- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-2190-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18425-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
- 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. (S. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. (S. K.) ieškinį atsakovei J. K. ir pagal atsakovės J. K. priešieškinį ieškovui S. K. (S. K.) dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. K. (toliau – atsakovė), prašydamas teismo nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę ,, (duomenys neskelbtini)“, o atsakovei – ,, (duomenys neskelbtini)“; nepilnamečio vaiko M. K. (M. K.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; priteisti iš atsakovės materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kas mėnesį mokamą po 250 Eur iki kol vaikas sulauks pilnametystės; nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi, nurodytą ieškinyje; nustatyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skiriamus pinigus per mėnesį (85,75 Eur) gauna ieškovas; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė J. K. pareiškė priešieškinį ieškovui, prašydama teismo atmesti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės; nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę ,, (duomenys neskelbtini)“, o atsakovei – ,, (duomenys neskelbtini)“; nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kas mėnesį mokamą po 300 Eur iki kol vaikas sulauks pilnametystės; nustatyti, kad 300 Eur išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš ieškovo nepilnamečiam vaikui neteikto išlaikymo 2 100 Eur įsiskolinimą; nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, numatytą priešieškinyje; priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi, patenkinęs atsakovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš ieškovo S. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. K., mokamą po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo byloje priėmimo, paskyrė atsakovę J. K. nepilnamečiui sūnui M. K. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nutartis įsiteisėjo.
Šalies argumentai
4. Ieškovas 2026 m. liepos 26 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ginčo šalių sūnaus M. K. gyvenamąją vietą su tėvu S. K., iki kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje; priteisti iš atsakovės J. K. laikiną išlaikymą šalių sūnui M. K., kas mėnesį mokamą po 300 Eur periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
5. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu vaiko laikina priežiūra yra perduota tėvui, kadangi socialinės darbuotojos lankymosi metu pas atsakovę namuose 2024 m. liepos 22 d., 23 d. ir 24 d. nustatė, kad atsakovė nuo liepos 22 d. vartoja alkoholį. Liepos 24 d. buvo iškviesti vaiko teisių apsaugos specialistai ir policija, kuri tuo metu nustatė, kad atsakovė yra neblaivi. Nepilnametis pas atsakovę buvo nuo liepos 18 d. iki liepos 24 d., o tai reiškia, kad alkoholis buvo vartojamas nepertraukiamai ne vieną dieną. Ieškovui pasidomėjus, ar vaikas šiomis dienomis buvo darželyje, paaiškėjo, kad nebuvo pirmadienį. Ieškovo teigimu, vaikui gyventi aplinkoje, kurioje yra vartojamas alkoholis, rūkoma prie vaiko, ir nežinia, kaip vaiku pasirūpinama, yra nesaugu, kyla realus pavojus vaiko sveikatai. Ieškovui ne kartą kėlė įtarimų atsakovės elgesys – ji slėpdavosi, vengdavo kontakto perduoti savaitgalį vaiko daiktus ieškovui ir kt. Ieškovo manymu, pastarasis įvykis yra ieškovo išsakytos pozicijos ir pagrįsto nerimo dėl atsakovės turimų žalingų įpročių ir negebėjimo pasirūpinti vaiku, užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas įrodymas. Vaikui gyventi su atsakove nesaugu ir dėl to, kad jai trūksta gebėjimų ir suvokimo, specialiųjų žinių, adekvataus reagavimo į vaiko auklėjimo ir elgesio problemas, kurios atsispindi vaiko nepriežiūroje. Ieškovas yra įsitikinęs, kad vaikas, gyvendamas su atsakove, mato tik buitį, alkoholio vartojimą, mušimąsi ir rūkymą. Ieškovas jaudinasi dėl to, kokį elgesio modelį vaikas mato, ir bijo iš to galinčių kilti pasekmių. Ieškovas vaikui nori ir gali suteikti geriausias gyvenimo sąlygas, užtikrinti jo poreikius ir suteikti saugią aplinką. Dėl susiklosčiusios situacijos ir vaiko teisių apsaugos specialistai rekomendavo kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko gerovės laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, tokiu būdu apribojant atsakovei teisę kelti grėsmę vaiko gerovei. Ieškovo teigimu, tokia nesureguliuota situacija kenkia vaiko interesams, saugumui ir kelia grėsmę jo sveikatai bei emocinei būsenai. Laikinai nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, vaiku bus tinkamai pasirūpinta. Nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, būtina sureguliuoti ir išvestinį reikalavimą, t. y. priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą šalių vaikui, kas mėnesį mokamą po 300 Eur periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš teismo posėdžiuose šalių nurodytų aplinkybių ir byloje esančių duomenų yra aišku, jog atsakovė nevengia vartoti alkoholį, taip pat ir būdama su vaiku. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir ieškovas nevengia vartoti alkoholį, be to, ieškovas yra smurtavęs atsakovės atžvilgiu. Iš šalių teismo posėdžiuose duotų paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovui po darbo vartoti alkoholį – gerti alų, yra įprasta ir normalu, tą darė ir su atsakove, kai gyvendavo kartu. Tai, teismo vertinimu, atsispindi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2024 m. kovo 5 d. pateiktoje informacijoje apie šeimą kartu su išvada. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė vartoja alkoholį, būdama su vaiku, neabejotinai vertintina neigiamai, vis tik duomenų, kad atsakovė piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais tiek, kad vaikui būtų nesaugu su motina, kad vaikui kiltų realus pavojus, teismui nepateikta.
8. Teismas taip pat nurodė, kad, prašydamas nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, ieškovas prašo priteisti tik laikiną išlaikymą, tačiau neprašo teismo nustatyti vaiko ir motinos bendravimo tvarkos, taigi sūnaus ir tėvų bendravimas liktų iš esmės tas pats – pagal šalių 2024 m. kovo 25 d. pasirašytą susitarimą Tarnyboje, pagal kurio esmines sąlygas vaikas su tėvu praleidžia kas antrą savaitgalį. Taigi esminio pokyčio vaikui, patenkinus ieškovo prašymą, ir neįvyktų. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo ir teismui savo iniciatyva spręsti dėl poreikio riboti motinos ir vaiko matymąsi, nustatant kitokią tvarką nei minėtame susitarime numatytoji bendravimo tvarka. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vaikas nuo mažens gyvena su motina jos aplinkoje, kuri jam yra artima ir priimtina, eina į darželį, esantį netoli namų, stebimas glaudus vaiko ir motinos ryšys, esminių nepriežiūros aplinkybių nėra nustatyta. Duomenų, kad atsakovei būtų nustatytas tokio sunkumo neblaivumo lygis, jog būtų aišku, kad ji negebėtų pasirūpinti vaiku, byloje nėra.
9. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju yra prielaidų spręsti, jog ieškovas namuose taip pat vartoja alkoholį. Įvertinus nurodytą aplinkybę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo mažens gyvena su motina jos aplinkoje, prie kurios jis yra įpratęs, bei tai, kad ieškovas, prašydamas nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su juo, reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nereiškia, o aplinkybių, sudarančių neabejotiną pagrindą riboti motinos ir vaiko matymąsi, dėl ko teismas savo iniciatyva spręstų dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nėra, pirmosios instancijos teismas vertino, jog pagrindo tenkinti ieškovo prašymo šiuo atveju nenustatyta.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovas S. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo vertinimas, kad ieškovas, kaip ir atsakovė, vartoja alkoholį, neatitinka tikrovės, jis yra šmeižiantis ieškovą. Neaišku, kodėl teismas sprendė, kad nuo ginčo šalių gyvenimo skyriumi pradžios ieškovas vartoja alkoholį. Viena pagrindinių ginčo šalių išsiskyrimo priežasčių ir buvo atsainus ieškovės požiūris į vaiką, jo nepriežiūra, alkoholio vartojimas ir rūkymas prie vaiko. Be to, ieškovė vedasi vaiką pas kaimynus, kur yra vartojamas alkoholis, vaikas įtraukiamas į jo interesams prieštaraujančią aplinką.
10.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2024 m. liepos 24 d. įvykį, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė buvo rasta neblaivi pirmoje dienos pusėje, tyčia vengė socialinės darbuotojos tris dienas iš eilės, pirmadienį vaikas net nebuvo nuvestas į darželį.
10.3. Teismas ignoravo aplinkybes, kad 2023 m. vaikui keturis kartus buvo kilęs pavojus dėl atsakovės fiksuoto neblaivumo, iš kurių 2023 m. liepą jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, galiausiai 2023 m. gruodžio mėn. buvo taikyta vaiko laikina priežiūros priemonė vienam mėnesiui, kas reiškė, jog vaiko teisių apsaugos specialistai nustatė vaiko teisių pažeidimus. Po šių įvykių atsakovė lankėsi priklausomybių centre, kur, jos teigimu, ji gavo pagalbą ir nustojo vartoti alkoholį, tačiau pastarieji įvykiai kelia daug abejonių dėl atsakovės galimo piktnaudžiavimo alkoholiu.
10.4. Teismas visiškai nepasisakė apie tėvo gyvenamąją aplinką, prie kurios vaikas taip pat yra pripratęs, kur sudarytos jam tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovas nori ir gali vaikui suteikti saugią aplinką bei geriausias gyvenimo sąlygas. Tėvas vaiku galėtų pasirūpinti geriau, nei tai daro atsakovė, be to, vaiko ir tėvo ryšys taip pat yra labai artimas.
10.5. Nors ieškovas nepateikė prašymo dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, tai nesudaro pagrindo atmesti jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
11. Atsakovė J. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu esama faktinė vaiko gyvenamoji vieta su motina vaikui būtų nesaugi, daranti neigiamą emocinę, psichologinę ar fizinę įtaką. Vaiko ir motinos ryšys yra glaudus, vaikas yra pripratęs prie jį supančios aplinkos ir ugdymo įstaigos, kuri pasikeistų, jeigu vaikas gyventų su ieškovu.
11.2. Priešingai nei nurodo ieškovas, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė netinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu ir kt. Visą laiką nuo pat gimimo vaiko sveikata rūpinasi tik atsakovė, o teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad per visą santuokos laikotarpį nupirko vaikui tik sirupą nuo kosulio, jūros vandenį nosytei plauti ir klizmutę. Pastebėtina, kad nors ieškovas atsakovę kaltina nesirūpinimu vaiku, 2024 m. gegužės 29 d. atsakovė su vaiku buvo apsilankiusi (duomenys neskelbtini) centre, kur buvo patvirtinta, kad vaiko raida atitinka jo amžių. Tinkamą rūpinimąsi vaiku patvirtina ir teismui teikiamos nuotraukos.
11.3. Tarnybos išvada patvirtina, kad vaikas turi glaudų ryšį su atsakove. Berniukas visada aprengtas švariais ir tvarkingais rūbais, mamos gyvenamojoje vietoje visada tvarkinga, nepastebėta vaiko nepriežiūros požymių. Nuo mažens vaikas gyveno su mama, jos aplinkoje, kuri jam yra artima bei priimtina.
11.4. Byloje nėra jokios informacijos apie nesaikingą atsakovės alkoholio vartojimą ieškovo nurodytomis dienomis. Nors 2024 m. liepos 24 d. atsakovei buvo nustatytas 0,32 promilių neblaivumas ir sūnus perduotas tėvui, iš esmės tai nepatvirtina atsakovės priklausomybės nuo alkoholinių gėrimų ar (ir) negebėjimo pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, užtikrinti jo poreikių. Nesutikdama su atsakovei pateiktais priekaištais dėl alkoholio vartojimo kelias dienas iš eilės, dėl nustatyto neblaivumo atsakovė tą pačią dieną iš karto savarankiškai vyko į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur 2024 m. liepos 24 d. atsakovei buvo atliktas būklės įvertinimas ir paimtas kraujas, nustatyta, kad alkoholio koncentracija kraujyje yra mažiau nei 0,01 promilės, o tai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovė nuolat piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, juos vartoja kelias dienas iš eilės.
11.5. Nors ieškovas savo atskirajame skunde kvestionuoja teismo išvadas apie jo blaivybę, asmenybę, byloje esanti informacija iš Tarnybos išvados patvirtina teismo nutartyje nurodytas aplinkybes apie tai, kad ieškovas nevengia vartoti alkoholio, be to, ieškovas yra ir smurtavęs atsakovės atžvilgiu (2021 m. lapkričio 13 d. fiksuotas ieškovo neblaivumas, 2022 m. gruodžio 16 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (smurtas artimoje aplinkoje, tėvas smurtauja mamos atžvilgiu, smūgiuodamas į veido sritį išmušė du priekinius viršutinius dantis), dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas). Tarnyba, teikdama išvadą byloje, nurodė, kad ieškovo elgesio tinkamumas sukelia tam tikrų abejonių, kadangi užfiksuota, jog tėvas smurtavo vaiko motinos atžvilgiu, smūgiavo jai į veidą, išmušė dantis. 2023 m. gruodžio 11 d. vaiko apsaugos poreikis nustatytas, kadangi abu vaiko įstatyminiai atstovai negeba suvaldyti blogėjančios situacijos ir rizikos veiksniai kyla iš abiejų įstatyminių atstovų. Nors ieškovas neigia alkoholio vartojimą, netgi iš pateiktos į bylą fotonuotraukos (iš vaiko gimtadienio šventės) matyti, kad ant stalo yra bokalai su alkoholiniais gėrimais.
11.6. Kaip matyti iš teikiamo Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro 2024 m. rugpjūčio 7 d. rašto, nustatyta, kad J. K. stengiasi vykdyti pagalbos plane iškeltus įsipareigojimus, priima specialistų siūlomą pagalbą, teikia reikiamą informaciją, sudaro galimybę apsilankyti namuose. Motina užtikrina sūnaus ugdymo įstaigos lankomumą, bendrauja su pedagogais, rūpinasi vaiko higiena ir sveikata.
Šalies argumentai
11.7. Ieškovo prašymo dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su juo pateikimas galimai buvo sąlygotas vien minties išvengti išlaikymo pareigos vykdymo. Ieškovas nevykdo savo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir nuo gyvenimo skyriumi dienos pervedė atsakovei tik 200 Eur vaiko išlaikymui, nors 2024 m. gegužės 3 d. buvo priimta teismo nutartis, įpareigojanti tėvą mokėti po 300 Eur kas mėnesį. Dėl šios priežasties atsakovė kreipėsi į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo, iš ieškovo išieškota 242,20 Eur išlaikymo skola ir 43,14 Eur vykdymo išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos objektas šioje byloje yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių įrodymų
15. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 10 d. raštą, fotonuotraukas, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2024 m. liepos 24 d. būklės įvertinimo ir tyrimo protokolą, specialisto išvadą, www.esveikata.lt informaciją ir Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro 2024 m. rugpjūčio 7 d. raštą.
16. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti byloje keliami klausimai ir nebūtų pažeisti vaiko interesai, priima atsakovės pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Visi šalių į bylą pateikti įrodymai išsamiai bus įvertinti tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apelianto teigimu, ginčo šalių vaikui šiuo metu likti su atsakove yra nesaugu dėl atsakovės alkoholio vartojimo ir nesirūpinimo vaiku, o ieškovas gali ir nori vaikui suteikti saugią, vaiko interesus atitinkančią aplinką.
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
20. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ieškovui pasirinkus neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).
21. Įvertinęs ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinį ir priedus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas yra suformuluoti tinkamai, teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai ir teisiniai bei faktiniai argumentai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Vadinasi, laikinųjų apaugos priemonių taikymo požiūriu ieškovo reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Vis dėlto vien šios sąlygos nustatymo neužtenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
22. Kaip matyti ieškovo prašymo, jis prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su juo ir priteisti laikiną išlaikymą vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai).
23. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
24. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas gali laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Šios priemonės tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023).
25. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis), o jos tikslas – užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas ir patenkinti bent minimalius vaikų poreikius viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti. Nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymas grindžiamas CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tėvai privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą, proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantį būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą taikyti aptartas laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad atsakovė dėl alkoholio vartojimo netinkamai rūpinasi vaiku. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas ieškovo prašymą atmetė nustatęs, kad ir ieškovas nevengia vartoti alkoholio, be to, ieškovas yra smurtavęs atsakovės atžvilgiu. Teismas atsižvelgė ir į susiformavusi glaudų vaiko ryšį su motina bei aplinkybę, kad ieškovas neprašo teismo nustatyti vaiko ir motinos bendravimo tvarkos, taigi sūnaus ir tėvų bendravimas liktų iš esmės tas pats – pagal ginčo šalių 2024 m. kovo 25 d. pasirašytą susitarimą Tarnyboje, pagal kurio esmines sąlygas vaikas su tėvu praleidžia kas antrą savaitgalį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
27. Kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė, būdama su vaiku, vartoja alkoholinius gėrimus –Tarnybos specialistai 2024 m. liepos 24 d. užfiksavo atsakovės neblaivumą. Nors ši aplinkybė, kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, yra vertintina neigiamai, iš Tarnybos pateiktų duomenų apie ieškovo ir atsakovės šeimą negalima daryti išvados, kad ginčo šalių nepilnamečio vaiko interesai būtų geriau užtikrinti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu. Kaip matyti iš Tarnybos 2024 m. kovo 5 d. išvados ir jos priedų, 2021 m. lapkričio 13 d. ieškovo ir atsakovės šeimoje nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai – smurtas artimoje aplinkoje, kurioje auga kūdikis, nustatyta, jog abudu vaiko tėvai buvo neblaivūs (atsakovei nustatytos 1,17 promilės, o ieškovui – 2,27 promilės neblaivumo). Be to, Tarnyba pateikė duomenis ir apie tai, kad ieškovas 2022 m. gruodžio 16 d. galimai smurtavo prieš atsakovę, dėl šių jo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vertinant Tarnybos pateiktus duomenis, negalima kategoriškai nuspręsti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą jo interesai bus užtikrinti geriausiai – bylos duomenimis, atsakovė vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau ieškovo elgesys (alkoholinių gėrimų vartojimas, smurtas), nors jis ir buvo užfiksuotas praeityje, taip pat kelia tam tikrų abejonių dėl jo galimybės ginčo situacijoje užtikrinti geriausius vaiko interesus. Šių duomenų kontekste atsižvelgtina į tai, kad, Tarnybos specialistams atliekant vaiko situacijos vertinimą ir lankantis atsakovės gyvenamojoje vietoje, buvo pastebėtas glaudus berniuko ryšys su atsakove, prisirišimas prie jos, nepastebėta jokių vaiko nepriežiūros požymių. Aplinkybes, kad atsakovė prižiūri ginčo šalių vaiką, rūpinasi jo poreikių užtikrinimu, papildomai patvirtina ir atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2024 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) darželio „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame pažymėta, jog vaiko motina prižiūri berniuką ir aktyviai dalyvauja vaiko ugdyme, domisi jo pasiekimais bei reaguoja į pastebėjimus. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė bendradarbiauja ir su Tarnybos specialistais, 2023 m. gruodžio – 2024 m. sausio mėn. priėmė Mobiliosios komandos teikiamą pagalbą. Taigi nors 2024 m. liepos 24 d. ir buvo užfiksuota aplinkybė, jog atsakovė, prižiūrėdama vaiką, buvo neblaivi, byloje turimų duomenų kontekste negalima daryti išvados, kad vaiko interesai būtų geriau užtikrinimui nustačius vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu.
28. Be to, kaip pagrįstai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, ginčo šalys yra susitarusios dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, kurios keisti nėra prašoma, todėl, net ir pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ginčo šalių ir jų vaiko bendravimas iš esmės išliktų nepakitęs.
29. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nenustatė pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (arba sprendimas jų netaikyti) neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Taigi ginčo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei kiti susiję klausimai bus išspręsti išnagrinėjus bylą iš esmės.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinės ir civilinio proceso teisės normas, todėl tenkinti ieškovo atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartį nėra pagrindo (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apelianto S. K. (S. K.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.