Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. A. skundą atsakovui Kauno apylinkės teismui dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančios komisijos pirmininkė apie K. D. paaiškinime nurodytą aplinkybę 2020-02-24 informavo Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoją, laikinai einantį teismo pirmininko pareigas, o 2020-02-25 buvo pradėtas tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo padėjėjos O. A. veiksmų – galimo informacijos apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas procesines prievartos priemones prieš UAB „A ir M“ atsakingus asmenis atliekamame ikiteisminiame tyrime atskleidimo. Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020-02-25 įsakymu Nr. V-52 O. A. tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui nušalinta nuo pareigų, kadangi pranešime nurodytos aplinkybės turėjo galimo šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymių, todėl pareiškėja galėjo būti atleista iš tarnybos. Be to, buvo įvertinta aplinkybė, jog galimai padaryta veika yra tiesiogiai susijusi su teisėjo padėjėjo pareigų vykdymu bei tarnybinės informacijos valdymu.

Nustačius visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, buvo pagrindas taikyti pareiškėjai tarnybinę atsakomybę, 2020-03-19 įsakymu Nr. V-72 pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintame Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka, terminai ir sąlygos skiriant nuobaudą pareiškėjai nebuvo pažeistos, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020-02-25 įsakymo, kuriuo pareiškėja nušalinta nuo pareigų nuo 2020-02-25 iki 2020-03-09, 2020-03-10 ir 2020-03-16 įsakymų, kuriais pratęstas pareiškėjos nušalinimas nuo pareigų atitinkamai iki 2020-03-13 ir iki 2020-03-18, bei Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020-03-19 įsakymo Nr. V-72 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėjo padėjėjai O. A.“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2020-02-06 Kauno apylinkės teisme gautas FNTT Kauno apygardos valdybos 2020-01-31 raštas Nr. 25/11-1-17-1816, kuriame nurodyta, jog FNTT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00049-19 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje, požymius. Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų, kad UAB „A ir M“, veiklą vykdančios Tarptautiniame Kauno oro uoste, atsakingi asmenys iš lėšų, neįtrauktų į įmonės buhalterinę apskaitą, moka atlyginimo priedus bendrovės darbuotojams. Rašte nurodyta, jog Kauno apylinkės teisme laikotarpiu nuo 2019-10-07 iki 2020-01-06 buvo priimtos ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartys taikyti procesines prievartos priemones prieš UAB „A ir M“ atsakingus asmenis atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Taip pat rašte nurodyta, jog 2020-01-17 Tarptautiniame Kauno oro uoste buvo atliktos kratos, kurių metu buvo patikrinti UAB „A ir M“ darbuotojų naudojami mobiliojo ryšio telefonai, susipažinta su 2020-01-09 „Messenger“ programos pagalba vykusio susirašinėjimo tarp A. A. ir G. Š. bei tarp G. Š. ir grupės asmenų turiniu, iš kurio nustatyta, jog A. A. iš nenustatytų asmenų gavusi informaciją apie prieš UAB „A ir M“ atsakingus asmenis atliekamą ikiteisminį tyrimą, UAB „A ir M“ darbuotojai G. Š. suteikė minėtą informaciją, o pastaroji ja pasidalijo grupėje su UAB „A ir M“ darbuotojomis G. M., G. P., G. L., I. M., J. B., M. A.. Prokuroro leidimas teikti duomenis apie prieš UAB „A ir M“ atsakingus asmenis atliekamus proceso veiksmus nebuvo gautas. A. A. telefono numeris nuo 2018-07-27 registruotas A. A. motinos K. D. vardu, kuri informacijos gavimo dieną ėjo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo padėjėjo pareigas (1 t., b. l. 17–25).

Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020-02-10 įsakymu Nr. V-35 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo“ sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija), kuriai pavesta atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, siekiant nustatyti: ar Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo padėjėja K. D. atskleidė informaciją apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas procesines prievartos priemones prieš UAB „A ir M“ atsakingus asmenis atliekamame ikiteisminiame tyrime; jeigu K. D. atskleidė minėtą informaciją, kokiomis aplinkybėmis jai minėta informacija tapo žinoma; ar K. D. veiksmai (neveikimas) pagal tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes atitinka VTĮ įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus bei yra suderinami su valstybės tarnautojo pareigomis; ar pagal tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes K. D. veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo (šiurkštaus tarnybinio nusižengimo) požymių; ar pagal tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes nėra tarnybinio nusižengimo požymių kitų valstybės tarnautojų veiksmuose (1 t., b. l. 26).

Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2020-02-20 teisėjo padėjėja K. D. pateikė papildomą paaiškinimą „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriame nurodė, kad informaciją apie prieš UAB „A ir M“ atliekamą tyrimą ji sužinojo iš teisėjo padėjėjos O. A., kuri ją informavo, jog prieš šią įmonę atliekamas ikiteisminis tyrimas ir darbuotojai yra sekami, pasiūlė įspėti apie tai dukrą. Šią informaciją O. A. pranešė galimai 2020 m. sausio 6–10 d. Minėjo, kad yra rašiusi kažkokį dokumentą ikiteisminiame tyrime dėl šios įmonės (4 t., b. l. 90).

Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančios komisijos pirmininkė 2020-02-24 raštu apie teisėjo padėjėjos K. D. 2020-02-20 paaiškinime nurodytas aplinkybes informavo Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoją, laikinai einantį teismo pirmininko pareigas (2 t., b. l. 55). Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020-02-25 įsakymo Nr. V-51 pagrindu buvo pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo padėjėjos O. A. veiksmų – galimo informacijos apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas procesines prievartos priemones prieš UAB „A ir M“ atsakingus asmenis atliekamame ikiteisminiame tyrime atskleidimo (2 t., b. l. 56). Pareiškėjai 2020-02-25 įteiktas parnešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. V4-443 (2 t., b. l. 57). Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020-02-25 įsakymu Nr. V-52 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ pareiškėja nušalinta nuo pareigų tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui (nuo 2020-02-25 iki 2020-03-09) (2 t., b. l. 58). Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020-03-10 įsakymu Nr. V-63 pareiškėjos nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas iki 2020-03-13 (2 t., b. l. 59), o 2020-03-16 įsakymu Nr. V-66 nušalinimas nuo pareigų pratęstas iki 2020-03-18 (3 t., b. l. 6).

Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020-03-19 įsakymu Nr. V-72 pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (3 t., b. l. 7).

Dėl nušalinimo nuo pareigų

Kaip minėta, Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020-02-25 įsakymu Nr. V-52 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ pareiškėja galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui nušalinta nuo pareigų (nuo 2020-02-25 iki 2020-03-09) (1 t., b. l. 4). Nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas 2020-03-10 įsakymu Nr. V-63 (iki 2020-03-13) (2 t., b. l. 3) ir 2020-03-16 įsakymu Nr. V-66 (iki 2020-03-18) (3 t., b. l. 6).

Pareiškėja nušalinta nuo pareigų tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpiui, kadangi pranešime nurodytos aplinkybės turėjo galimo šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymių, dėl to ji galėjo būti atleista iš tarnybos. Taip pat buvo įvertinta aplinkybė, jog padaryta veika yra tiesiogiai susijusi su teisėjo padėjėjo pareigų vykdymu, tarnybinės informacijos valdymu ir nenušalinus nuo teisėjo padėjėjo pareigų ji gali daryti analogiškus veiksmus.

Įsakymas dėl nušalinimo priimtas vadovaujantis VTĮ 40 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustačius, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas prieš pareiškėją atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą (VTĮ 33 str. 4 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad nušalinimo instituto taikymui pagal VTĮ 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą būtinas tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo faktas, sietinas su galimu atleidimu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-05-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-473/2007 nurodoma, jog būtent pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjai įteiktas Komisijos 2020-02-25 pranešimas (toliau – ir Pranešimas) apie tarnybinį nusižengimą, kuriame pranešama, kokius tarnybinius nusižengimus pareiškėja galimai padarė. Pranešime nurodoma, kad buvo galimai pažeisti VTĮ 3 ir 16 straipsnių reikalavimai (1 t., b. l. 6). Galutinai konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Būtent motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, o ne sprendimas (šiuo atveju – teismo pirmininko įsakymas), kuriuo nušalinamas valstybės tarnautojas, yra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis; tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje siūloma konkreti tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui (šis siūlymas valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas).

Darytina išvada, kad įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų teisėtai ir pagrįstai priimtas esant dviem VTĮ 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytoms sąlygoms: kai atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir toks tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. VTĮ 34 straipsnio 4 dalis neįpareigoja priimant sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų nurodyti tikslų tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas. Pranešimu pareiškėja buvo informuota, kokius teisės aktus ji galimai pažeidė.

Pareiškėjos nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas 2020-03-10 įsakymu Nr. V-63 (iki 2020-03-13) (2 t., b. l. 3) ir 2020-03-16 įsakymu Nr. V-66 (iki 2020-03-18) (3 t., b. l. 6). Šiuose įsakymuose nušalinimo pagrindai (argumentai) nekartojami, kadangi nušalinimo pagrindai buvo išdėstyti pirminiame nušalinimo įsakyme (2020-02-25), naujų pagrindų, susijusių su galimo tarnybinio nusižengimo padarymu (inkriminuojamas naujas tarnybinis nusižengimas ar kinta/atsiranda naujas nušalinimo pagrindas, nurodytas VTĮ 40 straipsnyje, ar pan.), nebuvo nustatyta. Aprašo 11 punkte yra numatyta tarnybinio nusižengimo tyrimo termino pratęsimo galimybė. Pažymėtina ir tai, jog nušalinimo nuo pareigų instituto pagrindinis tikslas – asmens teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas. Nušalinimas nuo pareigų yra taikomas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu (tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžioje), t. y. iki galutinio sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmimo, todėl šios priemonės taikymas negali būti siejamas su galutiniu tyrimo rezultatu. Teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais ar informacija, kurie pakankami susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas ne pagal sprendimą dėl nušalinimo (jo teisėtumą ar neteisėtumą), o pagal atlikto tyrimo (tarnybinio patikrinimo) rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-35/2008, 2013-07-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1040/2013). Todėl šiuo atveju procedūrinė įsakymo priėmimo forma (nušalinimo pratęsimas ar naujo nušalinimo taikymas), nepasikeitus nušalinimo taikymo pagrindams ir tikslams, nelaikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai ir ji neteisėtai nušalinta nuo pareigų. Atsakovas neabejotinai turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą nušalinti pareiškėją nuo tarnybos tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui, todėl nėra pagrindo panaikinti ginčijamus įsakymus.

Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo

Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020-03-19 įsakymu Nr. V-72 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėjo padėjėjai O. A.“ pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (3 t., b. l. 7). Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymą, kadangi ji 2020 m. sausio 6–10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, eidama savo tiesiogines pareigas, sužinojusi informaciją apie ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00049-19 teisėjo taikytas procesines prievartos priemones prieš UAB „A ir M“ atsakingus asmenis, tiesiogine tyčia ją atskleidė kitam asmeniui – K. D., ėjusiai teisėjo padėjėjo pareigas, neturėjusiai teisės disponuoti tokio pobūdžio informacija, ši ją atskleidė savo dukrai A. A., duomenų atskleidimo metu dirbusiai UAB „A ir M“, šią informaciją toliau perdavusiai kitiems bendrovės darbuotojams. Šiais veiksmais pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 ir 8 punktuose, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pareigas, taip pat piktnaudžiaudama tarnyba bei diskredituodama valstybės tarnautojo vardą ir sumenkindama įstaigos reputaciją padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2012-06-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar Išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Taip pat pažymėtina, jog teismas neatlieka savarankiško tarnybinio nusižengimo tyrimo, bet remiasi atsakovo atlikto tyrimo metu užfiksuotais duomenimis (LVAT 2011-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011, 2020-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2396-492/2020).

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėja padarė jai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą, sužinojusi informaciją apie ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00049-19 teisėjo taikytas procesines prievartos priemones prieš UAB „A ir M“ atsakingus asmenis, tiesiogine tyčia ją atskleidė kitam asmeniui – K. D.. Pastaroji 2020-02-20 papildomame paaiškinime „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ nurodė, kad informaciją apie prieš UAB „A ir M“ atliekamą tyrimą ji sužinojo iš teisėjo padėjėjos O. A., kuri ją informavo, jog prieš šią įmonę atliekamas ikiteisminis tyrimas ir darbuotojai yra sekami, pasiūlė įspėti apie tai dukrą. Šią informaciją O. A. pranešė galimai 2020 m. sausio 6–10 d., minėjo, jog yra rašiusi kažkokį dokumentą ikiteisminiame tyrime dėl šios įmonės (4 t., b. l. 90). Šias aplinkybes liudytoja K. D. iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu. Pareiškėja taip pat teismo posėdyje nurodė, jog ji galėjo pasakyti K. D., kad ji kažkada rašė dokumentus dėl slaptų veiksmų prieš UAB „A ir M“, kad įspėtų apie tai savo dukrą.

FNTT 2020-01-31 rašte Nr. 25/11-1-17-1816 pateikta informacija, taip pat susirašinėjimo tarp A. A. ir G. Š. bei G. Š. ir grupės Martyna „Messenger“ programos turinio duomenys (3 t., b. l. 62–70) patvirtina K. D. 2020-02-20 paaiškinime nurodytas aplinkybes. Svarbu ir tai, jog susirašinėjimas tarp minėtų asmenų „Messenger“ programa vyko 2020-01-09 (informaciją pareiškėja K. D. pranešė 2020 m. sausio 6–10 d.), o krata UAB „A ir M“ vyko tik 2020-01-17. Nors K. D. savo 2020-02-14 paaiškinime nurodė, jog apie ikiteisminį tyrimą prieš UAB „A ir M“ ji sužinojo iš savo dukters A. A. 2020-01-17, pastarajai parodžius teismo nutartį dėl kratos ir kratos protokolą, todėl padarė prielaidą, jog bendrovėje gali būti atliekamas ikiteisminis tyrimas (4 t., b. l. 87–89), tačiau šias aplinkybes paneigia anksčiau minėti įrodymai. Todėl teismas K. D. 2020-02-14 paaiškinimus atmeta ir juos vertina kaip bandymą padėti pareiškėjai išvengti atsakomybės.

Taigi, pažeidimas (informacijos apie ikiteisminiame tyrime taikytas procesines prievartos priemones atskleidimas), jį padaręs valstybės tarnautojas (pareiškėja), pasekmės (pareiškėjai atskleidus minėtą informaciją K. D., ši ją atskleidė savo dukrai A. A., kuri šią informaciją toliau perdavė kitiems bendrovės darbuotojams), priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (atskleidė informaciją apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas konkrečias procesines prievartos priemones prieš UAB „A ir M“ atsakingus asmenis atliekamame ikiteisminiame tyrime, taip pažeisdama įstatyme įtvirtintą ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą, todėl minėtą informaciją sužinojo teisėjo padėjėja K. D., o ši ją atskleidė savo dukrai A. A., kuri ja pasidalijo su kitomis UAB „A ir M“ darbuotojomis, t. y. asmenimis, tiesiogiai susijusiais su juridiniu asmeniu, prieš kurio atsakingus asmenis yra atliekamas ikiteisminis tyrimas), valstybės tarnautojo kaltė (tiesioginė tyčia) įrodyti minėtais objektyviais, patikimais ir neginčijamais įrodymais.

Atsižvelgiant į nustatytus visus tarnybinio nusižengimo elementus, buvo pagrindas taikyti pareiškėjai tarnybinę atsakomybę. Pareiškėjai tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta už jos, atsakingas pareigas ėjusios valstybės tarnautojos, padarytą konkretų pažeidimą – informacijos apie ikiteisminio tyrimo teisėjo taikytas procesines prievartos priemones prieš UAB „A ir M“ atsakingus asmenis atliekamame ikiteisminiame tyrime atskleidimą. Todėl pagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pažymėtina ir tai, jog Išvadoje pareiškėjai buvo siūloma tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, tačiau atsakovas, įvertinęs pareiškėjos visą tarnybinę veiklą, pagrįstai skyrė jai švelnesnę tarnybinę nuobaudą.

Teismas aptariamu konkrečiu tarnybinės atsakomybės taikymo atveju nenustatė byloje aplinkybių, kurios patvirtintų teiginius apie pareiškėjai darbdavio taikomą psichologinį spaudimą ar kokį nors kitą nepalankų elgesį tarnyboje. Kai nustatomi pažeidimai tarnyboje, įgaliotiems subjektams tenka pareiga juos ištirti, tokių veiksmų atlikimas teisės aktų nustatyta tvarka savaime neturi būti laikomas psichologiniu spaudimu. Pareiškėja daugiau argumentų dėl atsakovo nepalankaus elgesio, išskyrus atliekamą tarnybinio nusižengimo tyrimą, teismui nenurodė, todėl teiginiai dėl psichologinio spaudimo vertintini kaip abstraktūs, nesudarantys pagrindo kokius nors atsakovo veiksmus tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinti kaip neteisėtus ar nepagrįstus.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturi tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja iš esmės nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nustatytą padarytą pažeidimą, teismas konstatuoja, kad ginčijami įsakymai priimti nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, juos priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą. Ginčijami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje netenkintinas, ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos O. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.