Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. ir atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į eitas pareigas, darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVMI) 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. (2.1E)3-1035 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. A. ir atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti pareiškėją į lygiavertes A lygio 11 kategorijos pareigas; 3) priteisti darbo užmokestį už nepagrįsto nušalinimo laikotarpį nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. ir 0,07 proc. delspinigių nuo visos priteistos sumos; 4) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (nuo 2016 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2014 m. birželio 3 d. vykdytas ikiteisminis tyrimas Nr. 02‑6-00042-16 dėl pareiškėjui inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. spalio 3 d. įsakyme Nr. (2.1)-3-473 nušalintas nuo pareigų nuo 2014 m. spalio 6 d., kol baigsis ikiteisminis tyrimas. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyrius 2016 m. spalio 7 d. nutarime ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00042-16 nutraukė, nes nesurinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką.Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 16 d. gavo atsakovo 2016 m. lapkričio 10 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. (2.11)15-47 (toliau – ir Išvada), kurioje, be kita ko, buvo nurodyta, kad: pareiškėjas pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos (toliau – ir FNTT ) 2014 m. gegužės 20 d. užduotį Nr. 25/10‑1-44-10390, būdamas įtrauktas į bendrą FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnų grupę, 2014 m. gegužės 22 d. turėjusią dirbti ir atlikti iš anksto suplanuotus procesinius veiksmus – kratas, įvairių fizinių ir juridinių asmenų prekybos taškų prekių inventorizacijas ir įtariamųjų asmenų sulaikymus, gavęs informaciją apie 2014 m. gegužės 22 d. planuojamus vykdyti procesinius veiksmus pas įvairius fizinius bei juridinius asmenis, taip pat pas jo pažįstamą A. G. ir šios įmonės UAB „Perulanus“ (toliau – ir Bendrovė) sandėliavimo bei prekybos taškuose, 2014 m. gegužės 22 d. apie 9.50 val., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, iš asmeninio telefono paskambino įtariamajam A. G., susitarė dėl neatidėliotino ir skubaus susitikimo, apie 10 val. susitiko su A. G. prie valstybės įmonės „Regitra“ pastato ir pranešė jam apie FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnų netrukus planuojamus vykdyti procesinius veiksmus; žinodamas, kad yra įtrauktas į pareigūnų grupę 2014 m. gegužės 22 d. planuojamai kratai Bendrovės sandėliavimo patalpose atlikti, pareiškėjas, būdamas atsakingas už prekių inventorizaciją, apie 10.23 val. gavęs nurodymą vykti į UAB „Perulanus“ patalpas ir pradėti kratą, nieko neinformuodamas ir nuslėpdamas savo ryšius bei susitikimą su įtariamuoju A. G., kartu su FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnais apie 11.00 val. nuvyko nurodytu adresu, nenusišalino nuo jam pavestos užduoties, bet kartu su kitais pareigūnais nuo 11.15 val. iki 15.45 val. dalyvavo atliekamoje kratoje ir patalpose buvusių prekių inventorizacijoje, pasirašė dokumentus; tokiu būdu pareiškėjas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelę žalą valstybei, nes sutrukdė ikiteisminiam tyrimui išaiškinti padarytų nusikaltimų aplinkybes ir nusikaltimus padariusius asmenis, nes A. G. 2014 m. gegužės 22 d. apie 10 val. iš jo gautą informaciją iš karto perdavė B. P. bei A. P., kurie, žinodami apie planuojamas kratas, turėdami pakankamai laiko iki procesinių veiksmų pradžios, galimai paslėpė ir/ ar sunaikino savo darytos nusikalstamos veikos priemones bei rezultatus; tokiu būdu buvo padaryta didelė žala valstybei. Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovas nusprendė, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, dėl ko jam taikoma tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinėmis bylomis Nr. A6-359/2007, Nr. A63-1836/2008, A556-231/2009, Nr. A146-1227/2010, Nr. A146-700/2010, Nr. A520-2362/2012, Nr. A662-565/2013, Nr. A438-384/2013), nurodė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – paskirta visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, nes nėra visų būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų: pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas reabilituojančiais pagrindais, nesurinkus pakankamai duomenų, jog pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, t. y. nenustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus ir dėl to buvo padaryta didelė žala. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytas tik tas faktas, kad pareiškėjas pažinojo A. G., 2014 m. gegužės 22 d. jam skambino ir su juo susitiko, tačiau nėra jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas informavo A. G. apie su juo susijusiose įmonėse ketinamas daryti kratas bei prekių inventorizaciją.Tai, jog pareiškėjas, pats to nežinodamas, atlikdamas savo tarnybines pareigas dalyvavo su jo pažįstamu asmeniu susijusių prekių inventorizacijoje, ne tik neturėjo jokios įtakos šios inventorizacijos rezultatams, bet ir nesukėlė jokios žalos valstybei. Minėta, kad inventorizacija atlikta kartu su kitais 2 VMI pareigūnais.Išvadoje iš esmės nurodoma tik apie pareiškėjo nenusišalinimą nuo pavestos užduoties ir dėl to kilusį viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą bei formaliai įvardija pareiškėjo neva pažeistas bendrojo pobūdžio teisės normas.Išvada paremta prielaidomis, jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, žala ar neigiamos pasekmės neįrodyti ir nepagrįsti patikimais ir pakankamais įrodymais, todėl Išvadoje tik formaliai įvardytos pažeistos teisės aktų nuostatos niekaip neįrodo buvus pagrindo atleisti pareiškėją iš pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pagrindu pareiškėjo tarnybinei atsakomybei negali būti vien prokuroro 2016 m. spalio 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytas teiginys, kad pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymių: tokie neva esantys požymiai turi būti išsamiai ištirti ir įrodyti, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Išvadoje visiškai neanalizuojama pareiškėjo veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo, nenurodoma, ar yra tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat nepaaiškinama, kodėl pareiškėjui paskirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda, be to, įstatymų leidėjas nėra nustatęs, jog už šiurkštų tarnybinį nusižengimą imperatyviai skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.Pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 12 d. buvo nušalintas nuo Pareigų dėl jo atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo, kuris nutrauktas, nepasitvirtinus įtarimams, o nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. – dėl vykdyto tarnybinio patikrinimo, kurio Išvada yra nemotyvuota, tarnybinis pažeidimas neįrodytas, o paskirta nuobauda laikytina neteisėta. Vadinasi, visą šį laiką pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas nepagrįstai, dėl to negalėjo vykdyti savo pareigų ir negavo jokio darbo užmokesčio. Ikiteisminį tyrimą nutraukus ir nenustačius pareiškėjo veiksmuose nusikalstamos veikos, pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį buvo nepagrįstas, dėl to atsakovas už šį laikotarpį (2014 m. spalio 6 d. – 2016 m. spalio 12 d.) privalo išmokėti pareiškėjui jo negautą darbo užmokestį.Pareiškėjas buvo gavęs Vilniaus AVMI 2016 m. birželio 27 d. informacinį lapelį Nr. (2.43)13-200, kuriame pranešama, jog nuo 2016 m. lapkričio 1 d. dėl struktūrinių pertvarkymų naikinamas Kontrolės departamentas ir pareiškėjo pareigybė, taip pat kad bus siūlomos laisvos pareigybės, tačiau atsakovas jokių laisvų pareigybių pareiškėjui nesiūlė ir apie vykdomus struktūrinius pertvarkymus daugiau pareiškėjo neinformavo. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 22 d. pateikė darbdaviui prašymą, prašydamas paaiškinti, kodėl jam nesiūlomos laisvos pareigybės, koks yra jo statusas ir pareigos Vilniaus AVMI. Pareiškėjas gavo 2016 m. gruodžio 9 d. atsakymą, jog jam pareigos nesiūlytos, nes jis buvo nušalintas nuo pareigų, o nuo 2016 m. gruodžio 9 d. jis yra atleistas iš Operatyviosios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausiojo specialisto pareigų. Pareiškėjo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovas dar ikiteisminio tyrimo metu turėjo vidinį nusistatymą jokiais atvejais negrąžinti pareiškėjo į darbą, dėl to nesiūlė jam jokių pareigybių, 2 kartus nušalino nuo darbo, kai nušalinimai dubliavosi, taip pat formaliai atleido iš jau neegzistuojančių pareigų bei neleidžia susipažinti su tyrimo medžiaga. Tai patvirtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo neobjektyvus, šališkas, buvo siekiama atleisti pareiškėją iš darbo.Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 4 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarime Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 4.3 ir 4.4 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Įstatymo, be kita ko, dėl interesų konflikto situacijos ir nusišalinimo tokiu atveju, dėl atsakomybės kilimo už Įstatymo pažeidimus (administracinės bylos Nr. A442-1422/2010, Nr. A662-2312/2012, Nr. A662-2728/2012, Nr. A525-998/2013, Nr. A438-1334/2014, Nr. A438-1339/2014, taip pat VMI viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakyme Nr. V-141 (2015 m. balandžio 3 d. redakcija) patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 8.3, 8.4 ir 10.3 punktais, ir nurodė, kad pareiškėjo veiksmai – susitikimas su Bendrovės direktoriumi A. G. prieš pat jo, kaip fizinio asmens, operatyvų patikrinimą, o po valandos dalyvavimas Bendrovės veiklos vykdymo vietoje – sandėlio, esančio Švitrigailos g. 11L, Vilniuje, patikrinime (prekių inventorizacijoje), nenusišalinimas nuo pavedimo vykdymo, operatyvaus patikrinimo dokumentų surašymas ir pasirašymas – įrodo, kad jis veikė šališkai, pažeisdamas teisės aktus, tuo padarydamas šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte.Išvadoje nurodytas pareiškėjo padarytas konkretus pažeidimas, išsamiai aprašyti visi argumentai ir motyvai, kodėl skirta tarnybinė nuobauda, nustatyta pareiškėjo kaltė. Atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo metu įvertino visas aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas ir teisingai atliko visas procedūras. Pareiškėjo padarytas pažeidimas pripažintas šiurkščiu, tyrimo metu nustatyta, kad savo veiksmais jis šiurkščiai pažeidė Įstatymo reikalavimus, nusižengė valstybės tarnautojo veiklos etikos principams, todėl jam skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.