų galimo neigiamo poveikio ar grėsmės pasireiškimo aplinkai. Iš AVKĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų matyti, kad privalomąjį nurodymą duodantis pareigūnas privalo nurodyti, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam šis privalomasis nurodymas yra pateikiamas. Vien aplinkybės, jog vykdant kasimo darbus buvo rastos neaiškios kilmės cheminės medžiagos, nurodymas nėra pakankamas argumentas, kadangi nenurodoma, kokias pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisė aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, tokių cheminių medžiagų radimas gali sukelti. Iš skundžiamo privalomojo nurodymo turinio spręstina, jog nors jis ir nėra pakankamai motyvuotas, tačiau formaliai atitinka AAVKĮ 20 straipsnyje nustatytus privalomojo nurodymo turiniui keliamus reikalavimus. Tačiau teismas daro išvadą, kad tokio privalomojo nurodymo davimas pareiškėjui T.G. yra nepagrįstas, kadangi objektyviai neįmanomas įvykdyti asmeniui, neturinčiam nei specialių žinių, nei techninių galimybių ar apsauginių priemonių. Priešingai, tokio privalomo nurodymo pateikimas subjektui, neturinčiam reikiamų pajėgumų, gali sukelti realią grėsmę ne tik aplinkai, bet ir asmens, gavusio tokį privalomąjį nurodymą, sveikatai bei gyvybei, be kita ko, pakenkti ir visuomenei. Tai, kad Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas nepagrįstai, patvirtina ir aplinkybė, jog privalomąjį nurodymą davęs R. M., gavęs pareiškėjo T. G. 2015-03-16 pranešimą dėl kreipimosi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu inicijavimo bei tai patvirtinantį Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-03-06 raštą, privalomajame nurodyme pažymėjo, jog jis yra įvykdytas, kadangi pareiškėjas kreipėsi į VMI, pateikė VMI atsakymo kopiją. Ginčijamame Privalomajame nurodyme pateikiama įpareigojimo formuluotė – organizuoti cheminių medžiagų surinkimo darbus aplinkai saugiu būdu – turėtų būti suvokiama tiesiogiai, todėl vien faktas, jog pareiškėjas kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl cheminių medžiagų pripažinimo bešeimininkiu, negalėtų būti tapatinamas su įpareigojimu organizuoti cheminių medžiagų surinkimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui T. G. buvo duotas nepagrįstai ir yra neteisėtas. Neteisėti administraciniai aktai negali būti teisinės pareigos atsiradimo pagrindu, todėl T.G. duotas Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra naikintinas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas T. G. taip pat kelia reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros 2015-02-18 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, remdamasis tais pačiais motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta panaikinti Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), naikina ir Utenos RAAD Utenos rajono agentūros 2015-02-18 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu aspektu, taip pat vertintina Savivaldybei suteiktų įgaliojimų apimtis, pasireiškianti įgyvendinant teisės aktuose nustatytas funkcijas. Tai, kad įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų bendruomenės turi savivaldos teisę, nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnis bei jį detalizuojantis Vietos savivaldos įstatymas. Pažymėtina, jog gyventojų bendruomenėms suteikta savivaldos teisė pasireiškia savivaldos institucijoms įgyvendinant joms priskirtinas funkcijas, kurios skiriamos į valstybines ir savarankiškąsias (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Iš įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad tiek valstybinių, tiek savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimas įpareigoja savivaldybių atstovaujamąją ir vykdomąją instituciją veikti pagal Konstituciją ir įstatymus suteiktą kompetenciją ir išimtinai bendruomenės interesais. Pažymėtina, jog viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punktas). Sistemiškai vertintina ir Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos. Ginčui taikytinas ir Aplinkos apsaugos įstatymo 32¹ straipsnis, reglamentuojantis prevencinių ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymą. Svarbu paminėti, kad prevencinės priemonės – tai bet kurios priemonės, taikomos reaguojant į įvykį, veikimą ar neveikimą, siekiant išvengti žalos ar kitokio neigiamo poveikio aplinkai ar ją (jį) sumažinti (1 straipsnio 20 punktas). Pagal minimo straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai nėra nustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, savivaldybė ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo būtinas priemones.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad atliekų, tame tarpe ir pesticidų, tvarkymas priskirtinas savivaldybių kompetencijai atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) nuostatas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., žr. 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A14-854/07). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį (2012-04-19 įstatymo Nr. XI-1981 redakcija), savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Kaip matyti, minėtoji teisės norma, savivaldybių veiklos sričiai priskiria atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, atliekos – tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato (2 straipsnio 6 punktas). Rastos užkastos cheminės medžiagos nagrinėjamoje byloje gali būti tapatinamos atliekoms minėtosios sąvokos aiškinimo prasme, kadangi jos buvo naudojamos kolūkio ūkinėje veikloje, todėl ir aplinkybė, kad cheminės medžiagos buvo paslėptos užkasant sandėlį, kuriame, jos buvo laikomos, iš esmės patvirtina kolūkio vadovybės siekį jomis atsikratyti. Svarbu akcentuoti, jog minėtame Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje, numatyta savivaldybės pareiga organizuoti atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja tvarką, taip pat aiškintinas Atliekų tvarkymo įstatymo atliekų tvarkymo sąvokos turinio aspektu. Taigi, pagal minėtojo įstatymo 2 straipsnio 18 punktą, atliekų tvarkymas – tai atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas. Be to, pažymėtina, kad iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog cheminių medžiagų, Atliekų tvarkymo įstatymo teisės normų aiškinimo prasme – atliekų, turėtojo nustatyti neįmanoma, kadangi cheminės medžiagos buvo paslėptos 1978 m. kolūkio vadovo nurodymu, todėl nesant galimybės šios aplinkybės patikrinti, iš esmės atliekų turėtojas neegzistuoja, nes, kaip jau buvo minėta, pareiškėjui T. G. įgijus nuosavybės teise žemės sklypą, jame rastos cheminės medžiagos savaime netapo jo nuosavybe. Taigi, minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų aiškinimo kontekste, atliekų, kaip nustatyta, pavojingų cheminių medžiagų, tvarkymas priskirtinas savivaldybės veiklos sričiai, vadinasi jai kyla pareiga imtis veiksmų šių cheminių medžiagų surinkimui, vežimui, naudojimui ir šalinimui, bei organizuoti ir stebėti šias veiklas.

Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos RAAD Utenos rajono agentūrai 2014-04-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavus Savivaldybę apie T. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype rastas pavojingas chemines medžiagas, 2014-04-10 Savivaldybė sušaukė Utenos raj. savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdį, kuriame nusprendė rastas pavojingas chemines medžiagas traktuoti kaip ekstremalų įvykį ir pavesti Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyriui organizuoti šių medžiagų išvežimą ir utilizaciją. 2014-05-19 Utenos rajono savivaldybės administracija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė pavojingų medžiagų surinkimo, išvežimo ir utilizavimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pavojingų cheminių medžiagų ir pavojingomis cheminėmis medžiagomis užteršto grunto iškasimo, išvežimo ir pridavimo utilizuoti. Tačiau pradėjus atlikti šiuos darbus, paaiškėjo, kad pavojingų cheminių medžiagų bei šiomis medžiagomis užteršto grunto yra ne 0,5-1,3 t, o 18-25 t, t. y. žymiai didesnis pavojingų cheminių medžiagų kiekis, negu buvo numatyta skirti lėšų jų pašalinimui, pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl T.G. žemės sklype esančios cheminės medžiagos nebuvo išvežtos ir utilizuotos, kaip kad buvo nuspręsta Utenos rajono savivaldybės ekstremalių situacijos posėdyje. Tai reiškia, kad jos ir toliau galėjo daryti neigiamą poveikį aplinkai. Taigi nors dėl Savivaldybės neveikimo galėjo būti padaryta žala aplinkai, tačiau tolimesni jos veiksmai iš esmės buvo susiję tik su darbų finansavimo klausimų su Aplinkos ministerija sprendimu: 2014-07-02 Utenos raj. savivaldybės administracija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – ir Aplinkos ministerija) pateikė paraišką lėšų, reikalingų pavojingoms cheminėms medžiagoms bei jomis užteršto grunto sutvarkymui, gauti. 2014-12-11 ji gavo Aplinkos ministerijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad sprendimo dėl lėšų skyrimo priėmimas atidėtas iki tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus patvirtinta, kad atliekos yra bešeimininkės. Tuomet 2015-03-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Savivaldybė pakartotinai kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu skubos tvarka svarstyti pateiktą paraišką projektui dėl pavojingų cheminių medžiagų sutvarkymo finansavimo. O 2015-05-11 įvykusiame Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos ir ekstremalių situacijų centro posėdyje buvo nuspręsta laukti atsakymo iš Aplinkos ministerijos ir tik tuomet, jeigu bus gautas teigiamas atsakymą, organizuoti pavojingų cheminių medžiagų tvarkymo darbus. Taigi, nustatyta, kad paaiškėjus, jog T.G. žemės sklype yra užkasti didesni pavojingų cheminių medžiagų kiekiai, Savivaldybė toliau nebesprendė aplinkos apsaugos užtikrinimo klausimų jokiomis kitomis priemonėmis, kaip tik siekdama finansavimo iš Aplinkos ministerijos. Todėl T.G. žemės sklype tebesant cheminėms medžiagoms, reikėjo skubiai imtis priemonių, siekiant išvengti žalos aplinkai darymo bei tokios žalos sumažinimo, 2015-05-13 Utenos rajono savivaldybės administracijos vadovui – direktoriui J.S. buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ta aplinkybė, kad Savivaldybei pradėjus vykdyti pavojingų cheminių medžiagų ir pavojingomis cheminėmis medžiagomis užteršto grunto kasimo darbus, paaiškėjo didesni pavojingų cheminių medžiagų kiekiai, nepaneigė Savivaldybės pareigos šiuo konkrečiu atveju užtikrinti aplinkos apsaugą. Taip pat nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas. Iš Aplinkos apsaugos įstatymo 32¹ straipsnio Savivaldybei kylanti pareiga vykdyti būtinas priemones aplinkos apsaugos srityje, nėra siejama su finansavimo jų įgyvendinimui šaltiniais. Taigi, Savivaldybės administracijos negalėjimas vykdyti šios pareigos dėl negavimo finansavimo iš Aplinkos ministerijos negali pateisinti minėtuoju įstatymu nustatytos pareigos nevykdymo. Todėl teismas daro išvadą, kad skundžiamame Privalomame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojimas Savivaldybės administracijos direktoriui skubos tvarka organizuoti visų cheminių medžiagų išvežimą ir utilizaciją, kuris 2015-06-05 Utenos RAAD direktoriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas į įpareigojimą paimti chemines medžiagas iš aplinkos ir užtikrinti paimtų medžiagų pridavimą įgaliotiems subjektams tolimesniam tvarkymui arba saugoti teisės aktais nustatyta tvarka saugiu aplinkai būdu, yra pagrįstas.

Teismas taip pat vertina skundžiamo Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) atitiktį formaliems privalomo nurodymo turinio reikalavimams. Atsižvelgtina, kad Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-06-05 Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas. Iš skundžiamo Privalomojo nurodymo ir Sprendimo dėl šio Privalomojo nurodymo pakeitimo turinio nustatyta, kad Privalomasis nurodymas priimtas vadovaujantis išvardintomis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis, t. y. nurodyti teisiniai pagrindai, kuriais grindžiamas šio privalomojo nurodymo pateikimas pareiškėjui. Kaip minėta, AAVKĮ 18 straipsnio prasme, privalomieji nurodymai duodami tiek prevenciškai, t. y. siekiant užkirsti kelią įstatymų pažeidimams ir (ar) žalai, tiek jau padarius pažeidimą ar kilus padariniams, siekiant pažeidimą, jo priežastis ar padarinius pašalinti. Matyti, kad privalomuoju nurodymu siekiama abiejų tikslų, t. y. vertinant minėtuosius teisinius pagrindus, AAVKĮ 18 straipsnio 1 p. ir 5 p. privalomojo nurodymo davimo pagrindai sietini su prevencijos ir aplinkos atkūrimo, atsiradus žalai aplinkai, tikslais. Pažymėtina, jog atsakovas Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindė ir tais teisiniais pagrindais, kurie iš esmės patvirtina savivaldybės pareigą užtikrinti aplinkos apsaugą (Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 32¹ straipsnio 4 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punktas). Be to, Privalomojo nurodymo turinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis bei paaiškinančiomis cheminių medžiagų buvimą pareiškėjui T. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype: tame tarpe nurodyta aplinkybė, jog kolūkio vadovo nurodymu buvo užkąstos cheminės medžiagos leidžia spręsti apie atliekų (pavojingų cheminių medžiagų) atsiradimą ne dėl pareiškėjo T. G. kaltės. Be to, iš ginčijamo Privalomojo nurodymo matyti, kad teikiama nuoroda į Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos 2014-04-10 posėdžio metu priimtus sprendimus. Šie argumentai patvirtina, kad skundžiamas Privalomas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės atitinka AAVKĮ 20 straipsnyje privalomajam nurodymui keliamus turinio reikalavimus. Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas Utenos RAAD objektyviai įvertino aplinkybes, kurios turi ar galėtų turėti įtakos tinkamam Privalomo nurodymo įvykdymui iki jame nustatyto termino pabaigos. Akivaizdu, kad atsakovui objektyviai įvertinus priežastis, dėl kurių cheminių medžiagų paėmimo iš aplinkos ir sutvarkymo darbai gali užtrukti, jis , vadovaudamasis protingumo, objektyvumo principais ir AAVKĮ 23 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Utenos RAAD direktoriaus 2015-06-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Privalomąjį nurodymą pakeitė iš dalies, pratęsdamas jo įvykdymo terminą trims mėnesiams. Taip pat skundžiamu sprendimu atsakovas iš esmės pakeitė ir Privalomajame nurodyme nustatytą įpareigojimą utilizuoti chemines medžiagas į įpareigojimą paimti chemines medžiagas iš aplinkos ir užtikrinti paimtų cheminių medžiagų pridavimą įgaliotiems subjektams tolesniam tvarkymui arba saugoti teisės aktų nustatyta tvarka ir saugiu aplinkai būdu. Vertintina, kad iš dalies pakeisdamas Privalomuoju nurodymu pareiškėjui numatytą įpareigojimą, atsakovas suteikė pareiškėjui platesnės apimties pasirinkimo galimybes Privalomojo nurodyme nustatyto įpareigojimo įvykdymui. Tai leidžia spręsti, kad atsakovas, pasinaudodamas diskrecijos teise, pratęsdamas nurodymo įvykdymo terminą ir numatydamas platesnes galimybes pasirinkti nurodymo įvykdymo būdus, atsižvelgė į pareiškėjo interesus, pajėgumus bei galimybes įvykdyti Privalomuoju nurodymu nustatytus įpareigojimus. Įvertinus paminėta, daroma išvada, kad nėra pagrindo, naikinti pareiškėjui Savivaldybės administracijos direktoriui surašyto Privalomojo nurodymo ir Utenos RAAD 2015-06-05 Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas T. G. teismui pateiktame skunde bei papildomai pateiktais 2015-09-10 ir 2015-10-21 prašymais prašo jo naudai iš atsakovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo T.G. atstovė teismui pateikė advokato pagalbai apmokėti pareiškėjo T.G. patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2015-02-05 pinigų priėmimo kvitą (Serija LAT Nr. 803805), 2015-03-13 pinigų priėmimo kvitą (Serija LAT Nr. 803822), 2015-09-10 prašymą dėl atstovavimo išlaidų, kartu pateikiant 2015-06-10 pinigų priėmimo kvitą (Serija LAT Nr. 828709) ir 2015-08-10 pinigų priėmimo kvitą (Serija LAT Nr. 828737); 2015-10-21 prašymą prijungti dokumentus, kartu pateikiant 2015-10-21 pinigų priėmimo kvitą (Serija LAT Nr. 845754), iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas pagal teisinių paslaugų sutartį advokatei sumokėjo 660 Eur už teisinių paslaugų suteikimą. Pareiškėjo atstovė advokatė J. Murauskaitė 2015-10-22 teismo posėdžio metu pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų dydį bendroje sumoje nurodė 760 Eur, tačiau kaip jau paminėta elektroninėje byloje pateikti pareiškėjo T. G. bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai patvirtina, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 660 Eur. Atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pareiškėjo T.G. atstovės pateiktus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad pagal pateiktus kvitus pareiškėjo T.G. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudarė: 100 Eur už skundo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai - Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui parengimą, 110 Eur už skundo Panevėžio apygardos administraciniam teismui parengimą, 450 Eur už pareiškėjo T.G. atstovavimą trijuose teismo posėdžiuose Panevėžio apygardos administraciniame teisme, už kiekvieną posėdį po 150Eur.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimus reglamentuoja ABTĮ 44 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas.

Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Iki 2015-03-19 galiojusios redakcijos Rekomendacijų 7 punktas numatė, kad rekomenduojami priteistini mokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Nuo 2015-03-20 įsigaliojusios redakcijos Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas skundą teismui pateikė bei už skundų rengimą ikiteisimine ir teismine tvarka apmokėjo iki 2015-03-13, t. y. iki naujos redakcijos Rekomendacijų įsigaliojimo, tuo tarpu teismo posėdžiai vyko ir už atstovavimą juose buvo apmokėta pradedant 2015-05-07, t. y. jau įsigaliojus naujai Rekomendacijų redakcijai. Pareiškėjo T.G. atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose, vykusiuose 2015-06-16 (posėdžio trukmė 48 min.), 2015-09-10 (posėdžio trukmė 1 val. 10 min.), 2015-10-22 (posėdžio trukmė 3 val. 41 min.). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme valandą taikomas 0,1 koeficientas. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). 2015-06-16 teismo posėdžio metu galiojo 714,50 Eur dydžio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be inividualių įmonių); 2015-09-10 teismo posėdžio metu buvo nustatytas 699,8 Eur dydžio užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be inividualių įmonių); o 2015-10-22 teismo posėdžio metu taikytinas 713,9 Eur dydis. Teismas sprendžia, kad už atstovavimą teismo posėdžiuose atlygintinų išlaidų dydis nustatytinas, skaičiuojant, jog už 2015-06-16 teismo posėdį atstovavimo išlaidos sudaro 71,45 Eur (714,5 Eur x 0,1 = 71,45 Eur; 71,45 Eur x 1 val. = 71,45 Eur); už 2015-09-10 – 69,98 Eur (699,8 Eur x 0,1 = 69,98 Eur 69,98 Eur x 1val. = 69,98 Eur); už 2015-10-22 teismo posėdį – 285,56 Eur (713,9 Eur x 0,1 = 71,39 Eur, 71,39 Eur x 4 val. = 285,56 Eur). Taigi, bendra pagal Rekomendacijas apskaičiuotų išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose suma sudaro 426,99 Eur, tuo tarpu pareiškėjo prašoma priteisti 450 Eur suma nagrinėjamu atveju viršija Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, todėl yra mažintina ir pareiškėjui T.G. už jo atstovavimą teismo posėdžiuose priteistina 426,99 Eur dydžio suma .

Už advokatės parengtą skundą spręsti ginčą ne teismine tvarka pareiškėjas T.G. prašo atlyginti 100 Eur dydžio išlaidas. Pažymėtina, kad skundas Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui buvo pateiktas 2015-02-02, t. y. galiojant 2004-04-02 redakcijos Rekomendacijoms, kurių 8.1. punktas numatė rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, taikant 0,3 dydžio koeficientą. Rekomendacijų 7 punktas nustatė, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) patvirtinta minimali mėnesinė alga. Vyriausybė 2014-09-24 nutarimu Nr. 972 patvirtino minimalią mėnesinę algą 300 Eur (3 punktas), galiojusią nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30, taigi, už skundo, spręstino ikiteismine tvarka parengimą, pareiškėjo prašoma priteisti 100 Eur dydžio suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (300 Eur x 0,3 = 90 Eur), todėl yra mažintina ir priteistina 90 Eur dydžio suma.

Vadovaujantis 2004-04-02 Rekomendacijų redakcijos 8.2. punktu, numatančiu 3,0 koeficientą už ieškinio parengimą, vertintinas ir pareiškėjos prašymas priteisti 110 Eur už skundo, pateikto Panevėžio apygardos administraciniam teismui, parengimą. Prašoma priteisti 110 Eur suma už skundo parengimą (300 Eur x 3 = 900 Eur) šiuo aspektu neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir jo pagrindu taikytinus dydžius už advokato teisinių paslaugų suteikimą, teismas, pareiškėjo prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo tenkina iš dalies ir iš atsakovo Utenos RAAD priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį mažina iki 626,99 Eur. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl žyminio mokesčio priteisimo – pareiškėjui T.G. iš atsakovo Utenos RAAD priteisiama 21 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 101 straipsnio 8 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia

pareiškėjo T. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros 2015-01-29 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros 2015-02-18 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti T. G., a.k. (duomenys neskelbtini), iš Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, k. (duomenys neskelbtini), 647,99 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Dalia PranckienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė