Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. R. S., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir L. R. S. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi L. R. S., nepakaltinamumo būsenoje, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutartimi L. R. S. ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas L. R. S. pratęstas 2024 m. rugsėjo 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi.

2. Teismo posėdyje gynėjas prašė L. R. S. skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

3. Skundas atmetamas.

4. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs L. R. S. skundą, pateiktą bylos medžiagą ir skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pratęsė L. R. S. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.

5. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui daryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

6. Iš kartu su 2024 m. rugpjūčio 21 d. teikimu dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pratęsimo pateiktos 2024 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad Komisija, rekomenduodama L. R. S. tęsti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis nurodė, kad ligonio psichinė būsena gerėjanti, tačiau nėra pakankamai stabili. Skyriuje taisyklių laikosi, bendrauja formaliai, laiką leidžia lovoje, užimtumo terapijos nelanko. Pokalbyje kontaktą palaiko, stengiasi save pateikti iš gerosios pusės, žada tuoj pasitaisyti, vartoti vaistus, eiti dirbti. Kalba pats savo iniciatyva, į klausimus atsako trumpai, ypač kas liečia gydymą. Mąstymas kiek pagreitinto tempo, stokojantis nuoseklumo, logikos. Emocijos nėra adekvačios, nuotaikos fonas pakilokas. Hipobuliškas.

7. Taip pat Išvadoje nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu L. R. S. psichikos būsena išlieka nepakankamai stabili, klinikiniame vaizde išlieka aktyvi psichopatologija (ryškūs suvokimo ir mąstymo sutrikimai), kritikos stoka susirgimo, elgesio atžvilgiu, koreguojamas gydymas. Paciento elgesys skyriuje be konfliktų, agresijos, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, į medikamentinį gydymą neįsitraukia, vaistus personalo priežiūroje vartoja. Pacientas sąmoningas, teisingai orientuotas laike, vietoje ir savyje. Aktyviai palaiko pokalbį, kalba net neklausiamas, atvirai dalinasi liguistais, psichotiniais išgyvenimais. Išsako, kad bendrauja su ateiviais mintimis, kad jie jam siunčia vaizdus, kad siekia užvaldyti žmoniją, paklaustas, ar jis turi kokią misiją, atsako, kad ne, kad visus žmones seka, stebi ateiviai, tik ne visi geba girdėti, kartais pasikalba su kitais pacientais, kurie taip pat bendrauja su ateiviais. Paklaustas ar tai gali būti psichikos sutrikimas, atsako, kad ne, kad šizofrenija, taip pat siųsta ateivių. Nekritiškas susirgimo atžvilgiu. Nuotaika lėkšta, emocijos blankios. Mąstymas gausus simbolizmų, neologizmų. Skyriuje daugiau laiką leidžia palatoje, žaidžia kompiuterinius žaidimus, jį reikia nuolat skatinti, jam sunku laikytis dienotvarkės. Su kitais pacientais ir medicinos personalu nekonfliktuoja, išoriškai gana teisingo elgesio. Nakties miegas koreguotas vaistais. Su gydymu sutinka, vaistus vartoja.

8. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad L. R. S. vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Kol kas ją pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nėra pagrindo. Nustatyta, kad stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis L. R. S. taikomas 7 mėnesius, tačiau, kaip matyti iš Komisijos Išvadoje pateiktų duomenų, per šį laikotarpį jo būklė nepagerėjo tiek, jog jau būtų galima jam taikyti ambulatorinį stebėjimą, ji dar nėra pakankamai stabili. L. R. S. emocijos nėra adekvačios, mąstymas stokoja nuoseklumo, logikos. Jis nėra pakankamai kritiškas susirgimo ir gydymo atžvilgiu. Jam sunku laikytis dienotvarkės, jį reikia skatinti, vaistus vartoja personalo priežiūroje. Jis nelanko užimtumo terapijos, didžiąją laiko dalį leidžia palatoje.

9. Šiuo metu dar negalima daryti išvados, kad L. R. S. socialinis pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs tiek, jog jam galėtų būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vien tai, kad jis jokių pažeidimų per stebimąjį laikotarpį nepadarė, yra nekonfliktiškas, nėra priežastis keisti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Be to, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad L. R. S. jau buvo taikytas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau gydymas nebuvo efektyvus, jis nutraukė vaistų vartojimą, nesilaikė priverstinio gydymo taisyklių, namie jokia veikla neužsiėmė, todėl ir vėl buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

10. Minėtų teismo išvadų nekeičia tai, kad L. R. S., taikant jam ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos turėtų kur gyventi, būtų prižiūrimas močiutės, taip pat ir jo pažadai gerti vaistus ir nepažeidinėti įstatymų. Kaip minėta, jo būklė nėra pakankamai stabili, kad jį jau būtų galima gydyti ambulatoriškai.

11. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

L. R. S., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.