Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ilonos Jakubėnienės, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

T. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. C. skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į T. C. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2025 m. sausio 1 d., 21.14 val., iki 2025 m. sausio 2 d., 13.47 val., t. y. viena para.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu T. C. paskirta ir trečdaliu sumažinta laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. balandžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 20 MGL (1 000 Eur) bauda ir T. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams 29 (dvidešimt devynioms) dienoms ir 20 MGL (1 000 Eur) bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 MGL (1 000 Eur) bauda šiuo metu išieškoma priverstinai (bausmę vykdo antstolė G. V.), nuspręsta nebenustatyti termino šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai nebenukreipti antstoliui. Įsiteisėjus nuosprendžiui, nuspręsta jo nuorašą išsiųsti baudos išieškojimą vykdančiai antstolei G. V.. Tuo atveju, jei dalis baudos jau išieškota, ją įskaityti į šiuo nuosprendžiu subendrintos 20 MGL (1 000 Eur) baudos dalį.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, T. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant:

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, T. C. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- turto konfiskavimas, konfiskuojant T. C. priklausantį, A. G. vardu registruotą, automobilį „O. Z.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu priverstinai paimant su šia transporto priemone susijusius daiktus.

Nuosprendžiu išspręstas ir kardomosios priemonės klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

3. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokuroras Artūras Dževečka nuteistojo T. C. kaltės dėl jo padarytos nusikalstamos veikos ir jo juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžiu nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, taip pat nuosprendžio dalį, kuria taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas pagal BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo

4. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

5. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, baudžiamajame įstatyme numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusia BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, įtvirtinusia bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio taisyklę, nuteistajam T. C. už nurodytą nusikalstamą veiką paskyrė minėto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę bei nustatė jos dydį, mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2025 m. sausio 1 d., 21.14 val., iki 2025 m. sausio 2 d., 13.47 val., t. y. viena para. Taip pat, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta ir trečdaliu sumažinta laisvės atėmimo bausmė, iš jos atėmus vieną laikiname sulaikyme išbūtą parą, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. balandžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 20 MGL (1 000 Eur) bauda ir T. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (trijų) mėnesių 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimas ir 20 MGL (1 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, T. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimus.

7. Pirmiausia pažymėtina, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 27 straipsnio pakeitimai. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Minėtas BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, be to, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Be to, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija), kurio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, joje nurodyta T. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau motyvų šiuo aspektu nėra pateikta ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyto sprendimo jį pripažinti recidyvistu, nors BPK 307 straipsnio pakeitimai galiojo jau nuo 2024 m. lapkričio 1 d., o Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų Radviliškyje nuosprendis priimtas 2025 m. sausio 30 d. Be to, šios sunkinančios aplinkybės nustatymas turi įtakos bausmės skyrimui, todėl teisėjų kolegija patikrina, ar ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nuteistajam T. C. buvo nustatyta pagrįstai.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. C. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas keturis kartus. Sprendžiant dėl asmens pripažinimo recidyvistu, įvertinama, ar asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžiu T. C. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu T. C. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių bei baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimu naudotis specialiai teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams 6 mėnesiams bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiai teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (toliau – ĮKNR) matyti, kad 2021 m. lapkričio 16 d. T. C. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro ir laikomas bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kadangi šios bylos kontekste aktualu, jog pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 straipsnio 6 dalis). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu T. C. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 20 MGL dydžio bauda – BK 187 straipsnio 3 dalis yra baudžiamasis nusižengimas ir teistumo neužtraukia. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2023 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu T. C. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 val. visuomenės labui; 2023 m. kovo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi 2023 m. kovo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 1 dalies į baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui. Kaip minėta anksčiau, baudžiamasis nusižengimas asmeniui teistumo neužtraukia, todėl 2025 m. sausio 1 d., nagrinėjamu atveju padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu, T. C. laikomas neteistu.

10. Bylos duomenimis nustačius anksčiau paminėtas aplinkybes, laikytina, jog naują tyčinę nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, T. C. padarė teistumui išnykus. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. C. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant minėtą nuteistojo T. C. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

11. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, keisti nuteistajam paskirtą bausmę ir subendrintą galutinę bausmę, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo, nes atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymas yra tik viena iš tų aplinkybių, kurios išvardintos BK 54 straipsnio 2 dalyje, o skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

12. Kaip minėta, prokuroras Artūras Dževečka nuteistojo T. C. kaltės dėl jo padarytos nusikalstamos veikos ir jo juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų Radviliškyje rūmų 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas pagal BK 75 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog BK 75 straipsnis buvo taikytas pagrįstai, nustatyti ilgesnį nei 1 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

13. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

14. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).

15. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. T. C. yra nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

16. Akivaizdu, jog T. C. atliekant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, būtų visiškai užtikrinta, kad bausmės atlikimo metu jis nepadarys naujų nusikalstamų veikų, jis pajustų neigiamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes. Vis tik šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas padėtų efektyviai įgyvendinti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam T. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

17. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. C. praeityje teistas net 11 kartų, ne pirmą kartą teisiamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, anksčiau jam buvo skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Ir nors, kaip aptarta šio nuosprendžio 9-10 punktuose, T. C. naują tyčinę nusikalstamą veiką, t. y. nesunkų nusikaltimą, padarė laikomas neteistu, tačiau pritartina prokuroro apeliacinio skundo argumentui, kad anksčiau paminėtos aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Vis tik, aukštesniojo teismo vertinimu, neteisinga būtų atsižvelgti vien nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes.

18. Nuteistasis T. C. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo neneigė, gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, be to, nurodė, kad gydosi nuo tuberkuliozės. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pats baudžiamasis procesas ir gresianti griežta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė turėjo prevencinį poveikį, taip pat kad nuteistojo motyvuotas noras keistis ir probacijos tarnybos pareigūnų vykdoma T. C. elgesio kontrolė bus pakankamai veiksmingos priemonės tam, kad nuteistasis daugiau nenusikalstų. Be to, pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu, taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nuteistajam T. C. buvo paskirti įpareigojimai. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 ir 3 dalis, nuteistajam nevykdant teismo skirtų įpareigojimų ar vykdant juos netinkamai, probacijos tarnyba gali teikimu kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

19. Tačiau aukštesnysis teismas sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad T. C. nepagrįstai buvo nustatytas minimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Nors teismui palikta diskrecijos teisė nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą, aukštesnysis teismas vertina, kad per trumpas bausmės vykdymo atidėjimo terminas gali nepadėti pasiekti bausmės tikslų ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus 2 metų terminui, paliekant pirmosios instancijos teismo skirtus įpareigojimus.

20. Pasisakant dėl prokuroro skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skirdamas galutinę bausmę iš 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atėmė vieną dieną, nes nuosprendžiu ši diena ir taip yra įskaitoma, pastebėtina, kad BPK nenumato draudimo įskaičius laikinojo sulaikymo ar suėmimo laiką nustatyti galutinę bausmę jau atėmus įskaitytą laiką.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

22. Europos Ž. T. Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

23. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 30 d. nuosprendį apskundė prokuroras. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant apeliacinį skundą nuteistąjį T. C. gynė gynėjas advokatas Vigintas Strička. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. kovo 26 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš T. C. valstybės naudai priteisti 60,42 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

24. Svarbu pažymėti, jog nagrinėjamu atveju pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo pateikta teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, šis klausimas teismo posėdžio metu svarstytas nebuvo, proceso dalyviai dėl to nepasisakė. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma paliekama nenagrinėta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-648/2021; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-318-870/2020, Nr. 1A-271-478/2023 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. sausio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistojo T. C. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, T. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant:

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų palikti nenagrinėtą.