- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-26
- Bylos Nr.
- A-149-438/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00941-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Stasys Gagys, Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- O. A., UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- Kauno apylinkės teismas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. A. skundą atsakovui Kauno apylinkės teismui dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja O. A. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. V-52 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“, 2020 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. V-63 „Dėl nušalinimo nuo pareigų pratęsimo“, 2020 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. V-66 „Dėl nušalinimo nuo pareigų pratęsimo“ ir 2020 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. V-72 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėjo padėjėjai O. A.“.
2. Pareiškėja paaiškino, kad Kauno apylinkės teismo teisėjo padėjėjo pareigas eina nuo 2007 m. spalio 1 d., o nuo 2011 m. ji dirba Ikiteisminio tyrimo skyriuje su ikiteisminio tyrimo teisėju. Pareiškėja nurodė, kad jai 2020 m. vasario 25 d. pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas „Apie tarnybinį nusižengimą“ ir Kauno apylinkės teismo pirmininko įsakymas „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo“. Tą pačią dieną, apie 16.30 val., jai buvo įteiktas Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. vasario 25 d. įsakymas „Dėl nušalinimo nuo pareigų“, kuriuo ji buvo nušalinta nuo Kauno apylinkės teismo teisėjo padėjėjo pareigų tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui, t. y. nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2020 m. kovo 9 d. Minėtame įsakyme nurodyta, kad prieš ją pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galimai atskleistos informacijos apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas procesines prievartos priemones dėl UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) atsakingų asmenų atliekamame ikiteisminiame tyrime. Įsakyme nurodyta, kad padaryta veika yra tiesiogiai susijusi su teisėjo padėjėjo pareigų vykdymu ir tarnybinės informacijos valdymu, įvertinant ir tai, jog nenušalinta ji gali daryti analogiškus veiksmus ir dėl minėtos veikos ji gali būti atleista iš pareigų. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamais Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. kovo 16 d. įsakymais nušalinimas nuo pareigų atitinkamai pratęstas nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. kovo 13 d. ir nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 18 d.. Ginčijamu 2020 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-72 jai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, už tai, kad ji, piktnaudžiaudama tarnyba bei diskredituodama valstybės tarnautojo vardą ir sumenkindama įstaigos reputaciją, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
3. Pareiškėjos teigimu, ginčijami įsakymai priimti nesant objektyvių pagrindų, dvigubai nubaudžiant už nepadarytą nusižengimą. Pareiškėja nurodė, kad nušalinimas nuo pareigų buvo akivaizdžiai neproporcingas ir neadekvatus, o tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, formaliai, tendencingai, jau turint išankstinę nuomonę. Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 40 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų pagrindų. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad iš tarnybinio nusižengimo tyrimo duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teisme 2020 m. vasario 6 d. buvo gautas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Kauno apygardos valdybos raštas, kurio pagrindu buvo pradėtas tyrimas prieš teisėjo padėjėją K. D. dėl galimo tarnybinio nusižengimo, tačiau prieš pareiškėją toks tyrimas pradėtas ir ji nušalinta nuo pareigų 2020 m. vasario 25 d., praėjus beveik 20 dienų nuo šio rašto gavimo. Visą laiką iki nušalinimo ji nuolat dirbo su Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema (toliau – ir IBPS), turėjo prieigą prie visų ikiteisminių tyrimų ir visiems ikiteisminio tyrimo teisėjams pateiktų prašymų, per tą laiką surašė daugybę nutarčių projektų dėl įvairių procesinių priemonių taikymo įvairiems asmenims ir jokių pažeidimų per tą laiką (kaip ir anksčiau) nedarė ir neketino daryti. Pareiškėja darė išvadą, kad nebuvo jokių objektyvių duomenų, jog, eidama savo tiesiogines pareigas, ji galėtų trukdyti tyrimui ar siekti paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo eigą ar rezultatus. Taip pat nebuvo jokių duomenų, jog ji galėtų daryti naujus pažeidimus. Pareiškėja nurodė, kad įsakymai dėl nušalinimo ir nušalinimo pratęsimo grindžiami tik prielaidomis, neturint jokių konkrečių ir objektyvių duomenų. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas neišnaudojo kitų galimybių išlaikyti ją darbe tyrimo metu, apribodamas galimybę prieiti prie IBPS, perkeldamas ją į kitą skyrių, paskirdamas laikinai dirbti su kitų kategorijų bylas nagrinėjančiais teisėjais. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. kovo 16 d. įsakymai dėl nušalinimo nuo pareigų pratęsimo buvo priimti jau pasibaigus numatytiems nušalinimo terminams. Be to, nušalinimas nuo pareigų buvo skirtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti, tačiau jokie tyrimo veiksmai po 2020 m. kovo 9 d. nebuvo atliekami, todėl nebuvo ir objektyvaus pagrindo tęsti (jau pasibaigus pirminiam nušalinimo terminui) nušalinimo nuo pareigų.
4. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas 2020 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. V-72 dėl tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo, skyrimo priimtas objektyviai nevertinant aplinkybių ir neteisingai konstatuojant, kad ji padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pareiškėja nurodė, kad tarnybinė nuobauda paskirta vadovaujantis 2020 m. kovo 13 d. motyvuota išvada Nr. V4-502 „Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo padėjėjos O. A. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada). Pareiškėjos teigimu, jos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Atsakovas neįrodė, kad ji tarnybines pareigas atliko pažeisdama įstatymuose ar kituose specialiuosiuose aktuose aiškiai nustatytas imperatyvias elgesio normas, kad jos veiksmuose yra kaltės ir kad tokiais veiksmais sukėlė konkrečius neigiamus padarinius. Pareiškėja pažymėjo, kad jokiais patikimais ir objektyviais duomenimis nebuvo įrodyta, jog ji tyčia atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, informaciją apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas procesines prievartos priemones dėl Bendrovės atsakingų asmenų atliekamame ikiteisminiame tyrime. Nei Išvadoje, nei 2020 m. kovo 19 d. įsakyme nebuvo nustatytas tikslus tariamos informacijos atskleidimo laikas bei jos atskleidimo aplinkybės. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Išvadoje teigiama, jog informaciją ji atskleidė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 10 d., tačiau nutarčių projektus dėl atitinkamų procesinių prievartos priemonių taikymo Bendrovei ji rengė 2019 m. gruodžio 12, 13 ir 14 d. Pareiškėja pažymėjo, kad jokių aiškių argumentų, kodėl praėjus beveik 3 savaitėms ji kalbėjosi su teisėjo padėjėja K. D. apie teisėjos sankcionuotas prievartos priemones, nėra nei Išvadoje, nei įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Išvados teiginiai paremti tik K. D. 2020 m. vasario 20 d. papildomu paaiškinimu bei FNTT pateiktu susirašinėjimu „Messenger“ programoje, kurie, pareiškėjos teigimu, nelaikytini objektyviais ir patikimais įrodymais.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Kauno apylinkės teismas atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad ginčijami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti. Kauno apylinkės teisme 2020 m. vasario 6 d. buvo gautas FNTT Kauno apygardos valdybos raštas dėl atskleistos informacijos apie prieš Bendrovės atsakingus asmenis atliekamą ikiteisminį tyrimą. Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-35 sudaryta komisija, kuriai pavesta atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, K. D. 2020 m. vasario 20 d. pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, jog informaciją apie prieš Bendrovės atsakingus asmenis atliekamą tyrimą ji sužinojo iš teisėjo padėjėjos O. A., kuri ją informavo, jog dėl šios įmonės atliekamas ikiteisminis tyrimas ir darbuotojai yra sekami, pasiūlė įspėti apie tai dukrą. Šią informaciją O. A. pranešė galimai 2020 m. sausio 6–10 d., minėjo, kad yra rašiusi kažkokį dokumentą ikiteisminiame tyrime dėl šios įmonės.
Žemesnės instancijos teismas
7. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančios komisijos pirmininkė apie K. D. paaiškinime nurodytą aplinkybę 2020 m. vasario 24 d. informavo Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoją, laikinai einantį teismo pirmininko pareigas, o 2020 m. vasario 25 d. buvo pradėtas tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo – pareiškėjos veiksmų – galimo informacijos apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas procesines prievartos priemones prieš Bendrovės atsakingus asmenis atliekamame ikiteisminiame tyrime atskleidimo. Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-52 pareiškėja tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui nušalinta nuo pareigų, kadangi pranešime nurodytos aplinkybės turėjo galimo šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymių, todėl pareiškėja galėjo būti atleista iš tarnybos. Be to, buvo įvertinta aplinkybė, jog galimai padaryta veika yra tiesiogiai susijusi su teisėjo padėjėjo pareigų vykdymu bei tarnybinės informacijos valdymu.
Atsiliepimas
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja buvo įtariama pažeidusi VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos atsakomybės principą, valstybės tarnautojo pareigą nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, galimai sudarė prielaidas piktnaudžiauti tarnyba, valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, taip diskreditavo valstybės tarnybos autoritetą, t. y. buvo įtariama padariusi šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį jai galėjo būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Atsakovas pažymėjo, kad 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. kovo 16 d. įsakymais pareiškėjos nušalinimas nuo pareigų buvo pratęstas atitinkamai iki 2020 m. kovo 13 d. ir 2020 m. kovo 18 d., kadangi nei nušalinimo pagrindas, nei aplinkybės nepasikeitė.
9. Atsakovo teigimu, Išvadoje buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas (informacijos apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas procesines prievartos priemones prieš Bendrovės atsakingus asmenis atskleidimas), jį padaręs valstybės tarnautojas (pareiškėja), pasekmės (pareiškėjai atskleidus minėtą informaciją K. D., ši ją atskleidė savo dukrai, duomenų atskleidimo metu dirbusiai Bendrovėje, šią informaciją toliau perdavusiai kitiems bendrovės darbuotojams), priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (atskleidė informaciją apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas konkrečias procesines prievartos priemones prieš Bendrovės atsakingus asmenis atliekamame ikiteisminiame tyrime, taip pažeisdama įstatyme įtvirtintą ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą, todėl minėtą informaciją sužinojo teisėjo padėjėja K. D., o ši ją atskleidė savo dukrai, kuri ja pasidalijo su kitais Bendrovės darbuotojais, t. y. asmenimis, tiesiogiai susijusiais su juridiniu asmeniu, prieš kurio atsakingus asmenis yra atliekamas ikiteisminis tyrimas), valstybės tarnautojo kaltė (tiesioginė tyčia). Atsakovas darė išvadą, kad, nustačius visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, buvo pagrindas taikyti pareiškėjai tarnybinę atsakomybę. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintame Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka, terminai ir sąlygos skiriant nuobaudą pareiškėjai nebuvo pažeistos.
II.
10. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad nušalinimo instituto taikymui pagal VTĮ 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą būtinas tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo faktas, sietinas su galimu atleidimu. Teismas nustatė, kad pareiškėjai įteiktas komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti 2020 m. vasario 25 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame pranešama, kokius tarnybinius nusižengimus pareiškėja galimai padarė. Pranešime nurodoma, kad buvo galimai pažeisti VTĮ 3 ir 16 straipsnių reikalavimai. Teismas nurodė, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Teismas darė išvadą, kad įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų teisėtai ir pagrįstai priimtas esant dviem VTĮ 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytoms sąlygoms: kai atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir toks tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Teismas pažymėjo, kad VTĮ 34 straipsnio 4 dalis neįpareigoja priimant sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų nurodyti tikslų tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas. Teismas nurodė, kad pranešimu pareiškėja buvo informuota, kokius teisės aktus ji galimai pažeidė.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjos nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas 2020 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-63 (iki 2020 m. kovo 13 d.) ir 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-66 (iki 2020 m. kovo 18 d.). Šiuose įsakymuose nušalinimo pagrindai (argumentai) nekartojami, kadangi nušalinimo pagrindai buvo išdėstyti pirminiame nušalinimo įsakyme (2020 m. vasario 25 d.), naujų pagrindų, susijusių su galimo tarnybinio nusižengimo padarymu (inkriminuojamas naujas tarnybinis nusižengimas ar kinta / atsiranda naujas nušalinimo pagrindas, nurodytas VTĮ 40 straipsnyje, ar pan.), nebuvo nustatyta.
13. Teismas vadovavosi Aprašo 11 punktu ir pažymėjo, kad nušalinimo nuo pareigų instituto pagrindinis tikslas – asmens teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas. Nušalinimas nuo pareigų yra taikomas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu (tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžioje), t. y. iki galutinio sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmimo, todėl šios priemonės taikymas negali būti siejamas su galutiniu tyrimo rezultatu. Teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais ar informacija, kurie pakankami susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Teismas pažymėjo, kad nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas ne pagal sprendimą dėl nušalinimo (jo teisėtumą ar neteisėtumą), o pagal atlikto tyrimo (tarnybinio patikrinimo) rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant, todėl šiuo atveju procedūrinė įsakymo priėmimo forma (nušalinimo pratęsimas ar naujo nušalinimo taikymas), nepasikeitus nušalinimo taikymo pagrindams ir tikslams, nelaikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. Teismas darė išvadą, kad atsakovas turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą nušalinti pareiškėją nuo tarnybos tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui, todėl teismas neturėjo pagrindo panaikinti ginčijamus įsakymus.
14. Pasisakydamas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas nustatė, jog pareiškėja padarė jai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą, sužinojusi informaciją apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas procesines prievartos priemones prieš Bendrovės atsakingus asmenis, tiesiogine tyčia ją atskleidė kitam asmeniui – K. D.. Pastaroji 2020 m. vasario 20 d. papildomame paaiškinime nurodė, kad informaciją apie prieš Bendrovę atliekamą tyrimą ji sužinojo iš O. A., kuri ją informavo, jog prieš šią įmonę atliekamas ikiteisminis tyrimas ir darbuotojai yra sekami, pasiūlė įspėti apie tai dukrą. Šią informaciją O. A. pranešė galimai 2020 m. sausio 6–10 d., minėjo, jog yra rašiusi kažkokį dokumentą ikiteisminiame tyrime dėl šios įmonės. Šias aplinkybes liudytoja K. D. iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu. Pareiškėja taip pat teismo posėdyje nurodė, jog ji galėjo pasakyti K. D., kad ji kažkada rašė dokumentus dėl slaptų veiksmų prieš Bendrovę, kad įspėtų apie tai savo dukrą.
15. Teismas nurodė, kad FNTT 2020 m. sausio 31 d. rašte Nr. 25/11-1-17-1816 pateikta informacija, taip pat susirašinėjimo tarp A. A. ir G. Š. bei G. Š. ir grupės M. „Messenger“ programos turinio duomenys patvirtina K. D. 2020 m. vasario 20 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes. Teismas atkreipė dėmesį, kad susirašinėjimas tarp minėtų asmenų „Messenger“ programa vyko 2020 m. sausio 9 d. (informaciją pareiškėja K. D. pranešė 2020 m. sausio 6–10 d.), o krata Bendrovėje vyko tik 2020 m. sausio 17 d. Nors K. D. savo 2020 m. vasario 14 d. paaiškinime nurodė, jog apie ikiteisminį tyrimą prieš Bendrovę ji sužinojo iš savo dukters A. A. 2020 m. sausio 17 d., pastarajai parodžius teismo nutartį dėl kratos ir kratos protokolą, todėl padarė prielaidą, jog Bendrovėje gali būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau šias aplinkybes paneigia anksčiau minėti įrodymai. Teismas K. D. 2020 m. vasario 14 d. paaiškinimus atmetė ir juos vertino kaip bandymą padėti pareiškėjai išvengti atsakomybės.
16. Teismas darė išvadą, kad pažeidimas (informacijos apie ikiteisminiame tyrime taikytas procesines prievartos priemones atskleidimas), jį padaręs valstybės tarnautojas (pareiškėja), pasekmės (pareiškėjai atskleidus minėtą informaciją K. D., ši ją atskleidė savo dukrai A. A., kuri šią informaciją toliau perdavė kitiems bendrovės darbuotojams), priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (atskleidė informaciją apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas konkrečias procesines prievartos priemones prieš Bendrovės atsakingus asmenis atliekamame ikiteisminiame tyrime, taip pažeisdama įstatyme įtvirtintą ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą, todėl minėtą informaciją sužinojo teisėjo padėjėja K. D., o ši ją atskleidė savo dukrai A. A., kuri ja pasidalijo su kitomis Bendrovės darbuotojomis, t. y. asmenimis, tiesiogiai susijusiais su juridiniu asmeniu, prieš kurio atsakingus asmenis yra atliekamas ikiteisminis tyrimas), valstybės tarnautojo kaltė (tiesioginė tyčia) įrodyti minėtais objektyviais, patikimais ir neginčijamais įrodymais.
17. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į nustatytus visus tarnybinio nusižengimo elementus, buvo pagrindas taikyti pareiškėjai tarnybinę atsakomybę. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta už jos, atsakingas pareigas ėjusios valstybės tarnautojos, padarytą konkretų pažeidimą – informacijos apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas procesines prievartos priemones prieš Bendrovės atsakingus asmenis atliekamame ikiteisminiame tyrime atskleidimą. Teismas darė išvadą, kad pagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Išvadoje pareiškėjai buvo siūloma tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, tačiau atsakovas, įvertinęs pareiškėjos visą tarnybinę veiklą, pagrįstai skyrė jai švelnesnę tarnybinę nuobaudą.
18. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų pareiškėjos teiginius apie jai darbdavio taikomą psichologinį spaudimą ar kokį nors kitą nepalankų elgesį tarnyboje. Teismas pažymėjo, kad, kai nustatomi pažeidimai tarnyboje, įgaliotiems subjektams tenka pareiga juos ištirti, tokių veiksmų atlikimas teisės aktų nustatyta tvarka savaime neturi būti laikomas psichologiniu spaudimu. Pareiškėja daugiau argumentų dėl atsakovo nepalankaus elgesio, išskyrus atliekamą tarnybinio nusižengimo tyrimą, teismui nenurodė, todėl teismas pareiškėjos teiginius dėl psichologinio spaudimo vertino kaip abstrakčius, nesudarančius pagrindo kokius nors atsakovo veiksmus tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinti kaip neteisėtus ar nepagrįstus. Teismas konstatavo, kad ginčijami įsakymai priimti nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, juos priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą, jie yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo, Teismas atmetė pareiškėjos skundą.
III.
19. Pareiškėja O. A. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir išreikalauti iš Kauno apylinkės teismo pirminius K. D. 2020 m. vasario 10–14 d. paaiškinimus.
20. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kelia abejones dėl FNTT pranešimo teisėtumo ir jame nurodytų duomenų gavimo leistinumo. Pareiškėja nurodo, kad FNTT pareigūnai nepateikė asmens, iš kurio telefono buvo daromas išrašas, leidimo, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Pareiškėja pažymi, kad jai svarbu žinoti, kaip jos padarytas nusižengimas pakenkė ikiteisminiam tyrimui. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad netrukus po jos atžvilgiu pradėto tarnybinio nusižengimo, ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis ir organizuojantis prokuroras ir FNTT tyrėjas, kuris galimai atliko tyrimą, buvo sulaikyti būtent už nusikaltimus, susijusius su tarnyba ir atliekamais ikiteisminiais tyrimais. Pareiškėjos teigimu, teismas vadovavosi ir rėmėsi tik atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis ir jo pateikta medžiaga, tačiau neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, į liudytojos K. D. teismo metu duotus parodymus, kurie paneigė buvus tarnybinį nusižengimą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino pirminio K. D. paaiškinimo, nors liudytoja buvo apklausta teismo posėdžio metu, teismas galėjo jai užduoti klausimus. Pareiškėja pažymi, kad teismo posėdyje apklausta liudytoja K. D. nurodė, jog jos pirminis paaiškinimas atitinka tikrovę, o antrasis buvo parašytas paskubomis po to, kai laikinai einantis pareigas teismo pirmininkas grasino atleidimu su visomis sunkinančiomis pasekmėmis. Liudytoja nurodė, jog tuo metu buvo smarkiai įbauginta, pasimetusi, šoko būsenoje, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad, atsakovo atstovei perskaičius liudytojos papildomą paaiškinimą, liudytoja K. D. patvirtino tokį rašiusi, tačiau nepatvirtino, kad juo reikėtų vadovautis, priešingai, ji nurodė, kad pirminis paaiškinimas yra teisingas ir juo reikia vadovautis. Pareiškėja pažymi, kad liudytoja patvirtino ir tai, jog pareiškėja nežinojo, kokioje įmonėje dirba jos dukra, ir nepasakė įmonės pavadinimo, o apie ikiteisminį tyrimą ji jau kurį laiką žinojo iš savo dukros ir kitų asmenų, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, taip pat nepasidomėjo, kodėl K. D. iš darbo buvo atleista savo noru.
Šalies argumentai
21. Pareiškėja nesutinka su teismo išvadomis dėl jos nušalinimo nuo pareigų skyrimo ir pratęsimo teisėtumo ir pažymi, kad nesutinka su taikytomis procedūromis ir atsakovo požiūriu į patį nušalinimą. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai nepasisakė dėl nušalinimo laiko (buvo likęs pusvalandis iki darbo pabaigos). Pareiškėja pažymi, kad, nepanaikinus visų jos atliktų užduočių ir projektų tą dieną, jai turėjo būti sumokėtas darbo užmokestis. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė dėl laikotarpio, kuriuo ji nebuvo nušalinta, t. y. nuo 2020 m. kovo 9 d. 00.00 val. iki 2020 m. kovo 10 d. 8.30 val. ir nuo 2020 m. kovo 11 d. 00.01 val. iki 2020 m. kovo 13 d. 8.06 val. Pareiškėjos teigimu, teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-35/2008 ir 2013 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143- 1040/2013) yra pakankamai sena, nes keitėsi teisės aktai, be to, procesinių terminų ankščiau nebuvo taip griežtai laikomasi.
22. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad tarnybinio nusižengimo byloje yra tiksliai nustatyta, jog neskelbtina informacija buvo paskelbta iki 2020 m. sausio 9 d., nes tą dieną jau buvo atlikta krata, todėl teismo nurodytas laikotarpis galėjo būti nurodytas tiksliau. Pareiškėja pažymi, kad, jei minimą informaciją ji pasakė 2020 m. sausio 9–10 d., tai K. D. papildomas paaiškinimas nėra jos kaltės įrodymas. Pareiškėjos teigimu, nėra įrodytas faktas, kad ji paskelbė apie taikytas procesines prievartos priemones būtent prieš Bendrovės atsakingus asmenis. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad liudytoja teismo posėdžio metu paneigė savo papildomame paaiškinime nurodytą aplinkybę dėl įmonės pavadinimo, kas įrodo, kad pareiškėja nežinojo įmonės pavadinimo, taip pat nežinojo, kokioje įmonėje dirba liudytojos dukra. Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo jos tiesioginę tyčią padarant tarnybinį nusižengimą. Pareiškėja pažymi, kad K. D. dukros atžvilgiu nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, ji buvo tik įmonės darbuotoja, ruošėsi išeiti iš darbo, todėl tokia informacija jai nebuvo ir neturėjo būti aktuali, o bet koks įspėjimas būtų beprasmis, tačiau teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, todėl pažeidė materialinių ir procesinių normų taikymą. Pareiškėja nurodo, kad Bendrovė jai nėra žinoma, jokių sąsajų su šia įmone ji neturi, jokių jos atsakingų asmenų nepažįsta. Pareiškėja daro išvadą, kad jos veiksmuose nėra tarnybinio nužengimo sudėties, jokiais patikimais ir objektyviais duomenimis realiai nebuvo įrodyta, kad ji tiesiogine tyčia atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, informaciją apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas procesinės prievartos priemones Bendrovės atsakingų asmenų atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Kauno apylinkės teismas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
24. Nesutikdamas su pareiškėjos apeliaciniu skundu, atsakovas cituoja K. D. parodymus teismo posėdžio metu, susirašinėjimą „Messenger“ programoje. Atsakovo teigimu, sistemiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, jog K. D. parodymai paneigia buvus tarnybinį nusižengimą bei tai, jog buvo vertinamas tik 2020 m. vasario 20 d. K. D. papildomas paaiškinimas.
Atsiliepimas
25. Atsakovas nurodo, kad įsakymas dėl nušalinimo priimtas vadovaujantis VTĮ 40 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėja buvo įtariama pažeidusi VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos atsakomybės principą, valstybės tarnautojo pareigą nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (VTĮ 16 str. 1 d. 8 p.), galimai sudarė prielaidas piktnaudžiauti tarnyba (VTĮ 16 str. 1 d. 5 p.), valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, taip diskreditavo valstybės tarnybos autoritetą, t. y. buvo įtariama padariusi šiurkštų tarnybinį nusižengimą (VTĮ 33 str. 5 d. 1 ir 4 p.), už kurį jai galėjo būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų (VTĮ 33 str. 4 d.). Taip pat buvo įvertina aplinkybė, jog padaryta veika yra tiesiogiai susijusi su teisėjo padėjėjo pareigų vykdymu, tarnybinės informacijos valdymu ir pareiškėjos nenušalinus nuo teisėjo padėjėjo pareigų ji gali daryti analogiškus veiksmus. Atsakovas nurodo, kad tarnybinio tyrimo laikas yra tiesiogiai susijęs su motyvuotos išvados surašymu, todėl pratęsus terminą motyvuotai išvadai pateikti, savaime tęsiasi ir tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimas, kas yra pagrindas tęsti ir taikytą priemonę – nušalinimą (VTĮ 40 str. 2 d. 2 p.). Atsakovas pažymi, kad procedūrinė įsakymo priėmimo forma (nušalinimo pratęsimas ar naujo nušalinimo taikymas), nepasikeitus nušalinimo taikymo pagrindams ir tikslams, negali būti laikomas trūkumu, sukliudžiusiu pasiekti nušalinimo tikslus ar pažeidusiu pareiškėjos teisėtus interesus. Atsakovas nurodo, kad, tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusiai komisijai nustačius, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, ir pasiūlius pareiškėjai skirti nuobaudą – atleidimą iš darbo, nušalinimas pareiškėjai taikytas pagrįstai iki nuobaudos skyrimo dienos. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos neaktualumo ir pažymi, jog ji yra aktuali ir iki šiol cituojama nagrinėjamose bylose.
26. Atsakovas nurodo, kad, įvertinus Išvadą, galima konstatuoti, jog buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Esant nustatytiems visiems tarnybinio nusižengimo elementams, atsirado pagrindas taikyti pareiškėjai tarnybinę atsakomybę. Pareiškėjai tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta už jos, atsakingas pareigas ėjusios valstybės tarnautojos, padarytą konkretų pažeidimą – informacijos apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas procesines prievartos priemones Bendrovės atsakingų asmenų atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime atskleidimą. Šį pažeidimą patvirtina tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyti duomenys. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad, skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo remiamasi ne tik bendraisiais teisės principais, bet ir įvertinta pareiškėjos tarnybinė veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo, jos ilgametė darbo patirtis, t. y. tarnybinė nuobauda buvo skirta individualizuotai, objektyviai ir sistemiškai įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, asmenį. Atsakovas pažymi, kad, pareiškėjai šiurkštų tarnybinį nusižengimą padarius dirbant su teisėju, kuriam nustatyta ikiteisminio tyrimo ir administracinių nusižengimų bylų specializacija, įvertinus pareiškėjos požiūrį į ikiteisminio tyrimo duomenų svarbą bei siekiant pašalinti bet kokias prielaidas analogiško pobūdžio tarnybinių nusižengimų darymui, Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-73 pareiškėja priskirta dirbti su civilines bylas nagrinėjančiu teisėju.
27. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai pranešimas apie tarnybinį nusižengimą įteiktas 2020 m. vasario 25 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo inicijuotas tarnybinio nusižengimo tyrimas jos atžvilgiu. Pareiškėja pasinaudojo jai suteikta teise ir pateikė rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, taip pat teikė papildomą paaiškinimą bei buvo išklausyta žodžiu (Aprašo 9 p.). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu inicijuotas Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. V-51 pagrindu, o baigtas (motyvuota išvada surašyta) 2020 m. kovo 13 d., t. y. nepažeidžiant numatyto 20 darbo dienų termino (tarnybinio nusižengimo tyrimas truko 12 darbo dienų). Tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta nepažeidžiant tarnybinės nuobaudos skyrimo termino.
28. Atsakovas pažymi, jog šiuo atveju juridinio asmens atžvilgiu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, jų teisėtumas ar ikiteisminį tyrimą kontroliavusio prokuroro veiksmai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Atsakovo teigimu, pareiškėjos teiginiai dėl K. D. tarnybos santykių nutraukimo savo noru taip pat nėra susiję su skundo dalyku. Atsakovas nurodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo kryptis ir apimtis nebuvo siejamos su pareiškėjos galimų asmeninių ryšių Bendrovės atsakingų asmenų atžvilgiu tyrimu ar informacijos atskleidimu būtent Bendrovės atsakingiems asmenimis, todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji nepažįsta Bendrovės atsakingų asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, yra nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir teisiškai nereikšmingi nagrinėjamam ginčui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. V-52 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“, 2020 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. V-63 „Dėl nušalinimo nuo pareigų pratęsimo“, 2020 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. V-66 „Dėl nušalinimo nuo pareigų pratęsimo“ ir 2020 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. V-72 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėjo padėjėjai O. A.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjos ginčijami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl neturėjo pagrindo juos naikinti. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija nušalinimo nuo pareigų procedūras, tvirtina, kad jos veiksmuose nėra tarnybinio nužengimo sudėties.
31. Byloje ginčijamas 2020 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. V-72 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėjo padėjėjai O. A.“ grindžiamas, be kita ko, VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 5 dalies 1, 4 punktais. Šiuo įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, už tai, kad ji pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5, 8 punktuose, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pareigas.
32. VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma: valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; piktnaudžiavimas tarnyba (VTĮ 33 str. 5 d. 1, 4 p.).
33. Valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai (VTĮ 16 str. 1 d. 5, 8 p.). Vienas pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų yra atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą (VTĮ 3 str. 1 d. 1 p.).
34. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4081-629/2021 ir kt.).
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3314-261/2020).
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų tyrimo teisėtumo, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrindė jų vertinimą ginčijamame teismo sprendime padarytomis išvadomis. Teismo sprendimas yra motyvuotas, jame nurodyti argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti.
37. Įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda pripažinus, kad ji padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą: 2020 m. sausio 6–10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, eidama savo tiesiogines pareigas, sužinojusi informaciją apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas procesines prievartos priemones Bendrovės atsakingų asmenų atžvilgiu, tiesiogine tyčia ją atskleidė kitam asmeniui – K. D., ėjusiai teisėjo padėjėjo pareigas, neturėjusiai teisės disponuoti tokio pobūdžio informacija, ši ją atskleidė savo dukrai, duomenų atskleidimo metu dirbusiai Bendrovėje, šią informaciją toliau perdavusiai kitiems Bendrovės darbuotojams. Tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 ir 8 punktą, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip piktnaudžiaudama tarnyba bei diskredituodama valstybės tarnautojo vardą ir sumenkindama įstaigos reputaciją, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą (VTĮ 33 str. 5 d. 1, 4 p.).
38. Vienas pagrindinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą – K. D. 2020 m. vasario 20 d. papildomas paaiškinimas dėl tarnybinio nusižengimo. Šiame paaiškinime K. D. nurodė, kad informaciją apie Bendrovės atžvilgiu atliekamą tyrimą sužinojo iš pareiškėjos, kuri informavo, kad Bendrovės atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir darbuotojai yra sekami, pasiūlė įspėti apie tai dukrą. Šią informaciją pranešė galimai 2020 m. sausio 6 – 10 d. Minėjo, kad anksčiau yra rašiusi kažkokį dokumentą ikiteisminiame tyrime Bendrovės atžvilgiu. Tai pareiškėja pasakė tarnybinėje rūkymo patalpoje.
39. Pareiškėja kelia abejones dėl šio K. D. 2020 m. vasario 20 d. papildomo paaiškinimo reikšmės, atkreipdama dėmesį į jo surašymo aplinkybes (K. D. buvo įbauginta), liudytojos K. D. parodymus pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. D. pirmą kartą pranešė apie asmenį, iš kurio sužinojo apie Bendrovės atžvilgiu atliekamą tyrimą, tik savo 2020 m. vasario 20 d. papildomame paaiškinime. Nors, kaip teisingai nurodo pareiškėja, K. D. pirmosios instancijos teisme parodė, jog šį paaiškinimą rašė bijodama, tačiau kartu ši liudytoja patvirtino, jog 2020 m. vasario 20 d. papildomame paaiškinime nurodyta informacija yra teisinga. Kaip matyti iš pareiškėjos pozicijos bylos nagrinėjimo metu, ji iš esmės neneigia, jog pasakė K. D. apie Bendrovės atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą. Tai, kad pareiškėja nurodo nesakiusi ir nežinojusi tikslaus Bendrovės pavadinimo ir konkrečios informacijos, taip pat tvirtina neturinti jokių sąsajų su Bendrove, nepažįsta jos atsakingų asmenų, nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės. Kaip matyti iš pareiškėjos, taip pat liudytojos K. D. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pareiškėjos ir K. D. santykiai informacijos perdavimo metu nebuvo formalūs. Pareiškėja žinojo apie tai, kur dirba K. D. dukra. Tokios informacijos tikslingam perdavimui šiuo atveju nebuvo būtina įvardinti tikslų Bendrovės pavadinimą. Pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kodėl nebuvo prasmės pasiūlyti K. D. įspėti savo dukrą, nepaneigia pareiškėjos pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodytų teiginių, kurie akivaizdžiai patvirtina pareiškėjos siekį atskleisti K. D. duomenis apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas procesines prievartos priemones („dukrai pasakytų, kad sijono nekilnotų be reikalo, nosies nekrapštytų nu ir panašiai“), taip pat pareiškėjos 2020 m. kovo 6 d. papildomame pranešime nurodytų teiginių, kad „posakiai seka, klausosi yra tik bendro pobūdžio teiginiai, galimai pasakyti kolegei darbo metu, darbo vietoje“.
40. Atsižvelgusi į nutarties 39 punkte išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus dėl pirmojo K. D. paaiškinimo svarbos nagrinėjamai bylai. Kaip minėta, tik 2020 m. vasario 20 d. papildomame paaiškinime K. D. pirmą kartą paminėjo pareiškėją, kaip asmenį, atskleidusį jai informaciją apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas procesines prievartos priemones Bendrovės atsakingų asmenų atžvilgiu, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad aptariamame paaiškinime pateikta teisinga informacija.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1609-261/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-753-415/2021). Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
42. Pareiškėja, prašydama išreikalauti pirminius K. D. 2020 m. vasario 10–14 d. paaiškinimus, nenurodė, kokią reikšmę jie turės bylai išnagrinėti bei kokios aplinkybės jais bus įrodinėjamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų keliamo ginčo reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, todėl apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo išreikalauti ir tirti naujus įrodymus (ABTĮ 142 str. 3 d.).
43. Pasisakydama dėl pareiškėjos keliamų abejonių dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos 2020 m. sausio 31 d. rašto Nr. 25/11-1-17-1816 teisėtumo ir jame nurodytų duomenų gavimo leistinumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiame FNTT rašte nėra nurodyta, jog pareiškėja atskleidė ar galėjo atskleisti informaciją K. D. apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas procesines prievartos priemones Bendrovės atsakingų asmenų atžvilgiu (už ką pareiškėjai Įsakymu ir paskirta tarnybinė nuobauda). Aptariamas raštas lėmė tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl K. D. veiksmų. Ir tik gavus pastarosios 2020 m. vasario 20 d. papildomą paaiškinimą, kuriame pareiškėja įvardinta kaip asmuo, atskleidęs minėtą informaciją, buvo imtasi veiksmų tarnybinio nusižengimo tyrimo pareiškėjos atžvilgiu pradėjimui. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjos abejonių dėl FNTT rašto teisėtumo, jame nurodytų duomenų gavimo leistinumo, taip pat teiginių dėl ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio ir organizuojančio prokuroro, FNTT tyrėjo sulaikymo kaip nesusijusių su šios administracinės bylos dalyku ir neturinčių reikšmės bylos nagrinėjimui.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tiek motyvuotoje išvadoje, tiek skundžiamame įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konstatuotas aplinkybes bei įvertinęs jas surinktų įrodymų kontekste, pagrįstai priėjo prie išvados, jog pareiškėja padarė jai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą, sužinojusi informaciją apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas procesines prievartos priemones prieš Bendrovės atsakingus asmenis, tiesiogine tyčia ją atskleidė kitam asmeniui – K. D.. Pareiškėjos veika kvalifikuota tinkamai, pareiškėjai kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas tinkamai ir konkrečiai, pareiškėjos veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgesio variantą atitinkamoje situacijoje pareiškėja privalėjo laikytis. Pareiškėjos veiksmai buvo sąmoningas ir valingas poelgis, nesusijęs su objektyviomis, nuo jos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra adekvati pareiškėjos padarytiems pažeidimams. Pirmosios instancijos teismas šios tarnybinės nuobaudos paskyrimą pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, konkrečiai nurodė, dėl kokių priežasčių konstatuojama, jog atsakovas tinkamai parinko tarnybinę nuobaudą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumu, pagrįstumu ir proporcingumu.
45. Vertindama pareiškėjos argumentus dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. V-52 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“, 2020 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. V-63 „Dėl nušalinimo nuo pareigų pratęsimo“, 2020 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. V-66 „Dėl nušalinimo nuo pareigų pratęsimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikas). Sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai (VTĮ 40 str. 4 d.). Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą <...> (VTĮ 33 str. 4 d.).
46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad iš esmės, nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas ne pagal sprendimą dėl nušalinimo (jo teisėtumą ar neteisėtumą), o pagal atlikto tyrimo (tarnybinio patikrinimo) rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-35/2008, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1040/2013, 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4504-556/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3263-662/2019).
47. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo pirmininkas 2020 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-51 sudarė komisiją galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui ištirti ir nustatė, kad motyvuota išvada dėl nurodyto tyrimo teismo pirmininkui turi būti pateikta raštu iki 2020 m. kovo 9 d. Tą pačią dieną pareiškėja gavo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėja yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą – atskleidusi informaciją apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas procesines prievartos priemones Bendrovės atsakingų asmenų atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime asmeniui, neturinčiam teisės disponuoti tokia informacija. Pranešime nurodyta, kad pareiškėja yra įtariama pažeidusi VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos atsakomybės principą, valstybės tarnautojo pareigą nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (VTĮ 16 str. 1 d. 8 p.), galimai sudarė prielaidas piktnaudžiauti tarnyba (VTĮ 16 str. 1 d. 5 p.), valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, taip diskreditavo valstybės tarnybos autoritetą, t. y. buvo įtariama padariusi šiurkštų tarnybinį nusižengimą (VTĮ 33 str. 5 d. 1 ir 4 p.). Pareiškėja buvo nušalinta nuo pareigų galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-52, t. y. nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2020 m. kovo 9 d.
48. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pirmininkė 2020 m. kovo 9 d. prašymu Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojui, laikinai einančiam pirmininko pareigas, prašė iki 2020 m. kovo 13 d. pratęsti terminą pateikti tyrimo išvadą, nes atliekamas tyrimas yra didelės apimties. Tos pačios dienos rezoliucija terminas buvo pratęstas iki prašomos datos. Nušalinimo nuo pareigų terminas taip pat buvo pratęstas šiam terminui Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-63 (iki 2020 m. kovo 13 d.). Motyvuota išvada dėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo, kurioje siūlomas pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, priimta 2020 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-66 nušalinimo nuo pareigų terminas buvo pratęstas iki 2020 m. kovo 18 d. Įsakymas, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, priimtas 2020 m. kovo 19 d.
49. Įvertinusi nutarties 45–48 punktuose išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus dėl jos nurodomų procedūrinių nušalinimo nuo pareigų pažeidimų, kaip nesudarančius pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nebuvo panaikinti atsakovo įsakymai dėl pareiškėjos nušalinimo nuo pareigų ir nušalinimo nuo pareigų pratęsimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo žinoma, kad pradėtas tarnybinis patikrinimas ir kad tai yra susiję su jos tarnybine veikla, Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. vasario 25 d. įsakyme Nr. V-52 dėl nušalinimo nuo pareigų aiškiai nurodytas nušalinimo teisinis pagrindas bei priežastys, o 2020 m. kovo 10 d. įsakyme Nr. V-63 bei 2020 m. kovo 16 d. įsakyme Nr. V-66 aiškiai nurodyta, kodėl nušalinimas nuo pareigų yra pratęsiamas. Pareiškėja buvo nušalinta nuo pareigų tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą nušalinti pareiškėją nuo tarnybos tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui, todėl neturėjo pagrindo panaikinti ginčijamus įsakymus.
50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, nėra teisinio pagrindo spręsti jos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos O. A. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.